- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-09
- Bylos Nr.
- e2A-232-965/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00311-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Milda Skersienė, Erika Tamošaitienė
- Atsakovas
- Telšių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos
- Ieškovas
- Telšių rajono savivaldybės administracijos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės ir Erikos Tamošaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Telšių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Telšių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei Telšių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijai dėl ne pagal tikslinę paskirtį panaudotų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 2025 m. rugsėjo 11 d. prašymu patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė priteisti iš atsakovės 6 158,47 Eur ne pagal tikslinę paskirtį panaudotų asmeninei pagalbai teikti ir administruoti 2022 metais skirtų lėšų ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad šalys 2021 m. gruodžio 31 d. pasirašė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų asmeninei pagalbai organizuoti ir teikti, naudojimo sutartį Nr. S-19482 (toliau ir – Sutartis), kuria buvo nustatyta valstybės biudžeto lėšų pervedimo atsakovei (vykdytojai) tvarka ir terminai, lėšų naudojimo sąlygos, atsiskaitymo už jų panaudojimą tvarka ir terminai, teikiant asmeninę pagalbą neįgaliesiems. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) atliko asmeninei pagalbai teikti ir administruoti skirtų lėšų panaudojimo 2022 metais Telšių rajono savivaldybės administracijoje patikrinimą, o vėliau – 2024 m. rugpjūčio 14 d. – jį patikslinusi nustatė, kad 2022 metais 43 302,64 Eur buvo panaudoti ne pagal tikslinę paskirtį, iš kurių atsakovė 2022 metais asmeninei pagalbai teikti ir administruoti skirtas lėšas – 8 007,26 Eur – panaudojo ne pagal tikslinę paskirtį. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama grąžinti ne pagal tikslinę paskirtį panaudotus 8 007,26 Eur. Atsakovė dalį – 1 057,00 Eur – piniginių lėšų, kurie buvo panaudoti ryšio priemonėms, mobiliesiems telefonams „Samsung Galaxy A52s 5G Black“ (2 vnt.) už 608,50 Eur ir mobiliesiems telefonams „Samsung A325 A32“ (2 vnt.) už 448,50 Eur įsigyti, grąžino į ieškovės sąskaitą. Likusios sumos atsakovė negrąžino teigdama, jog lėšos buvo panaudotos asmeninei pagalbai teikti ir organizuoti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose su juo nesutiko ir prašė atmesti. Atsakovės teigimu, visos gautos lėšos buvo panaudotos asmeninės pagalbos gerinimui bei darbuotojų (asmeninių asistentų) kvalifikacijos tobulinimui. Dėl kvalifikacijos kėlimo užsienyje buvo konsultuotasi su Agentūra, kuri patvirtino, kad mokymai yra tinkami. Mokymai buvo skirti visiems socialinėje srityje dirbantiems specialistams jų profesinėms kompetencijoms stiprinti, o mokymų programos buvo patvirtintos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teigia, jog asmeniniu asistentu gali dirbti tiek socialinis darbuotojas, tiek individualios priežiūros darbuotojas ir darbuotojų kompetencijoms stiprinti kvalifikacijos kėlimo priemonės gali būti tokio pat turinio tiek asmeninės pagalbos teikėjams, tiek socialines paslaugas teikiantiems darbuotojams. Išlaidas, nesusijusias su kvalifikacijos kėlimu (asmenines išlaidas, ekskursinės programos išlaidas), apmokėjo seminaro dalyviai iš savo asmeninių lėšų. Nurodo, jog maisto produktai buvo skirti asmenų su negalia susibūrimams, asmeninės pagalbos pristatymams visuomenei. Kadangi kai kurie asmeninės pagalbos gavėjai neturi galimybių namuose nusiprausti, išsiskalbti rūbų ir kita, atsakovė visas šias galimybes ir priemones suteikė savo patalpose. Spausdinimo paslaugos buvo įsigytos asmeninės pagalbos viešinimo skrajutėms bei informaciniam stendui, nes negalėjo įsigyti kompiuterinės technikos (spausdinimo kasetės). Teigia, kad dalis asmeninės pagalbos gavėjų nemoka skaityti ir rašyti, turi intelekto negalią, todėl kanceliarinės prekės buvo naudojamos kūrybinėmis užduotimis perteikti informaciją asmeninės pagalbos gavėjams jiems suprantama kalba. Atsakovės išlaidos atitinka ne tik Sutartyje numatytas priemones, bet ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijoje numatytas sritis, kuriose gali būti naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos asmeninei pagalbai teikti. Ieškovė jokių pretenzijų, pastabų dėl lėšų panaudojimo ataskaitų atsakovei nereiškė. Teigia, jog nagrinėjamu atveju nėra atsakovės kaltės (neteisėtų veiksmų), kadangi atsakovė laikėsi Sutarties nuostatų, teikė ieškovei ataskaitas apie vykdomus (atliktus) pirkimus, pagal kurias ieškovė vykdė mokėjimus atsakovei, teikė sąmatas, buhalterinės apskaitos, kitus dokumentus ir jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Atsakovės vykdyti prekių ir paslaugų pirkimai vyko 2022 m., patikrinimo ataskaita atlikta tik 2024 m. rugpjūčio 14 d. Per tokį ilgą laiko tarpą ieškovė privalėjo, atsižvelgdama į lėšų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų ir lėšų pervedimo sutarčių, sudarytų su asmeninės pagalbos teikėjais, nuostatas, stabdyti, nevykdyti lėšų išmokėjimo, tačiau tiek Sutartyje, tiek ir įstatyme numatytų pareigų nevykdė, dėl to Agentūros nurodytas sumas, jeigu jos būtų pripažintos neatitinkančiomis asmeninei pagalbai teikti (su tuo atsakovė nesutinka), turėtų grąžinti ieškovė.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu ir papildomais rašytiniais paaiškinimais su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodo, kad iš kvalifikacijos tobulinimo seminarui „Intervizijos organizavimas ir vedimas profesinėje veikloje“ panaudotų lėšų tinkamomis pripažintos tik kvalifikacinei programai ir profesinės kompetencijos tobulinimo pažymėjimams priskirtos išlaidos (145,00 Eur asmeniui), kadangi susitikimas labiau priskirtinas pažintinio pobūdžio vizitams. Keturių dienų komandiruotė viršija poreikį, nes seminaro apimtis (16 akademinės valandos, iš kurių 2 valandos teorinės) gali būti sėkmingai įgyvendinta per 2 dienas, o papildomas laikas neturi tiesioginio ryšio su mokymų tikslu. Ilgesnė komandiruotė lemia didesnes finansines sąnaudas (apgyvendinimo, dienpinigių bei kitų išlaidų padidėjimą). Darbuotojo išvykimas iš darbo vietos ilgesniam laikui, nei reikalauja seminaro programa, mažina darbo organizavimo efektyvumą. Teigia, jog grąžintina suma, atėmus tinkamai patirtas išlaidas, už kvalifikacijos tobulinimo seminarą „Intervizijos organizavimas ir vedimas profesinėje veikloje“ būtų 950,00 Eur (vietoj buvusių 1 675,00 Eur). Toks pats principas taikytinas ir 2022 m. rugsėjo 25–29 d. vykusiam seminarui „Nesmurtinės komunikacijos metodų taikymas socialiniame darbe“ panaudotoms lėšoms (4 170,00 Eur). Kadangi patirtos išlaidos šiam seminarui nėra detalizuotos, Agentūra negali apskaičiuoti, kiek galėtų būti sumažinta grąžintina suma. Patvirtino, jog 66,79 Eur dydžio spausdinimo paslaugų išlaidos pripažintinos tinkamomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Telšių apylinkės teismas 2025 m. spalio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Esminiai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai ir argumentai:
5.1. Teismas nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti iš atsakovės valstybės biudžeto lėšos, skirtos asmeninei pagalbai teikti ir administruoti, yra susijusios su tarp šalių sudarytos Sutarties 7.3, 7.4 punktuose nurodytomis išlaidomis, bei Valstybės biudžeto lėšų asmeninei pagalbai teikti paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir Darbo ministro 2021 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. A1-478 „Dėl Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 27 straipsnio įgyvendinimo“ (toliau – Aprašas), 18.3, 18.4, 18.5 punktuose nustatytomis išlaidomis, todėl detalizavo kiekvieną 2024 m. rugpjūčio 14 d. ataskaitoje nurodytą lėšų panaudojimo sritį.
5.2. Dėl 2022 m. gegužės 12–19 d. tarptautiniame kvalifikacijos tobulinimo seminare „Intervizijos organizavimas ir vedimas profesinėje veikloje“ (Čekija ir Austrija) patirtų 950,00 Eur išlaidų apmokėjimo teismas nurodė, nors, pagal asmeninio asistento pareigybės aprašymo 3.1.5. punktą, asistentas turi teisę dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo mokymuose, seminaruose, konferencijose Lietuvoje ir už jos ribų, tačiau, naudojant valstybės biudžeto lėšas, reikia įvertinti ne tik kvalifikacijos tobulinimo poreikį, bet ir tai, ar tokie mokymai yra objektyviai būtini savo turiniu ir apimtimi. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad mokymų trukmė buvo 16 akademinių valandų, dalis seminaro galbūt vyko nuotoliu, atsakovė neteikia asmeninės pagalbos vaikams ir jaunuoliams, pasirinktas seminaras užsienyje, ir didžiąją dalį išlaidų sudaro kelionės, viešbučių išlaidos, konstatavo, kad patirtos 950,00 Eur išlaidos nėra proporcingos gaunamam rezultatui ir tokia komandiruotė akivaizdžiai viršija poreikį.
5.3. Dėl tarptautinio seminaro „Nesmurtinės komunikacijos metodų taikymas socialiniame darbe“ pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ši dalykinė kelionė truko 4 komandiruotės dienas, tačiau seminaro trukmė tik 16 akademinių valandų, todėl galėjo tilpti į dvi pilnas komandiruotės dienas, nes 2022 m. rugsėjo 28–29 d. seminaro veikla truko tik po 4 val. Iš byloje esančių duomenų negalima konkrečiai nustatyti, kokią bendros kainos dalį sudarė mokymų organizatoriaus mokesčiai, apmokėjimas seminaro lektorei, seminaro pažymėjimai. Teismo vertinimu, atsakovė turėjo itin atsakingai įsivertinti tokių mokymų užsienyje poreikį ir bendros kainos proporcingumą gaunamai naudai, ir nusprendė, jog 4 170,00 Eur suma už 2022 m. rugsėjo 25–29 d. tarptautinį seminarą atsakovės buvo panaudota ne pagal paskirtį, pažeidžiant Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl turi būti grąžinta.
5.4. Pasisakydamas dėl namų apyvokos, maisto, kanceliarinių, medicininių prekių, spausdinimo paslaugų apmokėjimo teismas nurodė, nors asmeninio asistento pareigybės aprašymo 4.2.2 punkte kaip viena iš asmeninio asistento funkcijų yra numatyta, kad jis teikia asmeniui individualią diskretišką pagalbą, susijusią su asmens higiena (padeda apsirengti, nusiprausti, nusimaudyti, pasinaudoti tualetu ir pan.), tačiau šie duomenys nepatvirtina, kiek ir kokių įsigytų namų apyvokos priemonių buvo panaudota tiesiogiai asmeninės pagalbos teikimui. Tiek pagal Sutartį, tiek pagal Aprašą, lėšos galėjo būti skiriamos tiesiogiai su asmeninės pagalbos organizavimu susijusioms mažos vertės turinčioms prekėms, priemonėms ir inventoriui įsigyti, tačiau būtinumo ir tiesioginių sąsajų tarp įsigytų prekių ir teikiamos asmeninės pagalbos atsakovė nepagrindė. Atsakovė taip pat neįrodė 91,96 Eur dydžio spausdinimo paslaugų apmokėjimo UAB „ADE Exclusive Desing“ pagrįstumo.
5.5. Teismas įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, kad atsakovė pažeidė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, dėl to atsirado nuostoliai, tarp Sutarties pažeidimų ir atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys, atsakovės kaltė nustatyta, todėl, esant visoms civilinės atsakomybės kilimo sąlygoms, ieškovės ieškinį patenkino visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, reglamentuojančias asmenis, kurie gali būti atstovais teisme pagal pavedimą. Teigia, kad civilinė byla išnagrinėta dalyvaujant ieškovės atstovams E. V. ir L. B., tačiau bylai nepateiktas L. B. aukštąjį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas. Bylai taip pat nepateiktas trečiojo asmens atstovės R. G. aukštąjį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas.
6.2. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė pažeidė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, dėl to atsirado nuostoliai ir yra pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės atsakovei taikymo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės civilinės atsakomybės padarytos vadovaujantis vien tik prielaidomis ir subjektyvaus vertinimo pagrindu, tai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 –6.249 straipsniuose įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų. Teigia, jog teismas turėjo vertinti, kokiais teisės aktų reikalavimais vadovaudamasi atsakovė privalėjo veikti priimdama sprendimus, ir ar šių reikalavimų laikėsi, tačiau teismas dėl atsakovės kaltės sprendė vien subjektyviu kriterijumi nenustatydamas, kokias teisės normas atsakovė pažeidė. Teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat nenustatė, kad ieškovė būtų patyrusi žalą, kadangi duomenų, jog ieškovė būtų grąžinusi trečiajam asmeniui 43 302,67 Eur sumą, nėra.
6.3. Teigia, jog teisės aktai, galioję aktualiu laikotarpiu, nebuvo aiškūs, todėl tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo galbūt konsultavo Nevyriausybinių organizacijų atsakingus darbuotojus ir tvirtino, jog lėšos gali būti naudojamos tokiu būdu, kokiu ir buvo panaudotos.
Žemesnės instancijos teismas
6.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog tariamą Sutarties pažeidimą nustatė ne pati ieškovė, o trečiasis asmuo. Nevertino fakto, jog atsakovė reguliariai teikė duomenis, ataskaitas ir informaciją apie vykdomus pirkimus ieškovei, tačiau ieškovė daugiau nei dvejus su puse metų jokių pretenzijų atsakovei nereiškė.
6.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė ar ieškovė raštu konsultavosi su trečiuoju asmeniu, nors pačios ieškovės atstovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad konsultacija tarp šalių vyko.
6.6. Nesutinka su teismo argumentais, jog, pagal Sutarties 5 punktą, ieškovė turėjo teisę, o ne pareigą tikrinti ir kontroliuoti lėšų panaudojimo būdus. Apeliantės teigimu, pati ieškovė netinkamai vykdė tarp šalių sudarytos Sutarties nuostatas, todėl turi būti vertinama ir pačios ieškovės atsakomybė, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
7.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog ieškovė ieškinyje nenurodė, kokie konkretūs teisės aktai, Sutarties nuostatos prieštarauja ar neatitinka lėšų, įsigyjant prekes bei paslaugas, panaudojimo tikslinei paskirčiai. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad trečiojo asmens 2024 m. rugpjūčio 14 d. patikrinimo ataskaitoje aiškiai išdėstyta, kokia lėšų suma ir kokiam tikslui skirti buvo panaudota ne pagal tikslinę paskirtį. Taip pat nurodė, kad atsakovė pažeidė Sutarties 5.2.2. papunktį, 18, 20 punktus bei Aprašo (2022 m. redakcijos) 26 ir 28 punktus.
7.2. Nesutinka su apeliantės teiginiu, jog ginčo laikotarpiu galiojantys teisės aktai buvo neaiškūs. Lėšos, skirtos asmeninei pagalbai teikti, galėjo būti naudojamos tik 2022 m. aprašo redakcijos 18 punkte nurodytoms sritims. Vien dėl to, kad atsakovė teikė ataskaitas dėl patirtų išlaidų iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų asmeninei pagalbai teikti, nereiškia, kad jos buvo būtinos asmeninės pagalbos teikimo užtikrinimui.
7.3. Teigia, jog nepagrįsti apeliantės argumentai, kad trečiasis asmuo neturi teisės vertinti ir pripažinti tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties teisėtumą. Minėtoje trečiojo asmens 2024 m. rugpjūčio 14 d. patikrinimo ataskaitoje ir rašte aiškiai nurodyta, kad patikrinimas atliktas vadovaujantis Aprašo 25 punktu, kuris nustato: „Agentūra koordinuoja ir kontroliuoja Sutarčių vykdymą užtikrindama, kad savivaldybių administracijoms skirtos lėšos asmeninei pagalbai teikti ir administruoti būtų naudojamos pagal tikslinę paskirtį, ir atsitiktiniu būdu tikrina, kaip savivaldybių administracijos naudoja asmeninei pagalbai teikti ir administruoti skirtas lėšas“.
7.4. Nesutinka su apeliantės argumentais, kurių pagrindu atsakomybę ji siekia perkelti ieškovei CK 6.271 straipsnio pagrindu. Teigia, jog nagrinėjamoje byloje nėra reiškiama jokių reikalavimų ieškovės atžvilgiu dėl žalos atlyginimo, todėl tokiu būdu atsakovė siekia išvengti savo atsakomybės dėl to, kad asmeninei pagalbai teikti ir administruoti skirtas lėšas 2022 metais panaudojo ne pagal tikslinę paskirtį.
7.5. Teigia, jog atsakovė žinojo, kad pagal pasirašytą Sutartį ir 2022 m. redakcijos aprašą būtent ji, o ne ieškovė privalėjo užtikrinti, kad asmeninei pagalbai teikti ir administruoti skirtos lėšos būtų naudojamos tik pagal tikslinę paskirtį, ir žinojo, kad ne pagal tikslinę paskirtį ir (ar) netinkamai panaudotas lėšas teks grąžinti ieškovei.
7.6. Teismas neturėjo pagrindo detalizuoti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.246–6.249 straipsniuose, kadangi atsakovės atsakomybę neteisėtai panaudojus asmeninei pagalbai teikti skirtas valstybės biudžeto lėšas nustato ne CK, o anksčiau aptartos Aprašo (įskaitant ir 2022 m. aprašo redakciją) ir Sutarties nuostatos, todėl atsakovės nurodytos CK normos netaikytinos nagrinėjamoje byloje.
7.7. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog nėra žalos, kadangi byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų grąžinusi trečiajam asmeniui 43 303,67 Eur. Pabrėžia, jog pagal 2022 m. Aprašo redakcijos 26 ir 28 punktus, visų pirma asmeninės pagalbos teikėjai ne pagal tikslinę paskirtį panaudotas asmeninei pagalbai skirtas lėšas privalo grąžinti ieškovei, o pastaroji – trečiajam asmeniui.
7.8. Nesutinka su apeliantės teiginiais, kad L. B. neturėjo teisės atstovauti ieškovei byloje. Teigia, jog L. B. atstovavo ieškovei ne Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 56 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, o pagal CPK 56 straipsnio 3 dalį kaip asmuo, turintis specialių žinių, susijusių su bylos dalyku, kartu su ieškovės Teisės personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėju E. V., kuris turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
IV. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentai
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktu atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo argumentus:
8.1. Teigia, jog ieškovė ir trečiasis asmuo 2021 m. liepos 14 d. sudarė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų asmeninei pagalbai teikti ir administruoti, naudojimo sutartį Nr. SP-2021/AP-50 su vėlesniu jos pakeitimu 2022 m. sausio 21 d., kurios 5.15 papunkčiu ieškovė teikė trečiajam asmeniui veiklos ir finansines ataskaitas. 2023 m. vasario 22 d. raštu Nr. R7-394 pateiktoje Metinės asmeninės pagalbos teikimo ataskaitos 2 lentelėje, be kita ko, nurodyta, kad „gautos lėšos buvo panaudotos darbuotojų ir koordinatoriaus atlyginimams, darbo priemonėms (kanceliarinės prekės, buitinės ir higienos prekės, kuras, telefonai), kurios gerino asmeninių asistentų darbo kokybę bendraujant su paslaugos gavėjais.“ Iš ataskaitoje pateiktos informacijos trečiasis asmuo neturėjo pagrindo abejoti asmeninei pagalbai teikti skirtų lėšų panaudojimo tinkamumu (apie lėšų panaudojimą kvalifikacijos kėlimui informacija nebuvo pateikta).
8.2. Nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad teisės aktuose nėra detalizuotas kvalifikacijos kėlimo sąvokos turinys. Teigia, jog kvalifikacijos kėlimo sąvoka yra detalizuota Socialinių paslaugų srities darbuotojų ir socialinių paslaugų įstaigų vadovų profesinės kompetencijos tobulinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-92 „Dėl Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo tvarkos aprašo bei Socialinių paslaugų srities darbuotojų atestacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Visais atvejais kvalifikacijos kėlimas turi būti nukreiptas į realų profesinių gebėjimų gerinimą – įgūdžių ugdymą, naujų žinių įgijimą ar kvalifikacijos kėlimą.
8.3. Neginčija atsakovės nurodomos aplinkybės, jog galbūt atsakovė bendravo su Agentūros darbuotojais telefonu dėl profesinės kvalifikacijos kėlimo užsienyje, tačiau pokalbio turinys nėra dokumentuotas, todėl negali būti objektyviai patikrintas. Be to, atkreipia dėmesį, jog trečiojo asmens darbuotojas, bendraudamas telefonu, neturi teisės priimti sprendimų dėl leidimo ar draudimo vykti į komandiruotes užsienyje, nes tokia kompetencija teisės aktuose Agentūrai nėra suteikta.
8.4. Teigia, jog atsakovė klaidingai cituoja aktualiu laikotarpiu galiojusių (2022 m. redakcijos) teisės aktų – Valstybės biudžeto lėšų asmeninei pagalbai teikti paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. A1-478 „Dėl Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 27 straipsnio įgyvendinimo“, ir 2021 m. liepos 1 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-478 „Dėl Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 25¹ straipsnio įgyvendinimo“ patvirtinto asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarkos aprašo nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje, ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgęs į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
11. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Atsižvelgdamas į tai, teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų pateikimo
12. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus – Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. A1-1437 „Dėl Telšių rajono savivaldybės asmeninės pagalbos paslaugų organizavimo aprašo patvirtinimo“.
13. Trečiasis asmuo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė šiuos rašytinius įrodymus: 1) 2021 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų asmeninei pagalbai teikti ir administruoti, naudojimo sutartį Nr. SP-2021/AP-50 su vėlesniu (2022 m. sausio 21 d.) jos pakeitimu; 2) Telšių savivaldybės administracijos 2023 vasario 22 d. raštą Nr. R7-394 „Dėl informacijos pateikimo“; 3) Telšių rajono savivaldybės 2024 m. gruodžio 1 d. raštą Nr. R7-2082; 4) Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros 2024 m. birželio 17 d. raštą Nr. (3.18. Mr)-SD-868.
14. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas pasunkėtų ar netgi taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus.
15. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).
16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo teikiamus papildomus įrodymus galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi procesinių šalių teikiami papildomi įrodymai joms buvo žinomi. Akcentuotina, kad apeliacinis procesas nėra skirtas bylos nagrinėjimui iš naujo – šis procesas skirtas patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl ieškovės ir trečiojo asmens pateiktus papildomus įrodymus atsisakytina priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.
Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas visiškai ir iš atsakovės priteisti 6 158,47 Eur ne pagal tikslinę paskirtį panaudotų lėšų ieškovės naudai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. gruodžio 31 d. pasirašė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų asmeninei pagalbai organizuoti ir teikti, naudojimo sutartį Nr. S-19482 (toliau – Sutartis).
19. Trečiasis asmuo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) atliko asmeninei pagalbai teikti ir administruoti skirtų lėšų panaudojimo 2022 metais Telšių rajono savivaldybės administracijoje patikrinimą ir 2024 m. birželio 6 d. raštu Nr. (3.18 Mr)-SD-829 „Dėl lėšų, skirtų asmeninės pagalbos teikimui, panaudojimo“ konstatavo, kad ne visos asmeninės pagalbos teikimo lėšos, skirtos ieškovei, panaudotos pagal tikslinę paskirtį.
20. Agentūra, atsižvelgdama į ieškovės 2024 m. birželio 20 d. raštu Nr. R7-972 pateiktą prašymą patikslinti ataskaitą bei atsakovės 2024 m. birželio 19 d. raštu Nr. SB-116 pateiktą prašymą pakartotinai įvertinti lėšų asmeninei pagalbai teikti panaudojimo pagrįstumo klausimą, patikslino patikrinimo ataskaitą ir 2024 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. (3.18 Mr)-SD-1163 „Dėl lėšų, skirtų asmeninės pagalbos teikimui, panaudojimo“ konstatavo, kad ne visos asmeninės pagalbos teikimo lėšos, skirtos ieškovei, panaudotos pagal tikslinę paskirtį, ir nurodė ieškovei iki 2024 m. spalio 1 d. grąžinti 43 302,67 Eur sumą. Kartu su aptariamu raštu pateiktoje 2024 m. rugpjūčio 14 d. Asmeninei pagalbai teikti ir administruoti skirtų lėšų panaudojimo 2022 metais Telšių rajono savivaldybėje patikrinimo ataskaitoje Nr. LS-778 (toliau – Ataskaita) nurodyta, jog atsakovė asmeninei pagalbai teikti ir administruoti skirtas 8 007,22 Eur lėšas 2022 metais panaudojo ne pagal tikslinę paskirtį.
21. Atsakovė 2024 m. spalio 7 d. raštu Nr. SB-130 „Dėl lėšų grąžinimo“ informavo ieškovę, kad į ieškovės sąskaitą grąžino 1 057,00 Eur sumą, kuri buvo panaudota ne pagal paskirtį ryšio priemonėms, mobiliesiems telefonams „Samsung Galaxy A52s 5G Black“ (2 vnt.) ir „Samsung A325, A32“ (2 vnt.) įsigyti. Atsižvelgiant į tai, negrąžintų asmeninei pagalbai teikti ir administruoti lėšų suma sudarė 6 950,22 Eur, kurią ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės.
22. Ieškovė, 2025 m. rugsėjo 11 d. raštu sutikslinusi ieškinio reikalavimus, iš atsakovės prašė priteisti 6 158,47 Eur ne pagal tikslinę paskirtį panaudotų lėšų asmeninei pagalbai teikti ir administruoti. Prašomą priteisti sumą sudaro šios išlaidos: 1) 950,00 Eur už 2022 m. gegužės 12–19 d. tarptautinį kvalifikacijos tobulinimo seminarą „Intervizijos organizavimas ir vedimas profesinėje veikloje“ (Čekija ir Austrija); 2) 4 170,00 Eur už 2022 m. rugsėjo 25– 29 d. dalykinę kelionę – tarptautinį seminarą „Nesmurtinės komunikacijos metodų taikymas socialiniame darbe“; 3) 916,90 Eur už namų apyvokos, maisto, medicinines prekes; 4) 29,61 Eur už kanceliarines prekes; 5) 91,96 Eur už spausdinimo paslaugas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Dėl atstovavimo
23. Apeliantė kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, reglamentuojančias asmenų, kurie gali būti atstovais teisme pagal pavedimą. Teigia, kad civilinė byla išnagrinėta dalyvaujant ieškovės atstovams E. V. ir L. B., tačiau bylai nepateiktas L. B. aukštąjį teisinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas. Bylai taip pat nepateiktas trečiojo asmens atstovės R. G. aukštąjį teisinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas.
24. Svarbu pažymėti, kad jog civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu atsakovė apskritai nekėlė klausimo dėl ieškovės ir trečiojo asmens atstovų tinkamumo būti atstovais. CPK 55 straipsnis numato, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme, be kita ko, gali būti ir advokatai ar jų padėjėjai (CPK 56 straipsnio 2 dalies 1 dalis) ar aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai (CPK 56 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kai reikia specialių žinių, susijusių su bylos dalyku, kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis, taip pat su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis ir šio Kodekso 55 straipsnyje nurodytais asmenimis (kai atstovaujama juridiniam asmeniui) atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys – neteisinių sričių specialistai (auditoriai, buhalteriai, mokesčių konsultantai, patentiniai patikėtiniai ir kt.). Į teismo posėdį neatvykus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems asmenims, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims ir šio Kodekso 55 straipsnyje nurodytiems asmenims (kai atstovaujama juridiniam asmeniui), kiti asmenys byloje atstovauti pagal pavedimą savarankiškai negali (CPK 56 straipsnio 3 dalis).
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė Telšių rajono savivaldybės administracija 2025 m. balandžio 1 d. įgaliojimu Nr. R7-760 įgaliojo Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėją E. V. dalyvauti civilinėje byloje Nr. e2-2014-1117/2025 ginant Telšių rajono savivaldybės administracijos interesus ir atlikti visus procesinius veiksmus. Kartu su įgaliojimu pateiktas E. V. aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą pagrindžiantis dokumentas – magistro diplomas. Taip pat ieškovė 2025 m. balandžio 1 d. įgaliojimu Nr. R7-761 įgaliojo Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėją L. B. dalyvauti civilinėje byloje e2-2014-1117/2025 ginant Telšių rajono savivaldybės administracijos interesus ir atlikti visus procesinius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis CPK 56 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 56 straipsnio 3 dalimi darytina išvada, jog ieškovė buvo tinkamai atstovaujama jos darbuotojo – teisinį aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčio asmens E. V.– kartu su ieškovės darbuotoja – Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėja L. B., turinčia specialių žinių, susijusių su nagrinėjama byla. Aptartas teisinis reglamentavimas nedraudžia juridiniam asmeniui atstovauti teisme pasitelkti specialių žinių (ne teisinių) turinčius jo darbuotojus. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog šiuo atveju Socialinės paramos ir rūpybos skyrius, kuriam vadovauja L. B., organizuoja ir vykdo asmeninės pagalbos teikimą Telšių rajone, tai tik patvirtina, jog L. B. turi specialių žinių, susijusių su pirmosios instancijos teisme nagrinėtos civilinės bylos dalyku.
26. Pasisakant dėl trečiojo asmens atstovavimo nustatyta, kad 2025 m. gegužės 20 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas trečiojo asmens prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo (DOK-11111). Iš pateikto prašymo ir jo priedų nustatyta, kad Agentūros direktorė E. Č. 2025 m. gegužės 19 d. įgaliojimais Nr. ID – 24, ID – 25 ir ID – 26 įgaliojo Ą. K., I. K. ir R. G. atstovauti Agentūrai teisme. Kartu su įgaliojimais pateikti Ą. K. ir I. K. (J.) aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą pagrindžiantys dokumentai. Kaip ir ieškovės atveju, trečiajam asmeniui kartu su dviem darbuotojais, turinčiais auštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, atstovavo ir Agentūros Priemonių planavimo, stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėja R. G., kaip specialių žinių, susijusių su nagrinėjama civiline byla, turintis asmuo. Kaip jau minėta, specialių žinių turintis darbuotojas turi CPK suteiktą teisę kartu su auštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčiu darbuotoju atstovauti juridiniam asmeniui teisme. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą, pažeisdamas CPK 56 straipsnio 2 dalies 2 punktą, atmestinas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
27. Apeliantės teigimu, ieškovei atstovavo du asmenys, trečiąjį asmenį – trys, o atsakovė, neturėdama aukštojo išsilavinimo, atstovavo sau pati, todėl buvo pažeistas rungimosi principas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsakovės argumentu nesutinka. Remiantis bylos duomenis, nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme atsakovei atstovavo jos pirmininkė S. N. Pateiktame atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog byla nebus vedama per advokatą, kadangi Nevyriausybinė organizacija neturi finansinių galimybių. Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė turėjo CPK 56 straipsnyje numatytą galimybę pasinaudoti advokatų ar advokatų padėjėjų teikiamomis paslaugomis, ši jos teisė nebuvo ribojama, tačiau pati nusprendė tokia teise nepasinaudoti. Svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovė neteisingai interpretuoja rungimosi principą ir supranta kitaip nei nurodyta CPK 12 straipsnyje – byloje tiek ieškovė, tiek atsakovė turėjo pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistas rungimosi principas.
Dėl lėšų panaudojimo
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkindamas ieškovės ieškinį iš atsakovės priteistą 6 158,47 Eur sumą iš esmės buvo išskyręs į dvi dalis, t. y. išlaidos už tarptautinio kvalifikacijos tobulinimo seminarą ir dalykinę kelionę (5 120,00 Eur) bei išlaidos, patirtos už namų apyvokos, maisto, kanceliarinių, medicininių prekių, spausdinimo paslaugų apmokėjimą (1 038,47 Eur). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, dėl nurodytų abiejų grupių išlaidų pasisakys atskirai.
29. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl 2022 m. gegužės 12–19 d. vykusio tarptautinio kvalifikacijos tobulinimo seminaro „Intervizijos organizavimas ir vedimas profesinėje veikloje“ (Čekija ir Austrija), konstatavo, jog, nors asmeninis asistentas turi teisę dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo mokymuose, seminaruose, konferencijose Lietuvoje ir už jos ribų, tačiau mokymų trukmė buvo tik 16 akademinių valandų, seminaras buvo užsienyje, ir didžiąją išlaidų dalį sudaro kelionės, viešbučių išlaidos, todėl patirtos išlaidos nėra proporcingos gaunamam rezultatui ir akivaizdžiai viršija poreikį.
30. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismo išvados dėl atsakovės civilinės atsakomybės padarytos vadovaujantis vien tik prielaidomis ir subjektyvaus vertinimo pagrindu, tai neatitinka CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas dėl atsakovės kaltės sprendė vien subjektyviu kriterijumi nenustatydamas, kokias teisės normas atsakovė pažeidė. Taip pat teigia, jog teisės aktai, galioję aktualiu laikotarpiu, nebuvo aiškūs, todėl tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo galbūt konsultavo Nevyriausybinių organizacijų atsakingus darbuotojus ir tvirtino, jog lėšos gali būti naudojamos tokiu būdu, kokiu ir buvo panaudotos.
31. Pasisakydama dėl nurodytų apeliantės argumentų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, pagal tarp šalių sudarytos Sutarties 7.3. punktą, apeliantė, be kita ko, įsipareigojo valstybės biudžeto gautas lėšas teikti ir naudoti kvalifikacijos kėlimo išlaidoms, mokamoms darbuotojų, teikiančių asmeninę pagalbą, kurių pareigybių aprašymuose nustatytos su asmens pagalbos organizavimu ir (ar) teikimu susijusios funkcijos, profesinės kvalifikacijos kėlimui, įgūdžių ir žinių tobulinimui.
32. Iš byloje esančio Telšių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos pirmininkės 2021 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. KT-19 patvirtinto asmeninio asistento pareigybės aprašymo (toliau – pareigybės aprašymas) 3.1.5. punkto matyti, jog asmeninis asistentas, be kitų teisių, turi teisę dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo mokymuose, seminaruose, konferencijose Lietuvoje ir už jos ribų.
33. Ginčo laikotarpiu galiojusios Valstybės biudžeto lėšų asmeninei pagalbai teikti paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. A1-478 „Dėl Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 27 straipsnio įgyvendinimo“, redakcijos (toliau – Aprašas) 18 punkte nustatyta: „<...> Pagal lėšų pervedimo sutartį gautas lėšas, skirtas asmeninei pagalbai teikti, asmeninę pagalbą teikianti įstaiga ir (ar) organizacija naudoja vadovaudamasi šiais Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 1K-174 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijos patvirtinimo“ (toliau – Klasifikacija), papunkčiais“. Pagal Aprašo 18.4. papunktį, asmeninei pagalbai teikti skirtos išlaidos galėjo būti naudojamos: „2.2.1.1.1.16. Kvalifikacijos kėlimo išlaidos“. Šiame papunktyje nurodytos išlaidos – asmeninę pagalbą organizuojančių ir teikiančių darbuotojų profesinės kvalifikacijos kėlimo, įgūdžių ugdymo, žinių tobulinimo išlaidos.
34. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog asmenys, teikiantys asmeninę pagalbą, turi teisę kelti savo kvalifikaciją, dalyvaujant mokymuose, seminaruose, konferencijose ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Pasisakant dėl 2022 m. gegužės 19–22 d. tarptautinio kvalifikacijos tobulinimo seminaro „Intervizijų organizavimas ir vedimas profesinėje veikloje“ (Čekija, Austrija) pažymėtina, jog ginčas dėl ne pagal tikslinę paskirtį panaudotų lėšų kilo dėl 950,00 Eur.
35. Iš VšĮ „Edukaciniai renginiai ir mokymai“ atsakovei pateiktos programos ir jos kainos pagrindimo matyti, kad kaina asmeniui – 355,00 Eur. Į kainą įskaičiuota – kvalifikacinė programa (100,00 Eur) ir profesinės kompetencijos tobulinimo pažymėjimai (45,00 Eur), grupės vadovo-gido ir vertėjo paslaugos (20,00 Eur), kelionė autobusu (70,00 Eur), 3 nakvynės turistinės klasės viešbutyje su pusryčiais (120,00 Eur), kultūrinė programa. Kultūrinė programa į kainą buvo priskaičiuota dėl nuvežimo iš gyvenamosios vietos į įstaigą, o visi kiti lankomi objektai buvo organizuojami asmenų atskirai ir už juos mokama kiekvieno dalyvio individuliai grynaisiais pinigais lankomuose objektuose. Tarp šalių ginčo nėra, jog į aptariamą tarptautinį seminarą vyko 5 atsakovės darbuotojai ir iš viso už tarptautinį seminarą sumokėti 1 675,00 Eur. Iš trečiojo asmens pirmosios instancijos teismui 2025 m. rugsėjo 1 d. pateikto rašto (DOK-19499) matyti, jog Agentūra, išnagrinėjusi civilinei bylai pateiktus papildomus įrodymus, nurodė, kad už 2022 m. gegužės 19–22 d. tarptautinį kvalifikacijos tobulinimo seminarą „Intervizijų organizavimas ir vedimas profesinėje veikloje“ (Čekija, Austrija) siūlytina pripažinti tinkamomis tik kvalifikacinei programai (100,00 Eur) ir profesinės kompetencijos tobulinimo pažymėjimui (45,00 Eur) priskirtas išlaidas, t. y. 145,00 Eur asmeniui. Agentūros teigimu, kitos tarptautinio seminaro metu patirtos išlaidos – apgyvendinimas ir kt. – lemia didesnes finansines sąnaudas, tai neatitinka ekonomiškumo principo. Be to, 4 dienų komandiruotė akivaizdžiai viršija poreikį, kadangi seminaro trukmė – 16 akademinių valandų, tai gali būti įgyvendinta per 2 dienas, o papildomas laikas neturi tiesioginio ryšio su mokymu tikslu.
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo, atsiliepimų į juos argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovės darbuotojų – asmeninių asistentų – dalyvavimas 2022 m. gegužės 19–22 d. tarptautiniame kvalifikacijos seminare „Intervizijų organizavimas ir vedimas profesinėje veikloje“ (Čekija, Austrija) savo esme viršijo poreikį, nebuvo proporcingas gaunamam rezultatui, kadangi mokymų trukmė buvo tik 16 akademinių valandų, tačiau didžiąją dalį išlaidų sudarė mokėjimas už kelionę ir viešbutį. Pažymėtina, jog pati kelionė autobusu į tarptautinį seminarą, vykstantį užsienyje – šiuo atveju Čekiją, Austriją – savaime lemia ilgesnę jo trukmę. Kaip matyti iš VšĮ „Edukaciniai renginiai ir mokymai“ seminaro aprašymo, pirmąją kelionės dieną sudarė tik išvykimas iš Lietuvos ir tik apie 22.00 val. seminaro dalyviai turėjo atvykti į Prahos (Čekija) viešbutį. Antrą dieną vyko seminaras, antroje dienos pusėje apsilankymas Prahos savivaldybės socialinių reikalų departamente, o vakare kelionė autobusu į Austriją bei nakvynė viešbutyje Mikulove. Trečią kelionės dieną vyko seminaras, o antroje dienos pusėje lankytasi Vienos vaikų ir jaunimo socialinių paslaugų centre. Vakare kelionė autobusu link Melko miesto ir nakvynė pensionate. Ketvirtą kelionės dieną vyko seminaras apie intervizijos metodą profesinėje veikoje, po kurio kelionė atgal į Lietuvą. Atsižvelgiant į 2022 m. gegužės 19–22 d. vykusio seminaro aprašymą ir jo programą, akivaizdu, jog be išlaidų už kelionę autobusu (70,00 Eur), 3 nakvynių viešbutyje su pusryčiais (120,00 Eur) bei grupės vadovo-gido ir vertėjo paslaugų (20,00 Eur) aptariamame seminare atsakovės darbuotojai apskritai nebūtų galėję dalyvauti, kadangi nurodytos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su pačia kvalifikacine programa ir profesinės kompetencijos tobulinimo pažymėjimo gavimu.
37. Atkreiptinas dėmesys, jog nei Apraše, nei asmeninio asistento pareigybės aprašyme ar kitame, ginčo nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu galiojusiame teisės akte nebuvo nurodyta, kad socialinėje srityje dirbantys darbuotojai, norėdami kelti savo kvalifikaciją dalyvaujant užsienyje vykstančiuose seminaruose, savo lėšomis turi padengti kelionės atitinkamu transportu, nakvynės ar kitas išlaidas. Nesant tokio draudimo ir teisės aktuose nenumatant smulkesnio detalizavimo, kokios išlaidos turi būti įskaičiuojamos į kvalifikacijos kėlimo išlaidas, kai jis vyksta užsienyje, nesant konkrečiai nurodytų sumų (jos ribų), kiek gali būti skiriama lėšų kvalifikacijos kėlimui (užsienyje), teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamu atveju atsakovės darbuotojų patirtas kelionės autobusu (70,00 Eur vienam asmeniui), 3 nakvynių viešbutyje su pusryčiais (120,00 Eur vienam asmeniui) ir grupės vadovo-gido, vertėjo paslaugų (20,00 Eur vienam asmeniui) išlaidas, iš viso 950,00 Eur, pripažinti panaudotas ne pagal tikslinę paskirtį neatitiktų ne tik ginčo laikotarpiu galiojusio norminio reglamentavimo, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant teisiniam reglamentavimui, leidžiančiam asmeninę pagalbą teikiančiam asistentui kelti savo kvalifikaciją ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, ir už tai apmokant iš savivaldybės administracijos gautų lėšų, skirtų asmeninei pagalbai teikti, ši aplinkybė, savo ruožtu, lemia, kad kvalifikacijos kėlimo išlaidos turi būti visiškai padengiamos asmeninę pagalbą organizuojančios įstaigos. Kaip jau nurodyta šios nutarties 36 punkte, išlaidos kelionei autobusu buvo būtinos, kadangi be jų tarptautinis seminaras apskritai nebūtų galėjęs vykti. Trijų nakvynių viešbutyje su pusryčiais išlaidos taip pat tiesiogiai susijusios su vykusiu seminaru, kadangi iš viso kvalifikacijos kėlimo seminaras vyko keturias dienas ir jį sudarė kelionė autobusu Lietuva–Praha (nakvynė), Praha–Mikulovas (Čekija) (nakvynė), Mikulovas–Viena, Viena–Melko (nakvynė) ir grįžimas į Lietuvą. Išlaidos, patirtos už grupės vadovo-gido ir vertėjo paslaugas, taip pat laikytinos neabejotinai susijusios su tarptautiniu seminaru, kadangi iš jo programos jau nustatyta, kad buvo vykstama į Prahos savivaldybės socialinių reikalų departamentą, Vienos vaikų ir jaunimo socialinių paslaugų centrą, todėl akivaizdu, jog, lankantis nurodytose vietose, buvo reikalinga grupės vadovo-gido bei vertėjo pagalba. VšĮ „Edukaciniai renginiai ir mokymai“ programoje aiškiai nurodyta, kad visi kiti lankomi objektai buvo organizuojami asmenų atskirai ir už juos mokama kiekvieno dalyvio individuliai grynaisiais pinigais lankomuose objektuose. Vadinasi, iš viso 1 675,00 Eur buvo sumokėti už 2022 m. gegužės 19–22 d. vykusį seminarą, į šią sumą neįtraukiant išlaidų už papildomai dalyvių lankytus objektus.
39. Pasisakant dėl 4 170,00 Eur išlaidų už 2022 m. rugsėjo 25–29 d. vykusią dalykinę kelionę – tarptautinį seminarą „Nesmurtinės komunikacijos metodų taikymas socialiniame darbe“, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog seminaro trukmė buvo tik 16 akademinių valandų, ir iš programos matyti, kad seminaro programa nebuvo intensyvi, galėjo tilpti į dvi pilnas komandiruotės dienas. Pažymėjo, jog iš byloje esančių duomenų negalima konkrečiai nustatyti, kokią bendros kainos dalį sudarė mokymų organizatoriaus mokesčiai, apmokėjimas seminaro lektorei, seminaro pažymėjimai ir šias išlaidas galinčių pagrįsti duomenų neturėjimas nėra pateisinamas.
40. Atkreiptinas dėmesys, jog Agentūra, nesutikdama su šiomis išlaidomis, Ataskaitoje nurodė, kad pateikta seminaro programa tiesiogiai nesusijusi su asmeninių asistentų funkcijų atlikimu; didesnė kelionės laiko dalis buvo skirta ekskursijoms, o ne kvalifikacijos kėlimui. Tuo tarpu 2025 m. rugsėjo 1 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-19499) Agentūra jau pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad už 2022 m. rugsėjo 25–29 d. vykusią dalykinę kelionę – tarptautinį seminarą „Nesmurtinės komunikacijos metodų taikymas socialiniam darbe“ – siūlytina pripažinti tinkamomis šias išlaidas: mokymų organizatoriaus mokesčiai, apmokėjimas seminaro lektorei ir už Vilniaus kolegijos kompetencijų plėtros centro pažymėjimus. Kadangi nurodytos išlaidos nėra detalizuotos, todėl Agentūra negali apskaičiuoti, kiek būtų sumažinta grąžintina suma. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ginčo, kad atsakovės darbuotojai – asmeniniai asistentai – galėjo vykti į aptariamą seminarą, kaip susijusį su jų kvalifikacijos kėlimu, nėra.
41. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. sąskaitos faktūros, serija PK Nr. 035, pagrindu atsakovė sumokėjo UAB „Pegaso kelionės“ 4 170,00 Eur už dalykinę kelionę – tarptautinį seminarą Kroatijoje. Į aptariamą seminarą vyko 6 atsakovės darbuotojai, kaina vienam asmeniui – 695,00 Eur. Iš aptariamos dalykinės kelionės organizatorės L. V. 2025 m. gegužės 28 d. rašto matyti, kad seminaro programa buvo sudaryta atsižvelgiant į skrydžių grafikus. Kadangi jame dalyvavo dalyviai iš keleto Lietuvos miestų, todėl programa buvo derinama, kad būtų tinkama visiems dalyviams. Į 695,00 Eur seminaro kainą buvo įskaičiuotos šios išlaidos: mokymų organizatoriaus mokesčiai, kelionės lėktuvu išlaidos, 4 nakvynės pajūrio kurorte su pusryčiais, grupės vadovo, gido paslaugos (reikalingos lankant socialines įstaigas Dubrovnike ir vertėjaujant), pervežimai vietiniu autobusu, apmokėjimas seminaro lektorei, Vilniaus kolegijos kompetencijų plėtros centro pažymėjimai. Aptariamas raštas, be kita ko, patvirtinta, jog už ekskursinę veiklą ir lankomus objektus seminaro dalyviai turėjo mokėti grynaisiais pinigais, t. y. į bendrą 695,00 Eur kainą asmeniui šios išlaidos neįskaičiuotos. Iš 2025 m. gegužės 28 d. E. Š. (gidės lietuvių kalba Dubrovnike, Kroatija) rašto taip pat matyti, jog gidė patvirtino, kad ekskursinė programa buvo organizuojama laisvu nuo seminaro metu ir už ją bei lankytinus objektus seminaro dalyviai mokėjo patys grynaisiais pinigais.
42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentus daro išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad 4 170,00 Eur išlaidos už 2022 m. rugsėjo 25–29 d. dalykinę kelionę – tarptautinį seminarą „Nesmurtinės komunikacijos metodų taikymas socialiniam darbe“ – buvo panaudotos ne pagal tikslinę paskirtį. Atsakovės darbuotojams, asmeninės pagalbos asistentams, turint teisę keliant savo kvalifikaciją dalyvauti seminaruose, mokymuose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, visų anksčiau šioje nutartyje nurodytų išlaidų susidarymas laikytinas būtinu, pagrįstu ir reikalingu, siekiant stiprinti aptariamoje srityje dirbančių darbuotojų profesines kompetencijas, pagerinti jų darbo procesus bei teikiamų paslaugų kokybę.
43. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytais atsakovės argumentais, jog nei šalių sudarytoje Sutartyje, nei kituose asmeninės pagalbos organizavimą ir teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra detalizuotas kvalifikacijos kėlimo sampratos turinys. Nors tiek Sutarties 7.3. punktas, tiek Aprašo 18.4. papunktis nustato, jog asmeninei pagalbai teikti skirtos išlaidos gali būti naudojamos kvalifikacijos kėlimui, tačiau nėra detalizuota kvalifikacijos kėlimo apimtis, jos ribos. Iš ginčo laikotarpiu galiojusio reglamentavimo matyti, kad jame nebuvo numatyti aiškus, tikslūs ir konkretūs kriterijai dėl skirtinų lėšų kvalifikacijos kėlimui. Pavyzdžiui, nebuvo nustatyta, kokią pinigų sumą galima skirti vienam asmeniui kvalifikacijos kėlimui užsienyje, koks darbuotojų skaičius iš vienos įstaigos turi teisę vykti į kvalifikacijos tobulinimą užsienyje, be kita ko, nebuvo nurodyta, jog dalis kvalifikacijos kėlimui reikalingų išlaidų turi būti apmokamos asmeninėmis dalyvio lėšomis ar pan. Esant teisiniam reglamentavimui, suteikiant asmeninę pagalbą teikiantiems darbuotojams vykti į mokymus, seminarus, organizuojamus užsienyje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos išlaidos, įskaitant kelionės atitinkamu transportu, nakvynės viešbutyje ar kitokio pobūdžio įstaigoje, vertėjo, gido ar kitos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su kvalifikacijos tobulinimu ir yra jos įgyvendinimo dalis. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog mokymus organizuojanti įstaiga sudaro jų programą, nurodo jų kainą, todėl nusprendus vykti į mokymus turi būti sumokėta visa suma už suteiktų paslaugų paketą, nedarant jokių išlygų atitinkamoms mokėtinoms sumoms.
44. Esant nustatytų aplinkybių visumai teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą dėl išlaidų, skirtų asmeninei pagalbai teikti, už atsakovės darbuotojų dalyvavimą 2022 m. gegužės 12–19 d. tarptautiniame kvalifikacijos tobulinimo seminare „Intervizijos organizavimas ir vedimas profesinėje veikloje“ (950,00 Eur) ir už 2022 m. rugsėjo 25–29 d. dalykinę kelionę – tarptautinį seminarą „Nesmurtinės komunikacijos metodų taikymas socialiniam darbe“ (4 170,00 Eur), todėl nepagrįstai iš atsakovės priteisė 5 120,00 Eur, kaip panaudotus ne pagal tikslinę paskirtį.
Žemesnės instancijos teismas
45. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog 5 120,00 Eur, skirti atsakovės darbuotojų – asmeninių asistentų – kvalifikacijos kėlimui viršija poreikį ir tokios sumos skyrimas mokymams nėra proporcingas gaunamam rezultatui, tinkamai neįvertino Aprašo ir Sutarties nuostatų, suteikiančių asmeninės pagalbos asistentams kelti savo kvalifikaciją. Įvertinęs nurodytas aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteisti 5 120,00 Eur ne pagal tikslinę paskirti panaudotų lėšų ir šią ieškovės reikalavimo dalį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
46. Kaip jau minėta nutarties 21 punkte, ieškovės prašomas priteisti 6 158,47 Eur ne pagal tikslinę paskirtį panaudotas lėšas asmeninei pagalbai teikti ir administruoti sudaro ne tik 5 120,00 Eur panaudoti atsakovės darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui, bet ir 916,90 Eur išlaidos už namų apyvokos, maisto, medicinines prekes, 29,61 Eur už kanceliarines prekes ir 91,96 Eur už spausdinimo paslaugas, iš viso 1 038,47 Eur.
47. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu priteisęs iš atsakovės 1 038,47 Eur už namų apyvokos, maisto, kanceliarinių, medicininių prekių įsigijimą, spausdinimo paslaugas, nurodė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, kiek ir kokių įsigytų namų apyvokos priemonių buvo panaudota tiesiogiai asmeninės pagalbos teikimui. Pažymėjo, jog atsakovė nepagrindė būtinumo ir tiesioginių sąsajų tarp įsigytų prekių ir teikiamos asmeninės pagalbos.
48. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad šalių sudarytoje Sutartyje buvo nustatyta, jog asmeninei pagalbai teikti skirtos išlaidos gali būti panaudotos tiesiogiai su asmeninės pagalbos organizavimu susijusioms mažos vertės turinčioms prekėms, priemonėms ir inventoriui įsigyti, tai ir buvo padaryta.
49. Pagal Sutarties 7.4. punktą, atsakovė įsipareigojo gautas lėšas asmeninės pagalbos organizavimui, be kita ko, naudoti tiesiogiai su asmeninės pagalbos organizavimu susijusioms mažos vertės turinčioms prekėms, inventoriui įsigyti. Pagal Aprašo 18.5 papunktį, lėšos asmeninei pagalbai teikti gali būti naudojamos „2.2.1.1.1.30. Kitų prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos“, t. y. šiame papunktyje nurodytos išlaidos skiriamos užtikrinti prekių ir paslaugų, būtinų asmeninei pagalbai, teikimą.
50. Iš Ataskaitos nustatyta, kad atsakovė Aprašo 18.5. papunkčiui priskyrė šias išlaidas: 1) 270,76 Eur už namų apyvokos prekes (25 vnt. namų kvapai, 11 vnt. žvakių stikliniuose induose, 1 vnt. sieninis laikrodis); 2) 69,37 Eur už maisto ir namų apyvokos prekes (2 vnt. kavos, 8 dėžutės saldainių, 2 vnt. dušo želė, 2 vnt. šampūno, 1 vnt. kepimo popieriaus, 2 vnt. maišelių, 4 rul. popierinio rankšluosčio); 3) 74,05 Eur namų apyvokos prekės (2 vnt. skysto skalbiklio, 2 pak. Vileda drėgnų šluosčių po 10 vnt., 3 pak. Vileda kempinių po 10 vnt., 6 vnt. maišelių fasavimui, įvairių rūšių didelės pakuotės); 4) 29,61 Eur už kanceliarines prekes (2 dėžutės flomasterių, 1 dėžutė spalvotų pieštukų, 1 pakelis maišelių, 2 pakeliai spalvoto popieriaus, 2 pakeliai spalvoto kartono, 2 vnt. piešimo sąsiuvinių); 5) 311,87 Eur už namų apyvokos ir medicinines prekes (2 vnt. rankų dezinfekanto 5 l, 10 pak. tualetinio popieriaus 24 vnt., 2 vnt. mopsas Roll&Up, 2 vnt. skysto muilo 5 l, 5 pak. servetėlių virtuvei 72 vnt., 10 vnt. popierinių rankšluosčių, 5 kg grindų ploviklio, 1 vnt. šepetys su semtuvėliu, 1 vnt. grindų šluostė, 1 vnt. WC valiklis); 6) 91,96 Eur už spausdinimo paslaugas; 7) 168,40 Eur už namų apyvokos ir medicinines prekes ( 8 vnt. popierinių rankšluosčių, 10 pak. šiukšlių maišų po 10 vnt., 6 vnt. drėgnų šluosčių, 21 vnt. popierinių rankšluosčių, 3 vnt. grindų ploviklio 5 l, 2 vnt. skystos skalbimo priemonės 5 l); 8) 22,45 Eur už namų apyvokos prekes (3 vnt. baliklio Ace lemon, 4 pak. drėgnų servetėlių langams po 30 vnt., 2 vnt. langų valiklio, 2 vnt. popierinių rankšluosčių). Pažymėtina, nors atsakovė pateikė PVM sąskaitas faktūras, pagrindžiančias aptariamų prekių / paslaugų įsigijimą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šios išlaidos buvo tiesiogiai skirtos prekėms ir paslaugoms, būtinoms užtikrinti asmeninės pagalbos teikimą.
51. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog iš 2022 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitos faktūros, serija ŽSM Nr. 2204179, matyti, jog 270,76 Eur buvo panaudoti 25 vnt. namų kvapų, 11 vnt. žvakių stikliniuose induose, 1 vnt. sieninio laikrodžio įsigijimui, o iš 2022 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. MON1011333, matyti, kad, be kita ko, įsigyta 2 vnt. kavos, 8 dėžutės saldainių. Teismo vertinimu, šių išlaidų patyrimas negali būti priskirtas prie būtinų išlaidų, reikalingų asmeninės pagalbos teikimui. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. A1-478 patvirtintą Asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarkos aprašo (toliau – Asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarkos aprašas) 2 punktą asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tikslas – atsižvelgiant į individualius asmens poreikius, suteikti jam individualią pagalbą namuose ir viešojoje aplinkoje (palydint ir komunikuojant), kuri padėtų jam gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse. Minėta, nors asmeninei pagalbai teikti išlaidas galima skirti kitų prekių ir paslaugų įsigijimui, tačiau jos turi būti susijusios su asmeninės pagalbos teikimo užtikrinimu. Nurodytos prekės, kaip žvakės, namų kvapai, sieninis laikrodis, kava ar saldainiai, negali būti laikomos būtinomis ir reikalingomis asmeninės pagalbos teikimui.
52. Iš 2022 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. MON1010487 matyti, kad 74,05 Eur suma buvo išleista šioms prekėms: 2 vnt. skysto skalbiklio, 2 pak. Vileda drėgnų šluosčių po 10 vnt., 3 pak. Vileda kempinių po 10 vnt., 6 vnt. fasavimo maišelių, įvairių rūšių didelės pakuotės. Pagal 2022 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. OLV056353 atsakovė, be kita ko, už 22,45 Eur įsigijo 3 vnt. baliklio Ace lemon, 4 pak. drėgnų servetėlių langams po 30 vnt., 2 vnt. langų valiklio, 2 vnt. popierinių rankšluosčių. Iš 2022 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitos faktūros, serija ŽSM Nr. 2204253, matyti, jog atsakovė už 168,40 Eur įsigijo 8 vnt. popierinių rankšluosčių, 10 pak. šiukšlių maišų po 10 vnt., 6 vnt. drėgnų šluosčių, 21 vnt. popierinių rankšluosčių, 3 vnt. grindų ploviklio 5 l, 2 vnt. skystos skalbimo priemonės 5 l. Iš 2022 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. MON1011333 matyti, kad už 69,37 Eur įsigyta 2 vnt. kavos, 8 dėž. saldainių, 2 vnt. dušo želė, 2 vnt. šampūno, 1 vnt. kepimo popieriaus, 2 vnt. maišelių, 4 rul. popierinio rankšluosčio. Iš 2022 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 2204731 matyti, jog už 311,87 Eur įsigyti 2 vnt. rankų dezinfekanto 5 l, 10 pak. tualetinio popieriaus 24 vnt., 2 vnt. mopsas Roll&Up, 2 vnt. skysto muilo 5 l, 5 pak. servetėlių virtuvei 72 vnt., 10 vnt. popierinių rankšluosčių, 5 kg grindų ploviklio, 1 vnt. šepetys su semtuvėliu, 1 vnt. grindų šluostė, 1 vnt. WC valiklis.
53. Pagal Asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarkos aprašo 27 punktą, asmeninis asistentas, atsižvelgdamas į konkretaus asmens poreikius, asmens galimybes ir Sutartyje nustatytas sąlygas: teikia asmeniui pagalbą namuose ir viešojoje aplinkoje, skatindamas jo savarankiškumą, būtiną kasdieniame gyvenime; teikia asmeniui individualią diskretišką pagalbą, susijusią su asmens higiena (padeda apsirengti, nusiprausti, nusimaudyti, pasinaudoti tualetu ir kt.); lydi asmenį į sveikatos priežiūros ir (ar) kitas valstybės ir (ar) savivaldybės institucijas, įstaigas, organizacijas, užimtumo įstaigas, darbą, laisvalaikio praleidimo vietą ir kt., teikia pagalbą judant įvairiais paviršiais ir kt.; teikia pagalbą asmeniui maitinimosi procese (paruošia stalo įrankius, padeda juos pakelti ir palaikyti valgymo metu, planuoti mitybą ir kt.); teikia asmeniui individualią pagalbą, padedančią adekvačiai reaguoti į jį supančią aplinką, užmegzti ir palaikyti su ja socialinius santykius (bendrauti, kalbėti, orientuotis laike ir aplinkoje, laikytis dienos režimo, ugdytis savivoką, gebėjimą disponuoti finansiniais ištekliais, tinkamai vartoti vaistus, būti socialiai aktyviam, organizuoti poilsį, laisvalaikį ir kt.) (27.1–27.5 papunkčiai). Aptartose Aprašo nuostatose nėra numatyta, kad asmeninė pagalba asmenims gali būti teikiama pačios įstaigos viduje, jos patalpose, todėl teismas mano, jog atsakovė neįrodė, kad paslaugų gavėjai nuolat lankosi jos patalpose, kuriose jiems teikiama asmeninė pagalba gaminant maistą, prausiantis ar pan., todėl buvo būtina ir reikalinga pirkti tokias priemones, kaip skystą skalbiklį, rūbų baliklį, dušo želė, šampūną, kepimo popierių, fasavimo maišelius (CPK 178 straipsnis). Atsakovė taip pat neįrodinėjo, kad įstaigos patalpos pritaikytos būtent tokių paslaugų, kaip prausimosi, maisto gaminimo ar pan., teikimui. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad dideliais kiekiais 2022 m. gruodžio mėnesį buvo perkamas ir rankų dezinfekantas (30 litrų), taip pat rankų ir paviršių dezinfekantas (6 litrai), tualetinis popierius, skystas muilas su glicerinu (20 kg), antibakterinis skystas muilas (20 litrų), popieriniai rankšluosčiai (39 vienetai) ir kita. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, jog atsakovė nepateikė detalios informacijos, kiek dažni yra atvejai, kai asmuo, kuriam teikiama asmeninio asistento pagalba, naudojasi įstaigos patalpomis, jose esančiomis valymo, higienos priemonėmis. Taip pat, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors atsakovė pateikė 2022 m. asmeninės pagalbos gavėjų sąrašą, tačiau jame esantys duomenys nepatvirtina, kiek ir kokių įsigytų namų apyvokos priemonių buvo panaudota tiesiogiai asmeninės pagalbos teikimui.
54. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog ne visos išlaidos kitų prekių ir paslaugų įsigijimui, buvo pripažintos panaudotos ne pagal tikslinę paskirtį. Remiantis byloje esančiais įrodymais matyti, jog dalis atsakovės įsigytų prekių, tokių kaip rankų dezinfekantas, paviršių dezinfekantas, popieriniai rankšluosčiai, vienkartinės vinilinės pirštinės, įvairios kanceliarinės prekės (tušinukai, žirklės, klijai ir kt.), dalis spausdinimo paslaugų ir pan., buvo pripažintos įsigytos pagrįstai, nepažeidžiant Sutarties bei Aprašo nuostatų.
55. Pažymėtina, jog pagal Aprašo 20 punktą einamaisiais metais savivaldybių administracijoms skirtos lėšos asmeninei pagalbai teikti ir administruoti naudojamos iki einamųjų metų gruodžio 31 d. Savivaldybių administracijos einamaisiais metais nepanaudotas lėšas, skirtas asmeninei pagalbai teikti ir administruoti, privalo grąžinti Departamentui iki kitų metų sausio 5 d. (Aprašo 21 punktas). Analizuojant byloje esančias PVM sąskaitas faktūras, jų išrašymo datą, įsigytų prekių rūšį, jų kiekius, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad dalis prekių, įvardijamų kaip namų apyvokos prekės, buvo įsigyjamos tam, kad būtų išnaudotos einamiesiems metams skirtos lėšos asmeninei pagalbai teikti, ir jų nereikėtų grąžinti.
56. Iš byloje esančios 2022 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. RAS003979 matyti, jog 29,61 Eur buvo panaudoti kanceliarinių prekių įsigijimui (2 dėžutės flomasterių, 1 dėžutė spalvotų pieštukų, 1 pak. maišelių, 2 pak. spalvoto popieriaus, 2 pak. spalvoto kartono, 2 vnt. piešimo sąsiuvinių), o pagal 2022 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 786108 buvo įsigyta spausdinimo paslaugų už 91,96 Eur, iš viso 121,57 Eur. Pasisakant dėl šių išlaidų sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jų pagrįstumo atsakovė taip pat neįrodė. Telšių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija iš esmės nepateikė įrodymų, kad jai buvo būtina įsigyti kanceliarinių prekių, kurios buvo naudojamos asmeninės pagalbos gavėjams lavinti kūrybinius gebėjimus, tokiu būdu bandant su jais užmegzti ryšį ir pan. Iš minėtos PVM sąskaitos faktūros, pagal kurią buvo įsigytos spausdinimo paslaugos, nėra galimybės nustatyti, kas konkrečiai į įsigyjamų paslaugų kainą įėjo, todėl negalima daryti išvados, kad už šias paslaugas sumokėti pinigai buvo skirti asmeninės pagalbos išlaidoms padengti. Atsakovė neįvykdė savo pareigos įrodyti ir pagrįsti įsigytų spausdinimo paslaugų būtinumą, reikalingumą, susijusį tiesiogiai su asmeninės pagalbos teikimu. Nors, atsakovės teigimu, spausdinimo paslaugos buvo panaudotos skrajučių, lankstinukų gamybai, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui pateikta nebuvo (CPK 178 straipsnis).
57. Kasacinis teismas yra pasisakę, jog tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo naštą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas).
58. Šaliai, neįgyvendinus CPK nustatytos pareigos įrodyti aplinkybes, kurias ji teigia, tenka prisiimti iš to kylančias negatyvias pasekmes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė teisingą išvadą, jog atsakovė 1 038,47 Eur sumą panaudojo ne pagal tikslinę paskirtį – ne su asmeninės pagalbos teikimu susijusioms išlaidoms, todėl turi prisiimti iš to išplaukiančias negatyvias pasekmes. Pažymėtina, jog atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek pateiktu apeliaciniu skundu nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdama įrodyti panaudotos 1 038,47 Eur sumos pagrįstumą. Vien PVM sąskaitų faktūrų pateikimas nepatvirtina atsakovės argumentų, kad būtent tokios įsigyjamos prekės ir jų kiekiai buvo reikalingi ir naudojami su asmeninės pagalbos teikimu susijusioms išlaidoms padengti. Be to, procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, kad šios išlaidos proporcingai dengiamos iš visų gaunamų pajamų. Dalį šių priemonių įsigijo iš asmeninės pagalbos lėšų (25 proc.), tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad būtent toks kiekis priemonių už išleistą sumą buvo reikalingas ir tiesiogiai susijęs su asmeninės pagalbos teikimu.
59. Pagal Sutarties 5.2.2. punktą, ieškovė – savivaldybės administracija turi teisę reikalauti iš atsakovės (vykdytojo) per savivaldybės administracijos nustatytą terminą grąžinti netinkamai panaudotas lėšas, o vykdytojui jo negrąžinus, kreiptis dėl netinkamai panaudotų lėšų priteisimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sutarties 13 punktu atsakovė įsipareigojo lėšas, panaudotas ne pagal tikslinę paskirtį ir (ar) nesilaikant jų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, grąžinti ieškovei per ieškovės nurodytą terminą. Pagal Sutarties 18 punktą, už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą Sutarties šalys atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. O pagal Sutarties 19 punktą, atsakovė Lietuvos Respublikos įstatytų nustatyta tvarka atsako už gautų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą pagal tikslinę paskirtį, informacijos ir pateiktų dokumentų tikslumą, gautų lėšų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Atsakovė, nevykdydama arba netinkamai vykdydama savo įsipareigojimus pagal Sutartį, privalo atlyginti ieškovei dėl to patirtus nuostolius (Sutarties 20 punktas).
60. Pažymėtina, kadangi nagrinėjamu atveju ginčo šalis siejo sutartiniai santykiai, todėl jiems taikytinos sutartinę civilinę atsakomybę taikytinos teisės normos. CK 6.245 straipsnio 3 dalis nustato, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovų neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, skolininko kaltė – preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
61. Nagrinėjamu atveju atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji pažeidė Sutarties 5.2.2, 13, 18, 19, 20 punktus – 1 038,47 Eur panaudojo ne pagal tikslinę paskirtį, taigi atsirado nuostoliai (žala), kuriuos ji turi atlyginti ieškovei. Atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimas tiesiogiai sąlygojo atsiradusius nuostolius ir tarp jų yra priežastinis ryšys. Kadangi nagrinėjamu atveju Sutarties šalis siejo sutartiniai, o ne deliktiniai santykiai, todėl atsakovės kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jos kaltės dėl atsiradusios žalos, tenka atsakovei (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013). Pažymėtina, jog atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog ieškovė nepatyrė žalos, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ji būtų sumokėjusi Agentūrai 43 302,67 Eur. Pasisakant dėl šio argumento, svarbus yra Aprašo 26 punktas, kuris nustato, jog asmeninės pagalbos teikėjas, atsižvelgdamas į lėšų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų ir lėšų pervedimo sutarčių su savivaldybių administracijomis nuostatas, užtikrina, kad pagal lėšų pervedimo sutartis su savivaldybių administracijomis skirtos lėšos būtų naudojamos pagal tikslinę paskirtį. Lėšas, panaudotas ne pagal tikslinę paskirtį ir (ar) netinkamai, ir (ar) neteisėtai, nesilaikant lėšų pervedimo sutarčių, asmeninės pagalbos teikėjas privalo nedelsdamas grąžinti savivaldybių administracijoms, o šios – Departamentui. Šiame Aprašo punkte nurodytų lėšų negrąžinus, jos išieškomos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis nurodytu reglamentavimu būtent atsakovės pareiga buvo užtikrinti gaunamų lėšų panaudojimą pagal tikslinę paskirtį. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovė tinkamai nevykdė Sutarties ir pažeidė jos bei Aprašo nuostatas, jai kyla pareiga grąžinti ieškovei ne pagal tikslinę paskirtį panaudotas lėšas (1 038,47 Eur), o ieškovė šią sumą grąžins trečiajam asmeniui – Agentūrai.
62. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad tariamą Sutarties pažeidimą nustatė ne pati ieškovė, o trečiasis asmuo, kuris net neturi teisės vertinti ir pripažinti tarp šalių sudarytos Sutarties teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka. Ataskaitos parengimo metu galiojusios Aprašo redakcijos 25 punktas nustatė, kad Agentūra koordinuoja ir kontroliuoja Sutarčių vykdymą užtikrindama, kad savivaldybių administracijoms skirtos lėšos asmeninei pagalbai teikti ir administruoti būtų naudojamos pagal tikslinę paskirtį, ir atsitiktiniu būdu tikrina, kaip savivaldybių administracijos naudoja asmeninei pagalbai teikti ir administruoti skirtas lėšas. Nurodytas reglamentavimas patvirtina, kad trečiasis asmuo – Agentūra – nagrinėjamu atveju turėjo teisę vertinti lėšų, skirtų asmeninei pagalbai teikti, panaudojimą.
Žemesnės instancijos teismas
63. Apeliaciniame skunde atsakovė iškėlė atsakomybės ieškovei kilimo klausimą CK 6.271 straipsnio 4 dalies pagrindu.
64. CK 6.271 straipsnio 4 dalis nustato, jog valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pažymėtina, jog nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme ir skundžiame sprendime toks klausimas nebuvo sprendžiamas, atsakovė nekėlė atsakomybės ieškovei klausimo minėtos teisės normos pagrindu.
65. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
66. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad dispozityviosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 49 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktas).
67. Kadangi pirmosios instancijos teisme atsakovė nereiškė reikalavimo ieškovei CK 6.271 straipsnio 4 dalies pagrindu, todėl nagrinėjant civilinę bylą apeliacine tvarka, atsakovė savo skundo argumentų negali grįsti aplinkybėmis ar kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo sprendžiami ir vertinami pirmosios instancijos teisme.
68. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pagal Sutarties 5 punktą ieškovė turėjo teisę, o ne pareigą tikrinti ir kontroliuoti lėšų panaudojimo būdus. Apeliantės teigimu, pati ieškovė netinkamai vykdė tarp šalių sudarytos Sutarties nuostatas, todėl turi būti vertinama ir pačios ieškovės atsakomybė, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino.
69. Pasisakant dėl šių atsakovės apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog, pagal Sutarties 5 punktą, ieškovė turėjo teisę, o ne pareigą kontroliuoti lėšų panaudojimo būdus ir atsakovės bandymas permesti civilinę atsakomybę ieškovei yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais sutinka. Sutarties 5.1. punktas nustato, jog ieškovė turi teisę atlikti lėšų, pervestų atsakovei Sutarties 1 punkte nurodytai asmeninei pagalbai vykdyti, panaudojimo vertinimą ir priežiūrą. Ieškovė taip pat turi teisę vertinti, ar lėšos panaudotos pagal tikslinę paskirtį (Sutarties 5.1.1. punktas). Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė nereiškė ieškovei jokių priešpriešinių reikalavimų (priešieškinio), todėl, laikantis apeliacijos ribų, apeliacinės instancijos teismas neturi teisės pasisakyti dėl reikalavimų, prašymų (atsakomybės ieškovei kėlimo klausimo), kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjami (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
70. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylą mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 1 038,47 Eur ne pagal tikslinę paskirtį panaudotas lėšas už namų apyvokos, maisto, kanceliarinių, medicininių prekių ir spausdinimo paslaugų įsigijimą, todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
71. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino asmeninės pagalbos asistentų kvalifikacijos kėlimą reglamentuojančias teisės normas ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai tenkino ieškinį visa apimtimi. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš atsakovės ieškovei priteistą sumą sumažinant iki 1 038,47 Eur, atitinkamai pakeičiant šio procesinio sprendimo rezoliucinę dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
72. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022). Kadangi nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą pasisakyta dėl esminių šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, todėl dėl kitų šalių motyvų, kurie nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo
73. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
74. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme jokių bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Kadangi pirmosios instancijos teisme ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, todėl tenkinus ieškinį visiškai iš atsakovės valstybei priteistas 139,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsakovė ir trečiasis asmuo duomenų apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
75. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
76. Išnagrinėjus civilinę bylą apeliacine tvarka nuspręsta pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą sumažinant iš atsakovės ieškovei priteistiną ne pagal tikslinę paskirtį panaudotų lėšų sumą iki 1 038,47 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista įstatymo, todėl iš atsakovės valstybei priteistinas 23 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo 1 038,47 Eur priteistos sumos, atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
77. Apeliantė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 139,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 500,00 Eur išlaidas advokato pagalbai už apeliacinio skundo surašymą apmokėti, iš viso 639,00 Eur.
78. Apeliantės skundą patenkinus iš dalies, patenkinta 83,14 proc. apeliantės reikalavimo, iš ieškovės priteistina 531,26 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai (639,00 Eur x 83,14 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu teisėjų kolegija
nutaria:
Pakeisti Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Telšių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos, juridinio asmens kodas 180378949, 1 038,47 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt aštuonis eurus ir 47 ct) ne pagal tikslinę paskirtį panaudotų lėšų ieškovei Telšių rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 180878299.
Priteisti iš atsakovės Telšių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos, juridinio asmens kodas 180378949, 23 Eur (dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).
Kitą ieškinio dalį atmesti“.
Priteisti iš ieškovės Telšių rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 180878299, 531,26 Eur (penkis šimtus trisdešimt vieną eurą ir 26 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei Telšių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijai, juridinio asmens kodas 180378949.