Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. Š. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – H. S. N., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Per įstatymo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo H. S. N. atsiliepimo nepateikė (procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai).

Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėja M. Š. prašymą prašė tenkinti. Nurodė, kad privatizavo butą, kurį jai skyrė darbovietė. H. S. N. yra jos mirusio vyro sūnus iš pirmos santuokos. Bute (duomenys neskelbtini) niekada negyveno. Bute ji dabar vieniša ir gyvena. Nežinojo, kad kažkur reikia kreiptis, jos išsilavinimas filologinis, o ne teisinis. Buvo girdėjus tik apie testamentu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys).

Nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, jog jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad palikėjas E. A. N. ir pareiškėja M. Š. buvo sutuoktiniai (VĮ Registrų centro 2023 m. kovo 14 d. pažyma nr. GR.3A-2316). Palikėjas mirė būdamas santuyokoje. Sutuoktiniai turėjo sūnų H. S. N., kuris į bylą įtrauktas suinteresuotu asmeniu.

Paveldint pagal įstatymą palikėjos vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis CK 5.13 straipsniu palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldiu pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais.

Pareiškėja turi teisę į mirusio sutuoktinio palikimą.

VĮ Registrų centro 2023 m. kovo 8 d. išrašas patvirtina, kad E. A. N. palikimo niekas nepriėmė.

Pareiškėja yra garbingo amžiaus, mirus sutuoktiniui jai buvo (duomenys neskelbtini) metai. Kaip nurodo pareiškėja ji tvarkė buto privatizavimo klausimus, todėl nežinojo, kad mirus sutuoktiniui turėtų kreiptis į notarą dėl paveldėjimo. Pareiškėjos pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad santuokos metu įgytas butas registruotas M. Š. vardu, todėl tikėtina, kad ji, neišmanydamas įstatymų, neturėdamas teisinio išsilavinimo, nesuvokė, kad dėl palikimo priėmimo turėtų kreiptis į notarą.

Byloje suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjos reikalavimo nėra pareiškę. Termino palikimui priimti atnaujinimas jokių neigiamų pasekmių kitiems asmenims nesukels ir nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o pareiškėjai leis paveldėti turtą, taip pat ir butą, kuris ir yra pareiškėjos gyvenamoji vieta.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad terminas palikimui pagal įstatymą priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, pareiškėjai atnaujinant terminą kreiptis į notarą priimti E. A. N. palikimą pagal įstatymą (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 576 straipsnio 1 dalis, 578 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576 straipsniu, 578 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą kreiptis į notarą priimti E. A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą.

Palikimo pagal įstatymą priėmimo 3 mėnesių terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.