Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. K., atstovaujamos advokatės Ritos Petručionytės, apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-572-831/2017 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei E. K. bei pagal atsakovės E. K. patikslintą priešieškinį ieškovui J. K. dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti šalių santuoką dėl abipusės kaltės. Ieškovas nurodė, kad faktiniai santuokiniai santykiai yra iširę, šalys bendro ūkio neveda ir netvarko. Santuokos nutraukimo priežastys: išryškėjo nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į materialines ir dvasines vertybes bei į sutuoktinių tarpusavio santykius. Šalys gyvena kiekvienas sau atskirai, jų nebesieja jokie bendri interesai ir vienas kitam jie nesukelia jokių jausmų. Su atsakove bandė draugiškai susitarti dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tačiau draugiškai susitarti nepavyko. Abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, pakankamai nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas.Atsakovė E. K. pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė šalių santuoką nutraukti dėl J. K. kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti iki santuokų turėtą pavardę V., ieškovui – K.; priteisti iš ieškovo 15000,00 Eur kompensaciją atsakovei už ieškovo namo remontą, 3500,00 Eur kompensaciją už parduotą automobilį, 5000,00 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad 2010 m. rudenį pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį, (duomenys neskelbtini) su ieškovu susituokė. Santuoka iširo dėl ieškovo savanaudiškumo, nesirūpinimo šeima, alkoholizmo ir smurto. Ieškovas vertėsi individualia veikla, teikė laidojimo paslaugas. Atsakovei pradėjus dirbti ieškovo įmonėje žymiai išaugo verslas, buvo pradėtas gauti pelnas, dėl padaugėjusių darbų, buvo priimti keturi darbuotojai. Kad nereikėtų samdyti buhalterio, ji pati baigė kursus ir tvarkė apskaitą. 2015 melais atidarė filialą (duomenys neskelbtini). Už bendras lėšas ieškovui priklausančiame name buvo įvestas centralinis šildymas, vandentiekis, pakeistos namo durys, padarytas pilnas namo vidaus remontas, nusipirkti du plazminiai televizoriai, virtuvės įranga, nauji baldai. Taip pat buvo pastatytas naujas garažas ir malkinė. Visiems išvardintiems darbams atlikti buvo panaudotos jų abiejų uždirbtos lėšos, apie 30 000 Eur. Ieškovas 2017 metais nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir nuteistas dėl smurto, pavartoto prieš atsakovę. Po jos sumušimo, ieškovas tyčia sumažino santuokoje įgyto turto vertę, pardavė santuokoje įgytą automobilį MERSEDES BENZ. Dėl ieškovo veiksmų atsakovei padaryta neturtinė žala, nes ji patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį ir fizinį skausmą, psichologinį spaudimą ir grasinimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį tenkino iš dalies; E. K. ir J. K. santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui paliko santuokinę pavardę – K., atsakovei gražino ikisantuokinę pavardę – V.; priteisė atsakovei E. K. iš ieškovo J. K. 250,00 Eur kompensaciją už parduotą automobilį MERSEDES BENZ E270CDI, v. n. (duomenys neskelbtini) likusioje dalyje patikslinto priešieškinio reikalavimus atmetė; priteisė iš ieškovo J. K. bylinėjimosi išlaidas valstybei - 7,74 Eur žyminio mokesčio bei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei 7,12 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Teismas sprendė, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra faktiškai ir galutinai iširusi, kadangi ieškovė ir atsakovas negyvena santuokinio gyvenimo, netvarko bendro ūkio ir nėra jokio pagrindo tikėtis, kad ateityje situacija pasikeis. Tai, kad yra įsiteisėjęs toks apkaltinamasis teismo nuosprendis nėra pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo išskirtinai dėl atsakovo kaltės. Nors J. K. ir buvo pripažintas kaltu, tačiau iš teismo nuosprendyje išdėstytų įvykio aplinkybių galima daryti išvadą, kad pats šeimyninis konfliktas kilo būtent dėl atsakovės kaltės ir tesėsi pakankamai ilgą laiko tarpą. Duomenų, kad ieškovas prieš šį įvykį būtų vartojęs smurtą atsakovės ar jos dukters šios bylos nagrinėjimo metu negauta. Teismo nuomone, byloje nėra gauta pakankamai duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad šalių santuoka iširo dėl vieno ieškovo kaltės, todėl pripažintina, kas santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas atmetė atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad J. K. vardu 2015 m. rugsėjo 10 d. buvo įregistruotas automobilis MERSEDES BENZ E270CDI, 2017 m. sausio 25 d. automobilis parduotas. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodoma, kad automobilis už 500,00 Eur buvo parduotas A. B., kuris teismo posėdžio metu patvirtino, jog automobilį pirko už sutartyje nurodytą sumą, nes buvo sugadinti automobilio greičių dėžė bei variklis, kuriuos teko keisti, automobilį reikėjo dalinai perdažyti, kadangi buvo perrėžtas vienas automobilio šonas. Liudytojas pateikė teismui šiuos jo parodymus patvirtinančius dokumentus. Teismas sprendė, kad 2017 m. sausio 25 d. sudarytoje transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta automobilio vertė – 500,00 Eur vertė yra reali. Kadangi automobilis buvo įgytas bei parduotas šalims gyvenant santuokoje, duomenų, kad gautos pardavus automobilį lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui negauta, iš ieškovo atsakovei priteisė 250,00 Eur kompensaciją už parduotą automobilį. Teismas nurodė, kad nors ieškovė prašo priteisti iš ieškovo 15000,00 Eur kompensaciją už ieškovui priklausančio namo remontą, tačiau teismui nebuvo pateikti jokie duomenys patvirtinantys 30000,00 Eur šeimai priklausančių lėšų investavimą į namo remontą. Atsakovės prašymu apklausta liudytoja R. Š. patvirtino, kad apdaila antrame namo aukšte buvo išardyta, tačiau šis namo aukštas įrengtas nebuvo, nes ieškovas neturėjo tam skirtų medžiagų; faktiškai visus namo tvarkymo darbus atliko pats ieškovas. Ieškovas neneigė, kad atliko namo remonto darbus, tačiau tvirtino, kad medžiagas šiam remontui buvo susipirkęs dar iki santuokos ir net šalių bendro gyvenimo pradžios bei pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus - kasos kvitus, kuriuose atvaizduotas statybos ir remonto prekių įsigijimas laikotarpyje nuo 2007 iki 2012 metų. Taip pat pateikta 2009 m. gegužės 20 d. sudaryta šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis. Teismas konstatavo, kad šie duomenys paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes apie atliktų remonto darbų apimtis bei kainą. Be to, pateikti teismui duomenys apie ieškovo gyvenimo šeimoje laikotarpiu gautas pajamas leidžia pagrįstai abejoti, kad šalys turėjo pakankamai pajamų tam, kad atlikti atsakovės nurodyto masto remonto darbus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Patikslintu apeliaciniu skundu atsakovė E. K., atstovaujama advokatės Ritos Petručionytės, prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (3 t. b. l. 112-113). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas formaliai vertino santuokinių ryšių atsiradimo momentą, kaip santuokos sudarymo momentą, t. y. (duomenys neskelbtini), tačiau nenustatė faktinių šeimyninių santykių pradžios ir pabaigos momentų. Apeliantė aiškino, jog su ieškovu ilgai gyveno dar iki santuokos registravimo momento. Pateiktame 2015 m. gegužės 21 d. pareiškime nutraukti darbo sutartį yra prierašas apeliantės ranka. Ieškovas pasiūlė jai tuoktis tik tada, kai ji, nutraukdama darbo santykius, pareiškė, jog palieka ir jį. Teismas šių įrodymų netyrė ir jų nevertino.Nenustatęs faktinių šeimyninių santykių pradžios momento, teismas neteisingai nustatė ir vertino santuokinio turto balansą. Ieškovo atstovas prašė teismo išreikalauti apeliantės pajamų nuo 2010 m. rašytinius įrodymus. Apeliantės nuomone, taip ieškovas pripažino, jog šalių faktiniai šeimyniniai santykiai susiklostė 2010 m. ir santuokinis turtas kauptas nuo 2010 m. Teismas nepilnai, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė įrodymus dėl ieškovo nekilnojamojo turto remonto aplinkybių, taip pat, ar jo turto pagerinimas laikytinas santuokiniu turtu, todėl nepagrįstai apeliantei nepriteisė 15000 Eur kompensacijos. Statybinių medžiagų įsigijimo data neįrodo jų panaudojimo momento. Ieškovas, nemokėdamas apeliantei darbo užmokesčio, jai priklausančias lėšas dėjo į savo turto remontą. Pats ieškovas pateikė įrodymus, jog 2014 - 2015 m. įsigyti baldai, buitinė technika.Teismas, priteisdamas apeliantei 250,00 Eur kompensaciją, vadovavosi fiktyvia ir formalia automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi, nevertino apeliantės paaiškinimų ir laidojimo automobilio rinkos vertės, kuri yra 12000 Eur, nesiaiškino, kam asmeniui, nesiverčiančiam laidojimo verslu, reikalingas laidojimui skirtas automobilis.Teismas aiškiai nepasisakė, kuo pasireiškia apeliantės kaltė dėl santuokos iširimo. Galima daryti prielaidą, jog teismas laikė ją kalta dėl santuokos iširimo dėl to, jog ji tariamai išprovokavo ieškovą 2017 m. sausio 21 d. smurtui, už ką jis nuteistas 2017 m. vasario 24 d. teismo nuosprendžiu, o po to jam neatleido. Tačiau teismas neįvertino to, kad po 2015 m. gegužės 21 d. pareiškimo nutraukti darbo santykius ir jausdama nuoskaudas dėl netinkamo ieškovo elgesio faktiniuose šeimyniniuose santykiuose, apeliantė pasidavė ieškovo įtikinėjimams ir už jo ištekėjo, taip jam atleisdama už netinkamą elgesį.Teismas be pagrindo laikė apeliantę kalta dėl santuokos iširimo ir be pagrindo atmetė jos reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškovas teismui pripažino, jog šalių šeimyninių santykių metu jis turėjo kitų moterų, todėl iš didžiulės nuoskaudos kilęs priekaištas dėl amoralaus elgesio santuokoje negali būti laikomas smurto pateisinimu: žnaibymu, daugelio smūgių sudavimu.Ieškovas J. K., atstovaujamas advokato Dainiaus Gudo, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti (3 t. b. l. 116-118). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismo sprendimas yra pagrįstas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais bei šalių paaiškinimais, todėl yra teisingas.Atsakovė, nepateikė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Vien tai, jog yra įsiteisėjęs ieškovo J. K. atžvilgiu apkaltinamasis teismo nuosprendis nėra pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo išskirtinai dėl atsakovo kaltės. Iš teismo nuosprendyje išdėstytų įvykio aplinkybių darytina kategoriška išvada, kad pats šeimyninis konfliktas kilo būtent dėl atsakovės kaltės ir tesėsi pakankamai ilgą laiko tarpą.Viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi charakteriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo, pakantumo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas, todėl pagrįstai pripažinta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Dėl automobilio vertės, jo remonto ir kt. teisme buvo apklaustas liudytojas A. B., teismas rėmėsi šio liudytojo parodymais, be to šio liudytojo parodymai buvo pilnai patvirtinti pateiktais rašytiniais dokumentais.Apeliantė savo teiginių, kad ji prisidėjo prie ieškovo gyvenamojo namo remonto ir daiktų pirkimo, nepagrindė jokiais dokumentais. Ieškovas teismui pateikė turimus dokumentus dėl prekių įsigijimo, paslaugų atlikimo iš kurių akivaizdu, kad visi šie pirkiniai, darbai atlikti iki santuokos sudarymo ieškovo lėšomis. Atsakovės metinės pajamų deklaracijos patvirtina, kad ji šiems darbams įgyvendinti, pirkiniams pirkti neturėjo lėšų.Nepagrįstas apeliantės reikalavimas panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo pakankamai laiko pateikti visus jos nuomone reikalingus įrodymus, dokumentus ir pan., kad pagrįsti savo reikalavimų pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai). Apeliacine tvarka nagrinėjamas ginčas dėl sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje.CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.Apeliantė (atsakovė) E. K. laikosi pozicijos, kad teismas visiškai nepagrįstai santuokos iširimo priežastimi nurodė abiejų sutuoktinių kaltę; jos vertinimu, šeima iširo dėl ieškovo J. K. kaltės, kuris nuteistas 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu.Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visetą, konstatavo, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas neginčija, kad dėl jo vartoto smurto šeimoje yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertinio, jog iš 2017 m. vasario 24 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendyje (baudž. byla Nr. I-143-633/2017) išdėstytų įvykio aplinkybių galima daryti išvadą, kad pats šeimyninis konfliktas kilo būtent dėl atsakovės kaltės ir tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą. Duomenų, kad ieškovas prieš šį įvykį būtų vartojęs smurtą atsakovės ar jos dukters atžvilgiu, byloje nėra. Kitų tiesioginių įrodymų vienas kito kaltei įrodyti šalys nepateikė, šias aplinkybes sutuoktiniai įrodinėjo savo paaiškinimais. Atsakovės skunde taip akcentuojamas 2015 m. gegužės 21 d. pareiškimo nutraukti darbo santykius bei prierašų turinys, nors ir negali būti vertinamas kaip santuokos nutraukimą nulėmęs faktas, bet jis parodo pačios atsakovės neatsakingą požiūrį į šeimą, nepagarbą vienas kitam ir pačiai sau, o ne ieškovo netinkamą elgesį faktiniuose šeimyniuose santykiuose. Dėl išdėstyto nėra abejonių, kad šalių santykiai konfliktiniai, kad faktinis šalių šeimos iširimas nulemtas šalių skirtingu požiūriu į bendrą gyvenimą ir ateitį, į tarpusavio konfliktų sprendimo būdą, be abejo yra ir atsakovės kaltės. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog tokią situaciją lėmė abipusė sutuoktinių kaltė, dėl to neturėjo pagrindo spręsti, kad dėl šeimos iširimo yra kaltas tik ieškovas. Nei viena iš šalių nerodė realaus noro susitaikyti ir gyventi kartu. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai, todėl teismas pagrįstai šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis neturi teisės reikalauti iš kito sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo, jeigu santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl konstatavęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.Įvertinusi priešieškinį ir apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčas iškeltas tik dėl lėšų, įdėtų į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo remontą, kompensavimo. Apeliantė nenurodė ir neįrodinėjo, kad šie darbai atitinka CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąvoką „turto pagerinimas iš esmės“. Atsakovės reikalavimo tikslas buvo kompensacijos gavimas, o ne nuosavybės formos transformavimo iš asmeninės į bendrąją dalinę ar jungtinę. Vien deklaratyvūs atsakovės priešieškinio ir apeliacinio skundo teiginiai, kad į ieškovui priklausantį namą buvo investuota 30 000 Eur ir atsakovei priklauso pusės šios sumos kompensacija, nesant byloje įrodymų, kad tokia suma buvo investuota į ieškovui priklausančio namo remontą, kad atsakovė turėjo pinigų ir mokėjo iš savo asmeninių lėšų už namo remontą, jam reikalingų medžiagų įsigijimą, nepagrindžia aplinkybės, kad ieškovui priklausantis namas buvo remontuotas iš šalių bendrų ar atsakovės asmeninių lėšų. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, su ieškovu ji pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį nuo 2010 m. rudens. Su tuo kategoriškai nesutinka ieškovas ir nurodo, kad atsakovės apsilankymai jo namuose (duomenys neskelbtini) buvo epizodiniai ir jokio bendro ūkio su atsakove jis nevedė. Bylos duomenimis, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini), žemės sklypas esantis ten pat bei butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovės aiškinimu, ji tvarkė ir prižiūrėjo savo ūkį (duomenys neskelbtini), augino kiaules, paukščius, darže užsiaugindavo visas daržoves, dirbo versle. Teisme apklausta liudytoja R. Š. parodė (2017 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 16:21:31), kad K. pažįsta apie 7 metus. Nors ši liudytoja nurodė, jog E. K. pas J. K. gyveno pastoviai, tačiau ji taip pat teigė, kad atsakovei padėdavo ravėti, atlikti kitus darbus, o J. K. padėjo išvalyti namo antrą aukštą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog mažai tikėtina, kad šalys nuo 2010 m. rudens iki santuokos sudarymo gyveno bendrai šeimoje, tvarkė bendrą ūkį, kūrė bendrą turtą (CK 6.969 str.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bendroji jungtinė nuosavybė galėjo būti sukuriama tik po santuokos sudarymo (CK 3. 88 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikti jokie duomenys, patvirtinantys 30 000 Eur šeimai priklausančių lėšų investavimą į ieškovo namo remontą. Liudytoja R. Š. parodė, kad visus namo tvarkymo darbus atliko pats J. K., o antrasis namo aukštas nebuvo įrengtas, nes ieškovas neturėjo tam lėšų. Pats ieškovas paaiškino, kad atliko namo remonto darbus, tačiau medžiagos šiam remontui buvo nupirktos dar iki santuokos ir net šalių bendro gyvenimo pradžios ir šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė remonto prekių įsigijimo kasos kvitus laikotarpyje nuo 2007 iki 2012 m. bei 2009 m. gegužės 20 d. sudarytą šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį. Byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad atsakovė nepateikė pagrįstų įrodymų bei neįrodė jos nurodytų aplinkybių apie atliktų remonto darbų apimtį ir kainą, apie savo turėtas asmeninės lėšas bei kartu su ieškovu sukauptas lėšas, kurias jie galėjo skirti ir skyrė namo remontui. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nenustatė jokių pagrindų priteisti atsakovei kompensaciją už ieškovo gyvenamojo namo remontą.Nei ieškovas, nei atsakovė nereiškė reikalavimo padalinti šalių turėtus kilnojamuosius daiktus, nenurodė pastarojo turto sudėties ir vertės, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako (CPK 312 str.)Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė konkrečių įrodymų, dėl kurių būtų pagrindas priteisti jai didesnę nei 250 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas, turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2017 m. sausio 25 d. rašytine transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi bei liudytojo A. B. parodymais, teisingai nustatė, kad ieškovas pardavęs santuokoje įgytą automobilį už 500 Eur, šia suma sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę bei pagrįstai atsakovei priteisė 250 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, nes gautos lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui (CK 3.115 str. 2 d.). Atsakovė savo deklaratyvaus pobūdžio teiginių, kad automobilio kaina yra ne mažiau nei 7 000 Eur, leistinais įrodymais nepagrindė nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei pateikdama apeliacinį skundą, o šalies aplinkybių aiškinimas savaime nereikia, kad jis yra teisingas, jei su tuo nesutinka priešinga šalis ir jis nėra pagrįstas kitais įrodymais (CPK 187 , 12, 178 str.).Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; ir kt.).Vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, teisingai ir tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.