- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-405-739/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01222-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Rita Dambrauskaitė, Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Eigirdo Činkos ir Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-82-400/2022 pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. A., V. K. dėl savavališkos statybos akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. A. (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. spalio 23 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-60-181023-00031 Versija Nr. 3.
2. Ieškinyje paaiškino, kad ieškovei priklausantys du ūkiniai pastatai sudegė, todėl ji pradėjo šių statinių rekonstrukciją kartu didindama jų plotą. Viso pradėjo rekonstruoti abu pastatus, vieną ir kitą pastatą išplėsdama vieną prie kito, taip ketindama pastatyti du pastatus su bendra viena siena ir bendru 77 kv. m. užstatymo plotu.
3. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašiusi savavališkos statybos aktą nenurodė kokie pažeidimai yra padaryti, tik vėliau, aiškinantis kodėl buvo surašytas savavališkos statybos aktas, per kelis kartus gavo atsakymą, kad yra reikalingas leidimas statybai – rekonstrukcijai, nes statomas ūkinis pastatas didesnis kaip 50 kv. m. ploto.
4. Pasak ieškovės, atsižvelgus į tai, kad statomi – rekonstruojami du ūkiniai pastatai, kurių nei vieno plotas nesiekia 50 kv. m ir aukštis nesiekia 5 metrų, laikytina, kad rekonstruojami du I grupės nesudėtingi statiniai, kuriems statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas. Dėl to Inspekcijos surašytas savavališkos statybos aktas, ieškovės manymu, neteisingas, nes ieškovė vykdė sudegusio ūkinio pastato atstatymo darbus, kuriems statybą leidžiantis dokumentas ir gretimo sklypo savininko sutikimas nėra reikalingi.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Inspekcija atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti. Inspekcija nesutiko su ieškovės argumentais, kad ji vykdė dviejų ūkinių pastatų rekonstrukciją, didindama užstatymo plotą ir kad nei vienas iš pastatų nėra užstatomas didesniu kaip 50 kv. m. Teigė, kad pagal STR 1.01.03:2017, ieškovės statomas statinys (77 kv. m) pagal techninius parametrus priskiriamas II grupės nesudėtingiesiems statiniams, todėl, pagal Reglamento 1.05.01:2017 3 priedą, statybos leidimas statyti II grupės nesudėtingąjį statinį mieste, kokį stato ieškovė, yra privalomas. Tuo pačiu atkreipė teismo dėmesį, kad tam, jog būtų galima rekonstruoti statinį, jis turi būti jau pastatytas (užbaigta jo statyba). Nagrinėjamu atveju, statinys dar tik statomas, t. y. jo statyba nebaigta, todėl rekonstravimo darbai negalimi.
Šalies argumentai
6. Be to, teigė, kad savavališkos statybos aktas ieškovei asmeniškai registruota pašto siunta buvo įteiktas 2018 m. lapkričio 16 d. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2021 m. kovo 16 d., t. y. praleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo V. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovei priklausančiame sklype, netoli ribos su V. K. sklypu buvo medinis pastatas be pamatų – sandėliukas. Jam sudegus ieškovei priklausančiame sklype nuo 2018 metų pavasario prasidėjo naujo pastato statybos darbai. Teigė, kad šis ieškovei priklausantis nelegaliai pastatytas statinys stovi visiškai ant sklypo ribos, prie pat V. K. valdos ūkinio pastato pietinės sienos, kuri gaisro metu apdegė.
8. Trečiasis asmuo A. A. atsiliepimo į ieškinį neteikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra įregistruoti duomenys, jog ieškovei J. A. priklauso asmeninės nuosavybės teise du ūkio pastatai, kurie sudegė.
11. Teismas konstatavo, kad, pagal STR 1.01.03:2017, ieškovės statomas statinys (85,58 kv. m) pagal techninius parametrus priskiriamas II grupės nesudėtingiesiems statiniams, todėl, pagal Reglamento 1.05.01:2017 3 priedą, statybos leidimas statyti II grupės nesudėtingąjį statinį mieste, kokį stato ieškovė, yra privalomas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalį, statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Teismas nustatė, kad nuotraukose, padarytose patikrinimo metu ir pateiktose prie savavališkos statybos akto, aiškiai matyti, jog statomas naujos statybos statinys, tai yra išlieti vientisi pamatai, pastatytos sienos. Teismas nepripažino, kad yra rekonstruojami du atskiri statiniai, kaip kad nurodė ieškovė.
12. Teismo vertinimu, Inspekcija, atsižvelgdama į pastatyto statinio kaip nesudėtingojo statinio statusą, ir faktinę aplinkybę, kad ieškovė nebuvo parengusi statybos projekto ir nebuvo gavusi statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti naują nesudėtingąjį statinį, pagrįstai konstatavo, kad šio statinio statyba laikytina savavališka statyba. Taip pat, atsižvelgęs į tai, kad statomas statinys, kurio statyba pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį yra draudžiama, teismas vertino, jog pagrįstai ir teisėtai Inspekcija surašė ginčijamą savavališkos statybos aktą.
13. Sprendė, kad įvertinus teisės aktų nuostatas ir faktines aplinkybes, ieškovės statomas II grupės nesudėtingasis statinys žemės sklype, neturint statybą leidžiančio dokumento ir gretimo žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo, laikomas savavališka statyba. Teismo vertinimu, atstatomų pamatų išorės matmenys, lyginant su prieš tai buvusiais matmenimis, skiriasi, taigi ieškovė nepaneigė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvados, kad šiuo atveju nėra vykdoma statinio rekonstrukcija.
14. Dėl statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigų teismas nurodė, kad nors Statybos įstatymo 18 straipsnis numato rangovo teises ir pareigas, tačiau šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, todėl ieškovės ieškinio argumentus, kad minėto straipsnio reikalavimai nėra susiję su statybos leidimo išdavimu ar neišdavimu ir darbais be statybos leidimo, laikė nepagrįstais, nes, kaip nurodė pati ieškovė, statytojas ir atliko statybos darbus, rangovas nebuvo pasamdytas, statyba vyko ūkio būdu.
15. Teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pažymėjo, kad savavališkos statybos aktas suvaržo asmens (statytojo) teises ir tokiu aktu asmuo pripažįstamas atlikęs teisę pažeidžiančius veiksmus, todėl ginčydamas savavališkos statybos aktą asmuo gina savo reputaciją ir siekia statybos teisėtumo pripažinimo. Ieškinio, kuriuo prašoma panaikinti kaip nepagrįstą savavališkos statybos aktą, dalykas yra reikalavimas dėl akto pripažinimo neteisėtu, t. y. ne vien dėl tam tikro fakto nustatymo, o dėl akto, darančio neigiamą įtaką asmens teisėms ir pareigoms, panaikinimo.
Šalies argumentai
16. Dėl termino kreiptis į teismą teismas darė išvadą, kad ieškovė su ieškiniu dėl ginčijamo savavališkos statybos akto panaikinimo kreipėsi praleidus kreipimosi į teismą specialųjį vieno mėnesio procedūrinį terminą, nustatytą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė ir jos atstovas praleisto termino atnaujinti neprašė. Nurodė, kad, viena vertus, procedūrinio termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, tačiau, kita vertus, galutiniam teisiniam rezultatui šis termino praleidimas neturi teisinės reikšmės, nes teismas nagrinėjamu atveju ginčijamų aktų neteisėtumo nenustatė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovė J. A. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 23 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-60-181023-00031 Versija Nr. 3, taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
17.1. Apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į faktinius duomenis apie ūkinius pastatus, kad šie du ūkiniai pastatai yra sublokuoti. Teigia, kad į bylą pateikė fotonuotraukas, kuriose aiškiai užfiksuoti senų pamatų fragmentai, ant kurių yra išlietas naujas sluoksnis. Pamatai yra aiškiai matomi, fotonuotraukose matyti, kad seni pamatai yra akmeniniai, sutvirtinti cementu, virš jų nulietas cemento sluoksnis. Nurodo, kad seni pamatai nebuvo ieškomi ir nebuvo bandoma atkasti senų pamatų. Dėl to mano, kad nepagrįstai konstatuota, jog yra nauji pamatai.
17.2. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad ji rekonstravo du ūkinius pastatus – ne tik ūkinį pastatą 4I1/ž, bet ir 5I1/ž. Šie ūkiniai pastatai iki sudegė buvo vienas prie kito ir po rekonstrukcijos liko sujungti į bendrą sieną turinčius du statinius. Abu ūkiniai pastatai turi atskirus įėjimus, jie uždengti vienu stogu, tačiau yra išlikę kaip du statiniai, kuriuos jungia bendra siena. Teigia, kad ant pastato 411/ž pamatų yra atstatomas ūkinis pastatas, kuris praplėstas iki 50 kv. m. Pažymi, kad atstumas nuo atstatomo ūkinio pastato iki V. K. žemės sklypo nesikeitė. Ūkinis pastatas praplėstas į sklypo vidų, priešingoje pusėje, negu yra V. K. žemės sklypo riba, o šio naujai atstatomo ūkio pastato plotas yra 32 kv. m.
17.3. Paaiškina, kad ūkinis pastatas 5I1/ž nėra atstatytas buvusioje vietoje, nes jo praplėtimas reikštų statybą lygiagrečiai su V. K. žemės sklypu, o tokiam praplėtimui, tikėtina, reikėtų gauti V. K. sutikimą, todėl buvo priimtas sprendimas neatstatyti šio ūkinio pastato tiksliai taip, kaip buvo, bet jį praplėsti į žemės sklypo vidų, darant sublokuotą su pastatu 4I1/ž, statant jį priešingoje pusėje nuo V. K. žemės sklypo. Šis naujai statomas ūkio pastatas turi 45 kv. m plotą, tai yra nesiekia 50 kv. m. Pasak apeliantės, laikytina, kad vietoj buvusio sudegusio 4,65 kv. m. ūkio pastato yra statomas praplėstas ūkio pastatas, neviršijantis 50 kv. m.
17.4. Taip pat nurodo, kad abiejų ūkinių statinių buvęs įregistruotas ilgis sudėjus juos kartu yra 13,10 metrų. Šis ilgis buvo pagal V. K. žemės sklypą, o po rekonstrukcijos šis bendras ilgis sutrumpėjo iki 11 metrų. Todėl konstatuotina, kad V. K. teisės ne tik kad nebuvo pažeistos, tačiau situacija pagerėjo, neliko 2,10 metrų statinio buvusio šalia jos sklypo ribos ir visas statinys padidėjo ieškovės vidinio kiemo dalyje, toliau nuo V. K. sklypo ribos.
17.5. Mano, kad statybos leidimas nėra reikalingas, o gretimo sklypo savininko sutikimas nėra būtinas, todėl ir pažeidimai savavališkos statybos akte yra nurodyti neteisingai.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. K. nesutinka su apeliaciniu skundu, pašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18.1. Teigia, kad 1957 metais pastatytas ir vėliau sudegęs pastatas buvo medinis sandėliukas, kuris buvo pastatytas be jokių išlietų pamatų. Nekilnojamojo turto registre šis pastatas buvo registruotas kaip laikinas, medinis statinys, kuris turėjo stovėti iki 40 metų, kadangi jis neturėjo pamatų. Be to, pareiškėja V. K. pateikė dokumentus, kad jos sklype tais pačiais metais statytas statinys – ūkinis pastatas, buvo su pamatais. Vadinasi jeigu ir ieškovės statytas pastatas būtų buvęs su pamatais, tai tas būtų įrašyta dokumentuose.
18.2. Pabrėžia, kad naujas statinys, dėl kurio legalumo ir yra kilęs ginčas, lyginant su prieš tai buvusiu, yra išdidintas ir, jo nenugriovus, ieškovės sūnus statinį dar planuoja didinti, todėl tuo yra aiškiai pažeidžiami trečiojo asmens, kaip gretimo sklypo savininkės, interesai.
19. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Inspekcija prašo apeliacinio skundo netenkinti, nutraukti pradėtą apeliacinį procesą.
19.1. Inspekcijos nuomone, apeliacinio skundo pateikimo terminas apeliantei atnaujintas nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo, tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, nesant jokio pagrindo, neturėtų savo iniciatyva atnaujinti apeliacinio skundo padavimo termino. Paaiškėjus šiems trūkumams, mano, jog apeliacinis procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
19.2. Teigia, kad sudegusių ūkinių pastatų atstatymas turėtų būti suprantamas kaip buvusių statinių, kurių buvimo faktas yra nustatytas, atkūrimas. Nuotraukose, padarytose patikrinimo metu ir pateiktose prie savavališkos statybos akto, aiškiai matyti, kad statomas naujos statybos statinys: išlieti vientisi pamatai, pastatytos sienos; o ne rekonstruojami du atskiri statiniai, kaip kad nurodoma apeliaciniame skunde. Atkreipia dėmesį, kad patikrinimo metu atlikta fotofiksacija patvirtina aplinkybę, kad statomas vienas statinys t. y. nuotraukose iš statinio vidaus matyti, kad tai vienas vientisas statinys, turintis vieną stogą, ištisinius pamatus, o ne rekonstruojami du atskiri statiniai, kaip nepagrįstai teigia apeliantė.
19.3. Nurodo, kad, pagal STR 1.01.03:2017, ieškovės statomas statinys (77 kv. m) pagal techninius parametrus priskiriamas II grupės nesudėtingiesiems statiniams, todėl, pagal Reglamento 1.05.01:2017 3 priedą, statybos leidimas statyti II grupės nesudėtingąjį statinį mieste, kokį stato ieškovė, yra privalomas.
19.4. Atsakovės teigimu, ieškovė įrengė naują ūkinio pastato stogą, kurio konstrukcija už sienos plokštumos yra išsikišusi 0,50 m, o tai reiškia, kad atstumas iki V. K. žemės sklypo ribos buvo dar sumažintas. Teigia, kad net ir rekonstruojant statinį, kai didinama statinio konstrukcija lygiagrečiai gretimo žemės sklypo ribos, neišlaikant 3 m norminio atstumo, yra privalomas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas.
Šalies argumentai
19.5. Taip pat nurodo, kad savavališkos statybos aktas ieškovei asmeniškai registruota pašto siunta buvo įteiktas 2018 m. lapkričio 16 d. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2021 m. kovo 16 d., t. y. praleidusi vieno mėnesio terminą. Ieškovė ne tik, kad nenurodo svarbių priežasčių, dėl ko ji praleido vieno mėnesio terminą apskųsti savavališkos statybos aktą, tačiau ir neprašo jo atnaujinti, nors akte buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka.
19.6. Teigia, kad nors apeliantė apeliaciniu skundu teigia, jog net jei ir buvo padaryti formalūs pažeidimai, tai jie gali būti ištaisyti ir griauti statinius nėra būtina, tačiau tiek Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje, tiek privalomajame nurodyme, tiek lydraštyje buvo nurodyta, jog ieškovė gali pasinaudoti teise įteisinti statinio statybą, t. y. gavusi besiribojančio žemės sklypo savininkės sutikimą, inicijuoti statinio statybos projekto rengimą ir siekti gauti statybą leidžiantį dokumentą naujo II grupės nesudėtingo statinio statybai mieste, todėl mano, kad ir šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
21. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį procesą nutraukti dėl apeliantės praleisto ir neatnaujintino termino apeliaciniam skundui paduoti (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Kaip matyti iš teismui pateikto apeliacinio skundo, apeliantė prašė teismo atnaujinti praleistą terminą, motyvuodama tuo, kad terminas praleistas dėl apeliantės atstovo advokato veiksmų, be to, byla sudėtinga, teismo sprendimas sudaro 14 lapų. Iš teisėjos 2022 m. gegužės 4 d. rezoliucijos matyti, kad teisėja atnaujino terminą apeliaciniam skundui paduoti ir apeliacinį skundą priėmė. Nustatyta, kad apeliacinis skundas teismui pateiktas 2022 m. gegužės 2 d., pirmadienį, kai terminas skųsti sprendimą baigėsi 2022 m. balandžio 29 d., penktadienį, kadangi sekanti ir kita po jos einanti diena po paskutinės termino dienos buvo nedarbo dienos, spręstina, kad ieškovė terminą paduoti apeliacinį skundą praleido iš esmės tik viena diena.
22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog procesinė teisė bylą vesti per atstovą (CPK 51 straipsnis) yra dispozityvumo principo sudėtinė dalis, todėl kai nustatoma, kad dėl netinkamo atstovavimo pažeidžiamas kitas to paties principo elementas – teisė į apeliaciją, gintina pastaroji, užtikrinant dispozityvumo principo veikimą visa apimtimi ir taip garantuojant civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2007, 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018).
23. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atnaujinti apeliantei terminą apeliaciniam skundui paduoti yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus ieškovės nurodytas skundo praleidimo aplinkybes, be to, termino atnaujinimas neprieštarauja aukščiau nurodytai kasacinio teismo praktikai. Dėl to atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai dėl apeliacinio proceso nutraukimo atmestini.
Dėl ginčo esmės
24. Byloje ginčas kilo dėl atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento priimto 2018 m. spalio 23 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-60-181023-00031 Versija Nr. 3, teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti 2018 m. spalio 23 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-60-181023-00031 Versija Nr.3, motyvuodama tuo, kad savavališka statyba įvertintas statinys buvo atstatomas vietoj dviejų sudegusių ūkinių pastatų, stovinčių šalia vienas kito, kiekvieną šių pastatų praplečiant, t. y. padidinant užstatymo plotą, tačiau nei vienas iš pastatų nėra užstatomas didesniu plotu kaip 50 kv. m. Todėl, ieškovės nuomone, statybos leidimas nebuvo reikalingas, o gretimo sklypo savininko sutikimas nebuvo būtinas, dėl ko ginčijamu aktu nustatyti pažeidimai nustatyti netinkamai.
25. Atsakovė teismui teiktuose atsikirtimuose teigė, kad pagal statybos techninį reglamentą ieškovės statomas statinys (77 kv. m) pagal techninius parametrus priskiriamas II grupės nesudėtingiesiems statiniams, todėl pagal Statybos techninio reglamento 1.05.01:2017 3 priedą, statybos leidimas statyti II grupės nesudėtingąjį statinį mieste, kokį stato ieškovė, yra privalomas. Be kita ko, atsakovė ginčijo ir ieškovės teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, praleidus įstatymo nustatytus kreipimosi į teismą terminus.
Žemesnės instancijos teismas
26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės statomas statinys priskirtinas nesudėtingojo statinio naujai statybai, kadangi išlieti vientisi pamatai, pastatytos sienos, o ne rekonstruojami du atskiri statiniai. Dėl to konstatavo, kad ieškovei neparengus statybos projekto ir negavus statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti naują nesudėtingąjį statinį, ieškovės statinio statyba laikytina savavališka statyba. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė, be kita ko, laikytina praleidusia įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą skundžiant savavališkos statybos aktą.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme
27. Apeliantė pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme, teigdama, kad I grupės nesudėtingųjų statinių statybai statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, nurodo Inspekcijos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, mano, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir klaidinga, nes teismas nevertino faktų, kurie pakeičia bylos eigą, tokių kaip inspektoriaus atsisakymas fiksuoti buvusių ūkinių pastatų pamatus, 2019 m. vasario 25 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos rašto, kaip leidžiančio vykdyti statybas.
28. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).
29. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl žodinio proceso ribojama, nes toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
30. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių ieškovės apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Be to, ieškovė prašyme teismui iš esmės išdėstė argumentus, dėl kurių jau pasisakyta skundžiamame sprendime. Taigi šiuo atveju nėra būtinybės apeliacinės instancijos teisme tirti kokius nors papildomus įrodymus, papildomai aiškintis bylos aplinkybes, todėl ieškovės prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei J. A. priklauso asmeninės nuosavybės teise Pastatas – ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 32 kv. m. užstatyto ploto ir Pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 5 kv. m. užstatyto ploto. Pasak ieškovės, minėti pastatai sudegė (2016 m.), šią aplinkybę patvirtina byloje esanti Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažyma, todėl ieškovė, jos teigimu, pradėjo šių statinių rekonstrukciją ūkio būdu, kartu didindama jų plotą.
32. 2018 m. spalio 4 d. Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistai gauto skundo pagrindu patikrino galimai savavališkai vykdomus statybos darbus (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad nurodytu adresu savavališkai statomas ūkio pastatas. Nustačius pažeidimus, 2018 m. spalio 23 d. surašė žemės sklypo savininkei savavališkos statybos aktą Nr. SSA-60-1181023-00031, privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-60-1181023-00031 bei privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-60-1181023-00030. Iš Inspekcijos priimtų sprendimų matyti, kad buvo nustatyta, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame J. A., naujai išbetonuoti 11 m x 7 m dydžio ūkinio pastato pamatai ir atliekamas jo sienų montavimas (statomi sienų klojiniai, užpildui naudojamas smėlis, medžio pjuvenos, rišamoji medžiaga – cementas). Statinio užstatymo plotas – 77 kv. m; statybos darbai vykdomi prie gretimo sklypo ribos 1,10 m atstumu.
33. Be to, Inspekcija 2021 m. kovo 2 d. atsiuntė ieškovei pranešimą, kad, atsiradus galimybei, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2018 m. spalio 23 d. surašytame savavališkos statybos akte Nr. SSA‑60‑181023‑00031 buvo ištaisyta techninė klaida – įrašyti pažeidimai, dėl kurių surašytas savavališkos statybos aktas. Gavusi naują savavališkos statybos akto versiją ieškovė apskundė ją teismui, esminiai ieškovės argumentai – ji rekonstruoja du atskirus ūkinius pastatus, kurių nei vieno plotas neviršija 50 kv. m., todėl, pasak ieškovės, leidimas rekonstrukcijai jai nereikalingas, dėl ko ir atsakovės priimtas savavališkos statybos aktas, ieškovės teigimu, yra neteisėtas ir naikintinas.
34. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė, vykdydama teismo įpareigojimus, 2022 m. vasario 28 d. pateikė teismui išpildomąją pastato nuotrauką, kurioje nurodoma, kad bendras ginčo pastato plotas – 85,58 kv. m. (2 t., 40–42 b. l.).
Dėl termino ginčyti savavališkos statybos aktą
35. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad ieškovė su ieškiniu dėl ginčijamo savavališkos statybos akto panaikinimo kreipėsi praleidusi kreipimosi į teismą specialųjį vieno mėnesio procedūrinį terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei skundžiamo sprendimo 70 punkte nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus aktualiu klausimu, sprendžia, kad būtent pataisytoje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Savavališkos statybos akto 2018 m. spalio 23 d. Nr. SSA-60-181023-00031 Versijoje Nr. 3 buvo nurodyta šio akto esmė, t. y. įrašytas pažeidimas, dėl kurio surašytas aktas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik gavusi šią akto versiją ieškovė galėjo susipažinti su administracinio akto, kuris tiesiogiai nulėmė ieškovės, kaip statytojos, teises ir pareigas, esme, o ginčo, kad ieškovė į teismą po naujos akto versijos gavimo (išsiųsta 2021 m. vasario 25 d.) į teismą kreipėsi (2021 m. kovo 17 d.) nepraleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino, byloje nekilo.
36. Visgi, šiuo konkrečiu atveju svarbu tai, kad, nepaisant išvados apie termino praleidimą, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį išnagrinėjo iš esmės. Todėl apeliacinio teismo išvada, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuotas termino praleidimo faktas, nekeičia bylos rezultato, kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl savavališkos statybos akto panaikinimo išnagrinėjo iš esmės ir šį reikalavimą atmetė ne dėl praleisto jo apskundimo termino.
Dėl statinio statybos rūšies ir su tuo susijusių aplinkybių
37. Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalis nustato, kad naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį, o 72 dalis nustato, kad statinio rekonstravimas – tai statyba, kurios tikslas perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).
38. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas), 8 punktą, naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Naujo statinio statybos tikslai yra: pastatyti naują statinį; pristatyti prie esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, dėl priestato statybos neperstatant ir nepertvarkant (nekeičiant, nesilpninant, nestiprinant ir pan.) esamo statinio laikančiųjų konstrukcijų; nutiesti naujus inžinerinius tinklus naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamais tinklais; nutiesti naujas susisiekimo komunikacijas naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamomis komunikacijomis; atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų). Pagal šio Reglamento 9 punktą, statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas, tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.
39. Visų pirma, paneigtini apeliantės argumentai apie rekonstruojamus du atskirus ūkio pastatus, kaip tokius. Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje nurodoma, kad pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos; patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė (41 dalis). Ieškovė, siekdama pagrįsti savo teiginius apie du atskirus ūkio pastatus teikė į bylą statinio nuotraukas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie ieškovės teikti rašytiniai įrodymai tik paneigia apeliantės įrodinėjamas aplinkybes – statinys yra dengtas vienu stogu, išlieti bendri pamatai, o iš jų vidaus nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad pastate nėra jokios, neva, du atskirus pastatus skiriančios sienos, nuotraukose esanti siena (pertvara) skiria pastato patalpas, ji yra ne ištisa (viršuje matyti tuščia ertmė) (2 t., 2-3 b. l.) ir jokiu būdu negali būti laikoma du atskirus ūkio pastatus skiriančia siena, iš teismui teiktų nuotraukų nematyti ir ieškovės deklaruojamų dviejų atskirų įėjimų.
40. Taigi darytina išvada, kad ginčo statinys negali būti laikomas dviem atskirais statiniais, turinčiais atskirą plotą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra jokių ieškovės samprotavimus apie dviejų statinių statybą patvirtinančių įrodymų (CPK 185 straipsnis). Be to, teismui pateikta išpildančioji pastato nuotrauka (2 t., 42 b. l.), kurioje atvaizduotas vienas statinys, tik patvirtina prieš tai nustatytas faktines aplinkybes. Ieškovės teiginiai, kad ji nebestatė statinio 5I1ž jo buvusioje vietoje, o vietoj to perkėlė jį į savo sklypo vidų ir dėl to jos statomą statinį reikėtų vertinti kaip buvusių ūkio pastatų 4I1ž ir 5I1ž rekonstrukciją, stokoja pagrįstumo, juo labiau kad bylos duomenys patvirtina, jog vietoj ūkio pastato 5I1ž toje pačioje vietoje yra pastatytas kitas statinys – pavėsinė (1 t., 184 b. l.).
41. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas“ antrą lentelę, ieškovės statomas statinys pagal techninius parametrus priskiriamas II grupės nesudėtingiesiems statiniams, nes jo plotas (pagal naujausius matavimus) yra 85,58 kv. m., yra teisėta, pagrįsta ir apeliantės nepaneigta.
42. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovės ūkio pastatai sudegė, tai patvirtina tiek anksčiau jau minėta pažyma, tiek byloje ieškovės pateiktos nuotraukos. Iš bylos duomenų ir pačios ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovės ūkio pastatai 4I1ž ir 5I1ž buvo sunaikinti, įvairiuose ieškovės raštuose atsakovei bei teismui nurodoma, kad pastatai stovėjo, kad sudegė ir išliko tik pamatai, todėl ieškovės vykdoma statyba jau vien dėl šios pačios ieškovės pripažįstamos aplinkybės laikytina naujo statinio statyba Statybos įstatymo bei Reglamento prasme (nutarties 37,38 punktai). Akivaizdu, kad ieškovė stato statinį ten, kur nebėra ir iš dalies net nebuvo kitų statinių, todėl tokia statyba negali būti priskiriama rekonstrukcijai, t. y. rekonstrukcija, kai nėra rekonstruotino statinio, negalima.
43. Nors ieškovė byloje įrodinėjo, kad buvę ūkio pastatai turėjo pamatus, o tai, pasak ieškovės, reikštų rekonstrukcijos atlikimą ant buvusių pamatų, šie apeliantės argumentai laikytini visiškai nepagrįstais, kadangi būtent ant išlikusių pamatų atliekama statinio statyba yra laikoma ne rekonstrukcija, o nauja statyba pagal Reglamento 8 punktą (nutarties 38 punktas). Tokiai statybai yra privalomas ne tik statybą leidžiantis dokumentą, bet ir besiribojančio sklypo savininko sutikimas, nes, šiuo atveju, statoma arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ Priedo Nr. 7 4 punktas), tačiau nei vieno, nei kito ieškovė nebuvo ir iki šiol nėra gavusi. Dėl šios priežasties spręstina, kad atsakovės surašytame savavališkos statybos akte nurodytos aplinkybės yra teisingos, o išvados dėl savavališkos statybos – teisėtos ir pagrįstos.
44. Spręstina, kad net ir tuo atveju, jei ieškovė iš tiesų vykdytų tik buvusių ūkio pastatų rekonstrukciją, o ne naujo statinio statybą, ieškovė rekonstrukcijos atveju vis tiek privalėtų gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 Priedo Nr. 3 2.2. punktas, versija, galiojusi nuo 2018 m. vasario 6 d.), kadangi žemės sklypas yra mieste, ginčo statinys priskirtinas II grupės nesudėtingojo statinio kategorijai, o tokio statinio rekonstravimui mieste yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas.
45. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovės statomo statinio priskirtinumo II grupės nesudėtingam statiniui žemės sklype; dėl naujos statybos neturint statybą leidžiančio dokumento ir gretimo žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo pripažinimo ir jos kvalifikavimo savavališka statyba teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai tiek dėl statybos rūšies, tiek dėl atitinkamų reikalavimų statinio rekonstrukcijai.
Dėl bylos procesinės baigties
46. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias statybos teisinius santykius, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
47. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, trečiasis asmuo V. K., kuri nepalaikė ieškovės pusės, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad trečiasis asmuo patyrė 100 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos yra pagrįstos, atitinkančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl V. K. iš ieškovės priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.