- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-26
- Bylos Nr.
- e2A-11-368/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00554-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- A. Š., J. Č.
- Atsakovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- J. P.
- Kategorijos
- 2.6.16.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Linos Muchtarovienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių A. Š. ir J. Č. ieškinį atsakovui A. P., trečiajam asmeniui J. P., dėl susitarimo nutraukti nuomos sutartį ir naujos nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės A. Š. (buvusi pavardė P.) ir J. Č. kreipėsi į teismą, prašydamos: 1) pripažinti nuo sudarymo momento (ab initio) negaliojančiu 2020-10-28 datuotą susitarimą dėl A. P. ir J. Č. 2015-10-05 privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo; 2) pripažinti nuo sudarymo momento (ab initio) negaliojančia A. P. ir J. Č. 2021-03-01 datuotą privačios žemės nuomos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovių A. Š. ir J. Č. lygiomis dalimis – po 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. P. bei lygiomis dalimis – po 11,53 Eur, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
3. Teismas sprendė, jog, nors byloje yra duomenų apie A. P. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) ir 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas), tačiau remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog 2020 m. spalio 28 d. susitarimas buvo surašytas (o ne atspausdintas) paties atsakovo A. P. ir/ar jo pasirašytas.
4. Teismas darė išvadą, kad atsakovas A. P. nėra ginčijamo susitarimo nutraukti žemės nuomos sutartį šalis. Šio sandorio šalimis yra ieškovė J. Č. bei byloje trečiojo asmens statusą turintis J. P., veikęs pagal 2010 m. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo visiškai aiškiai ir suprantamai keliamas klausimas dėl atsakovo tinkamumo, o iš ieškovės atstovės advokatės pozicijos ir teisinių argumentų yra aišku, jog ieškovės nepageidavo, kad atsakovas būtų pakeistas ar bendraatsakovu įtrauktas J. P..
6. Teismas sprendė, kad konstatavus, jog atsakovas A. P. nėra 2020 m. spalio 28 d. datuoto susitarimo šalimi, t. y. nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis, ieškinys šio reikalavimo dalyje atmestinas kaip pareikštas netinkamam atsakovui.
7. Teismas pažymėjo, kad antruoju ieškinio reikalavimu prašydamos panaikinti 2021 m. kovo 1 d. privačios žemės nuomos sutartį ieškovės jokių savarankiškų šio sandorio panaikinimo pagrindų nenurodė, šį reikalavimą laikė išvestiniu iš pirmojo. Teismo posėdžio metu ieškovė J. Č. paaiškino, kad šią sutartį su atsakovu A. P. sudarė laisva valia, sutarties sąlygos jai tinka, ji norinti žemės sklypą nuomoti būtent A. P.. Todėl netenkinus ieškinio reikalavimo dėl 2020 m. spalio 28 d. datuoto susitarimo dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo panaikinimo, teismas neturi jokio teisinio pagrindo naikinti 2021 m. kovo 1 d. privačios žemės nuomos sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
8. Apeliaciniu skundu ieškovė A. Š. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti A. Š. ir J. Č. ieškinio reikalavimus. Netenkinus pirmojo nurodyto reikalavimo – panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas pažeidė be kita ko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnį ir aktualią teismų praktiką. Teismui sprendime teigiant, kad klausimas dėl atsakovo tinkamumo pagrįstai buvo keliamas dar šalių procesiniuose dokumentuose, teismas ir toliau išsamiai nagrinėjo bylą, siekė aiškinti šalių tarpusavio santykius, susitarimo sudarymo ir kitas aplinkybes. Teismas tęsė šalių apklausas ir bylos nagrinėjimą nei karto nenurodydamas, kad ieškovių įvardintos proceso šalys nėra tinkamos. Teismui dar bylos nagrinėjimo metu nustačius būtinybę pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu arba J. P. įtraukti atsakovu, teismas nė karto šalims nepasiūlė to padaryti, tai sąlygoja, jog teismas neatliko pareigos išaiškinti tokio procesinio veiksmo padarinių.
8.2. Nepaisant to, kad ieškovės atstovė tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tiek baigiamosios kalbos metu išsakė poziciją atsakovu palikti A. P., tai nepanaikino teismo pareigos išaiškinti šalims procesinių pasekmių, kad ieškinio reikalavimai gali būti atmesti.
8.3. Teismas ex officio (pagal pareigas) turėjo pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu. Ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad susitarimas sudarytas ir pasirašytas 2021-03-01-14:02, o ne 2020-10-28. Teismui gavus tokius duomenis, susitarimo negaliojimo faktas yra akivaizdus, susitarimas yra niekinis, prieštaraujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies, 1.81 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Šiuo atveju gavus 2021-06-02 Informacinių technologijų tyrimo specialisto A. G. išvadą, nereikėjo jokių papildomų aplinkybių nustatyti, kad susitarimas yra sudarytas ir pasirašytas atgaline data. Tarp šalių negali būti ginčo, jog susitarimas yra sudarytas ir pasirašytas atgaline data, dėl to susitarimas yra niekinis, nes prieštarauja imperatyvioms normoms.
8.4. Susitarimas yra niekinis ir negaliojantis ab initio (nuo pradžios), tai daro negaliojančia ir žemės nuomos sutartį 2, remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi ir BK 300 straipsniu. Nei proceso šalims, nei teismui neturėtų kilti abejonių ar netikro dokumento pagaminimas (t. y. susitarimo atgaline data surašymas), pažeidžia kokią nors imperatyvią normą. Jei nebūtų atgaline data buvęs sudarytas susitarimas, nebūtų net teorinių galimybių dėl to paties žemės sklypo sudaryti žemės nuomos sutartį 2, kai yra galiojanti žemės nuomos sutartis 1.
8.5. Susitarimas yra niekinis ir negaliojantis ab initio, kaip ir žemės nuomos sutartis 2, remiantis CK 1.81 straipsnio 1 dalimi. Susitarimo sudarymas atgaline data patvirtina atsakovo tikslą – padaryti žalą seseriai A. Š.. A. Š. ir atsakovo santykiai yra konfliktiški, atsakovas ir anksčiau vykdė galimai nusikalstamas veikas A. Š. atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo vykdymas, kuriame vertinamos galimai nusikalstamos veikos susijusios su atsakovo veiksmais A. Š. atžvilgiu, parodo atsakovo piktybiškumą, siekį bet kokia kaina susidoroti su A. Š..
8.6. Net ir vertinant įgaliojimą, darytina išvada, kad įgaliojime nenumatyta teisė įgaliotiniui nutraukti kokius nors santykius (įskaitant ir nuomos teisinius santykius), visas įgaliojimo turinys nukreiptas į naujų teisinių santykių sukūrimą ar esamų palaikymą, bet ne nutraukimą.
8.7. A. Š. turėjo stiprų ir įrodymais pagrįstą interesą tęsti veiklą žemės sklype. Tuo tarpu atsakovas elgėsi žinomai neteisėtai ir galimai nusikalstamai – galimai suklastojęs dokumentus įgijo žemės sklypo valdymo teisę, tačiau šios aplinkybės teismo sprendime nebuvo įvertintos.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas A. P. prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti atsakovui iš ieškovių 1452,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad, nepaisant to, jog ieškovių atstovė tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tiek baigiamosiose kalbose išsakė poziciją atsakovu palikti A. P., o J. P. palikti trečiuoju asmeniu, teismas vis tiek turėjo pareigą išaiškinti šalims procesines pasekmes, kad ieškinio reikalavimai gali būti atmesti, taip buvo pažeistos CPK 45 straipsnio 1, 3 dalies, 230, 243 straipsnių nuostatos, nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovė teigdama apie pirmiau minėtų proceso teisės normų tariamą pažeidimą neįrodinėja, kad dėl to byla buvo neva neteisingai išspręsta bei kodėl. Ieškovė iki šiol laiko, jog atsakovu pagrįstai kilusiame ginče yra nurodytas A. P., o J. P. procesinė padėtis turi būti ne atsakovu, o trečiuoju asmeniu, kaip ir buvo nurodyta ieškinyje.
9.2. Atsakovas jau atsiliepime į ieškovių ieškinį nurodė: „Pirmiausia būtina pažymėti, kad ieškovių A. P. ir J. Č. ieškiniu prašomo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2020 m. spalio 28 d. susitarimo, sudaryto tarp ieškovių A. P. ir J. Č., šalimi atsakovas nebuvo. Kaip matyti iš šio susitarimo turinio, ieškovė A. P. šiame sandoryje buvo atstovaujama savo tėvo J. P. <...> Atsakovui nebuvo žinomas ieškovės A. P. ir jos tėvo J. P. susitarimo dėl A. P. atstovavimo turinys, todėl jei ji turi kokių nors konkrečių pretenzijų savo tėvui J. P., kaip savo įgaliotam atstovui (ar buvusiam įgaliotam atstovui), jas jam ir turėtų reikšti. Tačiau kažkodėl tai tėvą J. P. ieškovė A. P. ieškinyje nurodo kaip trečiąjį asmenį“.
Šalies argumentai
9.3. Ieškovės nepagrįstai nurodo, kad A. P. ir J. P. yra neva nesąžiningi, nuolat dirbtinai kuriantis versijas, klastojantys dokumentus, jie neva taiko praktiką važiuoti pas vykstantiems procesams galinčius padaryti įtaką asmenis tikslu gauti naudos įgyjant pranašumą, ir tai pagrįsdamos remiasi po pasibaigusio 2021 m. liepos 14 d. teismo posėdžio toliau besitęsiančiu garso įrašu. Iš pasibaigus teismo posėdžiui (2021 m. liepos 14 d.), likus toliau įjungtai teismo įrašinėjimo įrangai, įrašyto bendravimo turinio tarp atsakovo A. P., jo atstovo ir trečiojo asmens J. P. (kurie nežinojo, kad teismo įrašinėjimo įranga liko įjungta ir po paskelbimo, kad posėdis baigtas, kas yra reikšminga sprendžiant dėl tikrųjų aplinkybių bei kas iš proceso dalyvių jas nurodo tokias, kokios jos buvo iš tikro), priešingai nei bandoma pateikti apeliaciniame skunde, matyti, kad atsakovas bei trečiasis asmuo nekūrė jokių išgalvotų versijų, nesiruošė kaip nors paveikti ieškovės J. Č., o, būtent iš minėtų asmenų pokalbio turinio matyti, kad iš tikro susitarimas tarp trečiojo asmens J. P., kuris veikė kaip ieškovės A. Š. atstovas pagal įgaliojimą, bei ieškovės J. Č. dėl 2015 m. spalio 5 d. nuomos sutarties nutraukimo įvyko būtent 2020 m. spalį, kada įgaliojimas nebuvo atšauktas bei galiojo, tik, kad susitarta buvo žodžiu, susitarimas nebuvo raštu įformintas 2020 m. spalį, o buvo įformintas raštu 2021 pavasarį.
9.4. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, 2020 m. spalio 28 d. susitarime nurodyta jo sudarymo data – 2020 m. spalio 28 d. – buvo įrašyta ne todėl, kad tuo metu dar galiojo įgaliojimas, bet dėl to, kad dėl 2015 m. spalio 5 d. nuomos sutarties nutraukimo ir buvo susitarta tada.
9.5. Ieškovių akcentuojama 2021 m. birželio 2 d. Informacinių technologijų tyrimo specialisto A. G. išvada neturi jokios teisinės reikšmės, nes joje nebuvo tirta ir nėra nustatyta, kada ieškovė J. Č. faktiškai susitarė su J. P., atstovavusiu A. Š., dėl 2015 m. spalio 5 d. nuomos sutarties nutraukimo. Ginčo dėl to, kada trečiojo asmens J. P. paprašytas atsakovas A. P. kompiuteriu perspausdino J. P. ranka surašytą 2020 m. spalio 28 d. susitarimo tekstą bei jį nuvežė J. Č., nėra.
9.6. Pati ieškovė A. Š. pareikalavo, kad ieškovė J. Č. įvykdytų jų sudarytą susitarimą dėl 2015 m. spalio 5 d. žemės nuomos sutarties nutraukimo, taigi patvirtino šį sandorį, todėl neteko teisės jo ginčyti.
9.7. Tam, kad teismui būtų buvęs pagrindas savo iniciatyva pripažinti 2020 m. spalio 28 d. susitarimą niekiniu, privalėjo egzistuoti įstatyme ir teismų praktikoje nurodytos sąlygos. Tačiau tokių nebuvo, nes toks susitarimas iš tikro buvo sudarytas 2020 m. rudenį, jis neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, taip pat neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, sudarytas ieškovės J. Č. su ieškove A. Š., atstovaujamos įgaliotinio trečiojo asmens J. P.. Jis nėra suklastotas.
9.8. Nepagrįstai ieškinyje bei apeliaciniame skunde teigiama, jog minėtame įgaliojime neva nėra numatyta teisė įgaliotiniui (J. P.) nutraukti kokius nors teisinius santykius, kas yra netiesa. Minėtame įgaliojime yra nustatyta, jog ieškovės A. Š. įgaliotinis J. P. turi teisę pilnai vykdyti A. Š., kaip ūkininko veiklą, o akivaizdu, kad vykdymas ūkininko veiklos apima tiek naujų teisinių santykių sukūrimą, tiek jų modifikavimą, tiek jų nutraukimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Byloje kilo ginčas dėl susitarimo nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį ir naujai sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiomis.
Faktinės bylos aplinkybės
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. Š. 2010-07-12 įgaliojimu, patvirtintu notaro (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), įgaliojo savo tėvą – trečiąjį asmenį – J. P. atstovauti A. Š. valstybės institucijose, pilnai vykdyti jos, kaip ūkininko veiklą, pirkti jos vardu kilnojamuosius bei nekilnojamuosius daiktus ir atlikti kitus veiksmus, numatant, kad įgaliojimas galios iki 2020-12-31. 2015 m. spalio 5 d. privačios žemės nuomos sutartimi Nr. 1 J. Č. išnuomojo A. P. 6 metų laikotarpiui 27,5 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 28 d. susitarimu A. P. ir J. Č. susitarė nutraukti privačios žemės nuomos sutartį, kuri buvo sudaryta 2015 m. spalio 5 d. Susitarimą pasirašė J. P., pagal įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir J. Č.. Įgaliojimas, kurio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 6 d. pareiškimu apie įgaliojimo panaikinimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaikintas. A. Š. 2021-03-29 gavo atsakovo A. P. el. laišką, kuriame buvo nurodyta, kad nuo šių metų kovo 1 d. žemės sklypą, priklausantį J. Č., nuomojasi ūkininkas A. P..
Dėl 2020 m. spalio 28 d. susitarimo nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį panaikinimo
13. Ieškiniu A. Š. ir J. Č. pateiktu atsakovui A. P. prašė panaikinti 2020 m. spalio 28 d. datuotą, 2021 m. kovo mėn. pasirašytą, susitarimą nutraukti žemės nuomos sutartį. Šis ieškinio reikalavimas grindžiamas tuo, kad susitarimo pasirašymo metu – 2021 m. kovo mėn., J. P. išduotas įgaliojimas atstovauti A. P. jau nebegaliojo. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė kaip pareikštą netinkamam atsakovui, motyvuodamas, kad atsakovas A. P. nėra 2020 m. spalio 28 d. datuoto susitarimo šalimi, t. y. nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis.
14. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 45 straipsnį ir aktualią teismų praktiką. Teismui sprendime teigiant, kad klausimas dėl atsakovo tinkamumo pagrįstai buvo keliamas dar šalių procesiniuose dokumentuose, teismas ir toliau išsamiai nagrinėjo bylą, siekė aiškinti šalių tarpusavio santykius, susitarimo sudarymo ir kitas aplinkybes. Teismas tęsė šalių apklausas ir bylos nagrinėjimą nei karto nenurodydamas, kad ieškovių įvardintos proceso šalys nėra tinkamos. Teismui dar bylos nagrinėjimo metu nustačius būtinybę pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, arba J. P. įtraukti atsakovu, teismas nė karto šalims nepasiūlė to padaryti, kas sąlygoja, jog teismas neatliko pareigos išaiškinti tokio procesinio veiksmo padarinių. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.
15. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. spalio 28 d. susitarimu A. P. ir J. Č. susitarė nutraukti privačios žemės nuomos sutartį, kuri buvo sudaryta 2015 m. spalio 5 d. Susitarimą pasirašė J. P., pagal ieškovės A. Š. (P.) įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir J. Č.. Įgaliojimas, kurio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 6 d. pareiškimu apie įgaliojimo panaikinimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaikintas. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas A. P. nėra 2020 m. spalio 28 d. datuoto susitarimo šalimi, t. y. nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis.
17. CPK 45 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis).
18. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014). Nors CPK 45 straipsnyje yra numatyta teisė teismui savo iniciatyva pakeisti netinkamą šalį į tinkamą, tačiau toks pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui.
19. Kasacinis Teismas yra nurodęs, jog teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių aiškinimu, o vadovaudamasis CPK 7 straipsnio įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 45 straipsniu, 230 straipsnio 1 dalimi, 243 straipsniu, privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, t. y. nesiūlo ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo ir nepaaiškina netinkamos šalies nepakeitimo procesinių pasekmių, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015).
20. Nagrinėjamu atveju atsakovas A. P. jau atsiliepime į ieškinį nurodė, kad byloje atsakovu turėtų būti įtrauktas J. P., kuris pasirašė ginčijamą 2020 m. spalio 28 d. datuotą susitarimą dėl nuomos sutarties nutraukimo. Tą patį tiek atsakovas, tiek jo atstovas advokatas, tiek trečiasis asmuo J. P. nurodė ir teismo posėdžių metu. Ieškovės atstovė advokatė L. D. pirmo posėdžio metu su tokia pozicija kategoriškai nesutiko (2021 m. liepos 14 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 18 min.), motyvuodama tuo, kad ieškinyje bylos šalys nurodytos tinkamai. Pažymėjo, kad J. P. byloje nėra reiškiami jokie turtiniai reikalavimai ar reikalavimai dėl žalos priteisimo, todėl jis ieškinyje pagrįstai įvardintas trečiuoju asmeniu. Baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ieškovės atstovė dar kartą pasisakė dėl ginčo šalių tinkamumo baigiamojoje kalboje (2021 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 39 min). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu buvo visiškai aiškiai ir suprantamai keliamas klausimas dėl atsakovo tinkamumo, o iš ieškovės atstovės advokatės pozicijos ir teisinių argumentų yra aišku, jog ieškovės nepageidavo, kad atsakovas būtų pakeistas ar bendraatsakovu įtrauktas J. P..
21. Apeliantė teigia, jog, nepaisant to, kad ieškovės atstovė tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tiek baigiamosios kalbos metu išsakė poziciją atsakovu palikti A. P., tai nepanaikino teismo pareigos išaiškinti šalims procesinių pasekmių, kad ieškinio reikalavimai gali būti atmesti.
22. Pažymėtina, kad CPK 328 straipsnis nustato, jog iš esmės teisėtas ir pagrįstas sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. CPK 329 straipsnio 1 dalis nustato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teismas turi nustatyti ne tik proceso teisės pažeidimą, bet ir aplinkybę, ar toks pažeidimas turėjo įtakos priimto teismo sprendimo ar nutarties teisėtumui, t. y. būtina konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp proceso teisės pažeidimo ir sprendimo ar nutarties neteisėtumo. Taigi ši norma draudžia naikinti sprendimą vien tik dėl formalių, neesminių proceso teisės pažeidimų. Tokia taisyklė tiesiogiai įtvirtinta ir CPK 328 straipsnyje, draudžiančiame iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ar nutartį panaikinti vien formaliais pagrindais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019).
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškoves šioje civilinėje byloje atstovavo profesionalūs teisininkai, kuriems turi būti žinomas CPK 45 straipsnio turinys ir šalies nepakeitimo procesiniai padariniai. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės atstovė suprato, jog yra keliamas atsakovo netinkamumo klausimas bei tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tiek baigiamosios kalbos metu išsakė poziciją atsakovu palikti A. P.. Atsižvelgusi į šias ir nutarties 22 punkte išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepaaiškino ieškovei ir jos atstovams procesinių pasekmių dėl atsakovo nepakeitimo, negali būti pakankamas pagrindas vien dėl šio formalaus proceso teisės pažeidimo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog, nors ieškovė prašo šią sprendimo dalį panaikinti dėl proceso teisės pažeidimo, tačiau faktiškai ir toliau laiko, kad atsakovu pagrįstai kilusiame ginče yra nurodytas A. P..
24. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas A. P. nėra 2020 m. spalio 28 d. datuoto susitarimo šalimi, t. y. nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis, ieškinį šio reikalavimo dalyje atmetė kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Todėl šioje dalyje keisti sprendimą nėra teisinio pagrindo.
25. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas ex officio turėjo pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu. Pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad susitarimas sudarytas ir pasirašytas 2021-03-01-14:02, o ne 2020-10-28. Teismui gavus tokius duomenis, susitarimo negaliojimo faktas yra akivaizdus, susitarimas yra niekinis, prieštaraujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies, 1.81 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Be to gavus 2021-06-02 Informacinių technologijų tyrimo specialisto A. G. išvadą, nereikėjo jokių papildomų aplinkybių nustatyti, kad susitarimas yra sudarytas ir pasirašytas atgaline data. Tarp šalių negali būti ginčo, jog susitarimas yra sudarytas ir pasirašytas atgaline data, dėl ko susitarimas yra niekinis, nes prieštarauja imperatyvioms normoms.
26. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014, kt.).
27. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018).
28. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nagrinėjant bylą sandorio negaliojimas tampa akivaizdus ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, jog tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitoje byloje nustatytos, t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; kt.). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-611/2015; kt.).
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad 2020 m. spalio 28 d. susitarimas buvo J. P. surašytas ranka 2020 m. spalio mėnesį, po jo pokalbio su J. Č.. 2021 m. vasario pabaigoje J. P. paprašė A. P. atspausdinti susitarimo tekstą kompiuteriu keliais egzemplioriais. A. P. atspausdinus J. P. ranka rašytą tekstą kompiuteriu, J. P. jį pasirašė ir paprašė A. P. nuvežti jį J. Č. pasirašyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog, nors byloje yra duomenų apie A. P. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) ir 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas), tačiau pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, todėl remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad 2020 m. spalio 28 d. susitarimas buvo surašytas (o ne atspausdintas) paties atsakovo A. P. ir/ar jo pasirašytas.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien iš 2021 m. birželio 2 d. Informacinių technologijų tyrimo specialisto A. G. išvados, kurioje nurodyta, kad dokumentas sukurtas 2021-03-01, nėra pagrindo konstatuoti klastojimo fakto. Minėtoje išvadoje nebuvo tirta ir nėra nustatyta, kada ieškovė J. Č. faktiškai susitarė su J. P., atstovavusiu A. Š., dėl 2015 m. spalio 5 d. nuomos sutarties nutraukimo. Pažymėtina, jog byloje trečiasis asmuo ir atsakovas nurodė, kad trečiojo asmens J. P. paprašytas atsakovas A. P. kompiuteriu perspausdino J. P. ranka surašytą 2020 m. spalio 28 d. susitarimo tekstą bei jį nuvežė J. Č.. Kaip jau minėta, ikiteisminis tyrimas, kuriame buvo pateikta išvada nėra baigtas.
31. Teisėjų kolegija nurodytų argumentų pagrindu konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ex officio vertinti byloje esančius duomenis, patvirtinančius 2020 m. spalio 28 d. datuoto susitarimo prieštaravimą viešajai tvarkai ir gerai moralei, taip pat ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes.
Dėl reikalavimo pripažinti nuo sudarymo momento (ab initio) negaliojančia A. P. ir J. Č. 2021-03-01 datuotą privačios žemės nuomos sutartį
32. Ieškiniu A. Š. ir J. Č. pateiktu atsakovui A. P. taip pat prašė pripažinti nuo sudarymo momento (ab initio) negaliojančia A. P. ir J. Č. 2021-03-01 datuotą privačios žemės nuomos sutartį. Ieškovė A. Š. nurodė, kad minėta nuomos sutartis yra niekinė ir negaliojanti CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindu. Pažeidžia ieškovės interesus, nes ieškovė tūrėjo pagrįstą lūkestį tęsti žemės nuomos sutartį paskutinius (t. y. šeštus) nuomos sutarties galiojimo metus, po to pirmumo teise sudarant naują nuomos sutartį analogiškomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį ieškinio reikalavimą, motyvuodamas tuo, kad netenkinus ieškinio reikalavimo dėl 2020 m. spalio 28 d. datuoto susitarimo dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo panaikinimo, teismas neturi jokio teisinio pagrindo naikinti 2021 m. kovo 1 d. privačios žemės nuomos sutartį.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu dėl šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi visiškai netyrė ir nesiaiškino ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl minėto sandorio negaliojimo CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindu. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, skundžiama sprendimo dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikinama, ir byla šioje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla šioje dalyje apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
34. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas naikintinas iš dalies ir byla dėl ieškinio reikalavimo pripažinti nuo sudarymo momento (ab initio) negaliojančia A. P. ir J. Č. 2021-03-01 datuotą privačios žemės nuomos sutartį perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes liko neatskleista bylos esmė (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Panaikinus skundžiamą sprendimą iš dalies ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti nuo sudarymo momento (ab initio) negaliojančia A. P. ir J. Č. 2021-03-01 datuotą privačios žemės nuomos sutartį, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.