Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nutraukti J. K. ir E. K., santuoką, įregistruotą Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje 2015 m. rugpjūčio 24 d., įrašo Nr. 228, dėl abipusės kaltės.

Atsakovė po dalinio savo reikalavimų, pareikštų priešieškinyje, patikslinimo prašo teismą:

E. K. ir J. K. santuoką, įregistruotą 2015-08-24 Vilkaviškio rajono CMS, įrašo Nr. 228, nutraukti dėl J. K. kaltės. Po santuokos nutraukimo E. K., palikti iki santuokų turėtą pavardę „V.“, ieškovui - „K.“. Priteisti iš ieškovo, J. K., 15000.00 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) kompensaciją E. K. už J. K. namo remontą. Priteisti iš ieškovo, J. K., 3500,00 Eur kompensaciją už parduotą automobilį MERSEDES BENZ E270CDI, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Priteisti iš ieškovo, J. K., 5000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų) neturtinę žalą E. K.. Priteisti iš ieškovo, J. K., visas bylos vedimo, teismo ir pašto išlaidas.

Kaip ir visose šeimose, taip ir jų kartais pasitaikydavo smulkių ginčų, bet visuomet pavyko rasti kompromisą. Ieškovui atrodė, kad abu šeimyniniu gyvenimu yra patenkinti. Jis labai mylėjo savo žmoną, todėl sąžiningai vykdė savo kaip sutuoktinio pareigas. Jie kūrė bendrus ateities planus ir jis galvojo, kad gražiai gyvens visada. Jų santykiai buvo geri ir atrodė, kad taip bus visados. Tačiau vėliau viskas pradėjo keistis ir jie pradėjo vienas su kitu nesutarti.

Šiai dienai faktiniai santuokiniai santykiai yra iširę ir šalys bendro ūkio neveda ir netvarko. Santuokos nutraukimo priežastys: išryškėjo nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į materialines ir dvasines vertybes bei į sutuoktinių tarpusavio santykius. Šalys gyvena kiekvienas sau atskirai, jų nebesieja jokie bendri interesai ir vienas kitam jie nesukelia jokių jausmų. Paskutiniu laikotarpiu ieškovas stengėsi išlaikyti šeimą bei tarpusavio santykius, tačiau kaip matyti nepavyko, todėl pageidauja santuoką nutraukti. Jie kartu, kaip vyras ir žmona bendro gyvenimo neveda, jau ilgas laikas kaip gyvena kiekvienas atskirai.

Dėl aukščiau paminėtų priežasčių, ieškovas yra tvirtai apsisprendęs dėl santuokos su atsakove nutraukimo ir mano, kad terminas susitaikyti neturėtų būti skiriamas, kadangi šeimos išsaugoti jau nebeįmanoma.

Su atsakove bandė draugiškai susitarti dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tačiau draugiškai susitarti nepavyko, todėl kito kelio, kaip kreiptis į teismą su ieškiniu nėra.

Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, svarbu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Mano, kad esama padėtis neleidžia vertinti, jog santuoka iširo tik dėl atsakovės, ar tik dėl ieškovo kaltės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant akivaizdžių ir vienareikšmiškų ieškovo ar atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovo ar dėl atsakovės kaltės.

Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi charakteriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, matomai abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, pakankamai nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abi šalys nebuvo pakankamai tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo, pakantumo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas.

Atsakovės vienintelis motyvas dėl ieškovo kaltės yra tai, kad ieškovas 2017 metais yra pripažintas kaltu ir nuteistas dėl smurto, pavartoto prieš atsakovę. Iš tiesų, ieškovas buvo nuteistas ir iš jo buvo priteista neturtinė žala atsakovei. Tačiau tai, kad yra įsiteisėjęs toks apkaltinamasis teismo nuosprendis nėra pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. J. K. pripažino, kad yra kaltas, tačiau tvirtina, kad buvo atsakovės išprovokuotas, kas atsispindi ir teismo nuosprendyje. Mano, kad duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, byloje nėra surinkta.

Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį.

Gyvenant santuokoje bendrų vaikų neturi.

Gyvenant santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo. Iki santuokos sudarymo įgytas nekilnojamas turtas - gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)., ten pat esantis ūkinis pastatas bei žemės sklypas, priklausantys ieškovui J. K. asmeninės nuosavybės teise, kaip ir atsakovei E. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini)., žemės sklypas esantis ten pat bei butas, esantis (duomenys neskelbtini). - nėra dalintini.

Ieškovo vardu registruotos dvi transporto priemonės, tačiau abi jas ieškovas įgijo iki santuokos sudarymo už asmenines lėšas, todėl taip pat nedalintinos ir paliktinos ieškovui. Dėl automobilių vertės yra į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kurių teisingumą patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas, todėl netikėti jomis pagrindo nėra.

Visą kitą kilnojamąjį turtą yra pasidalinę ir ginčo dėl jo tarp šalių nėra.

Ieškovas ir atsakovė jokių kreditorių, kreditorinių įsiskolinimų neturi. (t. 1, b.l. 3-5 įrašas nuo 09:39, nuo 15:52:18, nuo )

Viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi charakteriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Nors ieškovas bandė ieškoti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, tačiau pastangos nedavė vaisių ir dėl to šalių bendras gyvenimas tapo negalimas. Abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo, pakantumo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas.

Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė priešieškinyje teigia, kad santuokinis gyvenimas iširo dėl atsakovo kaltės, jo savanaudiškumo, nesirūpinimo šeima, alkoholizmo, neištikimybės ir smurto. Į tokius atsakovės priešieškinyje nurodytus motyvus gali pasakyti, kad atsakovė nenurodo jokių konkrečių faktų ir aplinkybių, dėl ko santuokos nutraukimas būtų pripažintas dėl ieškovo kaltės, pateikia tik bendro pobūdžio teiginius, vadovaujasi savo abstrakčiais samprotavimais, kurie nepagrįsti jokiais rašytiniais dokumentais. Atsakovė prašo santuoką nutraukti dėl Ieškovo kaltės, Tačiau pati Atsakovė pateikia tik deklaratyvius savo pamąstymus, nepateikdama jokių Ieškovo kaltės dėl santuokos nutraukimo įrodymų. Atsakovė, teigia, kad ieškovas nuo 2012 metų turi meilužę, tačiau nepateikia visiškai jokių įrodymų, o pateikti nėra ką, nes tokių aplinkybių nėra ir niekada nebuvo. Atsakovė tokiais teiginiais pati sau prieštarauja, nes ieškovas ir atsakovas susituokė tik 2015 m. rugpjūčio 25 dieną, taigi net ieškovas jeigu ir būtų turėjęs iki santuokos sudarymo kitą gyvenimo draugę, nors to ir nebuvo, tai atsakovės visiškai neturėtų jaudinti, nes santuoka sudaryta, kaip minėjo tik 2015 metais, o ne 2012.

Ieškovas kategoriškai tvirtina, kad atsakovė niekuo neprisidėjo prie ieškovo gyvenamojo namo remonto ir aukščiau paminėtų daiktų pirkimo, darbų atlikimo. Atsakovė tokius teiginius nepagrindžia jokiais dokumentais ir priešingai, ieškovas teismui pateiks turimus dokumentus dėl prekių įsigijimo, paslaugų atlikimo iš kurių akivaizdu, kad visi šie pirkiniai, darbai atlikti iki santuokos sudarymo, atlikti išskirtinai Ieškovo lėšomis. Šiems darbams įgyvendinti, pirkiniams pirkti ieškovas turėjo pakankamai lėšų. Ir priešingai, apart abstrakčių teiginių apie bendrus pinigus priešieškinyje, jokių konkrečių įrodymų atsakovė apie savo turtinę padėtį nepateikė, nepateikė jokio įrodymo kiek remontai kainavo, kuo prisidėjo prie ieškovo gyvenamojo namo remonto ir kitų pirkinių, nors priešieškinyje reikalauja 15000 EUR kompensacijos už ieškovo gyvenamojo namo remontą.

Kategoriškai ieškovas nesutinka ir su priešieškinyje nurodytais atsakovės teiginiais apie tai, kad ieškovas savo sūnui už 870 Lt. pardavė atsakovei priklausantį automobilį Opel Vektra. Tai absoliutus melas. Atsakovė tokio savo teiginio neturi kuo pagrįsti ir priešingai ieškovas teikia teismui transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį iš kurios akivaizdu, kad pati atsakovė, o ne ieškovas 2015-09-16 dieną ieškovo sūnui M. K. pardavė atsakovei priklausantį automobilį už 100 EUR, o ne už priešieškinyje nurodytą 870 Lt.

2010 metų rudenį pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Jos dukra E. gyveno kartu su ja ir lankė Virbalio mokyklą. 2015-08-24 su ieškovu susituokė. Jų santuokinis gyvenimas taktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, jo savanaudiškumo, nesirūpinimo šeima, alkoholizmo, neištikimybės ir smurto.

Jai su ieškovu pradėjus kartu gyventi, ieškovas vertėsi individualia veikla, teikė laidojimo paslaugas. Pažymėtina, kad ieškovas nebuvo darbštus, todėl jo individuali veikla merdėjo. Jai pradėjus kartu dirbti, žymiai išaugo verslas. Ji yra darbštus žmogus, todėl labai stengėsi, kad verslas klestėtų, daugelį darbų nudirbdavo viena, nes ieškovo galimybės dėl turimų fobijų. verstis laidojimo verslu yra ribotos, ieškovas negali atlikti daugelio su šiuo verslu susijusių darbų, be to ieškovas yra alkoholikas, užėjus gėrimo periodui, jis po dvi tris savaites, nuo ryto iki vakaro gerdavo, kai visiškai pablogėdavo sveikata, kviesdavo gydytoją, kuris ieškovui statydavo lašelines ir leisdavo vaistus.

Jai dirbant versle, buvo pradėtas gauti pelnas, dėl padaugėjusių darbų, buvo priimti keturi darbuotojai. Kad nereikėtų samdyti buhalterio, ji pati baigė kursus ir tvarkė apskaitą. 2015 melais atidarė filialą Kybartuose.

Pažymėtina, kad ne tik dirbo laidojimo versle, bet ir tvarkė ir prižiūrėjo savo ūkį, esantį Alvite, augino kiaules, jas parduodavo, taip pat augino paukščius, kurių dalį suvalgydavo patys, o likusius parduodavo. Ji kiekvieną dieną, ryte ir vakare važiuodavo į Alvitą pašerti gyvulių ir tvarkyti ūkio. Darže užsiaugindavo visas daržoves.

Pažymėtina, kad jai atsikėlus pas ieškovą, jo gyvenamojo namo būklė buvo kritiška, name nebuvo centrinio šildymo, sugedęs vandentiekis, nusilupę tapetai, aplūžę seni baldai.

Pagerėjus verslui, ieškovas pasakė, kad dabar už gautus pinigus suremontuos jo namus, o po to sutvarkys atsakovės namus Alvite. Už bendras, lėšas ieškovui priklausančiame name. buvo įvestas centralinis šildymas, vandentiekis, pakeistos namo durys, padarytas pilnas namo vidaus remontas, nusipirkti du plazminiai televizoriai, virtuvės įranga, nauji baldai. Taip pat buvo pastatytas naujas garažas ir malkinė. Visiems išvardintiems darbams atlikti buvo panaudotos jų abiejų uždirbtos lėšos, o tai sudarė apie 30 000 Eur. Yra įsitikinusi, kad ieškovas jai turi grąžinti pusę šios sumos, nes pinigus uždirbo kartu.

Nori pažymėti, kad visą laiką, kol gyveno su ieškovu ne tik, kad negavo jokio atlygio už darbą laidojimo versle, bet ieškovas neduodavo pinigų maistui. Kaip jau minėjo, daržoves ir mėsą parsiveždavo iš savo ūkio, visą kitą maistą pirko už lėšas, gautas pardavus gyvulius ir paukščius.

2016 metų balandžio mėn. sužinojo, kad jos sutuoktinis nuo 2012 metų turi meilužę. Buvome pas ją nuvykę. Jos vyro meilužė, jos ir jos vyro akivaizdoje paaiškino, kad vyrui išvykus uždarbiauti į užsienį, neturėjo iš ko su dviem vaikais pragyventi, todėl susidėjo su jos sutuoktiniu, kuris už „draugystę“ duodavo jai pinigų pragyvenimui.

Ieškovas, J. K., su ja elgėsi nežmoniškai, jai susirgus ne tik kad pats nenuveždavo pas gydytojus, bet ir darbuotojams draudė vežti ir bendrauti su ja, pagrasinęs, kad atleis iš darbo.

Ji per šešis jų bendro gyvenimo metus, dėl netinkamo ieškovo elgesio, ne kartą norėjo nutraukti santykius, tačiau ieškovas, išsigandęs, kad išeis, atsiprašinėdavo, pažadėdavo, kad pasikeis, prašydavo likti.

2017 metų sausio mėnesio 21 dieną ieškovas, J. K., ją sumušė už tai, kad ji papriekaištavo, kad jo meilužė jai neduoda ramybės, skambina ir naktimis. Vilkaviškio rajono apylinkės, teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-143-6332017, pripažino J. K. kaltu ir skyrė 4 mėn. viešų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 25 valandas kas mėnesį ir priteisė iš J. K., E. K., 1000,00 Eur nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Po jos sumušimo, ieškovas tyčia sumažino santuokoje įgyto turto vertę, pardavė santuokoje įgytą automobilį MERSEDES BENZ E270 CDI, v.n. (duomenys neskelbtini) kurį įsigijo 2015-09-10. Šį automobilį iš greitosios pagalbos automobilio perdarė į katafalką, jo perdarymui į katafalką buvo išleista virš 6000,00 Eur šeimos lėšų. 2017-01-25 ieškovas, jai nežinant, pardavė šį automobilį- katafalką A. B. už penkis šimtus eurų. Ji yra įsitikinusi, kad automobilio kaina yra dirbtinai sumažinta, norint ją apgauti. Taip teigiu todėl, kad transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties grafose - „Transporto priemonės trūkumai (tinkamą variantą pažymėti) ir Informacija apie įvykius ir trūkumus“, nėra jokių atžymų apie automobilio defektus. Pažymėtina, kad iki 2017-01-21 automobilis buvo techniškai tvarkingas ir pastoviai naudojamas pagal paskirtį.

2017-11-10 vykusio teismo posėdžio metu, dabartinis automobilio savininkas, A. B. nurodė, kad automobilis buvo techniškai netvarkingas ir nevažiuojantis, todėl keitė automobilio variklį ir greičių dėžę ir taisė važiuoklę, o spalio mėn. pirko naują akumuliatorių. Tokie A. B. teiginiai, neatitinka tikrovės, nes, kaip jau minėjo, automobilis iki 2017-01-21 buvo tvarkingas ir važiuojantis, o iš A. B. teismui pateiktų automobilio detalių pirkimo dokumentų, nesimato ar būtent tos detalės buvo panaudotos taisant automobilį.

Kadangi, jos įsitikinimu, automobilis buvo parduotas techniškai tvarkingas, ką paliudija ir transporto pirkimo - pardavimo sutarties atžymos, mano, kad reali šio automobilio kaina yra ne mažiau 7000,00 Eur, tai patvirtino ir A. B., paklaustas kokia dabartinė automobilio vertė, nurodydamas, kad automobilis gali kainuoti nuo penkių iki šešių tūkstančių eurų.

Kreipdamasi į teismą su šiuo priešieškiniu dėl jos su ieškovu santuokos nutraukimo, yra visiškai įsitikinusi, kad šiuo metu santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę ir vienintelė išeitis yra jos nutraukimas teismo keliu.

Sudarydama santuoką su atsakovu, tikėjosi sukurti visaverčius šeimos santykius, kaip bendro gyvenimo pagrindą, kurie turėjo būti grindžiami abipuse meile, pagarba ir pasitikėjimu bei atsidavimu vienas kitam, be šių vertybių šeima negali egzistuoti. Šios vertybės numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

LR CK numato, kad sutuoktinis pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šiame kodekse ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės samprata dėl santuokos iširimo, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu LR CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Minėtos normos pagrindu, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas nustatytas LR CK 3.26-3.30, 3.35 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, bei kitas įstatyme numatytas pareigas. Šių pareigų nesilaikymas vieno iš sutuoktinių gali sudaryti prielaidas santuokos nutraukimui dėl jo kaltės.

Atsakovė stengėsi išsaugoti šeimą, prašė sutuoktinio keisti gyvenimo būdą, tačiau ieškovas nepaisė jos noro ir pastangų išsaugoti šeimą. Ieškovo, J. K., elgesys ir veiksmai sudarė prielaidas santuokos iširimui, todėl atsakovė yra įsitikinusi, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

Dėl ieškovo veiksmų, susijusių su santuokos nutraukimu, atsakovei padaryta neturtinė žala.

Patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį ir fizinį skausmą, psichologinį spaudimą ir grasinimus. Vykstant skyrybų procesui ieškovas ne kartą jai yra grasinęs, o 2017-05-11 gatvėje smurtavo prieš atsakovę, dėl šio įvykio ji kreipėsi į Vilkaviškio PK.

Po santuokos nutraukimo noriu susigrąžinti iki santuokų turėtą pavardę „V.“, atsakovui - „K.“.

Kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Bendrų nepilnamečių vaikų neturi. (t. 3, b.l. 58-60, garso įrašas nuo 09:45, 09:45)

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad J. K. pažįsta. Iš jo yra pirkęs automobilį Mercedes Benz. Automobilis buvo skirtas teikti laidojimo paslaugas. Mokėjo už automobilį 500 €. Toks automobilis, jeigu būtų pilnai sutvarkytas, galėtų kainuoti apie 6-7 tūkstančius eurų. Automobilį pirko, kadangi jo tėvas dirba laidojimo srityje ir jis galvoja pradėti savo verslą. Automobilis, kai jį pirko, buvo nevažiuojantis. Kaip teigė pardavėjas, buvo variklio ir pavarų dėžės defektas. Kėbulas buvo pažeistas. Automobilį parsivežė ant tralo. Automobilis nesikūrė ir nevažiavo. Automobilį remontavo. Ką sugebėjo tvarkė pats. Pats tvarkė važiuoklę. O ko nesugebėjo specialistai darė. Specialistai keitė variklį, greičių dėžę. Taip pat buvo keisti tepalai, filtrai. Reikėjo perdažyti visą automobilio šoną, vairuotojo pusės. Buvo perrėžtas. Už automobilio variklį, greičių dėžę, tepalus ir filtrus sumokėjo 1686 €. Remontavo važiuoklę. Keitė amortizatorius ir visus šarnyrus. Viso išleido remontui apie 4000 €. Čia neskaitant jo paties darbo. Jis yra vairuotojas. Nusipirkęs automobilį jo neremontavo iš karto, nes nebuvo finansų. Važinėjo užsienyje. Atsirado pinigų ir tada pradėjo remontuoti. Dar pirko akumuliatorių, kuris kainavo 98 €. (garso įrašas nuo 10:09)

Liudytoja R. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad E. K. ir J. K. pažįsta apie 7 metus. E. K. parvežė ją iš Vilkaviškio. Po to prasidėjo jų bendravimas. Po kurio laiko, esant reikalui pradėjo pas juos padirbėti. Padėdavo ravėti, Atlikti kitus darbus. E. K. ir J. K. pradėjo gyventi kartu kai ji su jais susipažino. Ji padėjo išvalyti namo antrą aukštą. Padėjo išmesti viską, kai ten buvo nuluptos lentelės. Ten buvo atliekamas remontas. Dirbdavo ji ir J. K.. Tačiau to antro aukšto niekas neremontavo, nes J. K. neturėjo medžiagų. Atsimena, kad J. K. dėjosi name centralinį šildymą. Buvo mašiną pirkęs. Tuo metu E. K. jau gyveno su J. K.. Jos pačios vyras kasė pas J. K. griovį kanalizacijai. E. K. darydavo puokštes. Jos namuose Alvite ji taip pat yra buvusi. Ji laikė kiaulių, ančių, vištų, žąsų – viso apie 18 vištų, 22-28 antis, dvi paršavedes. Mėsą veždavosi pas J. K.. Jos duktė gyveno kartu su jais. E. K. pas J. K. gyveno pastoviai. Pas J. K. ji važiuodavo 3-4 kartus į mėnesį. Kaip sakė, padėjo išvalyti antrą aukštą. J. K. prašymu išplaudavo grindis. Pinigus jai mokėdavo E. K.. Vieną kartą mokėjo J. K.. Namus tvarkydavo pas J. K.. Pas juos ji nėra buvusi jau du metai. (garso įrašas nuo 16:21:31)

Ieškovas nurodo, kad gyvenant santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovo vardu registruotos dvi transporto priemonės, tačiau abi jas ieškovas įgijo iki santuokos sudarymo už asmenines lėšas, todėl taip pat nedalintinos ir paliktinos ieškovui.