Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovui A. D., trečiajam asmeniui D. D. dėl išlaikymo pilnamečiui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė. Ieškovas papildomai nurodė, kad šiuo metu mokosi K. V. D gimnazijoje. Pamokos vyksta ilgai, ruošiasi baigiamiesiems egzaminams. Ieškovui tapus pilnamečiu atsakovas jam nebeteikia išlaikymo, todėl ieškovas prarado vieną iš pragyvenimo šaltinių, dėl ko jo materialinė padėtis ypatingai pablogėjo. Dirbti galimybės nėra. Išlaiko mama. Per paskutinius tėvo pavedimus suma sudarė apie 200 Eur, t. y. per metus laiko. Paskutinį kartą su tėvu bendravo prieš teismą t. y. sausio mėnesį. Kodėl tėvas nebeteikia išlaikymo ieškovas nežino. Sveikatos problemų kiek ieškovui žinoma, tėvas neturi. Tėvas dirba užsienyje automobilių detalių fabrike, tačiau koks darbo užmokestis nežino tiksliai. Įsipareigojimų bankams neturi. Gyvena Anglijoje nuosavame name su sugyventine. Per vasarą ten nuvyksta atostogauti. Tėvas gyvena pasiturinčiai ir išlaikymą teikti gali.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius atsakovas neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti jam nedalyvaujant nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalį, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 2, 3 dalys). Vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai (CK 3.192¹ straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nustatyta, kad ieškovas 2023 m. balandžio 17 d. sulaukė pilnametystės. Mokosi K. V. D gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą. Šiuo metu ruošiasi baigiamiesiems egzaminams. Ieškovas nedirba ir neturi galimybės dirbti, kadangi mokosi, be to, blaškymasis paskutiniais mėnesiais iki mokyklos užbaigimo, siekiant dirbti, gali lemti blogus egzaminų rezultatus, kitų pajamų neturi, gyvena su mama D. D.. Mamai vienai sunku išlaikyti sūnų. Nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad ieškovui yra reikalingas išlaikymas.

Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Ieškovas nurodo, kad jo išlaikymui per mėnesį reikia apie 740 Eur. Teismo vertinimu, nurodyta suma yra tikėtinai pagrįsta ir protinga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 išaiškino, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas mokosi ir ketina toliau studijuoti universitete, jo galimybės susirasti darbą ir pačiam užsidirbti lėšų išlaikymui yra labai ribotos.

Atsakovas A. D. yra darbingo amžiaus, gyvena Jungtinėje Karalystėje, dirba automobilių dalių fabrike, sveikatos problemų neturi, gyvena pasiturinčiai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas negali daryti išvados, kad atsakovas neturi pajamų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas negaunamomis ar gaunamomis nepakankamomis pajamomis. Taip pat tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms tėvas (motina) negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Kaip minėta, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko ir savo pozicijos dėl ieškovo reikalavimų, jų pagrįstumo, prašomo priteisti išlaikymo dydžio ir kitų aplinkybių, neišsakė.

Pažymėtina, jog tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, o išlieka, jeigu vaikas mokosi pagal formaliojo profesinio ugdymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Besimokantis asmuo pagal formaliojo profesinio ugdymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Tuo tikslu, kad būtų užtikrinta jam įstatymu suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė CK 3.192¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekia padėti besimokančiam asmeniui teisę įgyti kvalifikaciją. Todėl abu tėvai privalo taip pat padėti pilnamečiam vaikui, besimokančiam pagal formaliojo profesinio ugdymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, įgyvendinti šią teisę. Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, kad vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas.

Įvertinęs ieškovo išlaikymui reikalingų lėšų sumą, jo turtinę padėtį ir ribotas galimybes pačiam užsidirbti ir turėti pajamų, atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį, teismas pripažįsta, kad atsakovas turi galimybę teikti ieškovo prašomo dydžio išlaikymą, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamas išlaikymas po 340,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, jog šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnis), todėl įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai. Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Ieškovas teismo prašo išlaikymą priteisti nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki kol mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ir įgis vidurinį išsilavinimą.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Už ieškinį mokėtinas 91,80 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas (340 Eur/mėn. x 12 mėn. = 4080 Eur x 3 proc. – 25 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškovas už ieškinį patyrė 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo valstybei priteisiamas 91,80 Eur žyminis mokestis ir 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidos dėl ieškovui suteiktos teisinės pagalbos (CPK 88 straipsnio 6 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo taip pat priteistinos teisme patirtos 23,79 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (su pakeitimais ir papildymais) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą pilnamečiui sūnui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 340,00 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų) kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki kol E. D. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą iki 2024-07-20.

Priteisti iš atsakovo A. D. 900,00 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, ieškovui E. D..

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 91,80 Eur žyminio mokesčio ir 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 115,59 Eur sumą. Priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus