Kauno apygardos teismo sprendimas

2014-07-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1742-527/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2014-07-23
Bylos Nr.
2S-1742-527/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Atsakovas
V. Z.
Ieškovas
E. Z.
Civilinė byla Nr. 2S-1742-527/2014;procesinio sprendimo kategorijos:
99.1.2; 122.2; 122.4.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-430-451/2014 pagal ieškovo E. Z. ieškinį atsakovei V. Z. ir pagal atsakovės V. Z. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014-04-01 sprendimu nutraukė santuoką, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės, padalijo santuokoje įgytą turtą, nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014-04-01 sprendimo, taip pat prašymą atleisti atsakovę iš dalies nuo 10 744 Lt žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinį skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2014-05-06 nutartimi (t. 8, b. l. 26) atsakovės prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo tenkino iš dalies, atidėjo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo dienos. Teismas nustatė, kad apeliantė dirba ir gauna atlyginimą, taip pat, jog po santuokos nutraukimo apeliantei atiteks turto (kompensacija už santuokos metu įgytą turtą), todėl sprendė, kad nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo likusios dalies, kuri sudaro 10 744 Lt, žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas laikė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo, nes atsakovė pateikė įrodymus, įrodančius žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

II. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė atskiruoju skundu (t. 8, b. l. 42–43) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-05-06 nutartį ir tenkinti atsakovės prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Atsakovė nurodo, kad teismas pažeidė procesines teisės normas bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas skundžiamu sprendimu visą santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą (dvi namų valdas) priteisė ieškovui, o atsakovei už tą turtą priteisė piniginę kompensaciją 125 160,92 Lt, iš kurios atsakovė negalės nupirkti net 2 kambarių buto. Kadangi dukters E. gyvenamosios vietos užtikrinimas yra prioritetinis klausimas, teismo išvada, kad atsakovei atiteks piniginė kompensacija, iš kurios, apeliacinį skundą atmetus, būtų galima sumokėti atidėtą žyminį mokestį, yra nepagrįsta ir padaryta pažeidžiant CPK 376 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą prioritetinį vaikų interesų gynimo principą, kadangi kompensacija nagrinėjamoje byloje skirtina dukters gyvenimo sąlygoms užtikrinti.

Tiek CPK 83 straipsnio 3 dalis, tiek 84 straipsnis nustato tas pačias sąlygas tiek žyminio mokesčio atidėjimui, tiek atleidimui nuo žyminio mokesčio, todėl sprendžiant kokią normą taikyti atsižvelgtina į tai, ar yra tikimybė, kad šalies turtinė padėtis pagerės ir kokias pasekmes gali sukelti žyminis mokestis, kuris gali būti priteistinas atmetus prašymą. Nagrinėjamoje byloje žyminio mokesčio atidėjimas, teismui atmetus apeliacinį skundą, labai pablogins ne tik atsakovės turtinę padėtį, bet ir nepilnametės dukters gyvenimo sąlygas, todėl teismo nutartis gali sukelti atsakovei ir šalių nepilnametei dukrai neigiamas pasekmes. Duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis gali pagerėti, nėra, todėl esant įstatyme numatytoms sąlygoms atleisti nuo žyminio mokesčio, teismas nepagrįstai pritaikė žyminio mokesčio atidėjimą.

Be to, teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi teismas ad hoc pažeidė dispozityvumo principą (CPK 13 str.), nes atsakovė nepateikė teismui alternatyvaus prašymo, t. y. neprašė teismui nepatenkinus jos prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, jo sumokėjimą atidėti. Atsakovė pateikė tik vieną prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio. Atleidimą nuo žyminio mokesčio bei žyminio mokesčio atidėjimą reglamentuoja skirtingos procesinės normos, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad prašymas tenkintinas iš dalies, kadangi tokio prašymo atsakovė nereiškė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė atsakovės prašymo ribas ir pritaikė žyminio mokesčio atidėjimo institutą (CPK 84 str.).

Teismo nutartis yra priimta ir nukrypus nuo suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-07-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009, 2010-08-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, t. y., jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.). Atsakovės turtinė padėtis nepagerės, kadangi kompensacija yra skirta būstui įsigyti, nes atsakovė, priėmus teismo sprendimą, liko be būsto. Todėl viso žyminio mokesčio sumokėjimas atsakovei yra sunki našta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje sprendžiamas teisėtumo klausimas Kauno apylinkės teismo 2014-05-06 nutarties, kuria nebuvo patenkintas atsakovės, sumokėjusios 300 Lt žyminio mokesčio (t. 8, b. l. 23), prašymas atleisti nuo 10 744 Lt likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, tačiau kuria likusios nesumokėtos dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo dienos. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, peržengęs atsakovės prašymo atleisti ją iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą ribas, nepagrįstai pritaikė žyminio mokesčio atidėjimo institutą.

Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 3 dalimi, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis, ir tai yra viena iš būtinų tinkamo teisės į teisminę gynybą realizavimo elementų. Tačiau siekiant, kad žyminio mokesčio mokėjimas netaptų nepakeliama našta, apeliantas, jo prašymu, gali būti iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.) arba žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (CPK 84 str.). Esminis skirtumas tarp atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ir šios dalies mokėjimo atidėjimo (pasekmių atžvilgiu) yra tas, kad pirmuoju atveju apeliantui, nepriklausomai nuo bylos baigties, išnyksta prievolė mokėti tą žyminio mokesčio dalį, nuo kurios jis atleistas, o šiuos nuostolius (negautų pajamų forma) prisiima valstybė. Tuo tarpu atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą, pašalinama tik kliūtis priimti apeliacinį skundą, tačiau asmens prievolė jį sumokėti, esant nepalankiam teismo sprendimui, neišnyksta. Taigi, esant tik prašymui dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, teismas gali peržengti šio prašymo ribas ir spręsti klausimą dėl dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo tik išimtiniais atvejais, kuomet iš pateiktų asmens turtinę padėtį atspindinčių duomenų galima daryti išvadą, jog artimiausiu metu apelianto turtinė padėtis pagerės, nes įpareigojimas sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį ateityje (žyminio mokesčio atidėjimo atveju) gali apskritai lemti apelianto apsisprendimą neteikti apeliacinio skundo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-04 nutartis Nr. 2-1153/2012).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atidėdamas likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo priėmimo dienos, vadovavosi CPK 84 straipsniu, kuris suteikia teismui galimybę atsižvelgus į ieškovo turtinę padėtį motyvuota nutartimi iki sprendimo priėmimo dienos atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra tinkama ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantė dirba ir gauna atlyginimą, ką patvirtina 2014-05-02 pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (t. 8, b. l. 24–25), taip pat, jog po santuokos nutraukimo atsakovei atiteks turto (kompensacija už santuokos metu įgytą turtą), todėl yra pagrindas atidėti atsakovei žyminio mokesčio dalies sumokėjimą paduodant apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms. Kaip matyti iš priimto Kauno apylinkės teismo 2014-04-01 sprendimo, atsakovei priteista 125 160,92 Lt kompensacija už ½ dalį santuokos metu įgyto turto. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo jai priteisti nekilnojamojo turto 121 675 Lt vertės, 336 850 vienetus akcijų (vienos akcijos nominali vertė 1 Lt) bei 230 511 Lt piniginės kompensacijos už atsakovui atitenkančią didesnę dalį santuokoje įgyto turto. Akivaizdu, jog apeliacinio skundo patenkinimo atveju atsakovės turtinė padėtis būtų dar geresnė nei pagal teismo sprendimą, kas tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumą. Be to, kaip matyti iš ieškovo apeliacinio skundo, kompensacijos priteisimo galimybė išlieka ir patenkinus vien tik ieškovo apeliacinį skundą, kadangi ieškovas prašo priteisti atsakovei 47 332,92 Lt kompensacijos už ½ dalį santuokos metu įgyto turto (t. 8, b. l. 44–52).

Atsižvelgiant į apeliantės gaunamas pajamas (po 2 500 Lt per mėnesį), iš kurių per tam tikrą laiką galima sutaupyti žyminiam mokesčiui sumokėtiną sumą, į tai, kad bet kokiu atveju ieškovė gautų nemažą piniginę kompensaciją, konstatuotina, jog apeliantės turtinė padėtis (lyginant ją su ta, kuri yra apeliacinio skundo pateikimo teismui metu) iš esmės pagerės po tam tikro laiko, t. y. teismo sprendimui įsiteisėjus ir atsakovui sumokėjus iš jo priteistą kompensaciją.

Pažymėtina, jog skundžiama nutartis nepažeidžia ir šalių lygiateisiškumo principo, kadangi 2014-05-21 nutartimi žyminio mokesčio dalies sumokėjimas yra atidėtas ir ieškovui, už apeliacinį skundą sumokėjusiam 500 Lt.

Atsižvelgiant į tai, jog įpareigojimas sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį ateityje (žyminio mokesčio atidėjimo atveju) galėjo apskritai lemti apeliantės apsisprendimą neteikti apeliacinio skundo, pažymėtina, jog apeliantė bet kada gali savo apeliacinio skundo atsisakyti, kas būtų pagrindu šio žyminio mokesčio (ar jo dalies – 75 proc.) iš jos nepriteisti. Pažymėtina ir tai, jog, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalies nuostatomis, egzistuoja galimybė abiems apeliantams šio žyminio mokesčio nemokėti visiškai (jeigu byla pabaigiama taikos sutartimi iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios) ar mokėti tik 25 procentus, jeigu byla užbaigiama taikos sutartimi vėliau.

Nepagrįsti ir apeliantės argumentai, kad skundžiama teismo nutartis priimta pažeidžiant CPK 376 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą prioritetinį vaikų interesų gynimo principą, kadangi kompensacija nagrinėjamoje byloje skirtina dukters gyvenimo sąlygoms užtikrinti. Skundžiama nutartimi nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su nepilnametės interesais, o buvo vertinama atsakovės turtinė padėtis, sprendžiant prašymą atleisti atsakovę nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą. Be to, pažymėtina ir tai, jog byloje yra kilęs ginčas dėl to, su kuriuo iš tėvų gyvens dukra E., kurios gyvenamąją vietą ieškovas apeliaciniu skundu prašo nustatyti su juo. O, be to, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pati atsakovė nepageidavo, kad nekilnojamasis turtas tarp šalių būtų dalijamas natūra.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo atsakovę atleisti nuo 10 744 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog Kauno apylinkės teismo 2014-05-06 nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti atskirojo skundo motyvais nėra jokio pagrindo, todėl ji paliktina galioti, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolita Cirulienė