- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-15
- Bylos Nr.
- e2-5496-454/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01590-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- D. M.
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Gudiškienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui D. M. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. M. (toliau – ieškovė) ieškiniu (1 t., el. b. l. 1–5) prašo pakeisti 2014 m. spalio 27 d. Kauno apygardos nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1729-254/2014 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo D. M. (toliau – atsakovas) išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai M. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 300,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti ieškovei uzufrukto teisėmis tvarkyti nepilnametės dukros M. M., priteistą kasmėnesinį išlaikymą iš atsakovo; neterminuotai apriboti atsakovo valdžią dukros M. M., atžvilgiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Ieškovė nurodė ieškinyje bei teismo posėdyje paaiškino, kad 2014 m. spalio 27 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1729-254/2014 buvo nustatyta bylos šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta kartu su motina bei patvirtinta dukros išlaikymui skirta suma, pagal kurią tiek ieškovė, tiek atsakovas buvo įpareigoti teikti dukrai po 400,00 Lt (115,85 Eur) periodinį išlaikymą kas mėnesį, jį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šiai dienai indeksuota išlaikymo suma pagal minėtą nutartį yra po 126,00 Eur iš abiejų bylos šalių. Pasikeitus šalies ekonominei situacijai, 2015 m. sausio 1 d. įvedus eurą bei vaikui augant, ženkliai išaugo ir išlaidos jo būtiniems poreikiams tenkinti, todėl prieš daugiau nei 5 metus priteista išlaikymo suma šiai dienai yra visiškai nepakankama, netenkina net būtinųjų, minimaliųjų vaiko poreikių. Vidutiniškai mėnesiui vaiko poreikiams išleidžiama 600,00 Eur suma. Todėl reikalinga po 300,00 Eur išlaikymo suma iš kiekvieno tėvo. Atsakovo prašymu santuokos nutraukimo byloje buvo paskirta DNR ekspertizė, kurios išvadoje nurodyta, jog M. M., gimusi (duomenys neskelbtini), yra 99,99999 proc. tikimybe atsakovo vaikas, tačiau net minima ekspertizės išvada nepaskatino atsakovo ieškoti emocinio ryšio su vaiku. Dukros gyvenimu jis visiškai nesidomi, jos nelanko, neauklėja, nesirūpina, neteikia išlaikymo. Santuokos nutraukimo bylą tarp šalių nagrinėjant teisme, atsakovas retkarčiais atvykdavo į ieškovės gyvenamąją vietą aplankyti dukters, bet tai darė visiškai nereguliariai, tad nesukūrė gražaus tėvo ir dukters santykio. Be to, 2013 m. liepos 1 d. (DNR ekspertizės data) buvo paskutinis kartas, kuomet vaikas matė tėvą. Žinant, jog tuo metu dukrai nebuvo nė metukų, o šiai dienai ji yra 7,5 metų amžiaus, akivaizdu, kad dukra atsakovui tiesiog neberūpi. Akivaizdu, jog atsakovui visiškai nesvarbu, kaip gyvena, kuo domisi, jo paties vaikas. Iš atsakovo pusės vaikui jau seniai yra padaryta nepataisoma žala, kuri neturi būti suprantama kaip tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas. Dukra nežino, ką reiškia turėti tėtį, pavydžiai žiūri į vaikų, kurie turi ir mamą, ir tėtį, šeimas savo aplinkoje, nors ieškovė ir bando švelninti padėtį, pasakodama, jog šeimų būna visokių. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovui neteikiant priteisto išlaikymo dukrai, ieškovė išlaikymą vaikui gaudavo iš Vaiko išlaikymo fondo, nuo 2018 m. sausio 1 d. funkcijas perėmus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – išmokas gauna iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus. Atsakovo veiksmai ir neveikimas turi būti vertinami kaip neterminuotas jo valdžios apribojimo dukters atžvilgiu pagrindas.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė palikti Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1729-254/2014 nepakeistą, atmesti ieškovės reikalavimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį bei posėdžio metu nurodė, jog 2014 m. spalio 27 d. Kauno apygardos teismo nutarime civilinėje byloje Nr. 2A-1729-254/2014 nėra priteista ieškovei jokia suma vaiko išlaikymui, buvo patvirtintas ieškovės atsisakymas nuo išlaikymo. Ieškovės nuomonė dėl Lietuvos ekonominės padėties pagerėjimo nepagrįsta. Ieškovės pateikta vaiko poreikių lentelė visiškai neatitinka faktinių aplinkybių. Atsakovas nurodė, jog ieškovė baigusi teisės studijas ir dirbdama Kauno teritoriniame Sodros skyriuje teisės ir personalo skyriuje žino, kad išmoka iš VSDFV bus išskaičiuojama iš pensijos ir jos ateityje negaus. Todėl faktiškai atsakovas moka vaiko išlaikymą tik savo ateities sąskaita. Neatitinka tikrovės teiginys, kad neprisideda prie vaiko išlaikymo, nes nuo 2014 m. balandžio 3 d. visos bankų sąskaitos buvo areštuotos antstolių ir nurašytos lėšos. Atsakovas 2014 m. rugpjūčio 11 d. į asmeninę ieškovės sąskaitą pervedė 108,61 Eur. Tai vienintelis mokėjimas už vaiko išlaikymą, kai atsakovui asmeniškai pavyko padaryti, nes tuo metu dirbo UAB „Mano būstas“ ir po gauto atlyginimo nebuvo areštuota sąskaita. Atsakovas nurodė, kad jam nėra žinoma, kiek ieškovei buvo pervesta iš viso po antstolių nurašymų. Atsakovas posėdyje paaiškino, kad dėl sveikatos būklės negali susirasti tinkamo darbo, todėl šiuo metu nedirba. Savo poreikius tenkina iš auginamų daržovių. Taip pat nurodė, kad galėtų dirbti, tačiau ieškovė turėtų atsiimti visus procesinius dokumentus. Ieškovei reikalaujant apriboti tėvo valdžią dukters atžvilgiu, niekur pati nemini ar bent per tuos 7,5 metų būtų bandžiusi susisiekti ir pasakyti, kada galima būtų aplankyti dukrą. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-807-329/2014 buvo paminėta, kad pati A. M. neleidžia aplankyti dukters, nepavykdavo susiderinti laiko, nes atsakovas dirbo slenkančiu grafiku 24 valandų intervale, o ieškovei būnant namie vaiko priežiūros atostogose vis visokių reikalų atsirasdavo. Pateikus prašymą dėl DNR testo atsakovui buvo uždrausta pasimatyti su vaiku, atvykus grasindavo policijos iškvietimu. Atsakovas pasitaręs su advokatu ir vaikų teisių Kauno skyriaus specialiste nusprendė, kad geriau kol vyksta teisminiai procesai nesivelti į konfliktus. DNR ekspertizės metu 2013 m. liepos 1 d. dukra nematė atsakovo, nes pati ieškovė buvo pridengus vaiką skarelėmis. Nuo to laiko dukrą matė vos keliose nuotraukose patalpintose socialiniuose tinkluose. 2014 metų pradžioje atsakovas pasidarė vaiko ligos istoriją, kad bent kokią informaciją turėtų apie dukrą. Po teismo nutarties paskelbimo atsakovui niekaip nepavyko iki šiol su ieškove susisiekti, nes neatsiliepia telefonu, neatsako į elektroninius laiškus ar žinutes socialiniuose tinkluose. Atsakovas nurodė, kad 2015 metų pradžioje kreipėsi į Kauno apylinkės vaikų teisių skyrių su klausimu kaip pasimatyti su dukra po teismų sprendimų. Atsakovui buvo paaiškinta, kad pagal situaciją reiktų mėginti nuvykti pasimatyti su dukra, o neleidus, kreiptis tą pačią dieną į vaikų teisių skyrių. Ieškovei trukdant pasimatyti tėvui ir dukrai, ieškovės atžvilgiu gali būti pritaikytos sankcijos. Atsakovui išsiaiškinus šias aplinkybes, suprato, jog tokie veiksmai gali pakenkti tiek dukros, tiek ieškovės interesams, todėl nutarė nesiimti jokių veiksmų. Atsakovas su dukra negali nei susitikti, nei susisiekti dėl ieškovės neteisėtų veiksmų. Nors ieškovės prašymai ir reikalavimai pakankamai radikalus pagal susiklosčiusią situaciją atsakovas mano, jog naudingiau ne tik dukrai, bet ir patiems būtų taikos sutartis, kuri leistų atsakovui nuolat dirbti ir prisidėti prie vaiko gerovės.
Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą byloje (1 t., el. b. l. 23–24), kurioje nurodė, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis. Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia vaiko amžius sveikata ir gabumai. Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus išlaikymo, tenkinančio būtinus vaiko poreikius. Pasisakyta, kad teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę ir prašė padidinti dukters išlaikymo dydį iki 300,00 Eur / mėn. Šalių duktė mokosi (duomenys neskelbtini) 1 klasėje, lanko baletą, chorą ir Yamaha muzikos mokyklėlę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi sveikatos problemų, dėl kurių negali dirbti, todėl laikytina, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, galintis vaikui teikti vaiko poreikius tenkinantį išlaikymą. Prašoma suma gali patenkinti vaiko poreikius. Išvadoje taip pat nurodyta, kad, ieškovės teigimu, atsakovas dukra nesidomi nuo gimimo ir prašo teismo neterminuotai apriboti tėvo valdžią dukters atžvilgiu. Šalių duktė nurodė, kad gyvena su mama, žino, kad turi tėtį, bet matė jį tik nuotraukoje. Pasak mergaitės, tėtis jai niekada nepaskambina, nepasveikina gimtadienio proga, nedalyvauja mokyklos šventėse. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. Atsakovas vengia atlikti savo pareigas dukrai – nemoka priteisto išlaikymo, su dukra negyvena, nedalyvauja jos auklėjime, nesirūpina jos sveikata ir ugdymu. Todėl daro išvadą, kad yra pagrindas apriboti tėvo valdžią dukters atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dukros gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, iš atsakovo dukros išlaikymui priteisė po 400,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Šis sprendimas buvo skundžiamas apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartimi apeliacinis skundas atmestas, sprendimas paliktas nepakeistas.
Ieškovė ieškiniu prašė Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį pakeisti, priteisiant iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai po 300,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, indeksuojant kiekvienais metais Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nepilnametės šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Ieškovės mėnesinės pajamos apie 900,00 Eur. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 3/16 buto dalys (duomenys neskelbtini). Atsakovas nedirbantis, nurodė, jog turi sveikatos sutrikimų, tačiau į bylą įrodymų neteikė. Nepilnametė šalių dukra mokosi (duomenys neskelbtini)1 klasėje, lanko baletą, chorą ir Yamaha muzikos mokyklėlę, specialūs poreikiai nenustatyti.
Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinys turėtų būti patenkintas, nes atsakovo teiktas iki šiol išlaikymas gali patenkinti galbūt tik būtinuosius šalių nepilnametės dukros poreikius.
Dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo
Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.
Įstatymas numato, kad teismui priėmus sprendimą ar įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko motinos ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra tėvų turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita. Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes.
Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius.
Sprendžiant su nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus, į vaiko teisėtus interesus visada būtina atsižvelgti, o teisėtas vaiko interesas laikomas prioritetiniu. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Tėvo, privalančio teikti išlaikymą, nedarbas ar gaunamos minimalios mėnesinės pajamos negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Atsakovas posėdyje paaiškino, kad tinkamai apmokamą darbą susirasti trukdo sveikatos problemos, tačiau jei ieškovė atsisakytų priverstinio išieškojimo, jis susirastų darbą, būtų panaikinti areštai sąskaitoms, pradėtų teikti išlaikymą dukrai.
Atsakovo paaiškinimas, kad negali susirasti darbo dėl sveikatos problemų, bet galėtų pradėti dirbti, jei nebūtų priverstinio išieškojimo, kelia pagrįstą abejonę dėl rimtų ketinimų pradėti dirbti bei teikti išlaikymą.
Šiai dienai indeksuota išlaikymo suma skiriama šalių nepilnametės dukros išlaikymui yra po 126,00 Eur, tai yra 252,00 Eur. Akivaizdu, kad pasikeitus šalies ekonominei situacijai, 2015 m. sausio 1 d. įvedus eurą bei vaikui augant, ženkliai išaugo ir išlaidos jo būtiniems poreikiams tenkinti. Todėl prieš daugiau nei 5 metus priteista išlaikymo suma šiai dienai yra nepakankama tenkinti būtinuosius vaiko poreikius.
Teismas pripažįsta, kad vaiko poreikiai yra išaugę natūraliai vaikui augant ir jo poreikiams didėjant. Šalių dukrai augant, akivaizdu, kad jai reikia ne tik daugiau maisto, aprangos, bet ir kitų reikmenų (higienos, laisvalaikio užsiėmimams, būreliams), išaugo ir reikiamų paslaugų poreikis (kirpyklos, gydymo). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad šiuo metu didesnė našta išlaikyti dukrą šiuo metu tenka ieškovei. Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje matyti, kad mėnesiui ieškovė dukros poreikiams išleidžia 595,50 Eur.
Teismo vertinimu, ieškovės vaiko poreikių lentelėje nurodytos pinigų sumos, reikalingos nepilnamečio vaiko išlaikymui, yra realios, pagrįstos, atitinka šalių dukros poreikius tačiau nėra būtinos kiekvienai dienai ar sezonui. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį vaiko poreikius, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nors ir nedirba, bet turi galimybę susirasti darbą bei atsižvelgiant, kad šiuo metu ieškovė gauna 68,40 Eur vaiko išlaikymo išmoką kas mėnesį iš VSDFV Mažeikų skyriaus ir 50,16 Eur išmoką vaikui iš Kauno miesto savivaldybės, teismas vertina, kad atsakovo dukrai kas mėnesį teiktinas išlaikymas iki ji sulauks pilnametystės po 250,00 Eur kas mėnesį, labiausiai atitiks proporcingumo vaiko poreikiams, bei atsakovo turtinei padėčiai principą. Todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo po 250,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (CK 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti skirtina įstatyminė nepilnametės M. M. atstovė A. M. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
Nustatytina ieškovei uzufrukto teisėmis tvarkyti nepilnametės dukros M. M., gim. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą iš atsakovo.
Kita dalis ieškinio dėl vaiko išlaikymo atmestina kaip neįrodyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).
Dėl tėvo valdžios apribojimo
Ieškovė prašo neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnametės dukros atžvilgiu, nes nėra emocinio ryšio, atsakovas dukros gyvenimu visiškai nesidomi, jos nelanko, nedalyvauja jos auklėjime, nesirūpina, neteikia išlaikymo. Paskutinį kartą dukrą matė 2013 m. liepos 1 d., kai buvo atliekama DNR ekspertizė. Tuo metu dukrai buvo metukai, o šiuo metu jai septyni su puse metų. Atsakovas nurodė, kad matytis su dukra buvo kliudoma iš ieškovės pusės. Šioms aplinkybėms įrodyti pateikė elektroninį susirašinėjimą su ieškove, kuris buvo vyko 2013 metais. Posėdyje atsakovas pripažino, kad su dukra nesimato, nėra socialinio ryšio.
Tarp nepilnametės dukros ir tėvo (atsakovo) jokio bendravimo ir emocinio ryšio nėra. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodyta, kad vaikas žino, jog turi tėtį, bet jį matė tik nuotraukoje (1 t., el. b. l. 23, 24). Dukra nurodė, kad tėtis niekada jai neskambina, nepasveikina gimtadienio proga, nedalyvauja mokyklos šventėse.
Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovas, siekdamas išsaugoti tėvo valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Pagal formuojamą teismų praktiką domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
CK 3.180 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaiku teismas gali priimti sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Teismo pareiga, vadovaujantis įstatymu, ginti vaikų interesus. Nustatyta, kad atsakovas nuolatos nuo gyvenimo skyrium su ieškove ir judviejų dukros pradžios vengė atlikti savo pareigą auklėti dukrą bei ja nesirūpino (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-217-544/2018). Atsižvelgiant į nurodytas įstatymines nuostatas, byloje nustatytas aplinkybes, patvirtinančias, kad atsakovas visiškai nesirūpina dukra ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, teismas vaiko interesais nusprendžia neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo nepilnametės dukros atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Apribojus tėvo valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro tėvo sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 6 dalis).
Pažymėtina, kad tėvo pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka ir atskyrus vaiką nuo tėvo arba apribojus tėvo valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsnis).
Teismo sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomi skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis). Sprendimas neterminuoto tėvo valdžios apribojimo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė byloje atleista nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei. Šalys atleistos nuo žyminio mokesčio dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 14 punktas). Todėl iš atsakovo valstybei priteistina 36,00 Eur ((250,00 Eur-115,85) × 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc.) žyminis mokestis už išlaikymo dydžio padidinimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis).
Valstybė šioje byloje patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-807-329/2014 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai M. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. sausio 30 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečiui vaikui M. M., gim. (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną ieškovę A. M., a. k. (duomenys neskelbtini)
Neterminuotai apriboti atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukros M. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 36,00 Eur (trisdešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimo dalį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo bei priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui mokėjimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.