- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- 1-218-906/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30318-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Bliudsukis
- Kaltinamasis
- D. D.
- Civilinis ieškovas
- J. P.
- Advokatai
- Dainius Gudas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) 2015 m. birželio 8 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant 10 (dešimt) mėnesių tęsti mokslus arba įsidarbinti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val. jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) 2015 m. spalio 5 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. birželio 8 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant 10 (dešimt) mėnesių tęsti mokslus arba įsidarbinti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val. jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
3) 2016 m. gruodžio 21 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant pareigas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką mokytis arba dirbti ar registruotis darbo biržoje, 6 mėnesius nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su mokymusi ar legaliu darbu, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nebendrauti su nusikalstamų veikų bendrininkais M. K., E. V. ir R. S.; 2018 m. liepos 11 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. liepos 29 d., apie 19 val., dirbdamas (duomenys neskelbtini) J. P. (duomenys neskelbtini), pagal žodinį susitarimą su J. P., paėmė Klaipėdos mieste iš 4 pardavėjų 2020 m. liepos 29 d. dieną už parduotas prekes gautą 1387,84 Eurų sumą, tačiau pinigų, pagal žodinį įsipareigojimą, nenuvežė adresu (duomenys neskelbtini), o dalį jų, t.y. 875 Eurų pagrobė. Tokiu būdu D. D. pagrobė J. P. priklausančius 875 Eurus.
Kaltinamasis D. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog jis 2020 m. birželio 9 d. įsidarbino į ūkį, jį priėmė dirbti (duomenys neskelbtini) J. P.. Jo pareigos buvo (duomenys neskelbtini). Jį įformino tik (duomenys neskelbtini). Jam sakė, kad apmokės už tas tris apmokymo dienas. Sutartį vėliau gavo, ją pasirašė 2020 m. liepos 5 d. Jis turėjo išvežioti prekes po darbo suvežioti darbuotojus į namus. Jis dirbo iki (duomenys neskelbtini), jokio tarpinio atsiskaitymo negavo, niekur nepasirašė. Jis prašė atlyginimo bet negavo. Parvėžėdamas iš prekyviečių surinktus pinigus atsiėmė tiek, kiek jo manymu buvo skolingas darbdavys. Jis liepos 29 d. neskaičiavo vežamų pinigų ir nežinojo, kokia suma buvo. Tie pinigai buvo supakuoti į maišelius. Jis pasiėmė 875 eurus. 875 eurai buvo iš skirtingų maišelių, viename maišelyje nebuvo tokios sumos. Likutis liko maišeliuose. Jis paskaičiavo išdirbtą laiką, sumą ir įsivertino pats. Jis darbdavio neinformavo, kad atsiskaičiavo savo atlygį. Jis buvo piktas, kad negalima susitarti. Jis prašė avanso, bet jo negavo. Paėmė ne visus pinigus. Jis bendravo su darbdaviu žinutėmis. Darbo sutartis tik nuo liepos 12 d., bet dar iki 12 d. jis dirbo, vairuodavo jų automobilį, buvo praėjęs technikinį. Jis darbo sutarties pasirašymo jis atliko darbdavio automobilio „Ford Transit“ technikinę apžiūrą. Dėl darbo užmokesčio mokėjimo vėliau jis skundėsi VMI.
Civilinė ieškovė J. P. teisme parodė, jog D. D. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas į darbą ir atleistas (duomenys neskelbtini). Jis tris dienas buvo iki įdarbinimo apmokomas, jam buvo parodytos prekybos vietos. Jis 3 dienas iki oficialaus įdarbinimo mokėsi. Vairuotojai dirba 4 kryptimis, jis važiavo 3 dienas kaip mokinys į prekybos vietas. Atlyginimą visi darbuotojai žino, kad gauna 10-11 d. už praeitą mėnesį. Jie grynais mokėjo, pasirašytą lapą turi. Ji išmoka atlyginimą, jį išmoka ūkyje. Vakare po darbo, jos vyras buvo su ja, pašalinių žmonių nebuvo. Vairuotojai grįžta apie 21 val. Jam buvo išmokėtas atlyginimas ir 200 eurų avansas. Ji nebuvo informuota, kad jis žada iš darbo išeiti. Vairuotojai privalėdavo pardavėjų maišus su pinigais parvežti į ūkį. Tą dieną jis dirbo Palangos kryptimi, parašė žinutę, kad palieką automobilį prie namų. Jie atrado automobilį pagal jame įdiegtą GPS. Jie rado automobilį užrakintą, prekybinių maišelių plomba buvo pašalinta, tada ir paskambino policijai. Ten suskaičiavo pinigus. D.D. telefonu neatsiliepė. Ji su buhaltere (duomenys neskelbtini) įformino jo atleidimą dėl vagystės. Buhalterė paskaičiavo, kiek turėjo jam išeitinės sumokėti. Jie jam sumokėjo birželio mėnesį 279,68 eurų. Ji už išmokėtą atlyginimą parašą imdavo, tik už avansą neėmė, pati pasirašė pas save. Liko neišmokėtas darbo užmokestis 457,34 eurų, kurio neatsiėmė darbuotojas po atleidimo. Sutinka iš ieškinio išskaityti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.
2020 m. liepos 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra, iš kurios matyti, kad adresu Kauno g, 6 Klaipėdoje, šalikelėje automobilių stovėjimo vietoje stovi mikroautobusas „Ford transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos. Automobilis užrakintas, durelių spynelės nesugadintos, automobilio salone galinėje dalyje sudėtos plastmasinės dėžės. Už automobilio priekinių sėdynių, gale ant grindų kairėje pusėje padėti keturi krepšiai. Kiekviename krepšyje sudėtos vienerios svarstyklės, bei po vieną raudonos spalvos daugkartinį inkasavimo maišelį. Maišeliai su užtrauktuku, užtraukti. Prie užtrauktuko skirta vieta plomboms, inkasavimo maišeliai neužplombuoti. Raudonos spalvos krepšyje daugkartiniame inkasavimo maišelyje trys kupiūros po 20 eurų, septynios kupiūros po 5 eurus, monetomis 56,39 eurai. Bendra suma 151 euras 39 centai. Rudos spalvos krepšyje daugkartiniame inkasavimo maišelyje keturios kupiūros po 5 eurus, monetomis 94,55 eurai. Bendra suma 114 eurų 55 centai. Mėlynos spalvos krepšyje daugkartiniame inkasavimo maišelyje devynios kupiūros po 10 eurų, šešios kupiūros po 5 eurus, monetomis 31,4 eurai. Bendra suma 151 euras 4 centai. Pilkos spalvos krepšyje daugkartiniame inkasavimo maišelyje dvylika kupiūrų po 5 eurus, monetomis 35,5 eurai. Bendra suma 95 eurai 5 centai. Daugkartiniuose inkasavimo maišeliuose bendra suma - 512 eurų, 84 centai (1 t., b.l. 17-19).
Iš 2020 m. birželio 18 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog darbdavys – J. P. sudarė terminuotą darbo sutartį su darbuotoju – D. D., kuris J. P. ūkyje dirbs vairuotoju. Darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 608 eurų dydžio darbo užmokestį per mėnesį, taip pat galimi priedai pagal išdirbį, alga išmokama 10, 11 kiekvieno mėnesio dieną už praėjusį mėnesį. Šiame punkte nurodomas darbo užmokestis ir jo mokėjimo sąlygos gali būti keičiamos tik šalių susitarimu. Sutartyje nustatoma darbo dienos trukmė 8 val. per dieną, 40 val. per savaitę, 5 darbo dienos per savaitę. Darbo sutartis įsigalioja (duomenys neskelbtini), darbuotojas pradeda dirbti (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis patvirtinta abiejų šalių (darbuotojo ir darbdavio) parašu (1 t., b.l. 43-44).
Byloje pareikštas J. P. 875 eurų civilinis ieškinys kaltinamajam D. D. dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašoma atlyginti kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytą 875 eurų turtinę žalą (1 t., b.l. 45). 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu J. P. pripažinta civiline ieškove (1 t., b.l. 46-47).
Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje už 2020 m. birželio mėnesį Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad D. D. paskaičiuota darbo užmokesčio suma - 279,68 Eur (2 t., b.l. 48).
Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje už 2020 m. liepos mėnesį Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) J. P. už 2020 m. liepos mėnesį darbuotojui D. D.paskaičiavo 457,34 Eur dydžio darbo užmokestį (2 t., b.l. 47).
(duomenys neskelbtini) J. P. pateiktoje pažymoje užfiksuota, jog D. D. 2020 m. birželio mėnesį buvo išmokėta 279,68 eurai, už liepos mėnesį paskaičiuota išmokėti – 457,34 Eur (2 t., b.l. 50).
Liudytoja V. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. dirbo J. P. (duomenys neskelbtini), pardavėja. Dirbo 4 maršrutais. Kiekvienos dienos vakare J. P. susisiekdavo su pardavėjomis telefonu bei nurodydavo kokioje prekybos vietoje dirbs bei nurodydavo, kas bus tos dienos vairuotojas. Tą dieną kai D. D. iš J. P. (duomenys neskelbtini) pasisavino pinigus su juo nedirbo. Jei nedirbdavo pačioje Klaipėdoje, tuomet vairuotojas iš ryto Klaipėdoje su savo asmenine mašina paimdavo visas pardavėjas bei ryte nuvykdavo į ūkį. Iš (duomenys neskelbtini) jau važiuodavo J. P. nurodytomis kryptimis, taip vairuotojas turėdavo kiekvieną pardavėją nevežti į prekiavimo vietą ir ten ją palikti su prekiaujama produkcija, o vakare maždaug 19-20 val. atvykdavo pasiimti, tuomet vairuotojas jas arba iš karto nuveždavo atgal į Klaipėdą, arba kartais grįždavo į (duomenys neskelbtini), tuomet ten vairuotojas iškraudavo tuščias nuo prekybos dėžes ir tuomet savo asmeniniu automobiliu jas parveždavo į Klaipėdą. Baigiantis dienos prekybai, pelną skaičiuodavo ne visada, bet apytikslį dienos pelną žinodavo. Dienos pabaigoje kai pardavėjų atvykdavo pasiimti vairuotojas, dienos pelnas būdavo prekybinėje piniginėje, kuri kiekviena pardavėja yra prisisegusi prie liemens, tuomet prekybinė piniginė yra įdedama į prekybinę rankinę (rankinėje yra įvairūs prekybai skirti daiktai, svarstyklės, maišai, ir t.t.) ir prekybinė rankinė yra atiduodama vairuotojui, su kuria jis grįžtą atgal į ūkį. Taigi vairuotojas yra atsakingas už prekybinės rankinės pervežimą nuo prekybos vietos atgal į ūkį. Alga buvo skaičiuojama nuo uogų suprekiavimo. Vienos vietos buvo geresnės pagal suprekiavimą, kitos prastesnės. Kiekvieną mėnesį algos dydis kisdavo. Jos ir D. D. santykiai buvo kolegiški, kalbėdavo apie tai kas susiję su darbu, jo keisto elgesio nematė, jokių įtarimų jis jai nesukėlė (1 t., b.l. 67-70)
Liudytoja M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. P. (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2020 metų liepos paskutiniąją savaitę, dirbo pardavėja. Pamena, kad 2020 m. liepos 29 d. dirbo Gargžduose pardavinėjo J. P. (duomenys neskelbtini) produkciją prie parduotuvės „Maxima“. Tą dieną (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. D. ją nuo prekybos centro „Akropolis“ paėmė ir nuvežė į ūkį, tuomet darbuotojai pakraudavo automobilį ir jis jas išvežiodavo po produkcijos pardavimo vietas, šiuo atveju į Gargždus. Tą pačią dieną kartu važiavo 2-3 pardavėjai. Kai darbo diena baigėsi, D. D. atvyko jos pasiimti apie 19.30 val. - 20.00 val. ir parvežė į Klaipėdą. Visuomet kai dirbdavo darbo dienos pabaigoje suskaičiuodavo kiek pinigų per tą dieną gavo už suprekiautas prekes, pinigus sudėdavo į prekybinę piniginę, tuomet piniginę įdėdavo į prekybinę rankinę, kurioje buvo sudėti visi prekybai reikalingi daiktai, tokie kaip svarstyklės, markeriai, skaičiuotuvas. Tuomet prekybinę rankinę atiduodavo vairuotojui ir jis nesuprekiautą produkciją bei prekybinę rankinę turėjo nuvežti atgal į ūkį. 2020 m. liepos 29 d. pinigai J. P. nurodymu baigiantis dienai turėjo būti sudedami kiek kitaip. J. P. nurodė pinigus sudėti į inkasavimo maišelius, sudėjus pinigus juos užplombuoti, maišelį įdėti į prekybinę piniginę bei piniginę įdėti į prekybinę rankinę. Liepos 29 d. dienai baigiantis D. D. kaip ir visuomet atvyko jos pasiimti, sukrovė į automobilį nesuprekiautą produkciją, paėmė prekybinę rankinę su visu jos turiniu, nes kaip ir minėjo jis buvo atsakingas už daiktų grąžinimą atgal į ūkį. Taip pat tą dieną J. P. buvo nurodžiusi įsiminti sumą kiek tą dieną asmeniškai ji suprekiavo produkcijos Gargžduose. Tos pačios dienos vakare jai paskambino J. P. ir nurodė, kad D. D. negrįžo atgal į (duomenys neskelbtini), yra dingę pinigai, klausė ar jis ją parvežė atgal į Klaipėdą. Ji atsakė, kad jis ją į Klaipėdą parvežė kaip ir kitas pardavėjas paleido prie „Akropolio“. Ji nežino, kur jas paleidęs galėjo nuvažiuoti D. D.. Kiek pažinojo D., jis buvo gana malonus, kai dirbo pirmą dieną jis jai parodė kaip tinkamai sudėti pinigus, papasakojo apie darbo specifiką. Jokių klausimų apie pinigų skaičiavimą jis jos neklausinėjo, kiek žino jis ūkyje dirbo seniau nei ji, todėl nebūtų pagalvojusi, kad D. galėtų taip pasielgti ir pasisavinti pinigus bei tą dieną negrįžti atgal į ūkį (1 t., b.l. 73-76).
Liudytojas P. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. P. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2020 metų birželio vidurio. Jis dirbo pardavėju. D. D. pažinojo, nes jis dirbo tame pačiame (duomenys neskelbtini). Jis jį dažnai veždavo į vietas, kuriose turėdavo prekiauti (duomenys neskelbtini) produkcija. 2020 m. liepos 29 d. dirbo Kretingoje, Rotušės aikštėje. Išvakarėse J. P. parašydavo kurioje vietoje dirbs. Jis gavo žinutę, kad 2020 m. liepos 29 d. dirbs Kretingoje, kaip ir minėjo Rotušės aikštėje, žinojo, kad tą dieną 7.30 val. juos nuo prekybos centro „Akropolis“ paims vairuotojas R.. Jiems ir kitoms trims pardavėjoms atvykus prie Akropolio, atvyko vairuotojas D. D.. Tuomet juos paėmus visi kartu nuvyko į J. P. (duomenys neskelbtini), ten į automobilį buvo pakrauta (duomenys neskelbtini) produkcija ir jie, t.y. 4 pardavėjai ir D. D. išvyko į prekybos vietas. Jį kaip ir minėjo nuvežė į Kretingą, ten kartu su kolege iškrovė reikiamą parduoti produkciją, tuomet D. išvežiojo kitas pardavėjas po reikiamas prekybos vietas. Dienai pasibaigus apie 20.00 val. atvykus D. D. jis pradėjo tvarkyti darbo vietą, už parduotą produkciją gautus pinigus juos sudėjo į inkasavimo maišelį, jį užplombavo tuomet maišelį įdėjo į rankinę. Rankinėje būdavo sudėti prekybai reikiami daiktai tokie kaip svarstyklės, markeriai, maišeliai. Ją atidavė pardavėjai M., kuri padėjo rankinę autobusiuke, kurio vairuotojas buvo D. D.. Gali pasakyti, kad tą dieną pirmą kartą reikėjo pinigus sudėti į inkasavimo maišelį (tai liepė daryti (duomenys neskelbtini) savininkė J.), šiaip visuomet pinigus dėdavo į prekybinę piniginę, o piniginę į prekybinę rankinę. Kiekvienoje piniginėje visuomet būdavo 30 Eur monetomis, kad turėtume pirkėjams duoti grąžos. Visuomet dienos pabaigoje susiskaičiuodavo dienos uždarbį ir jį užsirašydavo telefone, tai darė dėlto, kad žinotų kiek algos gaus, nes nuo uždarbio buvo mokamas atlyginimas. Gali pasakyti, kad vairuotojas būdavo atsakingas už pinigų (kurie būdavo prekybinėse rankinėse) pervežimą atgal į ūkį. Tą dieną kartu su D., kuris visuomet juos parveždavo į Klaipėdą negrįžo, baigus darbą Kretingoje jį pasiėmė draugai. D. D. iš pradžių pasirodė malonus, tačiau vėliau matydavo, kad jis dažnai vėluoja paimti jų nuo Akropolio, nepadeda išsikrauti produkcijos. Tos pačios dienos vakare jam paskambino J., kuri paklausė, ar užplombavo pinigus, jis atsakė, kad juos užplombavo ir tai jam padėjo padaryti kita pardavėja M.. Taip pat J. jo paklausė ar pamena kiek šiandien uždirbo, jis pasakė, kad pamena, pasakė jai sumą, o J. pasakė, kad dingo pinigai bei nurodė, kad dingo ir D. D. (1 t., b.l. 79-82).
Liudytoja M. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visą praeitą vasarą, t.y. nuo birželio mėnesio iki rugpjūčio mėnesio pabaigos dirbo (duomenys neskelbtini). Ji dirbo braškių pardavėja. (duomenys neskelbtini) buvo auginamos ir renkamos braškės, o ji jas pardavinėjo įvairiose prekybos vietose Klaipėdoje, Nidoje, Plungėje, Telšiuose, Kretingoje, Palangoje. 2020 m. liepos 29 dieną ji dirbo prekybos vietoje Palangoje prie „Rimi“ parduotuvės, kuri yra vos tik įvažiavus į Palangą. Kai atvyko dirbti, tai ūkyje susipažino su D. D.. Ji anksčiau su juo pažįstama nebuvo. Kiek žino, jis atvyko iš Klaipėdos. Ji su juo dirbti pradėjo kartu, t.y. nuo birželio mėnesio pradžios. D. dirbo vairuotoju. Jis po prekybos vietas išvežiodavo produkciją ir pardavėjus. Taip pat pasibaigus darbo dienai jis jas surinkdavo ir parveždavo į Klaipėdą. Pasibaigus darbo dienai, ji visada susiskaičiuodavo, kokią tą dieną pinigų sumą suprekiavo. To daryti joms nereikėjo, niekas neliepdavo pinigų skaičiuoti, tačiau ji pati visą laiką tai darydavo. Paprastai būdavo taip, kad darbo dienos pabaigoje pinigus sudėdavo į maišelį, kurį įdėdavo į ant juosmens nešiojamą piniginę. Piniginę įdėdavo į krepšį kartu su svarstyklėmis, maišeliais ir kitais reikmenimis. Tada tas krepšys būdavo įdedamas į autobusą, kuriuo D. D. viską parveždavo į (duomenys neskelbtini) šeimininkei. Taip buvo iki liepos 29 dienos. Tą dieną šeimininkė pasakė, kad pinigus turės pakuoti kitaip. Ji davė joms plastmasinius ar guminius maišelius, kurie buvo užtraukiami. Taip pat davė plombas, kurias turėjo uždėti ant maišelių. Ta plomba ant maišelio buvo uždedama tada, kai maišelis su pinigais buvo užtrauktas. Plomba dėdavosi ant užtrauktuko galvutės. Ją uždėjus maišelis be plombos sulaužymo negalėjo būti atitrauktas. Už surinktų pinigų pervežimą šeimininkei būdavo atsakingas vairuotojas D.. Ji liepos 29 dieną prekiaudama surinko 465,50 eurų. Pinigus, kaip ir buvo nurodyta, sudėjo į maišelį, ir uždėjo ant jo plombą. Maišelį su pinigais, kaip ir anksčiau, įdėjo į tą patį krepšį su svarstyklėmis ir perdavė jį D.. Per tą laiką kiek dirbo kartu, jos ir D. santykiai buvo geri. Ji su juo matydavosi tik ryte ir vakare, kai jis jas veždavo. Jokių konfliktų tarp jų nebuvo, susipykę nebuvo. Iš pradžių jis buvo geras pareigingas, tačiau laikui einat, pastebėjo, kad jis pradėjo tinginiauti. Jis tiesiogiai jis niekada nėra klausęs, kokia buvo dienos apyvarta, kiek kas pinigų surinko. Apie tai, kiek kuris pardavėjas pinigų surinko, jis girdėdavo autobuse važiuojant iš darbo. Tada visi pardavėjai kalbėdavosi kaip kam tą dieną sekėsi, kiek kas pinigų surinko. Jai yra žinoma, kad liepos 29 dieną D. apsivogė. Tą dieną jis pasisavino jos, taip pat ir kitų pardavėjų surinktus pinigus. Žino, kad jis atidarė pinigų maišelius ir iš ten pasiėmė eurų kupiūras. Nuo tos dienos jis dingo ir iš (duomenys neskelbtini) ir iš Klaipėdos miesto. Ji mano, kad vagystę jis suplanavo, nes mano, kad reikėjo numatyti kur toliau važiuoti, ką daryti toliau. Toks D. poelgis jai buvo netikėtas. Jis atrodė įdomus žmogus dėl to, kad atsisakydavo joms padėti, bet, kad jis galėtų įvykdyti vagystę, tikrai nesitikėjo. Artimų draugų (duomenys neskelbtini) jis neturėjo, nebuvo tokių žmonių, su kuriais jis vagystę galėjo suplanuoti kartu (1 t., b.l. 94-97).
Liudytojas D. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. P. (duomenys neskelbtini) dirba jau 4 sezoną. D. D. pažinojo kaip J. P. (duomenys neskelbtini) darbuotoją. Pamena, kad 2020 m. liepos 29 d. dirbo Klaipėdos mieste, visame mieste į prekybos vietas išvežiojo parduodamą J. P. (duomenys neskelbtini) produkciją, tą dieną pamena, kad apmokė ir naują (duomenys neskelbtini) darbuotoją. Kiek pamena 2020 m. liepos 29 d., apie 10.00 val., jam paskambino D. D. ir paprašė, kad jį paimtų Klaipėdoje ir nuvežtų atgal į ūkį adresu (duomenys neskelbtini). Jis sutiko ir nuvažiavo D. D.nurodytu adresu paimti. Jis pasakė, kad iš J. P. (duomenys neskelbtini) nori pasiimti savo automobilį, kadangi jį turi nuvaryti į servisą. Jam tai jokio įtarimo nesukėlė, nors tą dieną D. D. atrodė, kiek nervingesnis, nenorėjo bendrauti, į jo klausimus atsakydavo trumpai. Nuvežė jį, matė kaip jis sėdo į savo automobilį ir išvažiavo, jis liko dirbti pačiame ūkyje (1 t., b.l. 100-102).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji požymiai. Nustatant vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).
Vagystės objektyvieji požymiai yra šio nusikaltimo objektas – nuosavybė bei dalykas – svetimas turtas. Vagystės dalykas – tai konkretūs materialaus pasaulio daiktai. Pagrobti galima tik svetimą turtą – daiktus, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad svetimu nelaikomas turtas, priklausantis asmenims bendrosios nuosavybės teise, kol jis nėra padalytas arba kol jungtinė nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-461/2006, 2K-65/2011). Koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine ir koks asmenine sutuoktinių nuosavybe, reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88, 3.89 straipsniuose. Bendroji taisyklė, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Motyvas ir tikslas nėra tiesiogiai vagystės nusikalstamos veikos sudėtyje nurodyti požymiai, tačiau jų nustatymas padeda atskirti vagystę nuo į ją panašių, bet kitokią prasmę turinčių veiksmų. Teismų praktikoje turto pagrobimas apibrėžiamas nevisiškai vienodai. Vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015). Nepaisant tam tikrų skirtumų apibrėžiant turto pagrobimo sąvoką, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Kasacinėje praktikoje kaip vagystei būdingos tyčios pavyzdžiai dažnai nurodoma tai, kad kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012).
Įvertinus šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus, aukščiau išvardintus įrodymus, teismas sprendžia, jog įrodyta, jog kaltinamasis D. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – iš dalies paties kaltinamojo parodymais, civilinės ieškovės J. P. parodymais bei aukščiau paminėta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamasis D. D. kaltu prisipažino iš dalies, t. y. pripažino, jog kaltinime nurodytu laiku jis paėmė nurodytą pinigų sumą, tačiau teigė, kad jis pasiėmė tik savo uždirbtus pinigus, tiek, kiek jam buvo skolingas darbdavys už išdirbtą darbo laiką. Jo teigimu buvo negavęs atlyginimo bei avanso, todėl pats pasiskaičiavo išdirbtą laiką, sumą ir 2020 m. liepos 29 d pasiėmė iš maišelių dalį ten buvusių pinigų - 875 eurus. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia byloje esanti rašytinė medžiaga, darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiai patvirtina, kad D.D. priskaičiuotas 279,68 Eur atlyginimas už birželio mėnesį ir išmokėtas liepos 10 d. Taip pat atleidimo dieną 2021-07-29 priskaičiuotas darbo užmokesti 457,34 Eur. Kurio darbuotojas neatsiėmė. (t. 3 , b.l .47-50). Šias aplinkybes patvirtino ir civilinė ieškovė J. P.. Nors kaltinamasis teigia jokio atlyginimo negavęs ir ant žiniaraščio nepasirašęs bei prašė atlikti žiniaraščio rašysenos ekspertizę, tačiau teismo vertinimu šie klausimai peržengia bylos nagrinėjimo ribas. Byloje nagrinėjamos pinigų vagystės aplinkybės. Net jei darbdavys ir buvo skolingas darbuotojui, net jei ir delsė atsiskaityti, tai nusikalstamais veiksmais, vagystės būdu darbo santykiai negali būti sprendžiami. Darbo santykius šalys turi aiškintis darbo teisės nustatyta tvarka. Šioje byloje neginčijamas pinigų pagrobimo faktas. Kaltinamojo motyvas apie darbdavio įsiskolinimą nešalina baudžiamosios atsakomybės.
Teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis D. D. 2020 m. liepos 29 d., apie 19 val., dirbdamas (duomenys neskelbtini) J. P. (duomenys neskelbtini), pagal žodinį susitarimą su J. P., vežė iš prekyviečių surinktus pinigu ir dalį jų, t.y. 875 Eurų pagrobė. Tokiu būdu D. D. pagrobė J. P. priklausančius 875 Eurus. Kaltinamojo D. D. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis D. D. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nukreiptą į kito asmens nuosavybę. Kaltinamasis D. D. anksčiau teistas už analogiškų tyčinių nusikalstamų veikų padarymą nuosavybei, paskutinį kartą teistas 2016 m. gruodžio 21 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. - 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 109-119), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Duomenų apie priklausomybių ligų ar psichiatrinį gydymą byloje nėra. Šioje baudžiamojoje byloje D. D. kaltės nepripažino ir savo elgesio kritiškai nevertino. Kaltinamasis žalos civilinei ieškovei J. P. neatlygino.
Prokurorė kaltinamajame akte nurodė kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.), tačiau teismas tokios kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės šioje baudžiamojoje byloje nenustatė, kadangi kaltinamasis D. . už ankstesnes tyčines nusikalstamas veikas, už kurias paskirtos bausmės 2015 m. birželio 8 d. ir 2015 m. spalio 5 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiais, padarė būdamas nepilnamečiu, o 2016 m. gruodžio 21 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, kurios vykdymas buvo atidėtas, atliko 2018 m. liepos 11 d., D.D. teistumas galiojo tik laikotarpiu kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas (BK 97 str. 1 d., 3 d. 1 p.). Todėl šioje byloje nėra pagrindo pripažinti šią aplinkybę jo atsakomybę sunkinančia (BK 27 str. 1 d.,
Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Kadangi kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, todėl bausmės terminas nustatytinas didesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę teismas intensyvios priežiūros kaltinamajam neskiria, kadangi nusikalstamos veikos pobūdis nėra toks, kad asmeniui būtų reikalinga nuolatinė jo buvimo vietos kontrolė. Kaltinamajam D. D. vietoj intensyvios priežiūros skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).
Civilinė ieškovė J. P. ikiteisminio tyrimo metu byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo D. D. priteisti 875 eurus patirtai turtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 45). Nors kaltinamasis D. D. su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko, tačiau ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažino, kad kaltinamasis D. D. pagrobė J. P. priklausantį turtą - pinigus. Teisme J.P. nurodė, jog D. D. buvo 457,34 eurų buvo atidirbęs, tačiau minėti pinigai jam išmokėti nebuvo, todėl nurodo, kad iš civilinio ieškinio sumos reikėtų nurodytą sumą išskaičiuoti, todėl prašo priteisti 417,66 Eur. Teismas pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje nesprendžiami darbo teisės klausimai. Dėl darbo užmokesčio grąžinimo turi būti sprendžiama įstatyme nustatyta tvarka. Šioje byloje sprendžiamas ieškinys kylantis iš nusikalstamos veikos, todėl kiti priešpriešiniai reikalavimai ar įsiskolinimai šioje byloje nevertinamai. Šioje baudžiamojoje byloje teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina ieškinio 875 Eur pagrįstumą, todėl šis reikalavimas tenkinamas priteisiant iš kaltinamojo D. D. civilinei ieškovei J. P..
Iki bausmės vykdymo pradžios D. D. paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 156-157), pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė naikintina.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena CD laikmena su įvykio vietos fotonuotraukomis bei dvi CD laikmenos su vaizdo įrašais, saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
D. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, D. D. paskirti įpareigojimą bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Civilinės ieškovės J. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo D. D. civilinei ieškovei J. P. 875 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti.
Iki bausmės vykdymo pradžios D. D. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną CD laikmeną su įvykio vietos fotonuotraukomis bei dvi CD laikmenas su vaizdo įrašais, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.