- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- e2-1261-370/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00990-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- biudžetinės įstaigos Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „DIAMEDICA“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės biudžetinės įstaigos Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria tenkintas uždarosios akcinės bendrovės „DIAMEDICA“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-2842-432/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DIAMEDICA“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai dėl viešojo pirkimo sąlygų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „DIAMEDICA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti viešojo pirkimo „Didelio našumo automatizuotos molekulinio testavimo sistemos, skirtos COVID-19 ligos diagnostikai RT-PGR metodu, ir reagentų, tinkamų su ja naudoti, pirkimas“ (pirkimo Nr. 560118): pirkimo sąlygų 2.2 punktą; techninės specifikacijos 1.1.1 punkto „Sistemos veikimas ir konfigūracija“ dalį, kurioje nustatyta: „sistema turi būti sudaryta iš ne daugiau kaip 2 tikro laiko PGR įrenginių“; techninės specifikacijos 1.1.12 „Naudojami reagentai“ dalį, kuria nustatyta: „Sistema turi būti atvira, leidžianti dirbti ir su kitų gamintojų reagentais“; 2021-08-23 paaiškinimą dėl Techninės specifikacijos 1.1.12 punkto, kuriame nebuvo atsakyta į tiekėjų užduotus klausimus; techninės specifikacijos 1.1.15 punktą; 2021-08-23 paaiškinimą dėl Techninės specifikacijos 1.1.15 punkto, kuriame nebuvo pateiktas patalpų planas ir buvo uždrausta teikti lygiaverčius pasiūlymus; Techninės specifikacijos 1.2.2 punktą bei įpareigoti atsakovę šį punktą suformuluoti taip, kad atitiktų imperatyvias teisės aktų nuostatas, t. y.: „SARS-CoV-2 diagnostikai skirta sistema (siūloma įranga su siūlomais reagentais) privalo būti skirta in vitro diagnostikai ir ženklinta CE IVD“.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti viešojo pirkimo „Didelio našumo automatizuotos molekulinio testavimo sistemos, skirtos COVID-19 ligos diagnostikai RT-PGR metodu, ir reagentų, tinkamų su ja naudoti, pirkimas“ (pirkimo Nr. 560118) (toliau – Pirkimas) procedūras, uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.
3. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienintelė efektyvi priemonė, galinti užtikrinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir perkančiajai organizacijai sudarius pirkimo sutartį, šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį, taip pat ir teismo sprendimo įvykdymas, taptų neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo šioje byloje uždraudė atsakovei sudaryti Pirkimo sutartį, o jei Pirkimo sutartis sudaryta, nutarė sustabdyti pirkimo sutarties vykdymą.
5. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl pirkimo, kurio objektas – didelio našumo automatizuotos molekulinio testavimo sistemos, skirtos COVID-19 ligos diagnostikai RT-PGR metodu, ir reagentai, tinkami su ja naudoti.
6. Teismas, įvertinęs ieškinio dalyką ir pagrindą, kartu su ieškiniu pridėtus įrodymus, sprendė, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nes ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius bei teisinius argumentus bei reikalavimus pagrindžiančius įrodymus.
7. Teismas, įvertinęs ieškovės prašymą ir nurodytas aplinkybes, nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, perkančioji organizacija galėtų baigti pirkimo procedūras ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą viešųjų pirkimų procesą, o duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog pirkimo objektai turi būti įsigyjami neatidėliotinai, nenustatyta.
8. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) nustatytus sutrumpintus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus, sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Ieškovės ieškinys yra preliminariai negrįstas, nes ieškovė neįrodinėja, kad turi suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas, nes iš ieškinio turinio ir jo priedų nėra aišku, kokiu būdu Pirkimo sąlygos ir pats vykdomas Pirkimas pažeidė ieškovės subjektines teises pateikti pasiūlymą arba būti pripažinta Pirkimo laimėtoja.
9.2. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas, nes priėmus ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ji savo pažeistas teises galės ginti pareikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo.
9.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukels ypač neigiamų pasekmių viešajam interesui. Atsakovė siekia įsigyti automatizuotą PGR įranga, skirtą COVID-19 tyrimams atlikti, ji pagreitins ir padidins ištiriamų ėminių kiekį, sumažins rankų darbą, pagerins epidemiologinę stebėseną bei užtikrins viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatą dėl koronaviruso infekcijos plitimo, padės tinkamai pasiruošti padidėjusiam sergamumui dėl naujų viruso atmainų atsiradimo. Greitesnis testavimas ir didesnės testavimo apimtys leidžia nustatyti kuo tikslesnę viruso paplitimo apimtį visuomenėje bei tuo metu vyraujančio tipo atmainą.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
10.1. Ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškovė ieškiniu ginčija atsakovės paskelbtas Pirkimo sąlygas, nes jos yra diskriminuojančios, pažeidžiančios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau ir – VPĮ) 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo bei skaidrumo principus. Ieškovė ieškinyje detaliai pasisakė dėl konkrečių Pirkimo sąlygų ir kodėl jos laikytinos diskriminuojančiomis ir / ar neteisėtomis, pateikė tai patvirtinančius įrodymus ir laikėsi nuoseklios pozicijos tiek formuodama ieškinio dalyką, tiek nurodydama savo reikalavimus pagrindžiančius argumentus.
10.2. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovė neturi suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas, nes ieškovė yra viena iš pagrindinių COVID-19 įrangos bei reagentų tiekėjų Lietuvoje, taip pat ji aktyviai dalyvavo pateikdama klausimus atsakovei dėl Pirkimo sąlygų, o vėliau pateikė ir pretenziją.
10.3. Tenkinus ieškinio reikalavimus, bet byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius Pirkimo procedūrų, ieškovės pažeistų teisių gynyba būtų iš esmės neįmanoma arba taptų itin apsunkinta ir sukeltų papildomų laiko ir finansinių sąnaudų visiems bylos ir ginčijamo Pirkimo dalyviams – Perkančiajai organizacijai sudarius Pirkimo sutartį, teismas turėtų spręsti dėl jos nutraukimo ar alternatyvių sankcijų taikymo.
10.4. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad uždelsus Pirkimo procedūras viešajam interesui kiltų reali žala, kurios priešingu atveju būtų išvengta. Priešingai, skuba užbaigti Pirkimą ir sudaryti Pirkimo sutartį nesulaukus teismo sprendimo gali lemti dar didesnę žalą Perkančiajai organizacijai ir tuo pačiu viešajam interesui, jeigu paaiškėtų, kad Pirkimas buvo vykdomas neskaidriai ir / ar pažeidžiant teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
14. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galbūt patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė konstatavęs, kad egzistuoja abi nurodytos sąlygos. Apeliantės teigimu, neegzistuoja nė viena laikinųjų apsaugos priemonių jos atžvilgiu taikymo sąlyga. Taigi, šioje nutartyje pasisakytina dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
16. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad atsakovės parengtos Pirkimo sąlygos pažeidžia VPĮ 17 straipsnį, pateikia argumentuotą poziciją dėl Pirkimo sąlygų. Taigi, ieškovė pasirinko aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
17. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas yra perkančiosios organizacijos veiksmų (ne)teisėtumo įvertinimas, o sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismas turi pareigą tik patikrinti, ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, o būtent, ar ieškovas pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą ir ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.
18. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-234-798/2021).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, o apeliantės nurodomi argumentai neleidžia vertinti ieškovės ieškinio kaip aiškiai nepagrįsto šioje proceso stadijoje.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių apeliantė galėtų toliau vykdyti pirkimo procedūras ir jas baigti, todėl padarė išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja ir kitas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – grėsmė, kad ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės interesai ir galimybės apginti savo teises niekaip nenukentėtų, nes ji turėtų galimybę išsireikalauti atsiradusių nuostolių atlyginimą. Taip pat nurodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą, jomis daroma reali ir reikšminga žala visuomenei siekiant suvaldyti COVID-19 ligos plitimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, kad šiuo atveju neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
21. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų ieškovės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo apeliantei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir pačiai apeliantei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
22. Šioje nutartyje jau minėta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.
23. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).
24. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė vykdo pirkimą, kurio objektu yra didelio našumo automatizuotos molekulinio testavimo sistemos, skirtos COVID-19 ligos diagnostikai RT-PGR metodu, ir reagentai, tinkami su ja naudoti. Pirkimo objektu apeliantė siekia užtikrinti visuomenės greitesnes ir didesnes testavimo apimtis leidžiant nustatyti kuo tikslesnę viruso paplitimo apimtį visuomenėje bei tuo metu vyraujančio COVID-19 ligos atmainą. Tokios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad vykdomas pirkimas turi reikšmės visai visuomenei ir yra susijęs su viešuoju interesu.
25. Kita vertus, aplinkybė, kad vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu, todėl, kaip minėta pirmiau, kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečioje situacijoje susiklosčiusios aplinkybės ir nustatoma, neapgynus kurio iš konkuruojančių interesų galėtų kilti didesnė žala.
26. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė ir nesudaro pagrindo suteikti prioritetą visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu. Apeliantė nepateikė byloje jokių įrodymų, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įsigijus pirkimo objektą, taip pat apeliantė nepateikė duomenų, jog šiuo metu ji neturi reikiamos įrangos nustatant koronaviruso paplitimą visuomenėje. Išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukels akivaizdžios, neištaisomos žalos nei apeliantei, nei visuomenei. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai suteikė pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, ir taikė laikinąsias apsaugos priemones.
27. Atsižvelgiant į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis), į tai, kad sprendimas byloje bus priimtas 2021 m. lapkričio 16 d. 9:00 val., į tai, kad apeliantė šiuo konkrečiu atveju neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo bei į tai, kad ieškinio patenkinimas lemtų reikšmingus pasikeitimus tolesnėje Pirkimo procedūrų eigoje, darytina išvada, jog ginčo Pirkimo procedūrų sustabdymas keliems mėnesiams neturės realios žalos viešajam interesui, o jeigu tokia žala ir būtų padaryta, tai ji tikėtina, kad nebus didesnė nei žala, kuri galbūt kiltų netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad, pasikeitus aplinkybėms, atsakovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
28. Dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvais skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.