- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-26
- Bylos Nr.
- 2A-217-544/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03037-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- P. J.
- Ieškovas
- E. Z.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-217-544/2018
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4054-812/2017 pagal ieškovės E. Z. ieškinį atsakovui P. J. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą į bylą teikianti institucija - Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė E. Z. pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė: neterminuotai apriboti atsakovo P. J. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko O. J. atžvilgiu; nustatyti vaiko O. J. gyvenamąją vietą su ieškove; padidinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4335-811/2011 priteistą išlaikymą nepilnamečiui O. J. iš tėvo P. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 101 Eur iki 200 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti E. Z.; priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko O. J. tėvas, tačiau sūnus, kuris yra septynerių metų amžiaus, nuo gimimo yra auklėjamas ir išlaikomas vienos ieškovės. Atsakovas su vaiku nebendrauja, neatlieka savo kaip tėvo pareigų, paskutinį kartą jį matė, kai sūnui buvo 10 mėnesių, nedalyvauja jo auklėjime, neteikia pastovaus ir pakankamo išlaikymo. Vaikas nepažįsta tėvo, jų nesieja tarpusavio ryšys, atsakovas yra nutraukęs bet kokius ryšius su sūnumi ir neketina jų atkurti, tinkamai naudoti savo, kaip tėvo, valdžios sūnaus atžvilgiu ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, dėl ko prašo neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu.Kartu ieškovė nurodė, kad šalių sūnus gyvena su ja, jos vyru bei jų dukterimi tinkamomis vaikui augti sąlygomis, yra prisirišęs prie ieškovės, o atsakovas neturi jokių įgūdžių auginti vaiką, todėl prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja. Taip pat ieškovė prašė padidinti 2011 m. rugsėjo 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi iš atsakovo priteistą išlaikymą vaikui iki 200 Eur, kadangi jo poreikiai maistui, lavinimui, ugdymui, drabužiams, avalynei yra padidėję, jis pradėjo lankyti mokyklą, lanko ir ketina lankyti naujus būrelius.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies: neterminuotai apribojo tėvo P. J. valdžią jo nepilnamečio vaiko O. J. atžvilgiu; nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; padidino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. teismo nutartimi Nr. 2-4335-811/2011 iš atsakovo P. J. priteisto išlaikymo O. J. dydį iki po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė ieškovę vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; likusios ieškinio dalies netenkino. Teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 806,26 Eur, o į valstybės pajamas – 31,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog atsakovas nesiekė išsaugoti santykių su sūnumi, nutraukė ryšius su juo savo valia, nedėjo jokių savarankiškų pastangų sukurti su vaiku tėvišką ryšį. Bendravimo su vaiku laikotarpiu atsakovas nerėmė šeimos moraliai ir materialiai, nesirūpino ieškove, vaiku, gaunamas pajamas naudojo savo poreikiams. Be to, byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių atsakovo motyvaciją ir sugebėjimą tinkamai rūpintis vaiku, užtikrinti jo teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, atsakovo elgesys vengiant atlikti savo pareigą auklėti ir išlaikyti vaiką, trunkantis eilę metų, pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas kaip darantis ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir kaltas. Be to, atsakovas vaiko nepažįsta, teismo proceso metu nemėgino su juo susisiekti. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas atsakovo P. J. tėvo valdžią sūnaus O. J. atžvilgiu apriboti neterminuotai, kas užtikrins vaiko teises ir teisėtus interesus vystytis, augti ir lavintis saugioje aplinkoje gyvenant kartu su ieškove jos šeimoje. Teismas išaiškino, jog, neterminuotai apribojus tėvo valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Nesant duomenų, kad tai prieštarautų vaiko interesams, atsakovo teisė matytis su vaiku neribojama. Todėl pašalinęs aplinkybes, buvusias pagrindu neterminuotai riboti tėvo valdžią, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo.Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, patvirtinančius, kad nepilnametis O. J. nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove tinkamomis sąlygomis ir yra jos išlaikomas, o atsakovas sutinka su reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, sprendė, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl šią ieškinio dalį patenkino. Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo klausimą, pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino šias aplinkybes: atsakovo išlaikymo įsiskolinimą; tai, kad teismo proceso metu atsakovas sumokėjo 1000 Eur išlaikymo įsiskolinimo; atsakovo poziciją į nuolatos augančius vaiko poreikius bei pripažinimą, kad jis neteikė išlaikymo sūnui; į augančio šalių nepilnamečio sūnaus kintančius poreikius (pradėjo lankyti mokyklą, įsigytos ugdymo priemonės, išaugo maitinimui skiriamos lėšos, ketina lankyti ir lanko būrelius, turi nežymių sveikatos sutrikimų ir kt.); atsakovo pateiktus duomenis apie jo sveikatos būklę, galimybę susirasti darbą bei turtinę padėtį; ieškovės turtinę padėtį bei turimus įsipareigojimus. Atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, teismas priėjo prie išvados, kad 2011 m. rugsėjo 14 d. procesiniu sprendimu priteistas išlaikymas turi būti padidintinas kas mėnesį mokamomis po 160 Eur periodinėmis išmokomis.Kadangi ieškinį patenkino iš dalies (93 procentais), teismas iš atsakovo priteisė ieškovei 820,26 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 10,88 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, 21 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžeto pajamas. Atsakovui iš ieškovės priteisė 14 Eur bylinėjimosi išlaidų ir, atlikęs įskaitymą, galutinai ieškovei iš atsakovo priteisė 806,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas P. J. prašo pakeiti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – tėvo valdžios neterminuotai neapriboti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nes, gyvenant kartu su ieškove, nebuvo fiksuota jokių jo smurto ar agresijos požymių, dėl, neva, jo netinkamo elgesio nebuvo kviesta policija. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų, priešingai nei nurodo ieškovė, nevartojo, azartinių žaidimų nežaidė. Gimus sūnui gyveno su ieškove, vienas rūpinosi šeima ir pervargdavo, kartais nueidavo lošti ir rūkydavo. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog šalių nepilnametis sūnus pirmosios instancijos teisme dėl noro bendrauti su juo apklaustas nebuvo ir nedalyvavo joks kompetentingas psichologas. Tai, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė paklausė vaiko apie jo tėvus ir šeimą, nereiškia tikrojo vaiko požiūrio. Byloje nėra duomenų, kad jo veiksmai buvo netinkami, kad jam dėl turimų sveikatos sutrikimų buvo skirti psichiką ar elgesį veikiantys medikamentai, kad yra padaręs blogą įtaką sūnui. Be to, nepiktnaudžiavo tėvo valdžia, nedarė jokių žalingų veiksmų vaiko ar jo motinos atžvilgiu.Tai, kad atsakovas neturėjo galimybės bendrauti su sūnumi, yra tik netinkamos motinos valdžios šalių sūnui pasekmė, kadangi pati ieškovė pripažino, kad tik 2017 metais pasakė sūnui apie biologinio tėvo egzistavimą. Tai patvirtina, jog pati ieškovė niekuomet nenorėjo, kad jis bendrautų su sūnumi. Neterminuotas tėvo valdžios apribojimas kelia grėsmę teisės aktuose įtvirtintoms vaiko teisėms, kurių viena yra pilnavertis bendravimas su abiem tėvais, o taip pat vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai. Apelianto vertinimu, jo santykiai su vaiku ateityje pasikeis ir nebus komplikuoti kaip šiuo metu, dėl ko neterminuotas tėvo valdžios apribojimas yra neproporcinga priemonė, juo labiau, kad tokia situacija sukuria galimybę šalių sūnų įvaikinti be atsakovo žinios ir sutikimo.Apelianto vertinimu, ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės arba jų visiškai galėjo nebūti, nes jis su ieškiniu iš dalies sutiko. Mano, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažintos arba paliktos šalims dar ir dėl to, kad jo turtinė padėtis yra sunki, dėl ligos jis nedirba.Atsiliepimu ieškovė E. Z. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindų bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai nustatė bylos aplinkybes bei vertino įrodymus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl atsakovo, kaip tėvo, valdžios apribojimo bei tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės nuostatas, įskaitant ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kartu pažymima, jog apeliaciniame skunde aptariama atsakovo sveikatos būklė nesudaro pagrindo atleisti jį nuo tėvo valdžios auginti ir auklėti bei rūpintis sūnumi. Pagal įstatymus tėvų valdžia gali būti apribojama ir nesirūpinimo vaiku bei visiško nedalyvavimo jo auginime atveju. Šalių sūnus yra 7 metų amžiaus ir jis visiškai nepažįsta atsakovo, dėl ko galimybė suformuluoti jam konkrečią nuomonę dėl tėvo valdžios apribojimo yra faktiškai neįmanoma. Atsiliepime taip pat išdėstomas vertinimas, jog, atsižvelgiant į visas byloje susiklosčiusias aplinkybes, tėvo valdžios apribojimas neterminuotam laikui atitinka vaiko interesus ir nėra neproporcinga priemonė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas P. J. apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo bei iš jo priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydžio padidinimo neginčija, dėl šių teismo sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako. Apeliantas P. J. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė bei neįvertino aplinkybės, jog byloje nėra duomenų apie jo netinkamą elgesį ar neigiamos įtakos nepilnamečiui sūnui darymą, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi melagingais ieškovės ir liudytojų parodymais dėl, neva, jo žalingų įpročių bei neatsižvelgė, jog neterminuotas tėvo valdžios apribojimas gali pakenkti esminiams vaiko interesams bei tarpusavio ryšį padaryti komplikuotą. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsniu, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-995/2003, Nr. 3K-7-114/2013).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytas sąlygos, dėl kurių gali būti ribojama tėvų valdžia, konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Jų sąrašas yra baigtinis ir visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Priešingais teisei veiksmais ar neveikimu tėvų daroma žala vaikui neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-95/2009, Nr. 3K-7-114/2013, Nr. 3K-3-548-915/2015).Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, įstatymas numato ir teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tėvų valdžia gali būti apribojama ne tik tais atvejais, kai prieš vaiką yra smurtaujama ar su juo agresyviai elgiamasi, tačiau ir tuomet, kai juo nėra rūpinamasi ar tėvai vengia atlikti savo pareigas, kurios, be kita ko, taip pat įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (38 straipsnio 6 dalis), kurioje nurodoma, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Taigi, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Atsižvelgdamas į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo apelianto, kaip tėvo, valdžią, nors byloje nebuvo įrodymų apie netinkamą jo elgesį, gyvenimo būdą ar neigiamos įtakos sūnui padarymą. Kartu teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovas P. J. nevykdo savo pareigos auklėti sūnų bei vengia atlikti savo, kaip tėvo, pareigas, dėl ko yra pagrindas neterminuotai apriboti jo, kaip tėvo, valdžią.Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės paaiškinimai bei liudytojų A. Z., A. M., M. Č., S. B. parodymai išties patvirtina, jog šalys negyvena kartu ir bendro ūkio neveda apie 7 metus, t. y. nuo tada, kai šalių nepilnamečiui sūnui O. J. buvo 10 mėnesių. Byloje pateikti faktiniai duomenys nepatvirtina, kad per šį laiką apeliantas būtų dalyvavęs sūnaus O. J. auklėjime, nuolatos juo rūpinęsis, teikęs išlaikymą. Dar 2011 m. rugsėjo 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4335-811/2011 iš apelia nto sūnaus išlaikymui buvo priteistas 101,37 Eur dydžio išlaikymas, kurio ji pilnai nemokėjo. Šių aplinkybių neginčija ir pats apeliantas (1 t., 10, 12, 13 – 16, 34 b. l.). Be to, vaikų poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jų emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas P. J. su nepilnamečiu sūnumi būtų nuolatos ir sistemingai bendravęs, dalyvavęs jo auklėjime, kreipęsis į ieškovę dėl nematerialios paramos teikimo ar kitaip vykdęs savo, kaip tėvo, pareigas bei siekęs palaikyti ryšį su sūnumi. Byloje nenustatyta, jog apeliantas šios civilinės bylos nagrinėjimo metu būtų ėmęsis veiksmų ir siekęs užmegzti ryšį su sūnumi. Kartu apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas žino, kokie yra jo sūnaus poreikiai ir kaip juos geriausiai būtų galima užtikrinti. Šios aplinkybės, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovas iš esmės visiškai nesirūpino sūnumi ir nedalyvavo jo auklėjime, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė atsakovo, kaip tėvo, valdžią, apriboti neterminuotai.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, visiškai sutinka su skundžiamame sprendime išdėstytais argumentais, kad atsakovas turėjo galimybes bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, tačiau pats to nedarė dėl savo paties apsisprendimo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių atsakovo motyvaciją ir sugebėjimą tinkamai rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, dėl ko apelianto elgesys vengiant atlikti savo pareigą auklėti vaiką, trunkantis eilę metų, vertintinas kaip darantis ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir kaltas, juo labiau, kad nėra jokių labiau tikėtinų duomenų, kad toks atsakovo elgesys iš esmės pasikeitė ar gali pasikeisti.Apeliacinio skundo argumentai, jog situacija dėl atsakovo ir sūnaus tarpusavio ryšio nebuvimo bei atsakovo nedalyvavimo sūnaus auklėjime yra susiklosčiusi dėl netinkamo ieškovės elgesio bei jos neleidimo bendrauti su vaiku, atsižvelgiant į nutarties 22-24 punktuose išdėstytas aplinkybes, yra atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad į bylą yra pateiktos paties atsakovo ieškovei siųstas žinutės, iš kurių nedviprasmiško turinio matyti, jog apeliantas ir pats buvo išreiškęs siekį atsisakyti tėvystės teisių pripažindamas, kad nebus sūnaus tėvas (1 t., 77 – 79 b. l.). Be to, apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad per minėtą apie 7 metų laikotarpį jis būtų inicijavęs susitikimus su sūnumi, susisiekęs su ieškove ir reikalavęs, kad ji sūnui atskleistų informaciją apie biologinį tėvą, kad netrukdytų bendrauti su sūnumi ar kad būtų kreipęsis į teismą dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, jog netinkamų tėvo pareigų vykdymo bei nesirūpinimo sūnumi priežastimi yra netinkami ieškovės veiksmai. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog išdėstyto vertinimo nekeičia aplinkybė, jog nepilnametis O. J. dėl noro bendrauti su tėvu apklaustas teisme nebuvo, o nepilnametį vaiką apklaususi Vaikų teisių apsaugos specialistė nėra kompetentinga psichologė. Byloje esantys duomenys rodo, kad šalių nepilnametis sūnus bylos nagrinėjamo teisme bei pokalbio su Vaikų teisių apsaugos specialiste metu buvo 7 metų amžiaus, dėl ko, esant byloje pakankamai kitų duomenų apie tarp atsakovo ir sūnaus tarpusavio ryšio nebuvimą bei atsakovo, kaip tėvo, pareigų nevykdymą, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tiesiogiai teisme neapklausė nepilnamečio vaiko, kurio galimybės, būnant 7 metų amžiaus bei visiškai nepažįstant biologinio tėvo, suformuluoti konkrečią nuomonę dėl tėvo valdžios apribojimo (asmeninių ir turtinių teisių apribojimo) yra akivaizdžiai ribotos. Pirmosios instancijos teismas ir neturėjo pagrindo klausti nepilnamečio O. J. nuomonės dėl jo noro bendrauti su biologiniu tėvu, kadangi skundžiamu sprendimu bendravimas tarp jų nebuvo apribotas. Apeliacinio skundo argumentai, jog tėvo valdžia yra apribota nepagrįstai, nes apeliantas grįžęs į Lietuvą ketina bendrauti su vaiku bei leisti su juo laiką, taip pat yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas apeliantui nenustatė ribojimų matytis su sūnumi bei išaiškino, jog, pašalinus nurodytas aplinkybes, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus dėl liudytojų A. M., M. Č., S. B. parodymų bei ieškovės paaiškinimų, susijusių su apelianto gyvenimo būdo vedimu bei žalingų įpročių turėjimu, netinkamo vertinimo, pažymi, jog minėti asmenys parodymus davė būdami prisiekę teismui (1 t., 183, 185 – 187 b. l.) ir nėra duomenų, kad duotas priesaikas būtų sulaužę. Byloje nenustatyta jokio objektyvaus pagrindo, leidžiančio abejoti šių asmenų parodymų patikimumu. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jais rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą bei tinkamai vertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis). Nepaisant to, kad aptariami įrodymai leido daryti labiau tikėtiną išvadą dėl ne visada tinkamo atsakovo elgesio bei įpročių, tačiau esminiai faktiniai duomenys, lėmę procesinio sprendimo neterminuotai apriboti tėvo valdžią apeliantui priėmimą, buvo įrodymai, susiję su atsakovo, kaip tėvo, pareigų nevykdymu bei nedalyvavimu vaiko auklėjime, o taip pat sūnaus nerėmimu materialine ar moraline prasme, nebandymu užmegzti ir sukurti tarpusavio ryšį. Apeliaciniame skunde nurodyti atsakovo sveikatos sutrikimai, dėl kurių jis tvirtina negalintis susirasti darbo, neturi esminės įtakos nagrinėjamam tėvo valdžios apribojimo teisėtumo klausimo išsprendimui, kadangi tai netrukdė atsakovui teikti sūnui nematerialią parašmą, jį auklėti, prižiūrėti, juo rūpintis ir atlikti kitas tėvo pareigas, o teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo apeliantas neskundžia. Taigi apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pirmosios instancijos teismo materialinės ar procesinės teisės nuostatų, sprendžiant klausimą dėl tėvo valdžios apribojimo, pažeidimų.Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovas, siekdamas išsaugoti tėvo valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Pagal formuojamą teismų praktiką domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamu sprendimu neterminuotai apribojus atsakovo, kaip tėvo, valdžią yra pakenkiama vaiko esminiams interesams bei teisėms, o taip pat kad tai yra neproporcinga priemonė, atmetami kaip nepagrįsti.Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, jog neterminuotas tėvo valdžios apribojimas skundžiamu sprendimu buvo nustatytas visiškai pagrįstai, nes byloje esantys įrodymai tinkamai patvirtina, kad atsakovas iš esmės nuolatos nuo gyvenimo skyrium su ieškove ir judviejų sūnaus pradžios vengė atlikti savo pareigą auklėti sūnų bei juo nesirūpino (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).Kitas esminis atsakovo P. J. apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad teismas netinkamai nustatė iš jo ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį arba jas be pagrindo priteisė, nes jis iš dalies sutiko su ieškiniu. Tačiau ir su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pastarojo straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme metu sudarė 82 Eur žyminis mokestis bei 800 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 300 Eur už dokumento surašymą (1 t., 9 b. l.) bei 500 Eur už atstovavimą (1 t., 177 b. l.). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės atstovė buvo pateikusi teismui du prašymus (1 t., 62, 149 b. l.), dalyvavo 6 valandas ir 26 minutes trukusiame teismo posėdyje (1 t., 81 – 83, 133 – 135, 188 – 193 b. l.). Įvertinus šių teisinių paslaugų apimtį bei atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamus dydžius (toliau – Rekomendacijos) (8.2, 8.16, 8.19, 9 punktai), o taip pat į 2016 m. IV, 2017 m. I bei 2017 m. II ketvirčio užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) (822,80 Eur, 817,60 Eur bei 838,70 Eur), ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą pirmosios instancijos teisme neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių (maksimalūs dydžiai: už ieškinį – 2057 Eur, už atstovavimą pirmosios instancijos teisme – 501,11 Eur, už pateiktus prašymus – 166,15 Eur), o taip pat jos yra teisingos ir proporcingos, dėl ko nebuvo mažintos bei priteistos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (93 procentai). Taigi procesinės teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, pažeidimų nenustatyta. Konkrečių argumentų, patvirtinančių sprendimu paskirstytų bylinėjimosi išlaidų neteisingumą, nenurodė ir pats apeliantas. Vien tai, kad apeliantas sutiko su dalimi ieškovės keltų reikalavimų, nesudaro teisinio pagrindo mažinti ieškovei iš atsakovo priteistų išlaidų dydį, nes dėl šios priežasties ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ir taip tapo mažesnės dėl trumpesnės bylos trukmės ir mažesnio procesinių dokumentų kiekio ir turinio. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jo materialinė padėtis yra tokia sunki, jog jis negali sumokėti priteisto išlaidų dydžio. Bylinėjimosi išlaidų nepaskirstymas tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, jei jos pačios taip nesusitaria, prieštarauja įstatymo nuostatoms (CPK 93 straipsnio 1 dalis) ir bendriesiems teisės principams. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra teisėtos ir pagrįstos, priimtos tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus bei padarius pagrįstas išvadas, tinkamai taikius materialinės ir procesinės teisės nuostatas bei atskleidus bylos esmę, todėl apeliacinio skundo motyvais skundžiamo teismo sprendimo naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 187 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams, jei yra atskleista bylos esmė (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Atmestus atsakovo P. J. apeliacinį skundą, ieškovei priteisiamos turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 400 Eur už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos apimtį, sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kokybę ir kiekį, daro išvadą, kad ieškovės turėtų pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.