Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. spalio 24 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimt) metų.

2. Bausmės pradžia – 2015 m. liepos 14 d., pabaiga – 2025 m. liepos 13 d.

4. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakyta tenkinti Komisijos 2024 m. spalio 24 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas konstatavo, kad nuteistasis E. S. nėra linkęs aktyviais ir realiais veiksmais savo elgesį koreguoti taip, jog nekiltų abejonės, kad nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas jam nesant struktūruotoje aplinkoje. Nuteistasis šiuo metu dar nedaro pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. S. skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo skundo argumentais, skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis E. S. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau būti taisomas probacijos metu. Apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo aiškinimo klaidų nepadarė.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis E. S. atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, t. y. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią taikyti lygtinį paleidimą. Visgi, šiame kontekste svarbu tai, jog įstatyme numatytos bausmės atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog be atliktos bausmės dalies, nuteistajam turi būti nustatoma žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju, nuo 2021 m. spalio 14 d. kuomet pagal OASys metodiką buvo vertinama E. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatoma vidutinė, kuri išliko nepakitusi ir paskutinio – 2024 m. spalio 7 d. vertinimo metu. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau akivaizdu, jog tokiu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis pateiktame skunde apygardos teismui nurodo, jog akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką rodo tai, jog 2023 m. rugsėjo 12 d. dalyvavo pykčio valdymo veikloje, 2023 m. spalio 16 d. sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų programą paremtą 12 žingsnių programa, 2024 m. gegužės 2 d. pabaigė 3 užsiėmimų elgesio keitimo kursą, 2024 m. gegužės 13 d. perkeltas atlikinėti bausmę lengvosios grupės sąlygomis. Taip pat yra išleidžiamas trumpalaikių išvykų, kurių metu pažeidimų nefiksuota. Turi pastovią gyvenamąją vietą, lygtinio paleidimo atveju turi galimybę įsidarbinti. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti nuteistojo nurodytomis aplinkybėmis bei konstatuoja, jog aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Visgi, vien šių duomenų, vertinimo atveju nepakanka spręsti, jog nuteistasis išties padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Vertinamu atveju, būtina išanalizuoti visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes.

10. Dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, abejonių kelia tai, jog atlikus didžiąją bausmės dalį, vis dar yra nustatomi ne tik statiniai (smurtinio elgesio istorija, ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas, būdingas teisės pažeidimų modelis), bet ir dinaminiai (turi mažą patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, turi labai nekonkrečius tikslus; diskriminacinės nuostatos; priežiūros/apribojimų pažeidimai) kriminogeniniai veiksniai. Šiame kontekste svarbu paminėti tai, jog kriminogeniniai veiksniai nustatomi atsižvelgiant ne tik į nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį, asmenybę iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau vertinant nuteistojo elgesį ir bausmės atlikimo metu. Abejoti šių nustatomų kriminogeninių veiksnių egzistavimu, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo, juolab, jog jie nustatyti įvertinus ir socialinio tyrimo išvados metu atliekamo pokalbio kontekste. Manytina, jog gana didelis dinaminis kriminogeninių veiksnių kiekis, kuris vis dar gali būti mažinamas, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis E. S. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo resocializacijos procesas vis dar nėra baigtas.

11. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, ne ką mažiau svarbu įvertinti nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kartu atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. E. S. bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – nužudymą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistasis nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje, konflikto metu su nukentėjusiuoju, jam rankomis ir kojomis suduodant nemažiau kaip dvidešimt smūgių į galvą, ne mažiau kaip du smūgius į kaklą, ne mažiau kaip penkis smūgius į krūtinę. 2024 m. spalio 7 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nurodoma, jog E. S. padaryta nusikalstama veika nebuvo planuota, apsvaigęs nuo alkoholio neadekvačiai vertino situaciją, negebėjo valdyti impulsų ir apgalvoti galinčių kilti pasekmių. Konflikto metu dėl menkavertės priežasties praradęs savitvardą spontaniškai ėmėsi smurto. Nors visos šios aplinkybės buvo įvertintos nuosprendį priėmusio teismo, kuomet nuteistajam buvo skiriama bausmė, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas. Juolab, jog nagrinėjamu atveju, itin svarbu atkreipti dėmesį, jog nuteistasis, būdamas jauno amžiaus, labai sunkų nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad pirminio psichologų vertinimo metu nuteistasis neigė turėjęs problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Teigė, kad vartodavo tik švenčių metu. Dabartinio pokalbio metu nuteistasis nėra linkęs analizuoti savo alkoholio vartojimo įpročių ar vartojimo priežasčių. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu paminėti, jog nuteistasis net ir atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę net šešis kartus buvo baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, o paskutinį kartą 2021 m. gruodžio 30 d. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai tik patvirtinta, jog net ir atlikęs didžiąją bausmės dalį, nuteistasis nėra linkęs savo elgesio keisti akivaizdžiai teigiama linkme. Nors bylos duomenimis, 2023 m. spalio 16 d. nuteistasis E. S. baigė AA/AN užsiėmimų programą paremtą 12 žingsnių programą, kas yra asmeninio sveikimo nuo alkoholizmo pagrindas, tačiau vertinimo metu nustatyta, jog įvardijant baigtų programų tikslus, nuteistasis abejoja ar šios priemonės jam buvo naudingos. Be to, ankstesnio vertinimo metu pažymėta, kad nuteistasis nemano, jog alkoholio vartojimas jam yra problema, nes yra įsitikinęs, jog alkoholis yra vienintelis veiksmingas būdas atsipalaiduoti, o būdamas apsvaigęs šiuo metu niekam grėsmės nekelia. Nors pastaruoju metu ir yra matomos tam tikros nuteistojo pastangos valdyti alkoholio vartojimo įpročius, visgi nuteistojo požiūris teigiama linkme, įžvelgiamas dar labai neilgą laikotarpį, kas neleidžia daryti neabejotinos išvados dėl akivaizdžios nuteistojo elgesio korekcijos.

12. Skunde nuteistasis akcentuoja teigiamai jį charakterizuojančius duomenis, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti nuteistojo elgesį visos atliekamos bausmės metu. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. E. S. už gerą elgesį buvo paskatintas, tačiau svarbu pažymėti tai, kad per visą bausmės laikotarpį E. S. net 18 kartų pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus taisykles. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pažeidimai padaryti ne tik bausmės pradžioje, tačiau ir jau atlikus didžiąją bausmės dalį, kuomet nuteistasis jau buvo gerai susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis. Nors šiuo metu drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau svarbu tai, jog dalis padarytų pažeidimų yra itin šiurkštūs (alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimas, uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas, laikymas). Negebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms laisvės atėmimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

13. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti, jog nuteistasis E. S. šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tačiau visgi, teigiamas nuteistojo elgesys pastebimas sąlyginai dar trumpą laiką, kas neleidžia teismui daryti vienareikšmiškos išvados, jog E. S. būdamas laisvėje sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis yra įvykdęs individualaus resocializacijos plano priemones bei lygtinio paleidimo komisijos nustatytas rekomendacijas. Jo didelės žalos rizikos lygis visuomenėje žemas. Visgi, vien šių aplinkybių, aukštesniojo teismo vertinimu, nepakanka E. S. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą vertinami išlikę nuteistojo mąstymo aspektai. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje vertinamojo pokalbio metu pradėjus kalbėti apie įvykdytą nusikalstamą veiką arba jo elgesį laisvės atėmimo bausmės metu bei planus po bausmės atlikimo, nuteistasis tvirtai likosi savo požiūrio ir atsisako svarstyti bet kokią kitą pasiūlytą alternatyvą. Kalbėdamas apie savo teisės pažeidimus nuteistasis pripažįsta savo kaltę, neieško savo veiksmus pateisinančių aplinkybių, tačiau nepakankamai analizuoja situaciją, įvardija tik pasekmes, kilusias jam pačiam. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo mąstymo pokyčius, nuostatas, daroma išvada, kad nuteistojo E. S. elgesio ir mąstymo pokyčiai nėra akivaizdūs ir įtikinantys, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį nuteistojo elgesiui bei mąstysenai.

14. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pritarti nuteistojo skundo argumentui, jog jo daroma pažanga yra akivaizdi ir pakankama, kadangi kaip jau minėta, nuteistojo teigiamas elgesys pasižymi dar neilgą laiką. Pagrįstai manytina, jog nuteistasis nededa maksimalių pastangų siekiant pakeisti savo mąstymą ir nuostatas. Be to, iš Komisijos protokolo matyti, jog net ir Komisija nebuvo vieninga sprendžiant E. S. lygtinio paleidimo klausimą. Trys komisijos nariai balsavo už, tačiau vienas narys balsavo prieš, kas iš esmės rodo, jog net ir Komisija turėjo abejonių, ar nuteistasis išties pakoregavo savo elgesį pakankamai.

15. Bylos duomenimis, t. y. iš 2024 m. rugsėjo 20 d. Finansų skyriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. S. pagal vykdomuosius raštus privalo išmokėti 21 913 Eur, išieškota 6045 Eur. Savanoriškai dengė skolas 0 Eur. Nors nusikalstamos veikos motyvas nebuvo finansinės naudos siekimas, tačiau viena iš nusikaltimo pasekmių yra materialinė atsakomybė. Kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistojo finansinės padėties ypatumai, neabejotai apsunkins jo tolimesnį integracijos į visuomenę procesą. Juolab, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis E. S. pataisos namuose ilgą laiką nedirbo, nuolatinių pajamų negavo, todėl buvo remiamas artimųjų. Įsiskolinimus dengė iš trečiųjų asmenų. Nors šiuo metu teigia, jog gauna pajamas iš darbinės veiklos, tačiau turimi finansiniai sunkumai gali turėti neigiamos įtakos nuteistojo elgesiui siekiant integruotis į visuomenę. Pateikta pažyma apie galimą įdarbinimą, nėra įpareigojanti ir tai nepatvirtina to, jog nuteistasis būdamas laisvėje išties turės realias galimybes įsidarbinti.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią E. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų materialiųjų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam E. S. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.