Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui K. G., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. K., nukentėjusiai nepilnametei E. G., Vilkaviškio r. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui M. D., gynėjui advokatui D. G., viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

J. K., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1969-11-14 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, išlaikytinių neturintis, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią J. K. veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 187 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

3. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

3.2. Nukentėjusiųjų E. K. ir E. G. liudijimai procese taip pat buvo nuoseklūs, jų byloje pateikti duomenys iš esmės atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis (užfiksuotą situaciją įvykio vietoje, teismo medicininių tyrimų duomenis bei kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti faktiniai duomenys teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais.

4.1. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 str. 2 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog abi nukentėjusias smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (purtydamas kūną, žnaibydamas veidą, suduodamas ranka per veidą bei į ranką) tiesiogine (E. G. atžvilgiu – netiesiogine) staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu abiem atvejais jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes abiejų nukentėjusiųjų sveikatai, t.y. kūno sužalojimų joms padarymą ir nežymų sveikatos jais sutrikdymą. Trečia, kad ir ne itin stiprūs smūgiai delnu per veidą bei neilgas ir ne pernelyg stiprus kūno supurtymas, suėmus už pečių, bei skruostų žnaibymas pirštais, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusių atitinkamai mušimu (smūgiai delnu per veidą ir alkūne į ranką) ir kitokiu smurtavimu (kūno purtymas, veido žnaibymas). Ketvirta, nukentėjusiųjų byloje nurodytos jų abiejų mušimo ir kt. fizinio smurto pasekmės šių asmenų sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, išorinių kūno sužalojimų padarymas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, yra akivaizdžios, pakankamai pagrįstos tiek nukentėjusiųjų pareiškimais, tiek teismo medicinos specialisto išvadomis, tiek įvykio vietos apžiūros rezultatais, tiek paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamojo ir nukentėjusiųjų bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011-09-28 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-24 nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusios kartu gyveno apie 7 metus, maždaug prieš metus kaltinamasis su E. K. sudarė santuoką, visą šį laiką (iki nagrinėjamo įvykio ir bendro gyvenimo nutraukimo) jie vedė bendrą ūkį, kartu rūpinosi ir augino E. K. nepilnametę dukrą nukentėjusiąją E. G., kaltinamasis ją laiko ir vadina dukterimi, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai.

4.2. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai ir pagal BK 187 str. 3 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Nukentėjusios E. K. abeji akiniai yra jos asmeninio naudojimo daiktai, kurie nepaisant įstatymais nustatyto sutuoktinio bendro turto teisinio režimo yra laikomi asmenine nuosavybe, todėl kaltinamajam buvo svetimas turtas aptariamo baudžiamojo įstatymo prasme. Minimas turtas (akiniai) kaltinamojo buvo neremontuotinai sunaikinti tiesiogiai tyčiniais veiksmais, o sunaikinto turto vertė viršijo 3 BBND, tačiau dar nesiekė 5 BBND.

5. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

5.1. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį. Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju dėl abiejų veikų teismas kvalifikuoja maždaug rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 str. 2 d., 187 str. 3 d.) dispozicijos lygmeniu dėl tokių aplinkybių : a) smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo tokių įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, b) konflikto vada buvo pačios nukentėjusios E. K. elgesys, tikėtina neatitikęs lojalumo, pagarbos ir kt. gyvenimo šeimoje principų, o kaltinamasis pradžioje bandęs aiškintis to priežastis ir aplinkybes be smurto. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina kaltės laipsnį. Kita vertus, kaltinamasis nagrinėjamu atveju fiziškai smurtavo ne prieš vieną, bet prieš du asmenis, vienas iš kurių buvo akivaizdžiai ir jam žinomai nepilnametis, abiems padarė kūno sužalojimus ir realiai sutrikdė jų abiejų sveikatą.

5.2. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikų kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmių individualizavimo požiūriu (BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p. p.) dalyje dėl E. K. sumušimo ir turto sunaikinimo tai nevertinama, o dalyje dėl E. G. sumušimo bausmė kaltinamajam švelnintina, nes šio asmens sumušimo atžvilgiu kaltinamojo tyčia buvo netiesioginė. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytų kaltinamojo veikų stadija - nusikalstamos veikos buvo baigtos nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio, kūno sužalojimų) atsiradimo nukentėjusioms momento, kas iš esmės sutapo su pačių veiksmų atlikimu, analogiška situacija yra ir dėl turto sunaikinimo (BK 54 str. 2 d. 4 p.). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtinas kaltinamajam bausmes nėra faktinio pagrindo.

5.3. Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar teigiamai : kaltinamasis nusikalto ir teisiamas pirmą kartą (b. l. 97), galiojančių administracinių nuobaudų neturi ir aplamai gyvenime baustas vienintelį kartą už nešiurkštų administracinį nusižengimą (b. l. 98), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba nuolatinį darbą (vykdo individualią darbinę veiklą), gyvendamas šeimoje prisidėjo prie sutuoktinės nepilnametės dukters globos ir išlaikymo.

5.4. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas kvalifikuoja : a) jo visišką ir nuoseklų prisipažinimą kaltu, padėjimą atskleisti nusikalstamas veikas, viešą nukentėjusiųjų atsiprašymą bei reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi, taip pat b) laisvanorišką iki bylos nagrinėjimo teisme pašalinimą ir atlyginimą nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę, įskaitant netiesioginę, žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p. ir 2 d.).

5.5. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė (BK 60 str.).

5.6. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus rūšinių sudėčių lygmeniu, nustačius dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nenustačius sunkinančių, kartu konstatavus teigiamus kaltinamojo asmenybės aspektus (punktai 5.1, 5.3, 5.4 ir 5.5), yra teisinga kaltinamajam paskirti bausmes, savo dydžiu kiek mažesnes bei baudžiamojo įstatymo sankcijų vidurkiai, tačiau kita vertus, būtų neteisinga paskirti minimalias ar artimas tokioms bausmes, kadangi, kaip jau yra pažymėta aukščiau (punktai 5.1 ir 5.2), buvo nustatyta ir kaltinamojo veikų pavojingumą didinančių aplinkybių.

5.7. Teismas sprendžia, jog šioje byloje, nenustačius kitų, be aukščiau aptartų, kokių tai išimtinių aplinkybių, kaltinamajam paskirtinos nesusijusios su realiu laisvės atėmimu rūšies bet kartu pakankamos bausmės tikslams pasiekti viešųjų darbų bausmės, kurių trukmė nustatytina atitinkamai 6 mėn. (BK 140 str. 2 d. – nesunkus nusikaltimas) ir 3 mėn. (BK 187 str. 3 d. – baudžiamasis nusižengimas). Tokios bausmės, teismo vertinimu, atitiks jų paskirtį ir teisingumo principą.

Kaltinamajam skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijose, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 str., 54 str. 3 d.). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 str. str.).

Skiriamos už idealiąja sutaptimi įvykdytas nusikalstamas veikas bausmės subendrintinos tarpusavyje pagal BK 63 str. 1 ir 5 d. 1 p. taisyklę apėmimo būdu ir nustatytina subendrinta bausmė – 6 mėn. viešų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 val.

5.8. Kadangi kaltinamasis teisme prisipažino kaltu ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas teisiamajame posėdyje, kaltinamojo atžvilgiu, kaip to prašė tiek gynėjas, tiek kaltintojas, taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t.y. šiuo atveju iki 4 mėn. viešų darbų neatlygintinai visuomenės labui dirbant po 25 val.

5.9. Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nėra faktinių pagrindų.

5.10. Kaltinamajam byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina.

5.11. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

5.12. Dėl civilinių ieškinių. Byloje per jos procesą civilinius ieškinius pareiškė : a) Kauno teritorinė ligonių kasa – dėl 65,61 nuostolių, atsiradusių apmokant už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas nukentėjusiai E. K., atlyginimo priteisimo, b) VSDFV Marijampolės skyrius – dėl 62,64 Eur nuostolių, atsiradusių išmokant nukentėjusiai E. K. ligos pašalpą jos laikino nedarbingumo laikotarpiu, c) nukentėjusi E. K. – dėl 6000 Eur (patikslinta teisiamajame posėdyje) nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

5.12.1. VSDFV Marijampolės skyrius nuo savo ieškinio atsisakė (b. l. 110), kadangi civilinis atsakovas kaltinamasis J. K. visus šio ieškovo nuostolius visiškai atlygino laisvanoriškai (b. l. 78). Kadangi ieškinio atsisakymas atitinka bylos duomenis, pareikštas laisva profesionalaus teisininko atstovaujamo ieškovo valia, jis priimtinas ir bylos procesas dėl šio ieškinio nutrauktinas (BPK 113 str. 2 d., Lietuvos Respublikos CPK (toliau – CPK) 140 str. 1 d.).

5.12.2. Bylos duomenimis civilinis atsakovas kaltinamasis J. K. 2017-04-04 yra visiškai patenkinęs ir civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos reikalavimą dėl 65,61 Eur nuostolių atlyginimo (b. l. 61). Kadangi ši ieškovė iki nuosprendžio priėmimo savo ieškinio neatsisakė, jis atmestinas, kadangi priešingas sprendimas (ieškinio tenkinimas) reikštų nepagrįstą šio ieškovo praturtėjimą kaltinamojo sąskaita (Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 6.242 str. 1 d.).

5.12.3. Nukentėjusioji E. K. neturtinės žalos atlyginimo ieškiniu reikalauja už patirtą išgąstį, stresą, kentėtą skausmą dėl sužalojimų, pažeminimą, netrumpai trukusį laikiną nedarbingumą, bendravimo galimybių ženklų sumažėjimą maždaug 1 savaitei dėl labai silpno regėjimo – kol buvo pagaminti nauji akiniai, taip pat atsiradusios baimės ir nesaugumo dėl ateities, nepilnametės dukters išgąsdinimo, kas jai taip pat sukėlė papildomų rūpesčių (kreipėsi psichologo pagalbos) ir išgyvenimų, dėl jų jai yra paskirtas ir tęsiamas psichiatro gydymas. Civiliniu atsakovu pagal ieškinį esantis kaltinamasis aukščiau vardintų jo veikų ieškovės sveikatai pasekmių teisme neginčijo, teismas jas pripažįsta nustatytomis (BPK 113 str. 2 d., CPK 187 str. 2 d.), bylos duomenimis ieškovė dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų buvo 14 d. nedarbinga, nusikalstamomis kaltinamojo veikomis padarytiems laikiniems ieškovės psichinės sveikatos sutrikimams įveikti yra paskirtas ir tebetęsiamas (4 mėn. laiko) psichiatro gydymas. Visos šios pasekmės ieškovės sveikatai ir gerovei atitinka CK 6.250 str. 1 ir 2 d. d. nustatytą neturtinės žalos sampratą bei prievolę ją, padarytą nusikalstamomis veikomis, atlyginti. Pagal apibendrintą 2008-01-01 – 2016-01-01 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką už nusikalstamą veiką, numatyta BK 140 str. 1 d., buvo priteista neturtinės žalos nuo 500 iki 5000 litų, kas atitinka 144 – 1448 Eur, o už veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. – nuo 300 iki 1000 litų, kas atitinka 86 – 289 Eur (pagal iki 2013-07-13 galiojusią straipsnio redakciją kaltinamojo veika būtų atitikusi 1-osios dalies dispoziciją). Atsižvelgiant į minėtą aukščiau teismų praktiką, taip pat aplinkybę, kad nukentėjusios sveikatai nusikalstamos veikos sukėlė ilgalaikius negatyvius padarinius, dėl kurių ir šiuo metu ieškovė tebepatiria neturtinę žalą (taikomas medikamentinis psichiatro gydymas), teismo sprendžiama, kad bus teisinga, protinga ir sąžininga kaip kompensaciją ieškovei nustatyti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurį įpareigoti sumokėti per 3 mėn.

5.13. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. K. byloje buvo paskirta ir su jos valia teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba – suteiktos advokato konsultacijos žodžiu ir parengtas civilinis ieškinys. Tam valstybė patyrė 181,44 Eur išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-05-17 pažyma Nr. NTP-7-6022). Kadangi šios išlaidos buvo patirtos išimtinai dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų įvykdymo, teisinę pagalbą gavusi E. K. neturi teisinių žinių ir proceso patirties, tebesigydo psichinės sveikatos sutrikimą, kas riboja jos gebėjimą savarankiškai ginti savo teises, aptariamos valstybės išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo J. K. (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., 113 str. 2 d., 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d. d., teismas

nusprendė:

J. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį 6 mėn. viešų darbų, įpareigojant neatlyginai dirbti visuomenės labui po 25 val.

J. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos respublikos BK 187 str. 3 d. ir nuteisti jį 3 mėn. viešų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 25 val.

Skiriamas bausmes subendrinti tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 5 d. 1 p. taisyklę apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę – 6 mėn. viešų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 25 val.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. nuostatas, bausmę J. K. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 4 (keturių) mėn. viešų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 25 val. kas mėnesį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Priimti civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atsisakymą nuo ieškinio dėl 62,64 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo ir bylos procesą jo dalyje nutraukti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 65,61 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo atmesti.

Nukentėjusios E. K. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti jai iš nuteistojo J. K. vieną tūkstantį eurų (1000 Eur) nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kurį įpareigoti sumokėti per 3 (tris) mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nuteistojo J. K. vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 44 euro ct. (181,44 Eur) byloje nukentėjusiai ir civilinei ieškovei E. K. teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (mokama/išieškoma – valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, įmokos paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas – 5630).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.