- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- 1S-158-954/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39312-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- A. B.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 30 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundas ir atsisakyta patvirtinti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus–pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. LPK-197, taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – 7 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 7 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. sausio 5 d., bausmės pabaiga – 2023 m. lapkričio 16 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2019 m. gruodžio 10 d.) – 3 metai 11 mėnesių 6 dienos.
3. Komisija 2019 m. gruodžio 11 d. priėmė nutarimą Nr. LPK-197, kuriuo nutarė A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.
4. 2020 m. sausio 24 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundas dėl 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos nutarimo, kuriame prašoma atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi tenkino Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundą ir atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog šiuo metu dar nėra pagrindo daryti neabejotinos išvados, jog nuteistojo pastangos sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį koreguoti išskirtinai teigiama linkme pataisos proceso metu buvo pakankamos, todėl nėra pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apylinkės teismas, įvertinęs teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, padarytų nusikalstamų veikų laipsnį, aplinkybes, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis ne tik buvo skatintas, tačiau ir eilę kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, sprendė, jog šiuo atveju nuteistasis A. B. savo elgesiu dar neįrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
6. Nuteistasis A. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį, prašo peržiūrėti bylą pagal jo pateiktą skundą ir suteikti galimybę tęsti bausmės atlikimą neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Šalies argumentai
6.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į prokuroro skundą ir atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nuteistojo nuomone, jis atitinka visus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus. Nors turi galiojančią nuobaudą, tačiau yra eilę kartų skatintas, dirba, stengiasi mažinti savo finansinius įsipareigojimus.
6.2. Nuteistasis skunde nurodo, kad vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Skundo autorius pažymi, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, yra nusiteikęs pasimokyti iš savo klaidų, vengti ne tik situacijų, bet ir žmonių, kurie gali suteikti galimybių arba paskatinti nusikalsti. Skunde teigia, kad negali būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nusikaltimo sunkumas ir pobūdis, nes tai yra jau įvertinta teismo nuosprendžiu skirta bausme.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.
Dėl nuteistojo A. B. skundo
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, A. B. nepateikė. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino A. B. asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai.
9. Nuteistasis A. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tačiau, kaip minėta lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, atlikus nuteistojo A. B. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 31 balą, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, vien tik šios aplinkybės jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis socialinio tyrimo išvada, A. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ir dinaminiai balai (11 balų), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Kadangi analizuojamu atveju A. B. siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
10. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – už gerą elgesį ir už gerai atliekamus paskirtus darbus jis buvo trylika kartų paskatintas, dirba, baigė vidurinę mokyklą, dalyvauja elgesio pataisos programose. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, vien tik šių aplinkybių visuma bei nuteistojo noras būti lygtinai paleistam, vis dar nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad 2019 m. lapkričio 29 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami du A. B. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstyva kriminalinė patirtis ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek A. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus A. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog jau nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
12. Nors sutiktina su skundo argumentu, kad aplinkybės susijusios su veikomis, už kurių padarymą A. B. šiuo metu atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
13. Šiuo metu abejones dėl sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę sustiprina ir aplinkybė, jog net ir atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis net 14 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus taisykles. Nors Komisijos nutarimo priėmimo metu A. B. galiojančių drausminių nuobaudų neturėjo, tačiau pateikti duomenys rodo, jog 2020 m. sausio 3 d. ir 2020 m. sausio 24 d. padarė grubius vidaus tvarkos pažeidimus. 2020 m. sausio 3 d. neplaninės kratos metu kambaryje, kuriame gyveno nuteistasis, rastas mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele bei nustatyta, jog A. B. naudojosi šiuo daiktu. Už šį pažeidimą drausminė nuobauda neskirta, apsiribota pokalbiu. Nepraėjus nei mėnesiui, 2020 m. sausio 24 d. taip pat buvo nustatytas vidaus taisyklių pažeidimas, už kurį A. B. skirta drausminė nuobauda, panaikinta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją. Šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja ypač neigiamai, bei kelia pagrįstų abejonių, jog A. B. laikysis įstatymų bei paskirtų draudimų ir pareigų lygtinio paleidimo laikotarpiu. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia ir 2019 m. lapkričio 29 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, jog nors nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, numatytose individualiame plane, tačiau kai kurias priemones A. B. įgyvendina stiprinamas išorinės motyvacijos. Taip pat nors nuteistasis atpažįsta problemas, kurios turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, supranta, jog reikia jas spręsti, tačiau aiškių žingsnių nėra numatęs. Be to, nors nuteistasis A. B. dalyvavo ir baigė „Ankstyvosios intervencijos“ programą, kur buvo supažindintas su psichoaktyvių medžiagų poveikiu ir pasekmėmis, taip pat teisiniais aspektais, susijusiais su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, platinimu, laikymu, tačiau pateikti duomenys rodo, jog teigiamos įtakos nuteistajam tai nepadarė, nes 2018 m. rugpjūčio 23 d. atlikus apsvaigimo testą nustatyta, jog A. B. vartojo marihuaną.
14. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis pataisos namuose 2018 metais baigė vidurinę mokyklą, o nuo 2018 m. sausio 25 d. buvo įdarbintas įstaigos Turto valdymo skyriuje pagalbiniu darbininku, šiuo metu dirba 0,5 darbo krūviu. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. pataisos įstaiga gavo MB „Griovimai LT“ vadovo pažymą, kad mažoji bendrija turi galimybę įdarbinti A. B. lygtinio paleidimo atveju, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistais būdamas jauno amžiaus pataisos įstaigoje nesistengia įgyti jokios specialybės. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistajam A. B. trūksta motyvacijos dirbti, kas teisėjų kolegijos vertinimu, kelia abejonių jo teigiama darbine motyvacija. Pažymėtina ir aplinkybė, jog pagal pataisos namuose gautus 7 vykdomuosius dokumentus nuteistasis privalo išmokėti 4 700,38 Eur, iš kurių šiuo metu yra sumokėta tik 418,90 Eur. Esant tokiems nuteistojo finansiniams įsipareigojimams, nesant jokių duomenų apie siekį įgyti specialybę, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo A. B. pasiryžimu savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
15. Kolegijos nuomone, aptartos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis A. B. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus A. B., šis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti.
16. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimą, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį A. B. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Dėl proceso pažeidimų pirmosios instancijos teisme
17. Nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo klausimas Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjamas kartu su Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundu, kuriame prokuroras prašė atsisakyti patvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. LPK-197, taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. BVK 164 straipsnio 6 dalis numato prokurorui teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus, tačiau iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kokius sprendimus, išnagrinėjęs tokį skundą, gali priimti teismas, tai yra: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Atitinkamai šie teismo galimi priimti sprendimai turėtų lemti ir prokuroro skunde pateikiamus prašymus. Šiuo atveju, kai Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą, prokuroras, skųsdamas tokį Komisijos nutarimą, turėjo nurodyti argumentus dėl Komisijos priimto nutarimo pakeitimo, tačiau prokuroras skunde nurodė argumentus dėl to, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, tenkindamas tokį prokuroro skundą, priėmė BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatų neatitinkantį sprendimą, nes Komisijos nutarimas pakeistas nebuvo, o sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priimtas ne pagal prokuroro skundą, bet nagrinėjant klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį. Be to, teismas apie gautą prokuroro skundą ir teisę pateikti atsiliepimą nepranešė nuteistajam, kaip tai numatyta BPK 360 straipsnio 3 dalyje. Dėl šių priežasčių skundžiamos nutarties dalis, kurioje išspręstas klausimas dėl prokuroro skundo, panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. B. skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 30 d. nutarties dalį, kuria Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundas tenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.