Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės J. B. ir jos gynėjui advokatui Artūrui Andriukaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės J. B. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją 1 (vienerių) metų terminui laiduotojo E. B. atsakomybėn.

Laidavimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 1 (vienerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, J. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.3. Gynėjas atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Pažymi, jog J. B. išimtinis elgesys, dėl ko ji buvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn, buvo išimtis iš taisyklų, kaip ji elgiasi vairuodama automobilius. Pasak gynėjo, tai įrodo byloje surinkta objektyvi medžiaga. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ir nuosprendyje teismas sau prieštaraudamas ir nepagrįstai taikydamas turto konfiskavimą, konstatavo: „šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja kaltinamąją ir leidžia pagrįstai manyti, kad ji nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet labiau spontaniškai, atsitiktinai, neapgalvotai, tinkamai neįvertinusi galimų savo neigiamo elgesio pasekmių“.

2.9. Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad teismas, J. B. paskirdamas griežtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, visiškai nevertino ir jos procesinio elgesio. Pažymi, jog J. B. iš karto pripažino nusikalstamą veiką, baudžiamojo proceso niekaip nevilkino, byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Šiuo atveju J. B. nebuvo nuteista bei jei nebuvo paskirta bausmė, tačiau griežta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, rodo, kad jos taikymas nebuvo proporcingas ir kartu su specialiosios teisės atėmimu sukelia dar didesnes teisines pasekmes, nei kad sukeltų bausmė už nesunkaus nusikaltimo padarymą pirmą kartą teisiamam asmeniui. Gynėjo nuomone, tokiu būdu teismas, priimtu nuosprendžiu, iškraipo bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonės subordinaciją ir sistemą.

2.10. Gynėjas nurodo, kad teismas atmesdamas galimybę iš viso netaikyti turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, nevertino, jog pirmą kartą teisiamam asmeniui, esant visiems anksčiau išdėstytiems argumentams, yra galimybė taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį. Teigia, kad teismas nekvestionavo į baudžiamąją bylą pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertintojų D. G. ir A. Z. pasirašytos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos. Apeliacinės instancijos teismui atmetus prašymą iš viso panaikinti J. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, yra tikslinga įvertinti galimybę taikyti turto konfiskavimą pinigine verte, konfiskuojant dalinę automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę – 3000 Eur. Gynėjo teigimu, toks alternatyvus prašymas pateikiamas apeliacine tvarka bylą nagrinėsiančiam teismui atitinka ir galiojančią teismų praktiką. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018; 2K-315-303/2018). Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Gynėjo nuomone, teismas šią baudžiamąją poveikio priemonę J. B. atžvilgiu individualizavo neteisingai. Skunde gynėjas taip pat nurodo teismų praktiką, kuriose buvo konfiskuojamos automobilių vertes atitinkančios pinigų sumos (Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. liepos 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-134-879/2025, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-97-526/2024).

3. Teismo posėdyje atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės J. B. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas

4. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės J. B. gynėjo apeliaciniu skundu neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir nustatytos J. B. padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacija, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrįstumas. Apeliaciniu skundu gynėjas nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, J. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis (Vin) kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, prašo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės arba šios skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimą pakeisti į dalinį – 3000 Eur – turto konfiskavimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles, sprendžiant klausimus dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais. Baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-91-303/2021). Įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis.

6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė esant pagrindą atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės J. B. taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone, konfiskavimą. Šiam teismo sprendimui pritaria ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

7. Apeliaciniame skunde keliamų klausimų aspektu yra aktualus turto konfiskavimo tikslas – išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-91-303/2021). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, visų pirma svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-91-303/2021). Ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, turi būti motyvuota, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-195-788/2019, Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-91-303/2021).

8. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aplinkybės konfiskuoti transporto priemonę, o ne jos vertę, tuo tarpu gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė netiesiogiai pažeistų J. B. senyvo amžiaus motinos ir jos sutuoktinio E. B. senyvo amžiaus tėvo teises į priežiūrą bei nuolatinį rūpinimąsi šiais žmonėmis, nes konfiskuotinas automobilis yra vienintelis J. B. ir E. B. nuosavybės teise turimas automobilis, dėl kurių prašoma nekonfiskuoti transporto priemonės, egzistavo bei atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės J. B. buvo žinomos ir iki nusikalstamos veikos padarymo momento, bet vis tiek nesustabdė jos nuo nusikalstamo elgesio. Atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės J. B. turi suvokti, kad būtent jos pasirinkimas vairuoti neblaiviai apsunkino jos pačios ir jos šeimos gyvenimą, todėl ji pati turi prisiimti visą atsakomybę už neigiamas pasekmes, su kuriomis tenka susidurti jos šeimai, neperkeldama atsakomybės skundžiamą nuosprendį priėmusiam teismui. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų kaltam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2018, 2K-186/2018).

9. Teismas, priimdamas sprendimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, įvertino tai, kad J. B. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę, kai jai buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,59 promilės), tokie jos veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo pačios sveikatai ar net gyvybei, jai nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršija ribą, nuo kurios asmeniui draudžiama vairuoti transporto priemones (0,41 promilės), taip pat viršijo ribą (1,51 promilės), nuo kurios neblaiviam vairuotojui taikoma baudžiamoji atsakomybė. Iš bylos medžiagos matyti, kad alkotesteriu antro tikrinimo metu J. B. buvo nustatytas 1,89 promilių girtumas (1 t., b. l. 24, 33–34), kas rodo, kad jos girtumo laipsnis buvo didėjantis. J. B. vairuojamas automobilis policijos pareigūnų sustabdytas gavus pranešimą apie tai, kad kelyje (duomenys neskelbtini) transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pavojingai vingiuoja kelyje (1 t., b. l. 21–23). Be to, J. B. automobilį vairavo anksti ryte, kelyje (duomenys neskelbtini), kuriame vyksta intensyvus eismas, jog iki sustabdant policijos pareigūnams, ji buvo nuvažiavusi gana nemažą atstumą. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės palikimas atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės dispozicijai keltų pavojų visuomenei, todėl jos konfiskavimas yra būtinas.

10. Išskirtinių aplinkybių, dėl kurių transporto priemonė šiuo konkrečiu atveju neturėtų būti konfiskuojama, nenustatyta. Gynėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad J. B. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba dvejose darbovietėse, buvusių ir esamų darbdavių charakterizuojama teigiamai, jai nustatytas girtumas nedaug viršija įstatymo nustatytą normą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, jau buvo įvertintos skundžiamu nuosprendžiu, atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimą. O tai, kad J. B. darbo funkcijoms atlikti vairuoja automobilį, per mėnesį ji vidutiniškai nuvažiuoja 3000 km, neturi jokių galiojančių administracinių nuobaudų, o aptariamas įvykis dėl kurio ji buvo kaltinta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, buvo visiška jos atsakingo elgesio kelių transporto eisme išimtis, taip pat nekeičia situacijos vertinimo, kadangi vairuotojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų pareigų, mokėti Kelių eismo taisykles, jų laikytis ir nedaryti teisės pažeidimų. Kasacinis teismas aktualiausioje praktikoje pažymėjo, jog kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ar neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-489/2025, 2K-208-511/2024).

11. Priešingos išvados neleidžia daryti ir tai, kad konfiskuotina transporto priemonė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams. Pagal kasacinio teismo praktiką, aplinkybė, kad konfiskuoto turto bendraturtis (sutuoktinis) nežinojo, kad šeimos automobilis buvo perleistas nusikalstamai veikai daryti, nepaneigia BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020, 2K-13-458/2021 ir kt.). Todėl nustačius, kad vieno sutuoktinio leidimu bendras turtas buvo panaudotas uždraustai veikai daryti, tokio turto bendraturtis (sutuoktinis) netampa „trečiuoju asmeniu“ BK 72 straipsnio 5 dalies prasme, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, t. y. analogišku būdu, kai BK uždraustą veiką, naudodamas bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, padaro vienas iš sutuoktinių (bendraturčių).

12. Kaip minėta, atvejai, kuomet konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o išieškotina iš kaltininko konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, turi atitikti BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytas sąlygas, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Pagal šios bylos aplinkybes, J. B. taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamajame įstatyme įtvirtinta privaloma baudžiamojo poveikio priemonė būtų per griežta, neproporcinga, negali būti įprastos, gyvenimiškos, būdingos daugeliui bylų. Priešingu atveju, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas be aiškaus pagrindo, būtų iškreipta šios normos paskirtis ir toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-489/2025). Nesant sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę, nėra jokio pagrindo spręsti dėl konfiskuotino turto vertės dydžio, todėl atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės J. B. gynėjo argumentai šiuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti.

13. Atsakant į apelianto argumentus dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės koreliavimo su baudžiamojo poveikio priemonių skyrimu, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, o ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, kadangi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018 ir kt.). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės savaime nesuponuoja, kad asmuo turi visiškai nepatirti jokių neigiamų pasekmių ar teisėtų suvaržymų dėl savo neteisėto veikimo. Šiuo atveju atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. B. nepatyrė iš teismo sprendimo kylančių dar griežtesnių suvaržymų (jai nebuvo skirta bausmė, ji neturės teistumo), todėl vien baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas šiuo atveju laikytinas pakankamai švelnia atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką forma, savaime nesukeliančia pernelyg didelių suvaržymų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.

14. Atkreiptinas atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės J. B. gynėjo dėmesys ir į tai, kad apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika neturi privalomojo pobūdžio nagrinėjant šią bylą, nes konfiskuotino turto vertės išieškojimas kiekvienoje baudžiamojoje byloje vertinamas individualiai – kiekviena byla yra individuali, pasižyminti skirtingomis aplinkybėmis.

15. Aptartų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, tinkamai pritaikė turto konfiskavimą reglamentuojančias teisės normas, laikėsi suformuotos teismų praktikos, todėl šioje dalyje panaikinti ar keisti teismo priimtą procesinį sprendimą atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės J. B. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės J. B. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinį skundą atmesti.