- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-08
- Bylos Nr.
- 1A-114-380/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28719-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- E. P.
- Advokatai
- Viktoras Kičiatovas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu E. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nustatant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-04-01 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams ir 15 dienų.
Nurodyta bausmės pradžią E. P. nustatyti nuo jo sulaikymo dienos.
Nurodyta E. P. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendį pradėjus vykdyti.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesams, civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Priteista iš E. P. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 126,13 Eur žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. P. nuteistas už tai, kad 2022-07-31, apie 17.00 val., Šilutės m., (duomenys neskelbtini), būdamas savo namuose, išgertuvių metu, kilus konfliktui su nukentėjusiuoju A. Z., tyčia pastarajam sudavė vieną kartą delnu į dešinę akį, dėl to nukentėjusysis galva atsitrenkė į sieną, taip padarydamas nukentėjusiajam žaizdą galvos plaukuotosios dalies kairėje, kraujosruvą po dešine akimi, tai sukėlė nukentėjusiajam A. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. P. prašo: 1) pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-01-26 nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu; 2) apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iškviesti nuteistąjį į teismo posėdį.
3. Nuteistasis mano, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas dėl jam paskirtos per griežtos bausmės.
4. Nurodo, kad jau yra atlyginęs Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį 126,13 Eur sumos. Pirmosios instancijos teisme šioje baudžiamojoje byloje visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, pažadėjo ateityje padaryti „rimtas išvadas“, daugiau nenusikalsti, yra susitaikęs su nukentėjusiuoju A. Z., jis nuteistajam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškė.
5. Teigia, kad teisiamajame posėdyje nuteistasis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2022-07-31, apie 17.00 val., Šilutės m., (duomenys neskelbtini), būdamas savo namuose, išgertuvių metu, kilus konfliktui su nukentėjusiuoju A. Z., tyčia pastarajam sudavė vieną kartą delnu į dešinę akį, dėl to nukentėjusysis galva atsitrenkė į sieną, tačiau nuteistasis to visai nepastebėjo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022-10-01 specialisto išvada A. Z. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nuteistasis galbūt šitaip pasielgęs nebūtų, jei išgertuvių metu A. Z. nebūtų įžeidęs ne tik nuteistojo, bet ir nuteistojo motinos, kuri yra nukentėjusiojo sugyventinė, nepagarbiai apie ją atsiliepdamas. Todėl nuteistasis nesusivaldė ir trenkė nukentėjusiajam, dėl to labai apgailestauja.
6. Nuteistasis prašė pirmosios instancijos teismo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, nurodė, kad pasitaisys, nes nori dirbti visuomenei naudingą darbą. Teisme aiškino, kad nuo 2022-07-04 yra išsiėmęs nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri leidžia užsiimti gyvenamųjų namų statyba. Į tai pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė. Realaus laisvės atėmimo bausmė nuteistąjį žlugdo moraliai ir materialiai, taip pat žlugdo nuteistojo „perspektyvą tolimesniam gyvenimui ir ateičiai“.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į nuteistojo E. P. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė Loreta Irena Baguckienė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
8. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas V. Kičiatovas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė I. Rimkutė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
9. Apeliacinis skundas atmestinas.
10. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas tik bausmės individualizavimo aspektu (nuteistasis prašo sušvelninti bausmę, skirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
11. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018, 2K-266-648/2022).
12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą E. P. skyrė griežčiausią savo rūšimi, tačiau šiek tiek mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas nuteistajam bausmę teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau teismas nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis), taip pat nustatė, jog nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis padarė vieną BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), taip pat įvertino E. P. asmenybę – nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas teistas, taip pat ir už nusikaltimus žmogaus sveikatai, turėdamas neišnykusį teistumą (t. 1, b. l. 126–136), būdamas baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (t. 1, b. l. 117–125), paties nuteistojo žodžiais, „dirbantis statyboje pagal patentą“, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1, b. l. 99–100). Taip pat apylinkės teismas įvertino tai, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiojo A. Z., nukentėjusysis jam atleido, su juo susitaikė, neprašė skirti nuteistajam griežtos bausmės, nuteistasis atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, o nukentėjusysis byloje nereiškė civilinio ieškinio. Įvertinęs aptartas E. P. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šių aplinkybių visuma suponuoja, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai bausmės paskirčiai įgyvendinti ir tikslams pasiekti nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką turi būti paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šiek tiek mažesnė nei BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis. Kadangi E. P. prisipažino kaltu ir dėl to baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažino jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu – iki 4 mėnesių. Teismas atsižvelgė į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, E. P. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagrįstai pridėjo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-04-01 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir nustatė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 mėnesiams ir 15 dienų.
13. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines nuteistajam E. P. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu E. P. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo. Parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, tai, kad šioje byloje buvo nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti ir net dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, taip pat tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, nukentėjusysis jam atleido, taip pat tai, jog baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl darytina išvada, jog nei E. P. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta bausmė, nei galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, jos atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Pažymėtina, jog net ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 4 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė nei BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Atsižvelgdama į tai, jog naują tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai E. P. padarė turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimą žmogaus sveikatai, būdamas ne kartą teistas, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikaltimus žmogaus sveikatai, anksčiau jam jau buvo skirtos tiek trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) bausmės, tiek laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas buvo atidėtas, taip pat būdamas daug kartų baustas administracine tvarka, teisėjų kolegija neabejoja, kad šiuo atveju apeliaciniu skundu prašoma švelnesnė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, bausmė nuteistajam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.
14. Nors apeliantas akcentuoja, kad bausmė jam turėtų būti švelninama, nes jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir davė apie ją parodymus, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė ir yra susitaikęs su nukentėjusiuoju A. Z., kuris nuteistajam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškė, tačiau pažymėtina, jog į visas šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta, jos sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir už padarytą nusikalstamą veiką skirtinos laisvės atėmimo bausmės, šiek tiek mažesnės už sankcijos vidurkį, skyrimą, taip pat lėmė tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir nuteistajam buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Dar kartą vertinti tų pačių aplinkybių ir jomis remiantis dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.
15. Nors apeliantas nurodo, kad yra padaręs tinkamas išvadas, žada ateityje nenusikalsti, teigia, kad pasitaisys, nes nori dirbti visuomenei naudingą darbą, tuo tarpu realaus laisvės atėmimo bausmė jį žlugdo materialiai ir morališkai, tačiau šioje nutartyje anksčiau aptartos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, taip pat rodo nuteistojo polinkį nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir patvirtina jo socialinį pavojingumą, todėl E. P. siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į jo nurodomą aplinkybę, kad jis nuo 2022-07-04 yra išsiėmęs nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri leidžia užsiimti gyvenamųjų namų statyba. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog skirdamas bausmę nuteistajam apylinkės teismas į šią aplinkybę vis dėlto atsižvelgė ir ją įvertino, nors šią aplinkybę objektyviai patvirtinančią pažymą E. P. pateikė tik su apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 104). Vis dėlto teisėjų kolegija pastebi, jog nors bylos medžiaga patvirtina, kad E. P. nuo 2022-07-04 vykdo individualią veiklą, tačiau baudžiamojoje byloje nėra visiškai jokių duomenų (tokių duomenų nepateikė ir apeliantas), kad jis iš šios veiklos būtų gavęs kokių nors legalių pajamų. Tai, kad apeliantas nurodo, jog šiuo metu jau yra atlyginęs Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį 126,13 Eur sumos, taip pat negali sudaryti pagrindo jam paskirtos bausmės švelninimui, nes nuteistasis tai padarė ne savanoriškai, o jam buvo nurodyta tai padaryti skundžiamu nuosprendžiu.
16. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant E. P. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę subendrintą 4 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmę. E. P. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati jo padaryto nusikaltimo, taip pat jo asmenybės pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas.
Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme
17. 2023-04-26 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iš E. P. valstybei priteistinos iš viso 75 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato V. Kičiatovo užmokestis (t. 2, b. l. 120–122).
18. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).
19. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuriuo jis ginčijo jam paskirtą bausmę ir kuris yra atmetamas, nuteistasis yra darbingo amžiaus ir nėra duomenų apie jo sunkią finansinę būklę, teisinė pagalba nuteistajam buvo suteikta tinkamai, todėl apeliacinės instancijos teismas prašomas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš E. P. priteisia. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš E. P. prašoma valstybei priteisti pinigų suma – 75 Eur – žymiai E. P. turtinės padėties nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati ir proporcinga.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš E. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 75 Eur – valstybei.