Panevėžio apylinkės teismo sprendimas, 2-82-400/2022

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-03-30
Bylos Nr.: 2-82-400/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-01222-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rima Šimbelytė
Ieškovas: J. A.
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

2.4.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-82-400/2022Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01222-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1. (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 30 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė,sekretoriaujant Daliai Monkevičienei,Viktorijai Viktorijai Stalioraitienei,dalyvaujant ieškovės J. A. atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento įgaliotai atstovei A. T.,

tretiesiems asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų A. A., V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų A. A., V. K. dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-10-23 savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) Versija Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė J. A. (toliau- ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2018-10-23 savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Versija Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra įregistruoti duomenys, kad ieškovei J. A. priklauso asmeninės nuosavybės teise Pastatas- ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 32 kv.m. užstatyto ploto ir Pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 5 kv. m. užstatyto ploto. Paminėti pastatai sudegė, todėl ji pradėjo šių statinių rekonstrukciją, kartu didindama jų plotą. Viso pradėjo rekonstruoti abu pastatus, vieną ir kitą pastatą išplėsdama vieną prie kito, taip ketindama pastatyti du pastatus su bendra viena siena. Abu pastatai turi bendrą 77 kv. m. užstatymo plotą.

3. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašiusi savavališkos statybos aktą iš viso nenurodė kokie pažeidimai yra padaryti, priešingai – nurodė, kad pažeidimų nėra. Tik vėliau, aiškinantis kodėl buvo surašytas savavališkos statybos aktas, per kelis kartus gavo atsakymą, kad yra reikalingas leidimas statybai - rekonstrukcijai nes statomas ūkinis pastatas didesnis kaip 50 kv.m. ploto.

4. Negyvenamieji pastatai, kurių plotas iki 50 kv. m, o aukštis iki 5 m, klasifikuojami kaip I grupės nesudėtingieji statiniai (taip nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas" 2 lentelėje). Statybą leidžiantis dokumentas (toliau – SLD) statyti tokius pastatus privalomas šiose teritorijose: kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritorijoje, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies (statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas" (toliau – reglamentas) 3 priedo 1.1 ir 1.4 papunkčiai).

Motyvuojamoji dalis

5. Atsižvelgiant į tai, kad statomi – rekonstruojami du ūkiniai pastatai, kurių nei vieno plotas 50 kv.m ir aukštis nesiekia 5 metrų, laikytina, kad rekonstruojami du I grupės nesudėtingi statiniai, kuriems statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas.

6. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašydama savavališkos statybos aktą , versijos Nr. (duomenys neskelbtini) į šias aplinkybes neatsižvelgė ir surašė iš esmės neteisingą aktą, nes ieškovė vykdė sudegusio ūkinio pastato atstatymo darbai, kuriems statybą leidžiantis dokumentas ir gretimo sklypo savininko sutikimas nėra reikalingas.

7. Atsakovė 2021-03-02 atsiuntė ieškovei pranešimą, kad atsiradus galimybei LR Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2018-10-23 surašytame savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo ištaisyta techninė klaida – įrašyti pažeidimai , dėl kurių surašytas savavališkos statybos aktas. Rašte nurodyta, kad savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) Versija Nr. (duomenys neskelbtini) man išsiųsta 2021-02-25 registruotu laišku.

8. Ieškovė nurodė, kad minėtą pranešimą gavo ne ankščiau kaip 2021-03-05 iš atsakovės registruotu laišku atsiųstą pataisytą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Savavališkos statybos aktą 2018-10-23 Nr. (duomenys neskelbtini) Versija Nr. (duomenys neskelbtini) . Todėl nėra praleidusi termino apskųsti minėtą aktą.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti ieškinio pareiškime nurodytais argumentais.

10. Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau- Inspekcija) atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškinį, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz. administracinės bylos Nr. A502-77/2012, A556-483/2010, A525-511/2010, A14-261/2007 ir AS146-669/2009) ginčijami Savavališkos statybos aktai negali būti ginčo dalyku ir jų teisėtumo bei pagrįstumo klausimas nagrinėjamas teisme, kadangi asmeniui, kurio atžvilgiu jis surašytas, nesukelia jokių teisinių pasekmių, nėra susijęs su jų teisėmis (neliečia jo teisių) ar įstatymo saugomais interesais. Ieškovei 2018-10-23 buvo surašytas ir privalomasis nurodymas: pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė šio privalomojo nurodymo teisme neginčija, nors būtent juos ieškovė buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius: iki 2019-04-23 nugriauti savavališkai statomą ūkio pastatą (11x7) m. ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).

11. Ieškovė, nesutikdama su savavališkos statybos aktu Versija Nr. (duomenys neskelbtini), ieškinyje nurodo, jog „<...> atsakovas ginčijamame 2018-10-23 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) Versija Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad yra padaryti LR Statybos įstatymo: 18 str. 7 dalies, 5 p., 6 p., 3p. 1p., 14 str. 1 d. 3 p., 4 p. ir STR 1.05 01:2017 3 priedo bei STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 p. reikalavimai, <...> ginčijamame Akte nėra nurodyta kuo pasireiškė paminėti pažeidimai, nenustatyta kas buvo rangovas. Šiuo atveju statytojas ir atliko statybos darbus, rangovas nebuvo pasamdytas, todėl iš viso nebuvo galima konstatuoti, kad rangovas padarė kokius nors teisės pažeidimus <...>“, nurodo, kad ,,<...> Statybos įstatymo 18 straipsnis reglamentuoja teisę būti rangovu bei rangovo pareigas ir teises. Paminėtas straipsnis susijęs su reikalavimais rangovui, tačiau nėra susijęs su statybos leidimo išdavimu ar neišdavimu ir darbais be statybos leidimo <...>“.

Žemesnės instancijos teismas

12. Atkreipė Teismo dėmesį, kad nors Statybos įstatymo 18 straipsnis numato rangovo teises ir pareigas, tačiau šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, todėl šiuo atveju, ieškovės ieškinio argumentai, kad minėto straipsnio reikalavimai nėra susiję su statybos leidimo išdavimu ar neišdavimu ir darbais be statybos leidimo, yra nepagrįsti, nes, kaip nurodo pati ieškovė, ,,statytojas ir atliko statybos darbus, rangovas nebuvo pasamdytas <...> statyba vyko ūkio būdu <...>“.

13. Inspekcija nesutinka su ieškovės argumentais, kad ji vykdė dviejų ūkinių pastatų rekonstrukcija, didindama užstatymo plotą, tačiau nei vienas iš pastatų nėra užstatomas didesniu kaip 50 kv. m <...> rekonstruojami du statiniai, jie plečiami ir yra pastatus jungianti bendra išorinė siena, kuri padalija po vienu stogu statomą statinį į du atskirus turtinius vienetus kaip ir buvo nurodyta VĮ RC centrinio duomenų banko išraše <...> paminėti du statiniai rekonstruojami nemažinant atstumo iki gretimo sklypo ribos, todėl kaimyninių sklypų savininkų sutikimas vykdyti statybos darbus – rekonstrukcijos darbus“, anot ieškovės ,,nėra reikalingas“.

14. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas statyti naują nesudėtingąjį statinį privalomas – naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste, pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio1 dalies 13 punktą, kad kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, statytojas (užsakovas) privalo iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, o pagal STR 1.01.03:2017 ieškovės statomas statinys (77 kv. m) pagal techninius parametrus priskiriamas II grupės nesudėtingiesiems statiniams, todėl pagal Reglamento 1.05.01:2017 3 priedą, statybos leidimas statyti II grupės nesudėtingąjį statinį mieste, kokį stato ieškovė, yra privalomas.

15. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalį, statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Atitinkamai, statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 (toliau – STR „Statinio statybos rūšys“) (redakcija, galiojanti nuo 2018-06-21), 9 punktas numato, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 1) pastatomi nauji aukštai; 2) įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 3) nugriaunama dalis esamų aukštų; 4) prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 5) pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Atkreiptinas Teismo dėmesys, jog tam, kad būtų galima rekonstruoti statinį, jis turi būti jau pastatytas (užbaigta jo statyba). Nagrinėjamu atveju, statinys dar tik statomas, t. y. jo statyba nebaigta, todėl rekonstravimo darbai negalimi.

16. Be to, nuotraukose, padarytose patikrinimo metu ir pateiktose prie savavališkos statybos akto, aiškiai matyti, kad statomas naujos statybos statinys: išlieti vientisi pamatai, pastatytos sienos; o ne rekonstruojami du atskiri statiniai, kaip kad nurodo ieškovė.

17. Inspekcija, atsižvelgdama į pastatyto statinio kaip nesudėtingojo statinio statusą, ir faktinę aplinkybę, kad ieškovė nebuvo parengusi statybos projekto ir nebuvo gavusi statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti naują nesudėtingąjį statinį, pagrįstai mano, kad šio statinio statyba laikytina savavališka statyba. Taip pat, atsižvelgdama į tai, kad statomas statinys, kurio statyba pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį yra draudžiama, Inspekcija vertina, jog pagrįstai ir teisėtai surašė ginčijamą savavališkos statybos aktą.

18. Ieškinio argumentas, jog ,,<...> paminėti du statiniai rekonstruojami nemažinant atstumo iki gretimo sklypo ribos, todėl kaimyninių sklypų savininkų sutikimas vykdyti statybos – rekonstrukcijos darbus nėra reikalingas <...> pastatai atstatomi nemažinant atstumo iki gretimo sklypo ribos“, yra visiškai nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

19. Atkreipė Teismo dėmesį, kad ieškovė Teismui nėra pateikusi jokių dokumentų ar įrodymų, pagrindžiančių ieškinio argumentus, kurie tėra ieškovės subjektyvus aplinkybių vertinimas ir teisės aktų traktavimas sau naudinga linkme.

20. Tuo tarpu savavališkos statybos aktas surašytas teisėtai ir pagrįstai, Inspekcija ginčijamą administracinį aktą surašė remdamasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tiek prie 2019-05-02 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas1), tiek prie 2021-02-23 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas2) esančiose nuotraukose matyti, kad statinys statomas neišlaikant norminio atstumo (3 m) iki gretimo žemės sklypo ribos. Pažymėtina, kad net ir rekonstruojant statinį, kai didinama statinio konstrukcija lygiagrečiai gretimo žemės sklypo ribos, neišlaikant 3 m norminio atstumo, yra privalomas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas.

21. Atsakovės nuomone, patikrinimo metu atlikta fotofiksacija, pridėta prie Akto Nr (duomenys neskelbtini), patvirtina aplinkybę, kad statomas vienas statinys (nuotraukoje iš statinio vidaus matyti, kad tai vienas vientisas statinys), o ne rekonstruojami du atskiri statiniai, kaip nurodo ieškovė.

22. Dėl praleisto savavališkos statybos akto apskundimo termino, tai pagal Kasacinio teismo praktikoje suformuota terminų taikymo taisyklė, jog „tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai“ (žr., pvz., LAT 2010-11-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2010, 2006-06-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006, 2008-02-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008).

23. Šiuo atveju savavališkos statybos akte aiškiai, nedviprasmiškai nurodyta, jog „Šis savavališkos statybos aktas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“.

24. Kaip jau minėta, savavališkos statybos aktas ieškovei asmeniškai registruota pašto siunta buvo įteikti 2018-11-16. Ieškovė su ieškiniu į Teismą kreipėsi tik 2021-03-16, t. y. praleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą. Ieškovė ne tik, kad nenurodo svarbių priežasčių, dėl ko ji praleido vieno mėnesio terminą apskųsti savavališkos statybos aktą, tačiau ir neprašo jo atnaujinti.

25. Kadangi ieškovė argumentų, pagrįstų konkrečiomis teisės normomis, dėl kurių tariamo pažeidimo galėtų būti panaikintas savavališkos statybos aktas, apskritai nenurodė, tik atliko teisės aktų analizę, ja grįsdama savo subjektyvius pamąstymus, todėl prašė ieškinį atmesti pilna apimtimi.

Žemesnės instancijos teismas

26. Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

27. Tretysis asmuo V. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovei J. A. priklausantis sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) mieste iš pietinės pusės ribojasi su V. K. namo valda, esančia (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklausančiame sklype, netoli ribos su V. K. sklypu buvo pastatytas medinis pastatas - sandėliukas, kuris buvo be pamatų. Analogiškas pastatas stovi gretimame sklype.

28. Sudegus minėtam mediniam statiniui - sandėliukui, ieškovei priklausančiame minėtame sklype nuo 2018 metų pavasario pradėti vykdyti naujo pastato statybos darbai. Pastebėjusi, jog naujai statomas statinys yra didesnis, be to buvo pradėti lieti pamatai, kurių ankščiau nebuvo ir šis naujai statomas statinys praktiškai ribojasi su V. K. sklypo pietine riba, ji kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (toliau ir Inspekcija) prie Aplinkos ministerijos ir informavau, jog ieškovės sūnus A. A. nuo 2018 metų pavasario vykdo statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini), be kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo.

29. Be to, šis Ieškovei priklausantis nelegaliai pastatytas statinys stovi visiškai ant sklypo ribos, praktiškai prie pat V. K. valdos ūkinio pastato pietinės sienos, kuri gaisro metu apdegė (tas matyti iš teismui pateikiamos nuotraukos priedo 2 lape), o ūkinio pasato grindinys tiesiog drėksta, nes užstojant ieškovės sūnaus A. A. pastatytam pastatui, į V. K. ūkinį pastatą tiesiog nepatenka saulės spinduliai ir susikaupusi drėgmė praktiškai neišgaruoja (tas matyti iš teismui pateikiamų nuotraukos, esančios priedo 2 lape). Nelegaliai pastatytas pastatas pastatytas nesilaikant minimalių atstumų nuo gretimo sklypo, todėl šio statinio stogo gali praktiškai yra visai šalia į V. K. sklypo ribų. Lietaus metu nuo nelegaliai pastatyto ieškovės pastato stogo per lietaus sistemą nubėgantis vanduo bėga tiesiai į V. K. sklypą ir po to ne tik, kad nesusigeria, bet ir patenka į jos ūkinio pastato vidų, nes ieškovės nelegaliai pastato lietvamzdžio išbėgęs lietaus vanduo nedžiūsta ir kaupiasi drėgmė, nes ji ilgai neišdžiūsta, kadangi tiesioginius saulės spindulius užstoja nelegaliai pastatytas ieškovei priklausantis pastatas, dėl kurio bandymo įteisinti nelegalią statybą ir yra kilęs ginčas šioje civilinėje byloje. Ieškovės sūnus galimai kerštaudamas, prie mano sklypo tvoros kaupia statybines atliekas, sudegusio pastato medines konstrukcijas, langų rėmus ir senas padangas. Tas matoma iš mano pateikiamų nuotraukų, kurios yra užklijuotos ant pateikiamo priedo trečiojo ir ketvirto lapų. Esant šioms aplinkybėms, palaikau savo atsiliepime išdėstytą poziciją, ir dar karta teismo prašė atmesti ieškovės J. A. ieškinį, nelegaliai ieškovės sklype pastatytas pastatas turi būti nugriautas. o teritorija sutvarkyta taip, kad dėl to nebūtu daroma žala man - V. K., kaip gretimo sklypo, besiribojančio su ieškovės sklypu, savininkei ir priteisti jos turėtas 120 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

30. Teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

31. Tretysis asmuo A. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

32. Teismo posėdyje tretysis asmuo A. A. nurodė, kad ieškovė atstatė sudegusi ūkinį pastatą ant senų pamatų, išplėsdama į savo sklypo pusę ir sujungdama su kitu ūkiniu pastatų. Ieškovės atstatytas ūkinis pastatas nepažeidžia gretimo sklypo savininkės V. K. teisių, nes atstumas nuo ginčo ūkinio pastato yra didesnis, nei V. K. kai kurių pastatų atstumas iki ieškovės sklypo ribos.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

33. Byloje kilo šalių ginčas dėl atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento priimto 2018-10-23 savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) Versija Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovė ieškiniu prašo panaikinti 2018-10-23 savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Versija Nr. (duomenys neskelbtini), motyvuojant tuo, kad savavališka statyba įvertintas statinys buvo atstatomas vietoj dviejų suniokotų ūkinių pastatų, stovinčių šalia vienas kito. Kiekvieną šių pastatų praplečiant t.y. padidinant užstatyto plotą, tačiau nei vienas iš pastatų nėra užstatomas didesniu plotu kaip 50 kv. m. Todėl ieškovės nuomone, statybos leidimas nėra reikalingas, o gretimo sklypo savininko sutikimas nėra būtinas, todėl ginčijamu aktu nustatyti pažeidimai nustatyti netinkamai. Jų statytoja – ieškovė, dėl to byloje nėra ginčo, ieškovė kitokių aplinkybių nenurodė. Ginčo Aktas ir Privalomasis nurodymas surašyti bei įpareigojimai suformuluoti būtent asmeniškai ieškovei, kaip statytojai, vykdžiusiai statybos darbus.

34. Taigi nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar pagrįsti ir teisėti yra ieškovės ginčijamas savavališkos statybos aktas.

35. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra įregistruoti duomenys, kad ieškovei J. A. priklauso asmeninės nuosavybės teise Pastatas- ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 32 kv.m. užstatyto ploto ir Pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 5 kv. m. užstatyto ploto. Paminėti pastatai sudegė, todėl ieškovė pradėjo šių statinių rekonstrukciją ūkio būdu, kartu didindama jų plotą.

36. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalį, statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Atitinkamai, statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 (toliau – STR „Statinio statybos rūšys“) (redakcija, galiojanti nuo 2018-06-21), 9 punktas numato, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 1) pastatomi nauji aukštai; 2) įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 3) nugriaunama dalis esamų aukštų; 4) prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 5) pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

37. Bylos duomenimis 2018 m. spalio 4 d. Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistai gauto skundo pagrindu patikrino galimai savavališkai vykdomus statybos darbus (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad nurodytu adresu savavališkai statomas ūkio pastatas. Nustačius pažeidimus, 2018 m. spalio 23 d. surašė žemės sklypo savininkei savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) bei privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini).

38. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Taigi šiuo atveju ginčo objektas priskirtinas nesudėtingiems statiniams.

39. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Inspekcija) statybos valstybinės priežiūros pareigūnas, patikrinęs skunde nurodytą informaciją, nustatė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), nuosavybės teise priklausančiame J. A., naujai išbetonuoti 11 m x 7 m dydžio ūkinio pastato (toliau – statinys) pamatai ir atliekamas jo sienų montavimas (statomi sienų klojiniai, užpildui naudojamas smėlis, medžio pjuvenos, rišamoji medžiaga - cementas). Statinio užstatymo plotas – 77 kv. m. Statinio projekto ir statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti naują statinį patikrinime dalyvavęs statytojos sūnus A. A. nepateikė. Statybos darbai vykdomi (1,10) m atstumu nuo gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – gretimas žemės sklypas), ribos. Gretimo žemės sklypo savininko sutikimas taip pat nebuvo pateiktas.

40. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 24 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 (toliau – Reglamentas 1.05.01:2017), 130.2 papunkčiu, statytojai 2018-10-23 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Versija Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – savavališkos statybos aktas), kuriame buvo nurodyta, jog „Naujai išbetonuoti ūkinio pastato pamatai (11 x 7) m ir atliekamas jo sienų montavimas (statomi sienų klojiniai, užpildui naudojamas smėlis, medžio pjuvenos ir rišamoji medžiaga - cementas). Projekto ir leidimo <...> nepateikė ir jo neturi. Statybos darbai vykdomi prie sklypo ribos (1,10) m atstumu. Kaimyninio sklypo savininko sutikimo nėra gauta. Ūkinio pastato užstatymo plotas - 77 kv. m“. 2018-10-23 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad statinio kategorija – II grupės nesudėtingas statinys, statybos rūšis – nauja statinio statyba.

41. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis nustato, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, statytojo teisė įgyvendinama, kai 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais <...>, 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas), 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis imperatyviai nustato, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.

42. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, leidimas statyti naują nesudėtingąjį statinį privalomas – naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais, naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais.

43. Statybos įstatymo 14 straipsnio, nustatančio statytojo (užsakovo) pareigas ir teises, 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, statytojas (užsakovas) privalo iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus.

44. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 (toliau – STR 1.01.03:2017), ieškovės statomas statinys ( 85,58 kv. m) pagal techninius parametrus priskiriamas II grupės nesudėtingiesiems statiniams.

45. Pagal Reglamento 1.05.01:2017 3 priedą, statybos leidimas statyti II grupės nesudėtingąjį statinį, kokį stato ieškovė, privalomas statant mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje <...>. Pagal Reglamento 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkto nuostatas, statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos, privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai).

46. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ,,Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) esančiais duomenimis nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naują nesudėtingąjį statinį – ūkio paskirties pastatą žemės sklype, neišduotas.

47. Įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas ir faktines aplinkybes, ieškovės statomas II grupės nesudėtingasis statinys žemės sklype, neturint statybą leidžiančio dokumento ir gretimo žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo, laikomas savavališka statyba.

48. Ieškovė teigia, jog Inspekcija be pagrindo nustatė, kad ieškovas atliko statinio rekonstrukciją: ieškovas rekonstrukcijos darbų nevykdo, naujo statinio nestato, jam priklausantys ūkiniai statiniai įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punkte numatyta, jog statinio rekonstravimas - statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Kaip matyti iš tiek 2018-10-23 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto priede pateiktos situacijos schemos, tiek 2021-10 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto, schemų matyti, kad nugriautos statinio plane pažymėto 4I1/ž parametrai sudarė 4 m x 8 m. Nugriauto ūkio pastato 4I1/ž pamatų sudėtis/konstrukcija ir atstumas iki kaimyninio sklypo ribos nėra užfiksuotas gautoje iš VĮ Registrų centro archyvinės kadastrinės bylos išraše, todėl kokie buvo ūkio pastato pamatai ir jo atstumas iki kaimyninio sklypo ribos nustatyti nėra galimybės. Buvusio ūkio pastato likusių senų pamatų, ar išlikusių jo fragmentų vizualiai nenustatyta/nerasta. Pastato plane pažymėto 4I1/ž išpildomosios nuotraukos matyti, kad savavališkai pastatytas ūkio pastatas 10,67m x 8,22 m (bendras plotas 87,70 m2 ). Nuo besiribojančio kaimyninio žemės sklypo ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos iki pastatyto ūkio pastato yra 1,04 m – 1,18 m atstumas, o nuo labiausiai įsikišusios ūkio pastato stogo konstrukcijos dalies iki sklypo ribos – 0,5 m atstumas. Ūkio pastato pamatai - nauji iš monolitinio betono. Naujo ūkio pastato (esančio) statybos darbai buvo pradėti nugriovus buvusį medinį karkasinį ūkio pastatą (4I1/ž – 4 m x 8 m, bendras plotas 32 m2 ).Ūkio pastatas 10,67m x 8,22m (bendras plotas 87,70 m2 ) pastatytas ant naujai išbetonuotų pamatų, ūkio pastato ilgis yra išdidintas nuo 8 m iki 10,67 m, plotis išdidintas nuo 4 m iki 8,22 m. Vykdoma nauja statyba. Akivaizdu, jog atstatomų pamatų išorės matmenys, lyginant su prieš tai buvusiais matmenimis, skiriasi, taigi ieškovas nepaneigė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvados, kad šiuo atveju vykdoma statinio rekonstrukcija. Pagal Statybos įstatymo 18 str. 1 d., turi būti išduotas leidimas. Šiuo atveju, kaip jau buvo nustatyta, ieškovė leidimo vykdyti statybos darbus neturėjo,

49. Ieškovė, nesutikdama su savavališkos statybos aktu Versija Nr. (duomenys neskelbtini), ieškinyje nurodo, jog „<...> atsakovas ginčijamame 2018-10-23 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) Versija Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad yra padaryti LR Statybos įstatymo: 18 str. 7 dalies, 5 p., 6 p., 3p. 1p., 14 str. 1 d. 3 p., 4 p. ir STR 1.05 01:2017 3 priedo bei STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 p. reikalavimai, <...> ginčijamame Akte nėra nurodyta kuo pasireiškė paminėti pažeidimai, nenustatyta kas buvo rangovas. Šiuo atveju statytojas ir atliko statybos darbus, rangovas nebuvo pasamdytas, todėl iš viso nebuvo galima konstatuoti, kad rangovas padarė kokius nors teisės pažeidimus <...>“, nurodo, kad ,,<...> Statybos įstatymo 18 straipsnis reglamentuoja teisę būti rangovu bei rangovo pareigas ir teises. Paminėtas straipsnis susijęs su reikalavimais rangovui, tačiau nėra susijęs su statybos leidimo išdavimu ar neišdavimu ir darbais be statybos leidimo <...>“.

50. Atkreiptinas Teismo dėmesys, kad nors Statybos įstatymo 18 straipsnis numato rangovo teises ir pareigas, tačiau šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, todėl šiuo atveju, ieškovės ieškinio argumentai, kad minėto straipsnio reikalavimai nėra susiję su statybos leidimo išdavimu ar neišdavimu ir darbais be statybos leidimo, yra nepagrįsti, nes, kaip nurodo pati ieškovė, ,,statytojas ir atliko statybos darbus, rangovas nebuvo pasamdytas <...> statyba vyko ūkio būdu <...>“.

51. Ieškovė ieškinį taip pat grindžia aplinkybe, jog „<...> vykdžiau statybos darbus atlikdama vienu metu dviejų ūkinių pastatų, stovinčių šalia vienas kito, rekonstrukciją. Kiekvieną šių pastatų praplėsdama, t. y. didindama užstatymo plotą, tačiau nei vienas iš pastatų nėra užstatomas didesniu kaip 50 kv. m <...> rekonstruojami du statiniai, jie plečiami ir yra pastatus jungianti bendra išorinė siena, kuri padalija po vienu stogu statomą statinį į du atskirus turtinius vienetus kaip ir buvo nurodyta VĮ RC centrinio duomenų banko išraše <...> paminėti du statiniai rekonstruojami nemažinant atstumo iki gretimo sklypo ribos, todėl kaimyninių sklypų savininkų sutikimas vykdyti statybos darbus – rekonstrukcijos darbus“, anot ieškovės ,,nėra reikalingas“.

52. Kaip jau minėta, pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas statyti naują nesudėtingąjį statinį privalomas – naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste, pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio1 dalies 13 punktą, kad kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, statytojas (užsakovas) privalo iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, o pagal STR 1.01.03:2017 ieškovės statomas statinys (85,58 kv. m) pagal techninius parametrus priskiriamas II grupės nesudėtingiesiems statiniams, todėl pagal Reglamento 1.05.01:2017 3 priedą, statybos leidimas statyti II grupės nesudėtingąjį statinį mieste, kokį stato ieškovė, yra privalomas.

53. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalį, statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Atitinkamai, statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622

54. Be to, nuotraukose, padarytose patikrinimo metu ir pateiktose prie savavališkos statybos akto, aiškiai matyti, kad statomas naujos statybos statinys: išlieti vientisi pamatai, pastatytos sienos; o ne rekonstruojami du atskiri statiniai, kaip kad nurodo ieškovė.

55. Teismo vertinimu, Inspekcija, atsižvelgdama į pastatyto statinio kaip nesudėtingojo statinio statusą, ir faktinę aplinkybę, kad ieškovė nebuvo parengusi statybos projekto ir nebuvo gavusi statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti naują nesudėtingąjį statinį, pagrįstai konstatavo, kad šio statinio statyba laikytina savavališka statyba. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad statomas statinys, kurio statyba pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį yra draudžiama, Teismas vertina, jog pagrįstai ir teisėtai Inspekcija surašė ginčijamą savavališkos statybos aktą.

56. Ieškinio argumentas, jog ,,<...> paminėti du statiniai rekonstruojami nemažinant atstumo iki gretimo sklypo ribos, todėl kaimyninių sklypų savininkų sutikimas vykdyti statybos – rekonstrukcijos darbus nėra reikalingas <...> pastatai atstatomi nemažinant atstumo iki gretimo sklypo ribos“, yra visiškai nepagrįsti. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalį, statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Atitinkamai, statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 toliau – STR „Statinio statybos rūšys“) (redakcija, galiojanti nuo 2018-06-21), 9 punktas numato, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 1) pastatomi nauji aukštai; 2) įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 3) nugriaunama dalis esamų aukštų; 4) prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 5) pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Atkreiptinas Teismo dėmesys, jog tam, kad būtų galima rekonstruoti statinį, jis turi būti jau pastatytas (užbaigta jo statyba). Nagrinėjamu atveju, statinys dar tik statomas, t. y. jo statyba nebaigta, todėl rekonstravimo darbai negalimi.

57. Be to, nuotraukose, padarytose patikrinimo metu ir pateiktose prie savavališkos statybos akto, aiškiai matyti, kad statomas naujos statybos statinys: išlieti vientisi pamatai, pastatytos sienos; o ne rekonstruojami du atskiri statiniai, kaip kad nurodo ieškovė.

58. Inspekcija, atsižvelgdama į pastatyto statinio kaip nesudėtingojo statinio statusą, ir faktinę aplinkybę, kad ieškovė nebuvo parengusi statybos projekto ir nebuvo gavusi statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti naują nesudėtingąjį statinį, pagrįstai mano, kad šio statinio statyba laikytina savavališka statyba. Taip pat, atsižvelgdama į tai, kad statomas statinys, kurio statyba pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį yra draudžiama, teismas vertina, jog Inspekcija pagrįstai ir teisėtai surašė ginčijamą savavališkos statybos aktą.

59. Kasacinio teismo praktika aiškinant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančias civilinio proceso įstatymo normas, yra nuosekliai išplėtota. Yra išaiškinta, kad 1) įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas; 2) įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, kt.).

60. Ieškovė teismui nėra pateikusi jokių dokumentų ar įrodymų, pagrindžiančių ieškinio argumentus, kurie tėra ieškovės subjektyvus aplinkybių vertinimas ir teisės aktų traktavimas sau naudinga linkme.

Dėl statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigų.

61. Ieškovė, nesutikdama su savavališkos statybos aktu Versija Nr. (duomenys neskelbtini), ieškinyje nurodo, jog „<...> atsakovas ginčijamame 2018-10-23 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) Versija Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad yra padaryti LR Statybos įstatymo: 18 str. 7 dalies, 5 p., 6 p., 3p. 1p., 14 str. 1 d. 3 p., 4 p. ir STR 1.05 01:2017 3 priedo bei STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 p. reikalavimai, <...> ginčijamame Akte nėra nurodyta kuo pasireiškė paminėti pažeidimai, nenustatyta kas buvo rangovas. Šiuo atveju statytojas ir atliko statybos darbus, rangovas nebuvo pasamdytas, todėl iš viso nebuvo galima konstatuoti, kad rangovas padarė kokius nors teisės pažeidimus <...>“, nurodo, kad ,,<...> Statybos įstatymo 18 straipsnis reglamentuoja teisę būti rangovu bei rangovo pareigas ir teises. Paminėtas straipsnis susijęs su reikalavimais rangovui, tačiau nėra susijęs su statybos leidimo išdavimu ar neišdavimu ir darbais be statybos leidimo <...>“.

62. Nors Statybos įstatymo 18 straipsnis numato rangovo teises ir pareigas, tačiau šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, todėl šiuo atveju, ieškovės ieškinio argumentai, kad minėto straipsnio reikalavimai nėra susiję su statybos leidimo išdavimu ar neišdavimu ir darbais be statybos leidimo, yra nepagrįsti, nes, kaip nurodo pati ieškovė, ,,statytojas ir atliko statybos darbus, rangovas nebuvo pasamdytas <...> statyba vyko ūkio būdu <...>“.

Dėl teisės ginčyti savavališkos statybos aktą.

63. Lietuvos Aukščiausiasis teismas pažymėjo, kad savavališkos statybos aktas suvaržo asmens (statytojo) teises ir tokiu aktu asmuo pripažįstamas atlikęs teisę pažeidžiančius veiksmus, todėl ginčydamas savavališkos statybos aktą asmuo gina savo reputaciją ir siekia statybos teisėtumo pripažinimo. Ieškinio, kuriuo prašoma panaikinti kaip nepagrįstą savavališkos statybos aktą, dalykas yra reikalavimas dėl akto pripažinimo neteisėtu, t. y. ne vien dėl tam tikro fakto nustatymo, o dėl akto, darančio neigiamą įtaką asmens teisėms ir pareigoms, panaikinimo. Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog reikalavimas panaikinti savavališkos statybos aktą atitinka įstatymo nuostatas, kad į teismą turi teisę kreiptis asmuo, kurio teisės ar teisėti interesai pažeidžiami (CPK 5 straipsnio 1 dalis), ir turi nurodyti ieškinio dalyką – materialinį teisinį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atitinkamai teisiškai nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad savavališkos statybos aktai patys savaime nėra savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, neva jų nuginčijimas nesukelia teisinių pasekmių asmeniui (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020, 37 p.)

Dėl teisės kreiptis į teismą termino (ne)praleidimo

64. Atsakovė taip pat prašo taikyti teisės aktuose nustatytų terminų praleidimo pasekmes ir konstatuoti, kad ieškovė praleido nustatytą vieno mėnesio ginčijamo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento priimto 2018-10-23 savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) Versija Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo terminus ir reikalavimus dėl jų atmesti.

65. Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Civilinio proceso kodekse įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nurodyta, kad kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos šioje Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipdamasis į valstybės instituciją, nepriklausomai nuo to, ar tą pažeidimą padarė asmenys, eidami savo oficialias pareigas (13 straipsnis). Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Ši asmens teisė yra neatskiriamai susijusi su pareiga minimą teisę įgyvendinti laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš jų – kreiptis į teismą įstatymo nustatytu terminu.

66. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo teismo panaikinti atsakovės surašytą savavališkos statybos aktą. Tokie reikalavimai pripažintini, esantys administracinio teisinio pobūdžio.

67. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

68. Kadangi atsakovės surašyti aktai, kuriuos ginčija ieškovė, yra individualūs administraciniai aktai, šioje byloje taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatos (galiojusios nuo 2006 m. birželio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., toliau – ABTĮ), pagal kurias skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013). Tai reiškia, kad šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.

69. Sprendžiant klausimą dėl ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos, kurioje nustatytas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas ir jo trukmė, šiuo atveju yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje plačiai ir nuosekliai pasisakoma dėl šios normos aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016. Teismų praktika. 2016, 45, p. 166-181).

70. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Į minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą. Pažymėtina, jog kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-627-556/2015).

71. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės ginčijamas savavališkos statybos aktas buvo ieškovei įteiktas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPISVPĮ) 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, t. y. inspekcijos pareigūnui nustačius, kad statyba yra savavališka, surašius savavališkos statybos aktą, kuris įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, vienam iš šių asmenų. Nors ieškovė ieškinyje nurodo, kad ,,<...> aš gavau ne anksčiau kaip 2021-03-05 iš atsakovės registruotu laišku atsiųstą pataisytą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Savavališkos statybos aktą 2018-10-23 Nr. (duomenys neskelbtini) Versija Nr. (duomenys neskelbtini)“, tačiau nenurodo, ar šios aplinkybės gali sukelti jai teisines pasekmes. Su šiais ieškovės argumentais teismas nesutinka ir pažymi, kad ginčo savavališkos statybos akto Versija Nr. (duomenys neskelbtini) yra neatsiejama ir yra 2018-10-23 savavališkos statybos akto sudėtinė dalis, nes jame tik ištaisyta techninio pobūdžio klaida, tuo tarpu ieškovei savavališkos statybos aktas surašytas dar 2018-10-23, ir kaip minėta, įteiktas 2018-11-16 registruota pašto siunta. Taip pat pažymėtina, kad savavališkos statybos akto pagrindu Inspekcija ieškovei 2018-10-23 surašė privalomąjį nurodymą, kuris yra galiojantis, nenuginčytas ir vykdytinas (privalomasis nurodymas yra, kaip nurodė atsakovė, perduotas priverstinai vykdyti antstolio E. S. kontorai). Ieškovė su ieškiniu dėl atsakovės priimtų aktų panaikinimo kreipėsi 2021 m. kovo 17 d.. Nors ieškovė ir jos atstovas yra įsitikinę, kad jie termino nepraleido, tačiau teismas su tuo nesutinka, ir daro išvadą, kad ieškovė su ieškiniu dėl ginčijamų savavališkos statybos aktų panaikinimo kreipėsi praleidus kreipimosi į teismą specialųjį vieno mėnesio procedūrinį terminą, nustatytą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė ir jos atstovas praleisto termino atnaujinti neprašė. Viena vertus, procedūrinio termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, tačiau kita vertus, galutiniam teisiniam rezultatui šis termino praleidimas neturi teisinės reikšmės, nes teismas nagrinėjamu atveju ginčijamų aktų neteisėtumo nenustatė.

72. Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

73. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog ieškovė vykdo savavališką statybą, kadangi, turėdama statybos leidimą ir projektą, pažeidė esminius statinio projekto sprendinius. Konstatavus savavališkos statybos faktą, atsakovė ieškovei J. A. (statytojai) pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi Statybos įstatymo nuostatomis bei TPISVPĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu, surašė 2018-10-23 savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos aktą, todėl ieškovės ieškinys jame nurodytų motyvų pagrindu atmetamas, nes jis nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

74. Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas CPK 93 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

75. Atsižvelgus į tai, kad ieškinys atmestas, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

76. Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir jų priteisti neprašė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

77. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Iš trečiojo asmens V. K. pateikto atsiliepimo į patikslintą ieškinį matyti, kad trečiasis asmuo iš esmės palaikė ne ieškovės, o atsakovės poziciją. Todėl, įvertinus tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, trečiojo asmens V. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistos iš ieškovės. Tretysis asmuo V. K. pareiškė prašymą priteisti 120 Eur teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, prie prašymo pridėjo šias išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus. Trečiajam asmeniui V. K. priteistina 120 Eur bylinėjimosi išlaidų.

78. Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei priteistina 40,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, 307 straipsniu,

nutaria:

ieškovės J. A. ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2018-10-23 savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) Versija Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 120 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 40,56 Eur į valstybės biudžetą procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, įmokos kodas 5662, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB Swedbank , banko kodas 73000.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rima Šimbelytė