- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-25
- Bylos Nr.
- e2-264-241/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus
- Atsakovas
- individualiai įmonei „Šarganaras“, A. A.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškimo trūkumams šalinti, civilinėje byloje Nr. eB2-693-252-2018 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimą atsakovams individualiai įmonei „Šarganaras“, A. A. (A. A.) dėl bankroto bylos individualiai įmonei „Šarganaras“ iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti IĮ „Šarganaras“ bankroto bylą. Nurodė, kad įmonės įsiskolinimas VSDF biudžetui yra 2 096,51 Eur, kurį sudaro 1 986,88 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos už savininką A. A. ir 109,63 Eur delspinigiai. Įmonė ir jos savininkas registruotino turto neturi, pranešimas apie pradelstą įmonės skolą ir kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo du kartus išsiųstas paskutiniu žinomu įmonės buveinės vietos adresu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatė ieškovui VSDFV Panevėžio skyriui terminą pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus trūkumus.
3. Teismas nurodė, kad pareiškimas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų. Teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo individualiai įmonei bendraatsakoviu yra traukiamas įmonės savininkas, kuriam apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo taip pat turi būti pranešama. Duomenų, kad įmonės savininkas A. A. būtų informuotas apie bankroto bylos iškėlimą, ieškovas nepateikė.
4. Teismas pažymėjo, kad pareiškime privalu nurodyti šalies gimimo datą ar asmens kodą bei jo deklaruotą gyvenamąją vietą. Jei šalis yra užsienio pilietis, taip pat privalu pateikti procesinio dokumento su priedais vertimus į jo gimtąją kalbą. Įmonės savininkas A. A. gyvena Azerbaidžiano Respublikoje, tačiau ieškovas nepateikė procesinio dokumento ir priedų vertimo į nurodyto asmens gimtąją kalbą, byloje nėra duomenų, kad asmuo kalbėtų lietuviškai.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovas VSDFV Panevėžio skyrius prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškovas laikėsi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio nuostatų ir dokumentus siuntė paskutiniu žinomu įmonės buveinės adresu, pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus. ĮBĮ nenumato kreditoriui pareigos apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo informuoti ir jos savininką ar vadovą, tuo tarpu įmonės savininkas turi pareigą teikti teisingą informaciją apie įmonę.
5.2. Įmonės savininkas A. A. yra registruotas Azerbaidžano Respublikoje, jam nėra suteiktas Lietuvos Respublikos asmens kodas. Jis įmonę registravo Lietuvos Respublikoje, laikydamasis nustatytų teisės aktų, teikė finansines ataskaitas VSDFV Panevėžio skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl darytina išvada, kad turėjo suprasti valstybinę kalbą.
5.3. A. A. neinformavo VSDFV Panevėžio skyriaus apie įmonės buveinės adreso pakeitimą bei nenurodė savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Adresas, nurodytas Azerbaidžano Respublikoje kaip A. A. registracijos vieta, gali būti pasikeitęs kaip ir įmonės buveinės adresas, todėl vadovaujantis ekonomiškumo ir protingumo kriterijais yra netikslinga šalinti nurodytus trūkumus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškovo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei IĮ „Šarganaras“ trūkumams šalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
7. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
8. Kartu su atskiruoju skundu ieškovas pateikė naują įrodymą – VSDFV Panevėžio skyriaus 2017 m. liepos 26 d. sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų skaičiavimo sustabdymo IĮ „Šarganaras“. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktas naujas dokumentas gali būti reikšmingas, sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo, jo prijungimas prie bylos neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl priimamas ir vertinamas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
9. ĮBĮ 6 straipsnyje įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo (reguliavimo) tvarka, pagal kurią kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, pareiškime nurodant įmonės neįvykdytus įsipareigojimus ir įspėjant, kad jeigu jie nebus įvykdyti per laikotarpį, nustatytą pranešime, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jei vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienos nuo jo išsiuntimo. Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalį pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius privalo pateikti įmonei. Pateikiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad yra įvykdyti ĮB 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, bei minėto pranešimo kopija (ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalis).
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo papildomai nepranešė individualios įmonės savininkui A. A., t. y. nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, numatytos ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje.
11. Teismų praktikoje pažymėta, kad klausimas dėl ĮBĮ 6 straipsnio reikalavimų įvykdymo tinkamumo turi būti sprendžiamas įvertinus šio reikalavimo tikslus – ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis yra skirta skolininko (įmonės), kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu įmonei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių. Šia norma siekiama, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų įmonei netikėtas, nes bankroto bylos iškėlimas sustabdo normalią įmonės veiklą, todėl norma turi būti aiškinama bei taikoma atsižvelgiant į tokią jos funkciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1467-370/2017).
12. Kita vertus, ĮBĮ 6 straipsnyje įtvirtintos nuostatos neturi būti aiškinamos plečiamai – taip, kad jomis būtų keičiamas ar pildomas įstatymo leidėjo numatytas teisinis reguliavimas, sudaromi papildomi (įstatyme nenumatyti) ribojimai įmonės kreditoriams kreiptis į teismą dėl skolininko bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad ĮBĮ 6 straipsnis nenumato, kad pranešimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti siunčiamas ir įmonės savininkui (savininkams), nepriklausomai nuo juridinio asmens teisinės formos. Be to, pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau – IĮĮ) 7 straipsnio 1 dalį, individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip. Individualios įmonės savininkas turi teisę, gauti visą informaciją apie įmonės veiklą ir susipažinti su visais individualios įmonės dokumentais, net jeigu individualios įmonės vadovu paskirtas kitas asmuo (IĮĮ 6 straipsnio 6 dalies 5 punktas).
13. Pažymėtina, kad pagal IĮĮ 6 straipsnio 5 dalies 2 punktą būtent individualios įmonės savininkas (ne vadovas) yra atsakingas už sprendimus, susijusios su individualios įmonės buveinės keitimu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui. Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).
14. Pagal byloje esančius duomenis A. A. nuo 2004 m. liepos 12 d. yra tiek IĮ „Šarganaras“ savininkas, tiek vienasmenis valdymo organas – vadovas. Pranešimas su raginimu įvykdyti kreditoriui prievolę ir įspėjimu dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2018 m. rugsėjo 7 d. buvo siunčiamas paskutiniu žinomu įmonės buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Nepavykus pranešimo įteikti, jis pakartotinai 2018 m. spalio 8 d. buvo siunčiamas tuo pačiu, t. y. paskutiniu žinomu IĮ „Šarganaras“ buveinės adresu, kaip tai numato ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias bylos faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą, sprendžia, kad ieškovas VSDFV Panevėžio skyrius laikėsi įstatyme numatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Kaip minėta, teisės aktai nenumato pareigos apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atskirai informuoti individualios įmonės savininką. Be to, įmonei faktiškai įteikus pranešimą (įmonės savininkui tinkamai įvykdžius nutarties 13 punkte nurodytas pareigas), A. A., kaip įmonės vadovas, būtų informuotas apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos IĮ „Šarganaras“ iškėlimo, t. y. pareiškimas iškelti bankroto bylą nebūtų nei įmonei, nei jos savininkui (vadovui) netikėtas.
15. Pažymėtina, kad individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu subsidiariai tampa ir individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo, kaip fizinio asmens, prievoles subjektas. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas privalo pateikti administratoriui viso jo turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.
16. Taigi pradedant teisminį procesą į individualios įmonės bankroto bylą dalyvaujančiu asmeniu turi būti įtrauktas ir individualios įmonės savininkas. Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis. Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad procesiniai dokumentai turi būti įteikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje, kurias pradiniame civilinės bylos proceso etape privalo nurodyti bylą inicijuojantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).
17. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas, teikdamas pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos IĮ „Šarganaras“ iškėlimo, jame nurodė tiek įmonės buveinės adresą (duomenys neskelbtini), tiek jos savininko A. A. gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas įvykdė savo pareigą, t. y. pareiškime nurodė jam žinomus byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų įteikimo adresus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
18. Pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio Kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.
19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog tinkamas teismo proceso kalbos principo įgyvendinimas yra kitų civilinio proceso principų – rungimosi (CPK 12 straipsnis), žodiškumo (CPK 15 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), betarpiškumo (CPK 14 straipsnis), teisės būti išklausytam, teisės į apeliaciją tinkamo įgyvendinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017). Procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos, laikytini trukdančiais įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus.
20. Byloje nustatyta, kad atsakovės IĮ „Šarganaras“ savininkas A. A. nėra Lietuvos Respublikos pilietis, pagal Juridinių asmenų registro duomenis apie IĮ „Šarganaras“, A. A. gyvena Azerbaidžiano Respublikoje. Taigi šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido spręsti, kad asmuo nesupranta valstybinės lietuvių kalbos, todėl būtini procesinių dokumentų ir jų priedų vertimai į jam suprantamą kalbą, kuriuos, pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį, turi pateikti ieškovas. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad A. A. individualią įmonę įsteigė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais, VSDFV Panevėžio skyriui teikė finansines atskaitas, tačiau vien šie argumentai nepatvirtina, jog asmuo supranta lietuvių kalbą (teisės aktai nenumato reikalavimo įmonės steigėjui mokėti valstybinę kalbą), be to, ieškovas į bylą nepateikė minimų finansinių ataskaitų.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ĮBĮ normas, susijusias su privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo (reguliavimo) tvarka, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas į bylą turėjo pateikti duomenis apie individualios įmonės savininko informavimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nepaisant to, ieškovui nepateikus pareiškimo bei jo priedų vertimų į individualios įmonės savininkui suprantamą kalbą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą procesinio dokumento – pareiškimo, trūkumų šalinimo institutą, nustatydamas terminą trūkstamiems vertimams pateikti. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo metu jau yra pasibaigęs teismo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, todėl nustatytinas naujas, per kurį ieškovas pirmosios instancijos teismui turi pateikti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir jo priedų vertimą į atsakovės IĮ „Šarganaras“ savininkui A. A. suprantamą kalbą (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi, 302 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Nustatyti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui naują terminą iki 2019 m. kovo 8 d. pateikti pirmosios instancijos teismui pareiškimo dėl bankroto bylos individualiai įmonei „Šarganaras“ iškėlimo ir jo priedų vertimą į individualios įmonės „Šarganaras“ savininkui A. A. suprantamą kalbą.