Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-09-15 · Civilinė byla Nr. e2-893-567/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-15
Bylos Nr.
e2-893-567/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00906-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Lauko reklamos projektai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-893-567/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00906-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 15 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lauko reklamos projektai“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešo konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir konkurso nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lauko reklamos projektai“ su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2022 m. birželio 22 d. atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) paskelbto vidutinio formato reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešą konkursą (toliau – Konkursas) neteisėtu ir jį panaikinti (t. y. nutraukti).

2. Pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2022 m. birželio 22 d. atsakovės Administracijos paskelbto Konkurso procedūrų vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 18 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – sustabdė 2022 m. birželio 22 d. atsakovės Administracijos paskelbto Konkurso procedūrų vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Šalies argumentai

3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl 2022 m. birželio 22 d. atsakovės Administracijos paskelbto viešo Konkurso pripažinimo neteisėtu ir jo nutraukimo, ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pridėjo įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes. Teismas nusprendė, kad nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, Konkursas bus įvykdytas, paskelbti Konkurso laimėtojai įgyvendintų Konkurso nuostatose nustatytas laimėtojo teises ir pareigas, o ieškovei galimai palankus teismo sprendimas iš esmės nebeturėtų prasmės. Taigi, ieškovei tektų inicijuoti naujus teisminius ginčus – ginčyti įvykusio Konkurso rezultatus, siekti Konkurso rezultatų panaikinimo.

5. Teismas pažymėjo, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Situacija, kai, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų nustatyta, jog Konkursas vykdytas pagal neteisėtas sąlygas, galėtų sukelti neigiamų pasekmių tiek ieškovei, tiek atsakovei (kiltų nauji teisminiai ginčai dėl įvykusio Konkurso rezultatų panaikinimo, nuostolių atlyginimo). Pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, bus užkirstas kelias galimai neteisėtai paskelbto Konkurso pasekmėms atsirasti, o tai atitinka abiejų šalių ir viešąjį interesą, kad vieši konkursai būtų vykdomi teisėtai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė Administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartį ir leisti teismo nutartį, panaikinančią laikinąsias apsaugos priemones, vykdyti skubiai.

7. Atsakovės atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės ieškinys tikėtinai pagrįstas, yra deklaratyvi. Konkursas sustabdytas, preliminariai įvertinus formaliuosius reikalavimus atitinkančio ieškinio ir jo priedų pateikimo faktą, o ne ieškinio reikalavimų pobūdį, kuris iš esmės rodo egzistuojant ne teisinį pagrindą, o vien tik subjektyvų ieškovės nepasitenkinimą nustatytomis naujomis, griežtesnėmis Konkurso sąlygomis.

7.2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, esant tik akivaizdžiam ieškovės nepasitenkinimui griežtesnėmis Konkurso sąlygomis, nepagrįstai ir neproporcingai suvaržo Administracijos teises, sukelia didelius nuostolius ir pažeidžia viešąjį interesą.

7.3. Pirmosios instancijos teismas, sustabdęs Konkursą, suteikė ieškovei privilegiją į laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vien dėl to, kad ji teismui pareiškė ieškinį, o ne dėl to, kad būtų kokia nors reali grėsmė ieškovei palankaus sprendimo neįvykdymui. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas visiškai nevertino, kad, sustabdžius Konkursą, esama situacija bus išlaikyta vien tik ieškovės atžvilgiu. Pasibaigus bylos nagrinėjimui, Administracijos situacija nebebus toki pati. Pripažinus, kad Konkursas buvo teisėtas, Administracija dėl sužlugdyto Konkurso patirs didelę žalą (nuostolius ir negautas pajamas) ir turės pradėti teisminį procesą dėl patirtos žalos išieškojimo.

7.4. Pirmosios instancijos teismo nutartis šiurkščiai pažeidžia viešąjį interesą, kurio užtikrinimui šioje byloje turi būti teikiama pirmenybė prieš ieškovės subjektyvų nepasitenkinimą Konkurso sąlygomis. Ūkio subjektui patinkančių Konkurso sąlygų nustatymas nėra atsakovės pareiga, o ūkio subjekto dalyvavimas Konkurse nėra privalomas. Administracija, patvirtindama naująjį Vilniaus miesto teritorijos Bendrąjį planą ir nustatydama Bendrajam planui neprieštaraujančias konkurso sąlygas (reikalavimus) reklaminių įrenginių Vilniaus mieste įrengimui, vertina ir rūpinasi būtent Vilniaus miesto interesais, nes siekia atitinkamo miesto estetinio vaizdo, aplinkos darnumo ir eismo saugumo, t. y. iš esmės vadovaujasi ir įgyvendina viešąjį, o ne privatų ūkio subjektų interesą.

7.5. Pirmosios instancijos teismui sustabdžius Konkursą vien dėl to, kad ieškovei nepatinka Konkurso sąlygos, Konkurso procedūrų užbaigimas, laimėtojų paskelbimas, leidimų reklamai išdavimas bei vietinės rinkliavos mokėjimas nusikels mažiausiai metams. Dėl šių priežasčių nebus gauta planuotų pajamų į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą. Darant prielaidą, kad Konkursas įvyko visoms Konkursui pateiktoms vidutinio formato reklaminių įrenginių vietoms ir visi reklaminiai įrenginiai būtų statiško vaizdo, gautina vietinė rinkliava per metus sudarytų 234 578 Eur (642,68 Eur per vieną dieną). Tikėtina, kad Konkurse kaina būtų buvusi pasiūlyta ir gerokai didesnė, nes laimėtojai turėjo būti renkami pagal didžiausios kainos kriterijų. Įvykus Konkursui, vietinės rinkliavos dydis būtų didesnis, nei Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatuose, patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 30-1595/22 (toliau – Nuostatai), nustatytas minimalus dydis (106 Eur už kv. m. arba 159 Eur už kv. m.).

7.6. Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšos naudojamos visuomenės poreikiams tenkinti, o dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bus netekta reikšmingos dalies biudžeto pajamų iš vietinės rinkliavos. Atsakovės patirti nuostoliai (negautos biudžeto pajamos iš reklaminio ploto mokesčio) bus daug didesni, negu niekaip neapibrėžtas, deklaratyvus ieškovės nepasitenkinimas tuo, kad Konkurse nustatytos sąlygos nebeatitinka tų, kurios buvo nustatytos prieš dešimtmetį vykusiame konkurse, remiantis anksčiau galiojusio Vilniaus miesto Bendrojo plano reikalavimais.

Atsiliepimas

8. Ieškovė UAB „Lauko reklamos projektai“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

9. Ieškovės atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

9.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas Konkursą sustabdė, įvertinęs tik formalius ieškinio reikalavimus ir jo pateikimo faktą. Priešingai, ieškovė ieškinyje išdėstė detalius ir konkrečius argumentus, nurodė konkrečias ginčijamas Konkurso sąlygas, kurios nesuderinamos su galiojančiu teisiniu reguliavimu ir asmens ūkinės veiklos laisvės bei iniciatyvos principu.

9.2. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, esama situacija bus išlaikyta tik ieškovės atžvilgiu, o atsakovė patirs nuostolių. Nuostatų 7.2 punkte nustatyti Konkurso vertinimo kriterijai – didžiausias konkurso dalyvio pasiūlytas mokėti vietinės rinkliavos dydis už 1 kv. m reklamos ploto vieniems metams už leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimą yra akivaizdžiai skirtingas ūkio subjektams, kurie planuoja įrengti statiško vaizdo reklaminius įrenginius bei kintamo vaizdo reklamos įrenginius planuojantiems diegti subjektams, todėl statiško ir kintamo vaizdo reklaminius įrenginius planuojantys įdiegti ūkio subjektai atsiduria nelygiavertėje padėtyje.

9.3. Atsakovė gauna lėšas iš rinkliavų už reklaminius plotus Vilniaus mieste pagal šiuo metu galiojančią tvarką, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad dėl nesąžiningų Konkurso sąlygų negautos pajamos galėtų būti laikomos atsakovės patirta žala.

9.4. Teismui pripažinus 2022 m. birželio 22 d. paskelbtą Konkursą neteisėtu, ne tik ieškovė, bet ir kiti suinteresuoti asmenys turėtų galimybę dalyvauti Konkurse, kurio sąlygos neprieštarautų teisiniam reguliavimui. Be to, Konkurso sąlygų neteisėtumą skundė ne tik ieškovė, bet ir kiti lauko reklamos paslaugas teikiantys subjektai. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos ir kitos bylos dėl atsakovės organizuojamų konkursų (dėl mažojo formato reklaminių įrenginių bei reklaminių įrenginių ant viadukų) sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir konkursų nutraukimo. Šiose bylose Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 22 d. ir 2022 m. liepos 7 d. nutartimis pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė atsakovės organizuojamą viešą konkursą. Tai leidžia daryti išvadą, kad Konkurso sąlygos nesąžiningos.

Šalies argumentai

9.5. Ieškovės ieškinys, priešingai nei teigia atsakovė, grindžiamas ne subjektyviu nepasitenkinimu, bet objektyviais teisiniais ir faktiniais motyvais. Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir negali priimti teisės aktų ar kitų sprendimų, suteikiančių privilegijas ar diskriminuojančių atskirus ūkio subjektus (ar jų grupes).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešo konkurso bylose, taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nepritaikius šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

13. Preliminarus procesinio dokumento turinio dėl ginčo esmės įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tokiais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas procesiniame dokumente nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-330/2021). Toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl ieškovo pateiktų argumentų pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018).

14. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškinys tikėtinai pagrįstas, įvertinęs vien tik formaliuosius reikalavimus ir ieškinio pateikimo faktą, tačiau ne ieškiniu reiškiamų reikalavimų pobūdį.

15. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Spręsdamas procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina bylos dalyvių įvardytų faktinių bei teisinių argumentų, susijusių su ginčo išsprendimu, ir juos patvirtinančių arba paneigiančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, įvertins ieškovės materialinių reikalavimų pagrįstumą.

16. Ieškovės ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškūs ir suprantami. Ieškovė išdėstė konkrečius argumentus, kuriais grindžia ginčijamo Konkurso sąlygų neteisėtumą, nurodė, kokius konkrečius teisės aktus ir principus, bei Konkurse dalyvaujančių subjektų teises galimai pažeidžia Konkurso sąlygos. Taigi, sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir grindžiami išskirtinai tik ieškovės nepasitenkinimu dėl nustatytų griežtesnių Konkurso sąlygų.

17. Pasisakydamas dėl kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui egzistavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir į teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principus.

18. Pirmosios instancijos teismas grėsmę galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui iš esmės grindė tuo, kad, nesustabdžius Konkurso, jį laimėję asmenys įgyvendintų Konkurso laimėtojo teises ir pareigas. Taigi, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas netektų prasmės, ieškovė turėtų ginčyti Konkurso rezultatus, inicijuoti naujus teisminius ginčus. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus užkirstas kelias galimai neteisėto Konkurso pasekmėms atsirasti.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kilusio ginčo pobūdį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tuo atveju, jeigu teismas nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų atsakovės vykdomo Konkurso, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas. Tuo atveju, jeigu ginčo nagrinėjimo metu Konkurso procedūros būtų tęsiamos ir tikėtinai užbaigtos, Konkurso laimėtojai pradėtų įgyventi įgytas teises, įsirengti reklamas, į stendų įrengimą investuodami tam tikras sumas.

20. Pripažinus Konkurso sąlygas neteisėtomis, ieškovės teisių gynimas nebūtų veiksmingas, nes ieškovė privalėtų inicijuoti naujus teisminius ginčus dėl Konkurso rezultatų panaikinimo, taip pat atsirastų poreikis spręsti Konkurso laimėtojams išduotų leidimų panaikinimo ir kitus, su Konkurso rezultatų panaikinimu, susijusius klausimus. Neigiamos pasekmės taip pat kiltų ir atsakovei bei Konkurse, kurio sąlygos gali būti pripažintos neteisėtomis, dalyvavusiems ir jį laimėjusiems asmenims. Taigi, apeliantės argumentai, kad jokia reali grėsmė teismo sprendimo vykdymui nekyla, pripažintini nepagrįstais.

21. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė viešąjį interesą, neįvertino, kad dėl sužlugdyto Konkurso apeliantė patirs didelę žalą, t. y. preliminariai Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas per metus negaus 234 578 Eur vietinės rinkliavos.

22. Jau minėta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešo konkurso bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.

23. Byloje nustatyta, kad atsakovė, vadovaudamasi Nuostatais, organizuoja mažo formato, vidutinio formato ir didelio formato reklaminių įrenginių, taip pat reklaminių įrenginių (reklaminių plokštumų) ant viadukų įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešuosius konkursus. Šioje byloje ginčas kilo dėl atsakovės organizuojamo vidutinio formato reklaminių įrenginių Konkurso sąlygų teisėtumo. Apeliantė teigia, kad dėl sustabdyto konkurso ji patirs nuostolių, nes bus nesurinkta rinkliava į savivaldybės biudžetą. Nors apeliantės vykdomas Konkursas ir yra susijęs su viešuoju interesu, nes iš surinktų rinkliavų tenkinami visuomenės poreikiai, tačiau vien ši aplinkybė nereiškia, jog šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, kad vieši konkursai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėj byloje Nr. e2-1261-370/2021).

24. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė. Atsakovės vykdomas Konkursas nėra susijęs su skubiu svarbiausių visuomenės vertybių (sveikatos, gyvybės) apsaugos užtikrinimu ar kitokiomis aplinkybėmis, dėl kurių, sustabdžius viešo Konkurso procedūras, atsirastų prielaidos iš esmės pažeisti viešąjį interesą. Taigi, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukels akivaizdžios, neištaisomos žalos nei atsakovei, nei visuomenei. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas šios kategorijos bylose, kaip ir nagrinėjamu atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e2-851-467/2022 ir Nr. e2-872-467/2022).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Neringa Švedienė