- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-07
- Bylos Nr.
- e2S-507-440/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00554-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- A. Š., J. Č.
- Trečiasis asmuo
- J. P.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5907-1029/2021 pagal ieškovių A. Š. (P.) ir J. Č. ieškinį atsakovui A. P., trečiajam asmeniui J. P. dėl susitarimo nutraukti nuomos sutartį ir naujos nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės A. Š. (P.) ir J. Č. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti nuo sudarymo momento (ab initio) negaliojančiu 2020 m. spalio 28 d. datuotą susitarimą dėl A. P. ir J. Č. 2015 m. spalio 5 d. privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo; 2) pripažinti nuo sudarymo momento (ab initio) negaliojančia A. P. ir J. Č. 2021 m. kovo 1 d. datuotą privačios žemės nuomos sutartį ir priteisti iš atsakovo A. P. visas ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Taip pat ieškovės prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vykdant skubiai – nepranešus atsakovui A. P., uždrausti atsakovui A. P. naudotis ginčo žemės nuomos sutarties pagrindu valdomu žemės sklypu esančiu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atliekant bet kokius žemės ūkio darbus ar kitus veiksmus šio sklypo teritorijoje (27,5 ha bendras plotas).
3. Nurodė, kad atsakovas A. P. yra nenuspėjamas, linkęs veikti galimai nusikalstamai ir terorizuoti A. P., ką patvirtina net dviejų ikiteisminių tyrimų vykdymo ir įtarimų pareiškimo faktas A. P., todėl atsakovas gali imtis veiksmų nukreiptų į dirvožemio kokybės bloginimą (be kita ko natūralios mikrofloros naikinimą ir pan.), pavyzdžiui pilant chemines medžiagas ant nuomos pagrindu valdomo sklypo, kas galėtų sunaikinti dirvožemio derlingumą daugybei metų. Ieškovė J. Č. kaip žemės sklypo savininkė, turi absoliučią nuosavybės teisės turėtojo teisę spręsti dėl nuosavybės teise valdomo objekto. Ieškovė J. Č. buvo suklaidinta sąmoningai ir tyčia veikiančio atsakovo A. P., todėl kategoriškai draudžia toliau naudotis galimai nusikalstamu būdu įgytomis teisėmis. Mano, kad atsakovo A. P. veiksmų neteisėtumas ir sąmoningas piktybiškumas yra akivaizdus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškovių A. P. ir J. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui A. P. naudotis 2021 m. kovo 1 d. žemės nuomos sutarties pagrindu valdomu 27,5 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atliekant bet kokius žemės ūkio darbus ar kitus veiksmus šio sklypo teritorijoje.
5. Teismas įvertinęs bylos medžiagą sprendė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad 27,5 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei J. Č., kuri, kaip nurodoma ieškinyje, 2021 m. kovo 1 d. žemės sklypo nuomos sutartį su atsakovu A. P. sudarė tik dėl to, kad buvo jo suklaidinta. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (skiltis IBPS) duomenimis bei prie ieškinio pridėtais įrodymais nustatyta, kad atsakovo A. P. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu).
6. Teismas atsižvelgęs į esančius duomenis apie priešingos šalies tikėtiną nesąžiningumą, sprendė, kad siekiant laikino ginčo situacijos teisinio sureguliavimo, yra pagrindas tenkinti ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždrausti atsakovui A. P. naudotis ginčo žemės nuomos sutarties pagrindu valdomu 27,5 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atliekant bet kokius žemės ūkio darbus ar kitus veiksmus šio sklypo teritorijoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantas A. P. prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovės ieškiniu prašydamos taikyti laikinąsias apsaugos priemones net neįrodinėjo vienos iš dviejų būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokio ryšio tarp ieškinio dalyko ir teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
7.2. Ieškovės motyvuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teigia apie atsakovo nesąžiningumą, tačiau tai sudaro jų pareikšto ieškinio faktinį pagrindą, t. y. ieškovių argumentai dėl atsakovo nesąžiningumo yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, o sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla nėra ir negali būti nagrinėjama iš esmės, nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį. Aplinkybė, susijusi su atsakovo buvimu ginčo su ieškovėmis šalimi nagrinėjamojoje byloje, savaime nerodo atsakovo nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme.
7.3. Ieškovės nepateikė nė vieno įrodymo, kad atsakovas kenktų žemės sklypui. Tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Ieškovės teigia, kad atsakovas gali imtis veiksmų, nukreiptų į dirvožemio kokybės bloginimą, tačiau prašo uždrausti atsakovui vykdyti bet kokius žemės ūkio darbus. Kaip žemės ūkio darbai, kuriais auginamos pasėtos garstyčios ir žirniai, gali pakenkti dirvožemio kokybei, ieškovės nenurodė.
7.4. Teismas pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ne tai, kad saugojo tariamus ieškovių interesus, kuriuos ir taip saugo galiojantis teisinis reguliavimas, tačiau iš tikro uždraudė atsakovui naudoti žemės sklypą pagal jo paskirtį, t. y. faktiškai teismas atėmė iš atsakovo teisę naudotis žemės sklypu pagal nuomos sutartį, kuri yra galiojanti ir dėl jos teisėtumo teismas dar tik spręs ateityje.
7.5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalį šiuo atveju visiškai neaktuali, nes įstatymas vienodai gina ir nuomininko teises bei teisėtus interesus. Vien tai, kad viena iš ieškovių yra nuomojamo sklypo savininkė, niekaip nesudaro pagrindo uždrausti atsakovui naudotis, kuria nors iš nuomos sutarties kylančia teise, uždraudimą naudotis nuomos sutarties suteiktomis teisėmis (esant pasėtiems pasėliams), ką padarė teismas skundžiama nutartimi.
7.6. Palikus galioti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones susidarytų paradoksali situacija, kada atsakovas, jau apsėjęs žemę žirniais ir garstyčiomis, negalėtų jos dirbti naudodamasis galiojančia nuomos sutartimi, kas aiškiai prasilenktų tiek su galiojančiu teisiniu reguliavimu, sudaryto nuomos sandorio atsakovo įgytomis teisėmis bei pareigomis, tiek su atsakovo lūkesčiu dėl teismo objektyvumo ir nešališkumo. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jų nepanaikinus padarys atsakovui didžiulę turtinę žalą.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės A. Š. (P.) ir J. Č. prašo atmesti A. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5907-1029/2021. Atsiliepime nurodomi atsikirtimai:
8.1. Atsakovas yra akivaizdžiai nesąžiningas, atsakovo veiksmai nukreipti elgtis neteisėtai ir galimai nusikalstamai A. P. atžvilgiu. Susitarimo sudarymas atgaline data patvirtina atsakovo tikslą – padaryti žalą seseriai A. P.. Ikiteisminio tyrimo vykdymas, kuriame vertinamos galimai nusikalstamos veikos susijusios su atsakovo veiksmais A. P. atžvilgiu, ir pareikšti įtarimai atsakovui, parodo atsakovo piktybiškumą, siekį bet kokia kaina susidoroti su A. P., daryti žalą. Atsižvelgiant į faktą, kad dėl atsakovo galimai nusikalstamų veiksmų suklastojant susitarimą, dėl ko atsakovui yra pareikšti įtarimai, akivaizdu, byloje yra pakankamai duomenų išvadai dėl atsakovo nesąžiningumo (buvusio, esamo arba ateityje galimo (prognozuojamo) elgesio), suponuojančio grėsmę galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, padaryti.
8.2. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina ir atskirajame skunde tik selektyviai teikiama informacija, neatskleidžiant teismui visų įrodymų atsakovui įrodinėjant tariamą savo sąžiningumą. Atsakovas galimai suklastodamas susitarimą siekė pats neteisėtai įgyti teisę A. P. sąskaita gauti pajamas iš žemės sklypo – sodinti kultūras, o rudenį nusiimti derlių. Radviliškio rajone nėra pasiūlos dėl didesnių žemės ūkio naudmenų žemės sklypų nuomos (nuo 20 ha), todėl A. P. net neturi galimybių dėl atsakovo neteisėtų ir galimai nusikalstamų veiksmų netekusi žemės sklypo valdymo teisės, per trumpą laiką rasti ir išsinuomoti analogišką žemės sklypą. Tai reiškia, kad atsakovo atlikti neteisėti ir galimai nusikalstami veiksmai netaikius laikinųjų apsaugos priemonių neišvengiamai sąlygotų A. P. nuostolius negautų pajamų forma.
8.3. A. P. yra gavusi Europos sąjungos paramą ūkio veiklai vykdyti, be to kiekvienais metais žemės sklype sodindavo pasėlį, kuriam išaugus, nuimdavo derlių ir gaudavo pajamas, todėl turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį tęsti iki tol vykdytą veiklą žemės sklype. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrina A. P., kaip nukentėjusios nuo atsakovo galimai nusikalstamos veikos, interesų laikiną apsaugą ir užkerta kelią dar didesnių nuostolių (t. y. negautų pajamų) atsiradimui. Kol galioja šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, A. P. ketina vykdyti žemės sklype pasėtų pasėlių priežiūrą, nes tai daryti pačiam atsakovui yra uždrausta.
8.4. Atsakovas yra nenuspėjamas, linkęs veikti galimai nusikalstamai ir terorizuoti A. P., ką patvirtina ikiteisminio tyrimo vykdymo faktas bei įtarimų pareiškimas Atsakovui. Atsakovas gali imtis veiksmų nukreiptų į dirvožemio kokybės bloginimą (be kita ko natūralios mikrofloros naikinimą ir pan.), pavyzdžiui pilant chemines medžiagas ant nuomos pagrindu valdomo sklypo. Tokie Atsakovo veiksmai galėtų sunaikinti dirvožemio derlingumą daugybei metų, todėl J. Č. negalėtų niekam iš nuomoti žemės sklypo, nes jis nebūtų derlingas, sklype niekas neaugtų ir pan.
8.5. J. Č. yra žemės nuomos sutarties objekto – žemės sklypo savininkė. CK 4.37 straipsnis įtvirtina absoliučią nuosavybės teisės turėtojo teisę spręsti dėl nuosavybės teise valdomo objekto. J. Č. būdama žemės sklypo savininkė, buvo suklaidinta sąmoningai ir tyčia veikiančio atsakovo, suvokiančio savo veiksmus ir jų pasekmes, o paaiškėjus visoms aplinkybėms, J. Č. kategoriškai draudžia atsakovui toliau naudotis galimai nusikalstamu būdu įgytomis teisėmis.
Šalies argumentai
3. Ieškovė A. Š. (P.) pateikė rašytinius paaiškinimus:
1.1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje vykdomame A. P. atžvilgiu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) ir BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas), buvo atlikta krata, surastas A. P. kompiuteris, kuriuo parengtas 2020 m. spalio 28 d. susitarimas nutraukti 2015 m. spalio 5 d. žemės sklypo nuomos sutartį. Paaiškėjo, kad susitarimas buvo galimai sukurtas 2021 m. kovo 1 d. 14:02, o ne 2020 m. spalio 28 d., kaip teigia atsakovas.
1.2. A. Š. vykdo žemės sklypo priežiūrą. A. Š. 2021 m. birželio 3 d. pateikė atsakovui pranešimą su detalia ataskaita, kokius darbus, kada ir kokia kaina ketina atlikti Žemės sklype. A. Š. pateikta 2021 m. birželio 7 d. sąskaita 2 397,69 Eur sumai ir 2021 m. birželio 10 d. mokėjimas patvirtina, kad žemės sklype pasėtas derlius yra prižiūrimas būtent A. Š., perkama trąšos, skirtos būtent žirniams ir garstyčioms.
1.3. A. Š. yra apmokėjusi A. P. už A. P. dar net nepatirtas išlaidas už sėklas. A. P. pateiktų sąskaitų už sėklas apmokėjimo terminas yra 2021 m. spalio 1 d., mokėjimų A. P. nėra atlikęs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo (ne) įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo
12. Teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Nagrinėjamu atveju nenustatytas ieškinio formos ir turinio neatitikimas įstatymo keliamiems reikalavimams, taip pat nenustatyta, kad ieškovės pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynybos būdą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
13. Sprendžiant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, svarbu yra įvertinti asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, (ne)sąžiningumą. Teismų praktikoje nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galimai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019). Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Be kita ko, nesąžiningumas nustatomas, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybė įvykdyti jam palankų teismo sprendimą.
14. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Kaip minėta, asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovų interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
15. Ieškovės prašymą taikyti laikinąsias priemones grindė apelianto nesąžiningumu, kurį įrodinėja Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato vykdomu A. P. atžvilgiu ikiteisminiu tyrimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), tuo, kad atsakovas gali imtis veiksmų blogindamas žemės sklypo dirvožemį, tokiu būdu sunaikindamas žemės derlingumą bei tai, kad ieškovė J. Č., būdama žemės sklypo savininkė, buvo suklaidinta apelianto pasirašant nuomos sutartį, o paaiškėjus tyčiniam suklaidinimui ji draudžia apeliantui naudotis galimai nusikalstamu būdu įgytomis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei J. Č., kuri, kaip nurodoma ieškinyje, 2021 m. kovo 1 d. žemės sklypo nuomos sutartį su atsakovu A. P. sudarė tik dėl to, kad buvo jo suklaidinta, bei iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (skiltis IBPS) duomenimis bei prie ieškinio pridėtais įrodymais nustatęs, kad atsakovo A. P. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), vertino, kad byloje esantys duomenys patvirtina tikėtiną atsakovo nesąžiningumą ir taikė ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu.
16. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu, tačiau tokie veiksmai turi pagrįsti tikimybę, jog šalis bylos nagrinėjimo metu imsis veiksmų siekdama sumažinti ar apsunkinti savo turtą, o ne apsiriboti kėlimu abejonių, jog šalis (atsakovas) galbūt buvo, yra nesąžiningas. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad esant atsakovo atžvilgiu pradėtam ikiteisminiam tyrimui pagal BK 300 straipsnį, bei tai, kad ieškovė J. Č. žemės sklypo nuomos sutartį su atsakovu sudarė, būdama atsakovo suklaidinta, yra tikėtinas atsakovo nesąžiningumas.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovės nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą, siekiant sumažinti išsinuomoto žemės sklypo derlingumą ar kitaip pakenkti šio žemės sklypo kokybei ar kitaip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tokių aplinkybių net netyrė. Vien tai, kad apelianto atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnį, ir tai, kad ieškovė J. Č. ieškinyje įrodinėja, jog žemės sklypo nuomos sutartį su atsakovu sudarė, būdama atsakovo suklaidinta, nesant objektyvių duomenų dėl atsakovo nesąžiningumo, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas siekia pabloginti išsinuomoto žemės sklypo derlingumą ar kitaip pakenkti šio sklypo kokybei, tokiu būdu padarydamas žemės sklypą nebetinkamą naudoti žemės ūkiui, ir kt.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškinio reikalavimus, sutinka su apelianto argumentais, kad ieškovių argumentai dėl atsakovo nesąžiningumo, kaip jis nurodomas, nutraukiant ginčijamą žemės sklypo nuomos sutartį ir sudarant ieškiniu ginčijamą žemės nuomos sutartį, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šioje bylos stadijoje sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturėtų būti analizuojamas ir vertinamas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria, nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Dėl ieškiniu pareikštų materialinių reikalavimų ir su jais susijusių aplinkybių, teismas gali pasisakyti tik ištyręs visumą įrodymų, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kitų objektyvių duomenų ar aplinkybių, liudijančių apie atsakovo galimą nesąžiningumą, t. y. apie jo ketinimą pabloginti išsinuomoto žemės sklypo derlingumą, ar kitaip padaryti neįmanomą įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą, ieškovės pirmosios, instancijos teismui nepateikė CPK 178 straipsnis).
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, turi būti nustatytas tiesioginis ryšys tarp ieškinio dalyko ir konkrečios laikinosios apsaugos priemonės, kuri turi užtikrinti ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas yra – 1) pripažinti nuo sudarymo momento (ab initio) negaliojančiu 2020 m. spalio 28 d. susitarimą dėl A. P. ir J. Č. 2015 m. spalio 5 d. privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo ir 2) pripažinti nuo sudarymo momento (ab initio) negaliojančia A. P. ir J. Č. 2021 m. kovo 1 d. datuotą privačios žemės nuomos sutartį. Ieškovės prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui naudotis ginčo žemės nuomos sutarties pagrindu valdomu žemės sklypu, atliekant bet kokius žemės ūkio darbus ar kitus veiksmus šio sklypo teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nenurodė, jokių argumentų, kaip ieškovių prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai siejasi su ieškinio dalyku. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškinio dalyką ir prašomas taikytis laikinąsias apsaugos priemones daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju žemės nuomos sutarties nuginčijimas yra siekiamas palankaus teismo sprendimo rezultatas. Priėmus palankų teismo sprendimą ieškovėms atsakovas nebeturėtų teisinio pagrindo naudotis žemės sklypu. Tačiau šioje proceso stadijoje, atsižvelgiant į sezoniškumą, į kitas aplinkybes, spręstina, kad uždraudimas atsakovui naudotis ginčo žemės nuomos sutarties pagrindu valdomu žemės sklypu, atlikti bet kokius žemės ūkio darbus ar kitus veiksmus, bei kiti ieškovių nurodyti argumentai nesudaro pagrindo nebejotinai išvadai dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, netaikymas neįtakoja gal būt palankaus teismo sprendimo vykdymo, t. y. nepakanka duomenų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps negalimu ir pan.
20. Be to sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, atsižvelgtina ir į proporcingumo principą. Taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip uždraudimą naudoti išsinuomotą žemės sklypą pagal paskirtį, atsižvelgiant ir į sezoniškumą, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo.
21. Proporcingumo, ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje UAB „JGK Statyba“ ir G. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 3330/12).
22. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovės, tiek apeliantas tvirtina, kad apeliantas išsinuomotą žemės sklypą yra apsėjęs garstyčiomis ir žirniais. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad įpusėjus žemės ūkio darbų sezonui, apribojus apelianto galimybę naudotis išsinuomotu žemės sklypu, jam tikėtina ( CPK 185 straipsnis) kaip ūkininkui gali būti padaryta didelė žala. Tai, kad ieškovė A. Š. (P.), kol vyks ginčo nagrinėjimas teisme pati siekia apelianto išsinuomotame žemės sklype vykdyti žemės ūkio darbus, nesuteikia jai pranašumo kaip savininkei, nes ginčas iš esmės nėra išspręstas. Vien ieškinio pateikimo faktas pats savaime negali suteikti ieškovėms pranašumo bei teisės drausti atsakovui disponuoti išsinuomotu turtu. Kaip jau minėta, ieškovės neįrodė, kad atsakovas siekė, ar ateityje sieks išvengti teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymo, juo labiau, kad ieškinio dalykas yra susijęs su nuomos sutarčių nuginčijimu, ir nors nurodomos ieškovių minėtos aplinkybės, bet iš esmės nėra siejamas su išnuomoto žemės sklypo derlingumu, su padaryta žala, ar žalos atsiradimu ateityje, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien dėl to, kad apelianto atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir viena iš ieškovių teigia, kad ji nuomos sutartį su apeliantu sudarė būdama apelianto suklaidinta, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad yra pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Spręstina, kad esant nurodytoms aplinkybėms laikinųjų apsaugos priemonių taikymas aiškiai neatitinka šalių interesų derinimo pusiausvyros.
23. Nurodytų aplinkybių kontekste daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrįstą prielaidą teigti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Nesant šios sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad po atskiro skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą 2021-06-29 ieškovės pateikti papildomi paaiškinimai bei dokumentai konkrečiu atveju netirtini ir nevertintini, tai pat nevertinti pateikti papildomi apelianto paaiškinimai (CPK 314 straipsnis). Teismas pažymi, kad tiek paaiškėjus, tiek pasikeitus aplinkybėms, ieškovėms neužkirstas kelias pakartotinai teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 145 straipsnis).
25. Bylinėjimosi išlaidų klausimas spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai, neatsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, CPK nuostatas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, teismų praktiką. Ieškovių prašymas uždrausti atsakovui A. P. naudotis ginčo žemės nuomos sutarties pagrindu valdomu žemės sklypu esančiu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atliekant bet kokius žemės ūkio darbus ar kitus veiksmus šio sklypo teritorijoje (27,5 ha bendras plotas), nepagrįstas. Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovių prašymas taikyti apeliantui laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovių A. Š. (P.) ir J. Č. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui A. P..
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.