Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovams L. E. (L. E.), A. E. dėl turto nuosavybės teise priteisimo; tretieji asmenys: UAB Luminor Lizingas, I. B., UAB „Vilniaus vandenys“, AB Luminor Bank, P. G. (P. G.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovų: 1) butą (duomenys neskelbtini); 2) sandėliuką (duomenys neskelbtini); 3) butą (duomenys neskelbtini). Šalys pateikė teismui taikos sutartį ir prašė ją patvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė patvirtinti ieškovės ir atsakovų sudarytą taikos sutartį.

3. Teismas nustatė, kad šalių taikos sutartimi siekta visiškai patenkinti ieškinį, t. y. atsakovai pripažino ieškinio reikalavimus ir sutiko perduoti ieškovei nuosavybės teise turtą.

4. Teismas nurodė, kad atsakovo L. E. kreditoriai I. B., P. G., Luminor Lizingas UAB, UAB ,,Vilniaus vandenys“, ir kiti dalyvauja kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Teismas nustatė, kad antstoliai areštavo ginčo turtą, kad užtikrintų užtikrino byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų (kreditorių) turtinius interesus. Šalys prašo patvirtinti taikos sutartį, kurioje susitarė, kad atsakovas netenka nekilnojamojo turto, kuriuo užtikrintas išieškojimas tretiesiems asmenims (kreditoriams). Taikos sutartis reikšminga kreditorių teisėms, jų galimybėms patenkinti reikalavimus, taip pat sudarytų galimybę kilti kitiems teisminiams ginčams. Dėl to taikos sutartis turi būti suderinta su trečiaisiais asmenimis. Teismas įvertino, kad šalių pateikta taikos sutartis neatkurs teisinės taikos. Tokios taikos sutarties patvirtinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisinę padėtį ir sukurtų prielaidas naujiems teisminiams ginčams. Dėl to ji neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalies, nes plačiąja prasme viešoji tvarka suprantama ir kaip apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovė L. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

6.1. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovė yra atsakovo kreditorė ir neteks galimybės patenkinti savo reikalavimą;

6.2. Ieškovė – ne UAB Luminor Lizingas skolininkė. Ši bendrovė – atsakovo kreditorė. Ieškovė pateikė į bylą duomenų, kad butai nupirkti už jos lėšas. Ji nedovanojo pinigų, bet pavedė dukteriai (atsakovei) nupirkti butus ir įregistruoti atsakovės asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė neįvykdė šio pavedimo. Butai įregistruoti abiejų atsakovų vardu bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Dėl to atsakovas be pagrindo praturtėjo. Taikos sutartyje šalys susitarė, kad atsakovė įvykdo ieškovės pavedimą, t. y. turtą perleidžia ieškovei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.760 straipsnio 5 dalis).

6.3. Teismas, nepatvirtindamas taikos sutarties, saugojo tik vieno kreditoriaus teises. Kiti kreditoriai nepareiškė pretenzijų. Kreditoriaus UAB Luminor Lizingas interesai bus patenkinti iš svetimo turto, nes jis nepriklauso atsakovui. Tai prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

7. Trečiasis asmuo UAB Luminor Lizingas atsiliepime prašo atmesti atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Taikos sutarties patvirtinimas prieštarautų ne tik viešajam interesui, bet taip pat ir imperatyviosioms teisės normoms. Asmenų susitarimai perleisti areštuotą turtą kito asmens nuosavybėn niekiniai ir negalioja CK 180 straipsnis). Taikos sutartyje šalys susitarė sudaryti sandorį, pažeisdamos Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) 2 straipsnio 3, 7 dalis.

7.2. Ieškovė nepateikė duomenų, kad ji – atsakovo kreditorė. Vilniaus miesto apylinkės teisme sprendžiamas atsakovų santuokos nutraukimo klausimas, bet ieškovė nedalyvauja byloje kaip jų kreditorė.

7.3. Atsakovės pavedimas nupirkti butus ir įregistruoti jos vardu yra šios bylos dalykas. Trečiasis asmuo ginčija ieškovės nurodytas aplinkybes. Dėl to pirmosios instancijos teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, pagrįstai neįvertino šių aplinkybių.

7.4. Teismas pasisakė dėl visų atsakovų kreditorių interesų apsaugos, jų neišskyrė. Aplinkybė, kad kiti kreditoriai pasirinko kitokį procesinį elgesį negu UAB Luminor Lizingas, nepaneigia jų materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

7.5. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad turtas priklauso jai. Turtas priklauso atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nustatė, kad atsakovui priklauso 1/2 dalis pirmiau nurodyto turto (civilinė byla Nr. e2-404-466/2020).

7.6. Pirmą kartą nagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės ir atsakovės nesiejo pavedimo teisniai santykiai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).

11. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar taikos sutarties patvirtinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

12. Taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas).

13. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakoma ir tuo aspektu, kad dispozityvumo principas bei iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020, 57 punktas).

14. Ieškovė teigia, kad ji taip pat yra atsakovo kreditorė, todėl kartu su kitais jo kreditoriais neteks galimybės patenkinti savo reikalavimų iš pirmiau nurodyto turto. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama atsakovų santuokos nutraukimo byla, bet joje ieškovė nedalyvauja kaip atsakovų kreditorė (civilinė byla Nr. e2-206-1094/2022). Dėl to šis ieškovės argumentas atmestinas kaip neįrodytas.

15. LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi pripažino atsakovui nuosavybės teisę į 1/2 dalį (duomenys neskelbtini), priklausančių atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine (atsakove A. E.) (civilinė byla Nr. e2-404-466/2020). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 16 d. paliko nepakeistą nurodytą nutartį (civilinė byla Nr. e2S-1145-866/2020). Iš bylos duomenų matyti, kad taikos sutartyje nurodytas turtas areštuotas, iš jo vykdomas išieškojimas.

16. Turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (TAARĮ 2 straipsnio 3 dalis). Turto disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas (TAARĮ 2 straipsnio 7 dalis).

17. Taikos sutartyje šalys susitarė, kad atsakovai perleis ieškovei nuosavybės teise jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, bet neaptarė šiam turtui taikytų ribojimų. Byloje nėra duomenų, kad taikos sutarčiai pritarė atsakovo kreditoriai (tretieji asmenys), kurių reikalavimai išieškomi iš pirmiau nurodyto turto. Akcentuotina tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis sukeltų teisinių padarinių tretiesiems asmenims, todėl šalys turėjo suderinti taikos sutarties sąlygas su byloje dalyvaujančiais asmenimis. Tai, kad tretieji asmenys, išskyrus UAB Luminor Lizingas, nepateikė nuomonės dėl taikos sutarties, nereiškia, jog teismas, atsisakydamas tvirtinti taikos sutartį, gina tik vieno atsakovo kreditoriaus interesus. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad atsakovo kreditoriai dalyvauja byloje, taikos sutarties patvirtinimas sukeltų jiems neigiamų padarinių ir sukurtų prielaidą kilti naujiems ginčams.

18. Aplinkybė, kad ieškovė nėra trečiojo asmens UAB Luminor Lizingas skolininkė, nereiškia, jog teismas turi patvirtinti šalių taikos sutartį, neįvertinęs visų bylos duomenų. Taikos sutartimi ne ieškovė, bet atsakovas, kurio kreditorius yra UAB Luminor Lizingas, pažeidžia pastarojo interesus. Ieškovė teigia, kad ji pateikė teismui duomenų, jog butai nupirkti už jos lėšas. Ji nurodė, kad nedovanojo pinigų, bet pavedė atsakovei nupirkti butus ir įregistruoti tik atsakovės asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė to nepadarė, nes butai įregistruoti abiejų atsakovų vardu bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Trečiasis asmuo UAB Luminor Lizingas ginčija ieškovės nurodytas aplinkybes, teigia, kad, pirmą kartą teismas nagrinėdamas šią bylą, nenustatė, jog ieškovę ir atsakovę siejo pavedimo santykiai. Pažymėtina, kad nors šalys turi teisę laisvai apsispręsti ir ginčą baigti taikos sutartimi, pačios nusistatyti savo teises ir pareigas, vis dėlto taikos sutarties sąlygos negali pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, kuris areštuotas ir iš kurio išieškomos atsakovo skolos. Nuosavybės teisės perleidimas į tokį turtą ribojamas, kad būtų užtikrinti atsakovo, kuris šiuo metu yra nekilnojamojo turto bendraturtis, kreditorių teisėti interesai. Akcentuotina tai, kad aplinkybės gali būti įvertintos tik teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, išklausius byloje dalyvaujančių asmenų nuomonės ir ištyrus rašytinius įrodymus. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patvirtinti šalių taikos sutartį, nurodydamas, kad ji neatitinka CPK 42 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, reglamentuotas taikos sutarties patvirtinimas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Dėl visų šioje nutartyje nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

21. Trečiasis asmuo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl šioje proceso stadijoje nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti ieškovės L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį.