Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. L. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo T. L. pripažintas kaltu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000,00 Eur) bauda. Taikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta – 40 MGL (2 000,00 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas T. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. spalio 8 d., 05:08 val. iki 2023 m. spalio 8 d. 14:37 val. (viena para), sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta galutinė bausmė – 38 (trisdešimt aštuonių) MGL (1900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų)) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, T. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. 2023 m. spalio 8 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, T. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas bei išieškojimas į valstybės biudžetą iš T. L. konfiskuotino turto – automobilio „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 40 000 Eur (keturiasdešimt tūkstančių eurų) valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. L. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2023 m. spalio 8 d. apie 05:05 val. adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžianti vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,64 promilių neblaivumas.

I. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nesutinka su teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytu, o būtent, kad < ... Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti bus pakankamas konfiskuotino turto (automobilio „Mersedes Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. 40 000 Eur, išieškojimas ... >. Mano, jog teisės taikymo aspektu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas T. L. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto automobilio ,,Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. 40 000 Eur, - išieškojimą, nepakankamai ją individualizavo. Mano, kad T. L. taikant konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. 40 000 Eur, - išieškojimą, buvo nepakankamai atsižvelgta į visus byloje esančius ir nesunkų nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, o teismo sprendimas konfiskuoti pakankamai didelę automobilio vertės dalį šiuo atveju nėra pakankamai motyvuotas ir tai suvaržytų apelianto teises daugiau, negu yra būtina.

2.7. Nurodo, jog apeliantas, jo gynėjas ir galima laiduotoja (T. L. žmona) prašė teismo, įvertinus visas šiam institutui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam T. L. skirti dalies turto vertės konfiskavimą, t. y. 5 000 eurų dydžio sumą, kurios tikrai pakaktų šios baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimui ir prevenciniams tikslams pasiekti, mano, kad išieškotina konfiskuotino turto vertės suma šioje baudžiamojoje byloje galėtų būti mažintina iki 5000 eurų sumos, to apeliantas ir jo gynėjas prašo apeliacinės instancijos teismo, pareikšdami, kad tokio dydžio sumą (5 000 eurų) kaltinamasis ir/ar jo šeima galėtų sutaupyti ir sumokėti, jei tik būtų tenkintinas apeliacinis skundas. Pažymi, jog prie baudžiamosios bylos yra pridėję įrodymus (kartu su apelianto ir jo žmonos prašymais), apie apelianto ir jo šeimos materialinę padėtį, jo ir šeimos gaunamos pajamos nėra didelės, be to jis su žmona turi nemažus įsipareigojimus bankui, (virš 200 000 eurų būsto paskolą), kartu išlaiko nepilnametę dukrą A., gimusią (duomenys neskelbtini), šeima laukia antrojo vaiko gimimo (2024 m. balandžio pradžioje), todėl atsižvelgus visas šioje byloje esančias ir išdėstytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais yra įsitikinę, kad galimybės įvykdyti teismo jau paskirtą konfiskuotino turto automobilio „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. 40 000 Eur, - išieškojimą ir/ar sumokėjimą T. L. ir jo šeimai nėra, tai būtų neįmanoma ir ne per sunki finansinė našta, kas suvaržytų T. L. teises daugiau negu yra būtina šiuo konkrečiu atveju, be to tokio dydžio konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas – 40 000 eurų sumos iš T. L. neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

2.8. Atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad net valstybinis kaltintojas, t. y. prokuroras šioje baudžiamojoje byloje prašė teismo T. L. kartu su bauda paskirti konfiskuotino turto, automobilio „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. 15 000 Eur,- išieškojimą. Skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė, nei dėl prokuroro prašomos, nei dėl apelianto prašomos skirti konfiskuotino turto, automobilio „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. nei dėl 15 000 eurų, nei dėl 5000 eurų. Kita vertus, sprendimas taikyti turto konfiskavimą, išieškant automobilio vertės dalį atitinkančią sumą (40 000 eurų), skundžiamame nuosprendyje nėra motyvuotas, nurodoma tik, kad <... atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti bus pakankamas konfiskuotino turto (automobilio „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. 40 000 Eur, išieškojimas ... >. Apeliantas ir jo gynėjas yra įsitikinę, kad T. L. galėtų šioje baudžiamojoje byloje būti skirtinas dalies, t. y. 5000 eurų turto vertės konfiskavimas, kurio tikrai pakaktų šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai prašo apeliacinės instancijos teismo išieškotiną konfiskuotino turto vertės sumą šioje baudžiamojoje byloje sumažinti iki 5000 eurų sumos.

2.9. Apelianto gynėjo manymu, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas, t. y. konfiskuotino turto, automobilio „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, o būtent konkrečiu atveju 40 000 Eur, - išieškojimas, mano neatitinka jai keliamų tikslų ir yra neproporcingas T. L. padarytai tyčinei nesunkiai nusikalstamai veikai. Nurodo, jog pagal kasacinio teismo praktiką teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-l 7-788/2019). Mano, jog teismo sprendimas – konfiskuoti turto, automobilio „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančios pinigų sumą, o būtent konkrečiu atveju 40 000 Eur, - išieškojimas – pažeidžia ir proporcingumo principą. Asmens nuosavybės apsaugos principas reikalauja, kad ribojant asmens nuosavybę turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose nurodytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-100-222/2015, 2K-7- 304-976/2016 ir kt.). Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. l l straipsnio reikalavimus į nuosavybę nukreiptos priemonės turi išlaikyti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) sprendimas byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 31004/02; sprendimas byloje I. prieš Rusiją, peticijos Nr. 30352/03, ir kt.). Nurodo, jog vertinant skundžiamu nuosprendžiu T. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą, būtina atsižvelgti į tai, kad pagal BK bendrosios dalies nuostatas bauda už nesunkų nusikaltimą yra numatyta nuo 2450 Eur iki 98 000 Eur, veikos padarymo metu MGL- 49 eurai, (už nesunkų nusikaltimą - nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio). Skundžiamame nuosprendyje nuteistajam paskirto turto konfiskavimo vertė yra tik nežymiai mažesnė už baudos­ bausmės už tokį nusikaltimą vidurkį (50 225 eur) ir daugiau kaip 16 kartų viršija baudos minimalią ribą. Be to, atsižvelgiant į T. L. asmenybę apibūdinančią medžiagą (neteistas, vedęs, dirbantis, augina mažametį vaiką, žmona laukiasi), transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimas, šiuo konkrečiu atveju 40 000 eurų sumos, ­išieškojimas iškreipia konstitucinius teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo ir kitus principus, neatitinka teisingos pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių bei protingumo kriterijų.

2.10. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K­-17-788/2019, 2K-262-489/2017). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-l l 9-976/2018). Be to, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo principas. Apeliantas skunde aptardamas BK 72 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką, nori dar kartą pažymėti, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką jis padarė tikrai ne iš savanaudiškų paskatų, jis niekada neginčijo savo neblaivumo laipsnio (1.64 prom.), be to jis nuoširdžiai paaiškino, tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, kad tikrai nebėgo nuo policijos pareigūnų, tiesa, kad jei iš tikrųjų T. L. būtų nepaklusęs policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę – jo atžvilgiu būtų pradėta administracinė teisena pagal LR ANK 426 str., t. y. nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, o tokių duomenų byloje nėra ir nebuvo.

2.11. Apelianto gynėjo nuomone, šios baudžiamosios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad T. L. yra dirbantis, turintis nepilnametę dukrą, įsipareigojimų bankui, (virš 200 000 eurų būsto paskolą), be to jo šeimoje netrukus gims dar vienas vaikas, o tai jį įpareigoja ir toliau įpareigos dar labiau būti sąžiningu, toliau dirbti, laikytis įstatymų ir daugiau niekada nenusikalsti, suprantama, kad ši byla jau tiesiogiai palietė jo darbinę veiklą, apsunkino ir apsunkins jo pareigas prižiūrint nepilnamečius vaikus, tačiau jis niekada neneigė savo kaltės, nuoširdžiai gailėjosi nuo pat pirmojo momento, buvo ir yra sau savikritiškas ir dar kartą atsiprašo visuomenės ir teismo, kad pasielgė taip neatsakingai ir amoraliai. Nurodo, jog baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra ne bausti, o auklėti teisės pažeidėjus, tačiau būtent šia baudžiamojo poveikio priemone, t. y. jos dydžiu – 40 000 eurų sumos išieškojimu iš T. L., teismas pasiektų tik baudžiamuosius (nubaudimo) tikslus, jos efektyvumas yra abejotinas. Mano, kad apelianto prašomos skirti konfiskuotino turto, automobilio „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, 5000 eurų išieškojimas ir/ar savanoriškas sumokėjimas į Valstybės biudžetą, būtų pilnai ir pakankama užtikrinti tiek bendrajai prevencijai, tiek teisingumo principo įgyvendinimui.

3. Atsiliepimų į nuteistojo T. L. gynėjo advokato S. Kibildos apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Nuteistojo T. L. atstovo advokato apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl T. L. kaltės padarius nusikalstamą veiką, veikos kvalifikavimo ar kitų klausimų, nesutinkama tik su teismo sprendimu neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio išieškojimo. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.

Dėl laidavimo

8. Apeliaciniame skunde nuteistojo T. L. atstovas advokatas S. Kibilda nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė T. L. laidavimo instituto, kadangi laikė, jog nuteistasis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apelianto gynėjo manymu, nuteistasis T. L. buvo ir yra vertas teismo pasitikėjimo, kad būtų galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kartu skiriant dvi baudžiamojo poveikio priemones ir taip jį nubaudžiant už pirmą kartą padarytą nusikalstamą veiką. Tačiau Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog šiuo atveju T. L. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygai, kadangi nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

9. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; 5) yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės būtina šių sąlygų visuma, tačiau, net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-116-1073/2018, Nr. 2K-153-976/2018).

10. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta viena iš būtinų sąlygų, kuriai esant galimas laidavimo instituto taikymas, t. y. pagrįstas manymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-176/2018).

11. Taigi, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88-1073/2024). Tokios pozicijos rekomenduojama laikytis ir teismų praktikoje – turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019, 2K-224-1073/2023).

12. Pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. L. teisiamas pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Tačiau, Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitas T. L. charakterizuojančias aplinkybes, kurios leistų teismui vertinti tikimybę, ar priešingas teisei elgesys ateityje kartosis, t. y. ar jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo nustatyta, kad kaltinamojo T. L. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (b. l. 121-124, 1), taip pat nustatyta, kad jis yra daug kartų baustas administracine tvarka daugiausia už kelių eismo taisyklių pažeidimus (už greičio viršijimą) (b. l. 98-120, t. 1). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog įvertinus šiuos nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, kad T. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors kaltinamasis pažymi, jog yra tikrai suvokė šios nusikalstamos veikos pasekmes ir jam yra gėda dėl tokio jo elgesio, tačiau šios savo pobūdžiu pozityvios aplinkybės savaime nepaneigia neigiamai asmenį charakterizuojančių duomenų. Esant nurodytoms aplinkybėms, Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju nėra pagrindo T. L. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes Apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo T. L. taikyti laidavimo instituto.

Dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio išieškojimo

13. Apeliaciniu skundu nuteistojo T. L. gynėjas advokatas S. Kibilda nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti automobilio „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 40 000 Eur (keturiasdešimt tūkstančių eurų) valstybės nuosavybėn, mano, jog konfiskuotina automobilio vertės atitinkanti pinigų suma turėtų būti 5000 Eur. Tačiau Apeliacinės instancijos teismas nepritaria ir šiems apeliacinio skundo argumentais.

14. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

15. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Mersedes Benz“, vertė yra 111 530 Eur (b. l. 52, t. 1), tačiau, Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad tokios sumos išieškojimas iš nuteistojo T. L. būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Viena vertus, kaltinamasis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, dirba keliose bendrovėse, charakterizuojamas teigiamai, gaunamos pajamos nėra didelės, naudojamos šeimos ir nepilnamečių asmenų išlaikymui, kita vertus, jis savo veiksmais kėlė akivaizdžią grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra atsitiktinis jo gyvenime. Taigi Apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti bus pakankamas konfiskuotino turto (automobilio „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. 40 000 Eur, išieškojimas.

16. Pažymėtina, jog automobilis „Mersedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. L., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, nes įstatymo leidėjas BK 281¹ straipsnio pirmos dalies dispozicijoje numatė baudžiamąją atsakomybę už padarytą vieną iš šių veikų – vairavimą motorinės transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo būnant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; neblaivumo patikrinimo vengimą; alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 promilių ir daugiau neblaivumas. Pažymėtina, jog tuo atveju, jei minėto automobilio savininkas būtų pats nuteistasis T. L., tai automobilis „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) be jokių išimčių būtų konfiskuotas, nepriklausomai nuo to, kokia yra jo vertė. Tačiau šiuo atveju buvo nustatyta, kad automobilis „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybes teise priklauso R. S. (b. l. 53-59, t. 1).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–119–976/2018; 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–315–303/2018). Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

18. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsižvelgiant į automobilio labai didelę vertę, į tai, jog T. L. prisipažino ir gailisi nusikaltęs, dirba keliose bendrovėse, charakterizuojamas teigiamai, gaunamos pajamos nėra didelės, naudojamos šeimos ir nepilnamečių asmenų išlaikymui, ir teisingumo bei protingumo principus, iš jos konfiskuotina dalis automobilio vertės sumos – 40000 Eur, tikintis, kad to visiškai pakaks padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

19. Apeliaciniame skunde nuteistojo T. L. gynėjas nurodo, jog net valstybinis kaltintojas, t. y. prokuroras šioje baudžiamojoje byloje prašė teismo T. L. kartu su bauda paskirti konfiskuotino turto, automobilio „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. 15 000 Eur, - išieškojimą, tuo tarpu apeliantas ir jo gynėjas mano, jog ir 5000 Eur dydžio vertės dalis atitinkanti pinigų suma būtų pakankama šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti. Tačiau Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog bausmė ir jos paskirtį padedančios įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės yra valstybės prievartos priemonės, skiriamos teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, todėl vien tik nusikaltusio asmens norus ar poreikius tenkinanti bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė ir jos dydis neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

20. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis nuteistojo T. L. atstovo advokato S. Kibildos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajam nepagrįstai netaikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą ir paskirta netinkama baudžiamojo poveikio priemonė. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. L. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos apeliacinį skundą atmesti.