Kauno apygardos teismo nutartis

2022-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-77-966/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-10
Bylos Nr.
1S-77-966/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39312-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Algirdas Remeika, Jurga Vasiliauskienė
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-77-966/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39312-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

apeliacine tvarka nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 7 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsniu, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 3 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi į paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2015 m. gruodžio 4 d. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. sausio 5 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2023 m. lapkričio 16 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija, įvertinusi nuteistojo socialinio tyrimo išvadą, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius, rekomendacijų vykdymą, atsižvelgusi į gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius, darbą bausmės atlikimo metu, įgytą išsilavinimą, kitas aplinkybes, sprendė, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos vertinimu, siekiant, kad nuteistojo integracija į visuomenę būtų efektyvi ir kryptinga, nuteistajam likusį bausmės laiką tikslingiau būti prižiūrimam probacijos tarnybos.

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 6 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė. Teismas pažymėjo, kad akivaizdžiai teigiamu elgesiu viso bausmės atlikimo metu nuteistasis nepasižymėjo, nors buvo skatintas, tačiau buvo ir baustas, svarstytas drausminėje komisijoje. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, jam išlieka nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Teismas taip pat vertino, kad pagal socialinio tyrimo išvados duomenis nuteistasis yra linkęs problemų sprendimo atsakomybę perkelti kitiems asmenims, ne visada pasirenka adaptyvias problemų sprendimo strategijas, bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, įvykdytą apsvaigus nuo alkoholio, apsvaigimo faktas fiksuotas ir bausmės atlikimo metu. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgęs ir į neatliktos bausmės dalį, teismas sprendė, kad dar nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu A. B. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės taikant jam lygtinio paleidimo institutą.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis A. B. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį, patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis nors ir nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau nusikaltimas nebuvo spontaniškas, buvo neplanuotas ir tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nėra linkęs nusikalsti. Teismas nevertino, kad A. B. savo kaltės neneigia, supranta pasekmes aukai. Yra motyvuotas dirbti, dirba, supranta, kad darbas nėra tik pragyvenimo šaltinis. Dėl nuteistojo darbo nusiskundimai nėra gauti. Nuteistasis turi įsiskolinimų, tačiau teismo priteistą žalą atlygina pagal galimybes. Nuteistasis palaiko glaudžius socialinius ryšius su savo šeimos nariais, artimaisiais. Nuteistajam buvo suteikta teisė trumpalaikėms išvykoms už pataisos įstaigos ribų, pažeidimų jis nepadarė. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Laisvėje turės gyvenamąją vietą. Pataisos įstaigoje mokosi, įgijo specialybę, problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Nuteistasis pataisos įstaigoje vykdo visus reikalavimus, konsultuojasi su psichologais, lanko programas, savitvardos kontrolės praradimai, agresyvus elgesys bausmės atlikimo metu nefiksuoti. Nuteistasis yra linkęs rūpintis kitais asmenimis, nepalaiko ir nesivadovauja kriminalinės subkultūros pažiūromis. Teismas nevertino nuteistojo asmenybės, kuri yra šiai dienai susiformavusi, o vertino aplinkybes, buvusias prieš daug metų. Be to, šios teismo vertintos aplinkybės jau buvo įvertinto apkaltinamajame nuosprendyje. Teismas vertino nuteistojo asmenybę, tačiau asmenybės vertinimas sudaro prielaidas diskriminacijai, nes siūloma atsižvelgti ne į objektyvias aplinkybes (asmens elgesį), o į subjektyvų asmens charakterio vertinimą.

4.2. Skunde pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi, ir lygtinio paleidimo tikslais. Pirmosios instancijos teismas neskyrė dėmesio nuteistojo reabilitacijos pažangai ir elgesiui, vertino nusikaltimo pavojingumą, nors nusikaltimo pavojingumas jau buvo įvertintas skiriant bausmę, o BVK šios aplinkybės vertinimas nėra numatytas. Teismas neskyrė dėmesio resocializacijos ir integracijos svarbai, neatkreipė dėmesio, kad kaltę nuteistasis pripažįsta i atsakomybę prisiima, turi aiškiai suformavęs ilgalaikius tikslus ir siekius, supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, nesilaiko subkultūros. Nuteistojo asmens pavojingumo nebuvimą atspindi ir tai, kad bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis be sargybos, bausmę atlieka pirmą kartą. Rizika pagal OASys metodiką yra žema. Komisijos nutarime nuteistasis charakterizuojamas tik teigiamai, tačiau teismas padarė neigiamą išvadą. Pažymima, kad išvados negali būti grindžiamos teismo manymu ar samprotavimu, o turi būti paremtos konkrečiais faktais. Tačiau teismas neaptarė jokių argumentų ir nenurodė nei vienos priežasties, kodėl nuteistajam priėmė nepalankų sprendimą. Teismas neatsižvelgė, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo ilgas laikas, neteisingai aiškino ir taikė BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės tikslą, prioritetu laikydamas ne pataisymo, o nubaudimo tikslą.

4.3. Skunde taip pat nurodoma, kad teismo priimtas sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo neatitinka Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų, jose įtvirtintų principų, pagal kuriuos lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi. Teismas laikėsi priešingos pozicijos, kad lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – išimtis. Pažymima, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo likusios bausmės, o tik alternatyvi bausmės rūšis, suteikianti nuteistajam galimybę lengviau integruotis į visuomenę iki paskirtos bausmės pabaigos. Nuteistojo įsitikinimu, jis atitinka visus BVK 157 straipsnyje nurodytus kriterijus, yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau tiek prokurorė, tiek teismas nuteistojo pokyčius vertino neobjektyviai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pagal šio straipsnio nuostatas net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. B. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra argumentuota, joje tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra pagrindo.

7. Bylos duomenys patvirtina, kad A. B. yra atlikęs bausmės dalį, kuria atlikus gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo (svarstant lygtinio paleidimo klausimą Komisijos posėdyje nuteistasis buvo atlikęs 4 metus 10 mėnesių bausmę iš paskirtos 7 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės). Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, mokosi siekdamas įgyti profesinę kvalifikaciją, iš gaunamo darbo užmokesčio yra dengiami priteisti civiliniai ieškiniai, palaiko socialinius ryšius su šeima, trumpalaikių išvykų į namus pažeidimų nepadarė, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis ne kartą skatintas, diskriminacinių nuostatų neišreiškia, sutinka su priežiūra, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema. Šios aplinkybės neabejotinai yra palankios nuteistajam, jį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, ir jos, priešingai nuteistojo teiginiams, skundžiamoje nutartyje yra aptartos ir įvertintos. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių duomenų visuma.

8. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad byloje esančių duomenų visuma dar neteikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Šią išvadą visų pirma patvirtina su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusios aplinkybės. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę A. B. skatintas penkiolika kartų, paskatinimai paskirti laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2021 m. sausio 29 d. Tačiau nuteistasis taip pat ne vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka už įvairius pažeidimus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, drausminės nuobaudos A. B. laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2020 m. sausio 24 d. už įvairius pažeidimus (pasidarytą tatuiruotę, asmeninių daiktų perleidimą kitam nuteistajam, apsvaigimą nuo psichotropinių medžiagų, necenzūrinių žodžių vartojimą pareigūnų atžvilgiu, teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą, kitus pažeidimus) buvo skirtos devynis kartus. Dar septynis kartus (laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2021 m. spalio 18 d.) nuteistasis dėl padarytų pažeidimų apsvarstytas Drausminės komisijos posėdžiuose, neskiriant nuobaudų. Taigi per visą bausmės atlikimo laiką fiksuota šešiolika pataisos įstaigoje nustatytų taisyklių ir reikalavimų nesilaikymo atvejų.

9. Aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistasis atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje, kur taikomi griežtesni ribojimai ir draudimai, išimtinai teigiamu elgesiu vis tik nepasižymėjo, periodiškai buvo ne tik skatinamas, bet drausminamas skiriant įvairias nuobaudas, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, nepakankamą laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų poveikį nuteistojo elgesio korekcijai, o tuo pačiu ir nuteistojo negebėjimą išimtinai teigiamą elgesį išlaikyti ilgesnį laiką. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra reikšmingas faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Tačiau vertinamu atveju padarytų vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimų pažeidimų kiekis, jų pobūdis bei padarymo laikas (pažeidimai nuo 2017 metų buvo daromi sistemingai, nuteistasis yra ir baustas, ir skatintas), kelia teismui pagrįstas abejones dėl to, ar nuteistasis sugebėtų lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Tai, kad galiojančių drausminių nuobaudų šiuo metu nuteistasis neturi, padarytų pažeidimų fakto tai nešalina ir yra neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojanti aplinkybė. Įvertinusi paminėtą, taip pat tai, kad paskutinis pažeidimas padarytas visai neseniai – 2021 m. spalio 18 d., teisėjų kolegija daro išvadą, jog vien tik Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika dar neteikia pagrindo neabejotinai spręsti, jog nuteistojo elgesys jau yra pakoreguotas pakankamai, todėl A. B. dar turi įrodyti, kad jo elgesys neabejotinai keičiasi išimtinai tik teigiama linkme ir tokie pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai.

10. Pagrindo išvadai, kad pataisos procesas taikant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus savo tikslus jau pasiekė ir nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, neduoda ir kitos Socialinio tyrimo išvadoje nustatytos, apylinkės teismo aptartos ir motyvuotai įvertintos aplinkybės. Nors, kaip minėta, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra įvertinta, kaip žema, Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam, atlikusiam nemažą bausmės dalį, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvaujančiam įvairiuose užsiėmimuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, išlieka nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniais veiksniai. Šie veiksniai yra ne tik statiniai – pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 metų), smurtinio elgesio istorija, bet ir dinaminiai – priteistos skolos, problemų sprendimo įgūdžiai. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai, identifikuojantys, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios ir gali skatinti vėl nusikalsti, nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus tiek su nuteistojo elgesiu (praeityje ir bausmės atlikimo metu), tiek su jo mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusius aspektus. Taigi kriminogeninių veiksnių nuteistajam nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo A. B. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad tie patys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (priteistos skolos, problemų sprendimo įgūdžiai) buvo nustatyti ir ankstesnio svarstymo metu (duomenys iš teismų informacinės sistemos Liteko).

11. Šių aplinkybių visuma, kartu įvertinusi aukščiau aptartą su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusią informaciją, sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Šios išvados kontekste pažymėtina ir tai, kad priimdama sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, Komisija taip pat nebuvo vieninga, ne visi Komisijos nariai balsavo už A. B. lygtinį paleidimą ir tai suponuoja, kad Komisijai taip pat kilo abejonių dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo taisomojo poveikio.

12. Skundžiamoje nutartyje, kartu su kitais duomenimis, teismas vertino ir padaryto nusikaltimo pobūdį, atsižvelgė į likusią bausmės dalį. Šiuo aspektu iš dalies sutiktina su nuteistuoju, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbiausios aplinkybės iš tikrųjų neturėtų būti susijusios su padaryto nusikaltimo sunkumu ar neatlikta bausmės dalimi. Tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Laisvės atėmimo bausmę A. B. atlieka už labai sunkų nusikaltimą – nužudymą, bausmės atlikimo metu, nors kaltę pripažįsta, kaltės jausmo suvokimas nėra gilus. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad nusikaltimo pavojingumas, likusi bausmės dalis, apylinkės teismo nebuvo sureikšminti, šios aplinkybės įvertintos kitų, su nuteistojo pataisos procesu susijusių aplinkybių kontekste. Taigi apylinkės teismo sprendimas nepatvirtinti Komisijos nutarimo šiuo atveju buvo nulemtas ne išimtinai tik nusikaltimo pavojingumo ar likusios bausmės dalies vertinimu, o konkrečių aplinkybių ir faktų, susijusių su nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje, jo mąstymo požiūrio pokyčiais, dedamomis pastangomis koreguoti savo elgesį, visuma.

13. Atsakant į skundo argumentus dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, jose įtvirtintų principų pažymėtina, kad be Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Be to, skunde paminėtos rekomendacijos yra tik patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, išvadas pagrindė visapusiškai išanalizuotų aplinkybių vertinimu, nurodė aiškius lygtinio paleidimo netaikymo motyvus, išskirdamas, kokios aplinkybės leidžia spręsti, kad BVK 157 straipsnio taikymo kriterijų nuteistasis vis dar neatitinka. Taigi skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas nenurodė nei vienos priežasties ir argumento, kodėl priima nuteistajam nepalankų sprendimą.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus visą, tiek teigimai, tiek neigiamai A. B. charakterizuojančią medžiagą, kurios visuma šiuo metu dar nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad lygtinis paleidimas nuteistajam jau gali būti taikomas. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, numatantį lygtinio paleidimo taikymą ne kai imperatyvų įpareigojimą, o galimybę, teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tai, kad Komisija duomenis vertino išimtinai teigiamai ir priėmė nuteistajam palankų sprendimą, neįpareigoja teismo tokį sprendimą visais atvejais besąlygiškai patvirtinti.

15. Pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo nusprendžia ne Komisija, o apylinkės teismas, įvertinęs, ar lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos. Vertinamu atveju byloje esančių ir skunde selektyviai išskirtų bei akcentuojamų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. B. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą dar nėra pagrindo. Naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, A. B. skunde nenurodė, o tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas su nuteistojo pataisos procesu susijusias aplinkybes įvertino neteisingai ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas RemeikaJurga VasiliauskienėAušra Vingilė