- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-28
- Bylos Nr.
- A2-492-368/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00470-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Kategorijos
- 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Intrac Lietuva“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1151-372/2011,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Intrac Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1151-372/2011; įtraukti jį į prieš tai minėtą bylą trečiuoju asmeniu; panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ ieškinį atmesti arba tenkinti iš dalies, netaikant restitucijos arba keičiant jos būdą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimas už akių turėjo įtakos jo teisėms – pažeidė jo teisę atgauti iš UAB „Laikesta“ skolą realizavus skolininko žemės sklypą. Pažymėjo, kad yra UAB „Laikesta“ kreditorius ir vykdant skolos iš UAB „Laikesta“ išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus Nr. 2-468-357/2010 ir Nr. 2-1935-77/2010 buvo paskelbtos UAB „Laikesta“ nuosavybės teise priklausančio ir areštuoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės. Teigia, kad dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo už akių priėmimo 2011-10-21 antstolės V. Š. patvarkymu buvo atšauktos minėto sklypo varžytynės. Tvirtina, kad UAB „Laikesta“ skola pareiškėjui sudaro apie 100 000,00 Lt ir skolininkas neturi jokio kito nekilnojamojo turto, o jo veikla yra nuostolinga. Pareiškėjo manymu, jis neturi jokių kitų galimybių atgauti skolą.
Ieškovas UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ prašo pareiškėjo prašymą atmesti ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti pareiškėjui baudą. Nurodė, kad 2012 m. kovo 22 d. antstolės pažyma patvirtina, jog iš UAB „Laikesta“ jau yra išieškotos visos išieškotinos pinigų sumos. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimams užtikrinti antstolė 2011 m. lapkričio 3 d. aktu areštavo 16 atsakovui UAB „Laikesta“ nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių.
Motyvuojamoji dalis
Prašymai netenkintini.
2010 m. kovo 19 d. vykdomasis raštas Nr. 2-1935-77 patvirtina, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 10 d. preliminariu sprendimu priteisė ieškovui UAB „Intrac Lietuva“ iš atsakovo UAB „Laikesta“ 44 273,16 Lt skolą, 8,28 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 44 273,16 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2010 m. sausio 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2 117,00 Lt bylinėjimosi išlaidas (22–23 b. l.).
Iš 2010 m. balandžio 1 d. vykdomojo rašto Nr. 2-468-357/2010 matyti, kad Šiaulių apygardos teismas 2010 m. vasario 11 d. sprendimu paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. preliminarų sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovo UAB „Laikesta“ ieškovui UAB ,,Intrac Lietuva“ 96 642,10 Lt skolą, 15 428,89 Lt palūkanas, 12,70 procento dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2009 m. rugsėjo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 621,00 Lt žyminį mokestį ir 1 936,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ir papildomai priteisė iš atsakovo 9,72 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, ieškovui priteisė 2613,60 Lt papildomas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovo valstybei 28,91 Lt papildomas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (27–28 b. l.).
Antstolė V. Š., vadovaudamasi Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 1 d. išduoto vykdomuoju raštu Nr. 2-468-357/2010, pranešė išieškotojui UAB ,,Intrac Lietuva“ ir skolininkui UAB ,,Laikesta“, kad 2011 m. spalio 26 d. 10 val. antstolės kontoroje vyks pirmosios varžytynės, kurių metu už 536 000,00 Lt pradinę pardavimo kainą bus parduodamas UAB ,,Laikesta“ priklausantis turtas (31 b. l.).
Iš 2011 m. spalio 21 d. antstolės patvarkymo matyti, kad buvo atšauktos 2011 m. spalio 26 d. pirmosios varžytynės dėl skolininkui UAB ,,Laikesta“ priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (18–19 b. l.). Antstolė patvarkymą motyvavo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, kuria buvo areštuotas atsakovui UAB „Laikesta“ nuosavybės teise priklausantis ginčo sklypas (civilinė byla 2-1151-372/2011, 52–53 b. l.) ir teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. priimtu sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1151-372/2011 (18–19 b. l.).
Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas atnaujinamas, jeigu byloje nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, t. y. nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam (audiatur et altera pars) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006).
Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).
Teismas pažymi, kad pareiškėjas, teigdamas, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimas už akių pažeidė jo teises atgauti iš skolininko UAB „Laikesta“ skolą, realizavus ginčo žemės sklypą, nepateikė naujų įrodymų, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką teismo sprendimo teisėtumui. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nebuvo UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ ir UAB „Laikesta“ ginčo materialinių teisinių santykių dalyvis, nebuvo prieš tai minėtų šalių 2009 m. birželio 8 d. sudarytos ginčo žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties ir 2009 m. birželio 5 d. sudarytos rangos sutarties Nr. 09-06-05 šalimi (civilinė byla Nr. 2-1151-372/2011, 7–14 b. l.), sprendžia, jog pareiškėjo įtraukimas į civilinės bylos Nr. 2-1151-372/2011 nagrinėjimą neturėtų jokios įtakos Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendime už akių nurodomų materialinės ir procesinių teisės normų aiškinimui ir taikymui. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjas neprivalėjo būti įtrauktas į civilinės bylos Nr. 2-1151-372/2011 nagrinėjimą. Teismas įvertinęs tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendime už akių tiesiogiai nepasisakė dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų ir tai, jog pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kuriuos įvertinus, būtų panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos, sprendžia, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nėra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1151-372/2011 pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas teigdamas, jog neturi jokių kitų galimybių atgauti iš skolininko UAB „Laikesta“ skolą, teismui pateikė 2010 m. UAB „Laikesta“ finansinę atskaitomybę (37–42 b. l.), kuri neatspindi dabartinės skolininko finansinės padėties.
Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. VĮ Registrų centas ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad UAB ,,Laikesta“ iškelta bankroto byla, todėl teismo vertinimu, prieš tai minėti pareiškėjo prašymo teiginiai laikytini deklaratyviai ir neįrodytais bei neturi jokios teisinės reikšmės Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2012 m. kovo 22 d. antstolės pažymos duomenimis, iki 2012 m. kovo 22 d. iš UAB „Laikesta“ išieškota 148 103,17 Lt, iš šios sumos 91 671,56 Lt pervesta pareiškėjui UAB „Intrac Lietuva“. Minėtoje pažymoje antstolė pažymėjo, kad skola vykdomojoje byloje Nr. 2-1935-77/2010 yra išieškota, liko tik procesinės palūkanos, o vykdomojoje byloje Nr. 2-468-357/2010 skola išieškota iš dalies, liko išieškoti 8068,49 Lt.
Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas dėl proceso atnaujinimo civilinio pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis, kontekste. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris lemia pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tada, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., Kot v. Russia, no. 20887/03, § 24, 18 January 2007).
CPK 95 straipsnyje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (prašymo atnaujinti procesą) pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Aiškiai nepagrįsto ieškinio (prašymo atnaujinti procesą) pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Paduodančio nepagrįstą procesinį dokumentą asmens nesąžiningumas reiškia asmens suvokimą, jog jo reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas, asmuo neturi teisės reikalauti ginti jo teises, kadangi jos realiai nebuvo pažeistos. Šiuo atveju esminę reikšmę turi subjektinė asmens suvokimo pusė, t. y. būtina nustatyti, ar pareiškėjas suvokė arba turėjo suvokti, jog jo prašymas atnaujinti procesą yra nepagrįstas, o reikalavimas neteisėtas. Nesąžiningumu negali būti laikomas prašymo atnaujinti procesą padavimas, nors jis ir pripažintas nepagrįstu, jei asmuo tiki savo teisių pažeidimu ir nuoširdžiai siekia jas apginti, antraip baudos skyrimas prilygtų sankcijai už procesinį veiksmą – prašymo padavimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB ,,Laikesta“ skola pareiškėjui padengta tik iš dalies. Todėl, teismas sprendžia, kad byloje nepakanka duomenų spręsti, jog pareiškėjas UAB „Intrac Lietuva“ savo proceso teisėmis naudojosi akivaizdžiai nepagrįstai, atitinkamai nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti pareiškėjui baudą (CPK 185 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, 290–291 straipsniais, 365–371 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjo UAB „Intrac Lietuva“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1151-372/2011 atmesti.
Netenkinti ieškovo UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ prašymo skirti pareiškėjui UAB „Intrac Lietuva“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Ši nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.