- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- e2-11763-984/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00455-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus
- Ieškovas
- J. H. G.
dalyvaujant ieškoveiJ. H. G. ir jos atstovui advokatui A. B., atsakovės V. K. atstovei advokatei E. B.,
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus atstovei D. B.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės J. H. G. ieškinį atsakovei V. K. dėl kelio servituto nustatymo, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Širvintų rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama nustatyti atsakovės žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), laikiną 4 m pločio kelio servitutą, pagal matininko V. K. 2015 m. rugsėjo 16 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu planą su servitutu M 1:5000, su teise ieškovei naudotis transporto priemonėmis ir eiti juo pėsčiomis (viešpataujantysis daiktas – 11,71 ha žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)), iki Širvintų rajono savivaldybės administracija teisės aktų nustatyta tvarka įrengs ir įteisins vietinės reikšmės kelią (pažymėta dalis reikalavimuose nenurodyta, tačiau suprantama iš ieškinio turinio) ir priteisti iš ieškovės atsakoveivienkartinę žemės sklypo rinkos vertės 165 Eur dydžio kompensaciją už naudojimąsi laikinu servitutu bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad jai nuo 1998 m. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas su kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), į kuriuos ji visą gyvenimą galėjo patekti per pietinėje jos žemės sklypo pusėje buvusį 4 m pločio kelią, kurį nuolatos remontuodavo ir prižiūrėjo, nes niekas daugiau šiuo keliu nesinaudojo. Ties šiuo keliu, esančiu 18,8708 ha žemės sklypu (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), naudojosi, o vėliau (2013 m. birželio 7 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi) nuosavybės teises į jį įgijo atsakovė, kuri pradėjo drausti ieškovei naudotis keliu. Nacionalinės žemės tarnybosŠirvintų skyrius ieškovei paaiškino, kad privažiavimo kelias ieškovei suprojektuotas iš kitos, šiaurinės sklypo pusės, iš kurios niekada nebuvo galima ir iki šiol nėra galimybių privažiuoti prie ieškovės žemės sklypo. Tariamas privažiavimo kelias iki jos žemės sklypo yra neva užtikrintas iš šiaurinės sklypo pusės (nuo 18 m pločio rajoninės reikšmės kelio) Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini),suprojektuotu 35 m ilgio ir 4 m pločio servitutiniu keliu, kuris niekada nebuvo įrengtas ir iki šiol yra nepraeinamas ir nepravažiuojamas, be to kelio servitutas nebuvo nustatytas ieškovės žemės sklypui, kaip viešpataujančiam daiktu;bei Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini),suprojektuota apie 500 m ilgio ir 4 m pločio vietinės reikšmės kelio atkarpa, kuri niekada nebuvo įrengta ir iki šiol yra nepraeinama ir nepravažiuojama.Ieškovė taip pat nurodė, kad su ieškiniu jau buvo pasikreipusi į teismą dėl minėto servituto nustatymo, pagal tą patį parengtą planą, tačiau visų instancijų teismai jos reikalavimo netenkino. Naujo ieškinio pateikimą grindžia naujais pagrindais. 2018 m. vasarą pastebėjo, jog dalis (~370 kv. m) minėtu Vilniaus apskritiesviršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini),suprojektuotos apie ~500 m ilgio ir 4 m pločiovietinės reikšmės kelio atkarpos, Širvintų rajonosavivaldybei priklausančiame žemės sklype, buvo užsėta spygliuočių sodinukais, t. y.mišku. Tai patvirtina faktą, jog ieškovė negali patekti į savonamus, nes suprojektuotas kelias iš šiaurinės pusės neegzistuoja ir savivaldybės administracija nesirengia suprojektuotoje dalyje įrengti kelio. Ieškinį taip pat grindžia ir Vilniaus apygardosadministracinio teismo įsiteisėjusiu 2017 m. spalio 16 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr.eI-3607-764/2017,kurioje buvo konstatuota aplinkybe, kad pareiškėja šiuo metu neturi jokių galimybiųpasiekti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, nors pagal Vilniaus apskritiesviršininko parengtą projektą yra numatyti keli kelio įrengimo variantai. Taip pat Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimu, priimtuadministracinėjebyloje Nr. eI-2280-811/2018,kuriame teismas nustatė teisiškai reikšmingą aplinkybę šiai civilinei bylai, jog kelio atkarpą privalo nutiesti Širvintų rajono savivaldybėsadministracija, tačiau ieškovė negali to įtakoti. Pažymėjo, kad teismų sprendimais administracinėse bylose yra nustatytos esminės servituto nustatymo aplinkybės, dėl kurių ieškovė, nepasinaudojusi atsakovės žemės sklype esančiu istoriniu keliu, negali patekti į savo namus ar iš jų išvykti, o atėjus lietingam sezonui ir laiku sulaukti pagalbos, todėl mano, kad egzistuoja visos sąlygos kelio servituto per atsakovės žemės sklypą nustatymui.
Atsiliepimas
Atsakovė V. K. atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad šioje civilinėje byloje ieškovės pareikštas ieškinys yra visiškai tapatus išnagrinėtoje Širvintų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-677-880/2016, kurį Širvintų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu atmetė; Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą atmetė, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovės kasacinį skundą taip pat atmetė,todėl mano, kad ši byla turi būti nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.Ieškovė šioje byloje nenurodė iš esmės naujų aplinkybių, o tik papildė ir praplėtė jau nagrinėtas faktines aplinkybes bei pateikė savo vertinimus dėl teismo sprendimu nustatytų bylos aplinkybių, todėl laiko, kad ieškinio faktinis pagrindas yra tapatus, kaip ir ieškinio dalykas. Mano, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad servituto per atsakovės sklypą nustatymas yra objektyviai būtinas. Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, nustatytais žemės (kelio) servitutais ieškovei buvo užtikrintas privažiavimas į jai priklausantį žemės sklypą iš šiaurinės sklypo pusės per kitus sklypus. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad servitutinis kelias neva yra prastos būklės, nesudaro teisinio pagrindo nustatyti servitutą per atsakovės sklypą, nes atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik esant svarbioms priežastims. Mano, kad ieškovė siekia patenkinti savo interesus atsakovės sąskaita, t. y. reiškia reikalavimą leisti jai naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jai taip naudingiau ir patogiau. Pažymėjo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kad neva per atsakovės sklypą ėjo istorinis kelias, kuriuo ieškovė visada naudojosi, kad atsakovei apie šį kelią buvo žinoma įsigyjant sklypą, buvo išnagrinėtos minėtoje civilinėje byloje ir visų instancijų teismai padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovės žemės sklypui buvo nustatytas kelio servitutas ne atsakovės, bet kituose kaimyniniuose žemės sklypuose. Nesutinka ir su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad administraciniu aktu nustatytu vietinės reikšmės keliu ir servitutiniu keliu ji neva negali privažiuoti iki savo sodybos, nes šių kelių būklė yra bloga. Mano, kad bylos duomenys patvirtina, jog šiaurinio kelio būklė yra gera ir juo galima naudotis, ką ir pasakė visų instancijų teismai nagrinėję bylą. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo, kuri yra galutinė ir neskundžiama, atsakovė pradėjo tvarkyti savo sklypą. 2018 m. birželio mėn. savo lėšomis ir pastangomis išrinko ieškovės išmėtytas plytas ir kitas statybines šiukšles iš dalies išvažinėto savo žemės sklypoir šiuo metu jame nėra neteisėtai išvažinėtų provėžų. Sklypas yra sutvarkytas, dalis sklypo yra užsėta pasėliais, kita dalis sklypo yra suarta.Iš atsakovės pateikiamų nuotraukų matyti, kad didelė sklypo dalis, per kurią ėjo neteisėtos ieškovės provėžos, atsakovės jau yra sutvarkyta ir užsėta žiemkenčiais, kurie jau yra gerokai paaugę. Likusią sklypo dalį atsakovė galėjo sutvarkyti tik nuėmusi grikių derlių, t. y. 2018 m. spalio mėn., ką ji ir padarė.Mano, kad šioje civilinėje byloje ieškovė nepagrįstai remiasi nurodytu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje N eI-3607-764/2017, kadangi atsakovė nebuvo įtraukta į minėtos bylos nagrinėjimą, todėl priimtas sprendimas šiuo atveju neturi prejudicinės galios ir ieškovė privalo visas aplinkybes įrodinėti iš naujo. Nepagrįstu laiko ir ieškovės teiginį, kad ji negali patekti į savo namus, dėl ant suprojektuoto kelio pasodintų eglučių, kadangi miškas ant kelio nepasodintas. Tai matyti teismui pateiktoje kelio filmuotoje medžiagoje bei nuotraukose. Pažymėjo, kad keliu iš šiaurinės pusės važinėja tik viena ieškovė, todėl faktinio kelio provėžos nesutampa su teisinio kelio ribomis tik dėl pačios ieškovės veiksmų, o tai, kad teisinio kelio būklė pablogėjo dėl pačios ieškovės pasyvumo ir ilgalaikio naudojimosi atsakovės sklypu, o ne keliu iš šiaurinės pusės, buvo konstatuota ir išnagrinėtoje civilinėje byloje. Taip pat nurodė, kad net ir galimai neteisėtas eglučių pasodinimas negali sudaryti pagrindo nustatyti tokį neproporcingai didelį apribojimą atsakovės nuosavybės teisėms ir daryti žalą jos žemės ūkio veikloje naudojamam žemės sklypui, kuriame jau auga pasėliai.
Trečiasis asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime sutiko su patikslintu ieškiniu ir mano, kad jis turėtų būti tenkinamas. Nurodė, kad nuvykus į vietą nustatyta, jog vietinės reikšmės kelias iš šiaurinės ieškovės žemės sklypo pusės, yra faktiškai nepravažiuojamas, neįrengtas, suprojektuotas tik dokumentuose. Juo ieškovė neturi galimybės pasiekti savo sodybos. Dėl ieškovės nurodytos aplinkybės apie dalies suprojektuotos 500 m ilgio ir 4 m pločio vietinės reikšmės kelio atkarpos užsėjimo spygliuočių sodinukais, pažymėjo, kad nuvykus į vietą, šios aplinkybės nepasitvirtino, kadangi spygliuočių sodinukai pasodinti privataus žemės sklypo teritorijoje, o ne toje vietoje, kur turėtų būti įrengtas vietinės reikšmės kelias. Pripažino, kad Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje už bendro naudojimo kelių įrengimą ir techninę būklę yra atsakinga Širvintų rajono savivaldybė, tačiau šiuo metu nėra jokių objektyvių galimybių suprojektuoti ir įrengti kelią iš šiaurinės ieškovės žemės sklypo pusės. Nesant finansinių išteklių, šiuo metu prioritetas yra skiriamas jau esančių pagrindinių kelių ir gatvių remontui ir rekonstravimui, o ne naujų kelių ir gatvių tiesimui menkai apgyvendintose teritorijose. Šiuo atveju, kelias reikalingas patekti tik į vienos ieškovės sodybą. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė valstybės nustatytu servitutiniu keliu realiai negali patekti į jai priklausantį žemės sklypą ir sodybą, todėl nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyrius atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad ginčas dėl kelio servituto nustatymo tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu jau buvo išnagrinėtas ir išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.2018 m. spalio 12 d. patikrinus bendro naudojimo kelią, esantį riboje su žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad buvo matomas faktiškai išvažinėtas ir pravažiuojamas lauko kelias (iš šiaurinės pusės), nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarų-rytų kryptimi, tačiau tam tikrose kelio atkarpose faktiškai išvažinėtas kelias buvo ne valstybinėje žemėje, kuri palikta bendro naudojimo keliui, o iš dalies pateko į gretimus privačius žemės sklypus. Pripažino, kad dalis kelio iš šiaurinės pusės yra apsodinta miško želdiniais, tuo pačiu nurodant, kad tikėtina, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudotojas eglučių sodinukais užsodino ir valstybinę žemę pažeisdamas savo žemės skiepo ribas, dėl ko bus atliktas patikrinimas. Pažymėjo, kad nors bendro naudojimo kelio vietoje, kuri buvo nurodyta žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir gretimų žemės sklypų suformavimo dokumentuose, 2018 m. spalio 12 d. buvo matomi keli nepravažiuojami kelio ruožai, kurių vienas užsodintas miško želdiniais, tačiau taip pat buvo matomas faktiškai išvažinėtas, naudojamas lauko kelias, kuris tam tikrose atkarpose patenka į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas. Taip pat matomas posūkis nuo bendro naudojimo kelio link ieškovės žemės sklypo šiaurinės dalies ir išvažinėtas lauko kelias, kuriuo patenkama tik į ieškovės sodybą. Taip pat pažymėjo, kad privažiavimo klausimas iki ieškovės žemės sklypo buvo išspręstas žemės reformos metu, suprojektuotas bendro naudojimo kelias bei nustatytas kelio servitutas per privatų žemės sklypą iki ieškovės žemės sklypo iš ieškovės šiaurinės sklypo pusės, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes ir tai, kad 2018 m. spalio 12 d. faktiškai išvažinėti keliai matomi būtent iš šiaurinės ieškovės žemės sklypo pusės, nors kai kuriuose ruožuose faktinė kelio vieta ir nesutampa su suprojektuota kelio vieta, mano, kad ieškovė turi galimybę pasinaudoti kitu būdu įgyvendinti savo teisę naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju daiktu. Taip pat pažymėjo, kad už bendro naudojimo kelių įrengimą ir techninę būklę Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje yra atsakinga Širvintų rajono savivaldybė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovėnurodė, kad nesutinka su įsiteisėjusiu Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-677-880/2016. Kreipėsi į advokatą, prašydama dar kartą pamėginti kreiptis į teismą ir išsikovoti privažiavimą į savo sklypą per atsakovės žemės sklypą. Nurodė, kad tai istorinis kelias, kuriuo ji naudojosi nuo vaikystės, o atsakovė, įsigijusi minėtą žemės sklypą prieš kelis metus, ir dar už mažą kainą, uždraudė jai važinėti istoriniu keliu. Aplinkybė, kad šiuo metu jos nurodomas ginčo kelias yra suartas ir užsėtas, nesudaroypatingos kliūties jai juo važinėti, kadangi ji ketina šį servitutą sutvarkyti savo lėšomis, nesvarbu, kiek tai kainuotų, išvažinėjus iš naujo kelią sunkiąja technika, ovėliau pasinaudojus „trimeriu“.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdyje su pateiktu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.
Šalies argumentai
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus atstovė teismo posėdyje su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmestiatsiliepime nurodytais argumentais.
Trečiojo asmens Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Liudytojas R. K. (atsakovės sūnus) teigė, kad ieškovė turi galimybę patekti į savo sklypą iš šiaurinės sklypo pusės. Atsakovės žemės sklype buvęs istorinis kelias suartas ir užsėtas pasėliais po kasacinio teismo nutarties, kuri buvo galutinė ir neskundžiama. Ūkio darbai atlikti atsižvelgiant į metų laikus, atsižvelgiant į sėjos ir derliaus nuėmimo laiką, o ne dėl naujo ieškinio gavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl servituto nustatymo, t. y. teisės ieškovei važiuoti transporto priemonėmis per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, taip pat dėl ieškinio tapatumo.
Byloje nustatyta, kad ieškovei nuo 1998 m. lapkričio 2 d. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 54-55).Atsakovės 18,8708 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ribojasi su ieškovės žemės sklypu. Ieškovė į savo žemės sklypą patekdavo iš pietinės dalies per atsakovės žemės sklypą, 4 m pločio išvažinėtu keliu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovės žemės sklype nėra nustatytas kelio servitutas. Pagal (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei per jai priklausantį žemės sklypą iš šiaurinės žemės sklypo pusės yra suprojektuotas 500 m ilgio ir 4 m pločio vietinės reikšmėsservitutinis kelias, o per J. M. priklausantį žemės sklypą, Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuotas 35 m ilgio ir 4 m pločio servitutinis kelias.Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Ieškovė teigia, kad suprojektuotas kelias, kuriuo ji galėtų patekti į savo sklypą, realiai neegzistuoja, o yra suprojektuotas tik dokumentuose, todėl ji negali patekti į savo sklypą. Trečiasis asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija, atsakinga už suprojektuoto kelio įrengimą, pripažįsta ieškovės argumentus, jog ieškovė negali patekti į savo sklypą ir prašo ieškinį tenkinti.
Byloje taip pat nustatyta, kad pagal ieškovės ieškinį, tarp tų pačių šalių jau buvo išnagrinėtas ginčas dėl to paties kelio servituto nustatymo per atsakovės žemės sklypą. Širvintų rajono apylinkės teismas 2016 m gruodžio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-677-880/2016, ieškovės ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje e2A-1380-431/2017, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kasacinis teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-200-916/2018, apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Visų instancijų teismai konstatavo, kad ieškovė apleido šiaurinėje dalyje jai privažiuoti nustatytą kelią, todėl šis kelias dėl natūralaus gamtos poveikio tapo prastos būklės. Aplinkybė, kad ieškovei važiuoti nustatytu keliu iš šiaurinės dalies yra nepatogu ir šiam keliui reikia investicijų, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė įgyvendindama savo nuosavybės teisę ir siekdama, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes nuosavybės teisę įgyvendinti neapribojant atsakovės teisių ir pareigų.
Ieškovė šiame ieškinyje teigia, kad kreipėsi į teismą su ieškiniu nauju pagrindu, kurį grindžia: 1)Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. eI-3607-764/2017, kuriame konstatuota aplinkybė, kad ieškovė neturi jokių galimybių patekti į savo sklypą; 2) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. eI-2280-811/2018, kuriame konstatuota aplinkybė, jog kelio atkarpą privalo nutiesti Širvintų rajono savivaldybės administracija, kurios ieškovė negali įpareigoti nutiesti kelio artimiausiu metu, ir kad ieškovė išnaudojo visas galimybes, jog administraciniais aktais nustatytas kelias būtų įrengtas; 3) 2018 m. liepos 25 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijosraštu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad Širvintų rajono savivaldybės administracija neketina įrengti suprojektuoto kelio; 4) taip pat aplinkybe, jog administraciniuose aktuose suprojektuoto kelio dalis(apie 370 kv. m) yra užsodintas eglių sodinukais, o tai patvirtiną aplinkybę, jog suprojektuotas kelias natūroje neegzistuoja ir kelias šioje dalyje nebus tiesiamas.
Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyrius, 2018 m. spalio 12 d. patikrinęs bendro naudojimo kelią, kuris ribojasi su žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančiais, (duomenys neskelbtini), Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad bendro naudojimo kelio atkarpa iš šiaurinės pusės nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki pirmos pralaidos yra išvažinėta ir kliūčių pravažiuoti nėra. Kelio atkarpa nuo pralaidos (žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riboženklio Nr. 13) iki šio sklypo ribos posūkio taško Nr. 18, yra pravažiuojama, kelio dalyje matosi vežios, o dalis kelio apaugusi žole. Kelio atkarpa ties sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos posūkio taškais 20-21 ir ties 21, yra nepravažiuojama, nes užsodinta eglių sodinukais tokiais, kaip ir gretimame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Kelio atkarpa ties riba 21-24 pravažiuojama, matosi vežios, važiuoti kliūčių nėra. Kelio atkarpa ties riba 24-25 apaugusi savaiminiais medžių, krūmų želdiniais, sustabarėjusia žole. Faktiškai išvažinėtas kelias yra gretimame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Kelio atkarpoje ties ribos posūkio taškais 26-27 ir ties 27 riboženkliu, išvažinėto kelio nėra, žemė apaugusi savaiminiais medžiais, krūmais, žolėmis. Toliau už 27 riboženklio iki antros pralaidos kelias išvažinėtas, kelio vieta sutampa su gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis, kliūčių pravažiuoti nėra. Žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) administraciniu aktu nustatyto kelio servituto vietoje faktiškai išvažinėto kelio nėra. Šioje vietoje žemė apaugusi savaiminiais krūmais, sustabarėjusiomis žolėmis. Per žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) matosi faktiškai išvažinėtas kelias pietų-šiaurės kryptimi, einantis nuo 6 m pločio bendro naudojimo kelio iki žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra ties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos taškais 23-24.
Taigi, šioje išvadoje Nacionalinė žemės tarnyba prapažino faktinę aplinkybę, jog suprojektuoto kelio dalis yra užsodinta eglių sodinukais. Dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, yra pradėta teisena, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį bei 333 straipsnio 1 dalį. Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) savininkai 2018 m. gruodžio 20 d. kviečiami į Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyrių dėl galimo nusižengimo (neteisėto valstybinės žemės užėmimo) aplinkybių išaiškinimo. Nacionalinė žemės tarnybos atstovės teigimu, eglių sodinukų savininkas ketina atlaisvinti valstybinę, keliui skirtą žemę, pasibaigus įšalui. Nacionalinė žemės tarnyba taip pat nustatė, kad yra faktiškai išvažinėtas ir pravažiuojamas lauko kelias nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) (Nr, (duomenys neskelbtini)) vakarų-rytų kryptimi (iš ieškovės šiaurinės sklypo dalies), tačiau keliose kelio atkarpose faktiškai išvažinėtas kelias yra ne valstybinėje žemėje, kuri palikta bendro naudojimo keliui, o keliose atkarpose iš dalies pateko į gretimus privačius žemės sklypus.
Atsakovė teismui pateikė filmuotą medžiagą, kuri bylos nagrinėjimo buvo peržiūrėta, iš kurios matyti, kaip per 6 minutes, vidutinio greičio žingsniu, nuo ieškovės žemės sklypo iš šiaurinės sklypo dalies, galima be trukdžių, išvažinėtu lauko keliu, pasiekti pagrindinį kelią – (duomenys neskelbtini) gatvę.
Dėl ieškinių tapatumo
CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis, priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.
Nagrinėjamu atveju, ginčas vyksta tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, kaip jau išnagrinėtoje Širvintų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-677-880/2016. Tačiau teismas pripažįsta, jog nauju pagrindu. Nauju pagrindu teismas pripažįsta tik vieną pagrindą, iš nurodytų keturių, t. y. jog suprojektuotas kelias iš šiaurinės dalies, vietomis yra užsodintas eglių sodinukais, todėl šiomis kelio dalimis ieškovė negali važiuoti suprojektuotu keliu. Dėl kitų suprojektuoto kelio dalių būklės, Širvintų rajono savivaldybės administracijos prievolės nutiesti kelią, lėšų trūkumo įgyvendinti šią prievolę, ieškovės neišnaudotų visų galimybių savo teisių, patekti į žemės sklypą,neįgyvendinimo, visų instancijų teismai jau yra pasisakę nagrinėjant ginčą Širvintų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-677-880/2016, kuris yra įsiteisėjęs, todėl ieškovė negali ginčyti ir iš naujo nustatinėti minėtoje civilinėje byloje nustatytų faktų.
Dėl kelio servituto nustatymo
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutas gali būti nustatytas įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimais, o įstatymo nustatytais atvejais – administraciniais aktais (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Servitutas nustatomas teismo sprendimu, kai yra savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnis).
Teismas, nustatydamas servitutą turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų.Sąnaudos neprotingomis negali būti pripažįstamos vien todėl, kad naudotis servitutu yra pigiau ir patogiau, nes tai reikštų, kad vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, nepagrįstai suvaržant šio nuosavybės teisę ir neatitiktų CK 4.126 straipsnio esmės. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovės daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovei) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).
Nagrinėjamu atveju, ieškovė neįrodė servituto taikymo būtinųjų sąlygų. Byloje nustatyta, kad eglių sodinukai tik keliose vietose patenka į suprojektuoto kelio dalį iš ieškovės šiaurinės sklypo dalies. Nacionalinės žemės tarnybos atstovės teigimu, sodinukai galėjo būti pasodinti kelio ribose per klaidą, kadangi kelios kelio atkarpos išvažinėtos ne teisinio kelio ribose. Sodinukai turėtų būti pašalinti pasibaigus įšalui. Iš atsakovės pateiktos filmuotos medžiagos matyti, kad iš ieškovės šiaurinės sklypo dalies yra išvažinėtas kelias, kuriuo ji be trukdžių, per 6 minutes, einant vidutinio greičio žingsniu, gali pasiekti (taip pat privažiuoti) pagrindinį kelią ((duomenys neskelbtini) gatvę). 2018 m. spalio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyriaus Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šis išvažinėtas kelias, tik keliose atkarpose ir tik iš dalies patenka į trečiųjų asmenų žemės sklypų ribas. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad šiuose sklypuose nėra vykdoma jokia ūkio veikla, nėra sėjami pasėliai, priešingai nei atsakovės žemės sklype. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, kad tretieji asmenys jai draudžia važinėti minėtu keliu, tik baigiamojoje kalboje apie tai užsiminė. Ieškovei pasiūlius įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis besiribojančių su suprojektuotu keliu žemės sklypų savininkus, ieškovė su tokiu siūlymu nesutiko, teigdama, jog jos interesas šioje byloje yra nusistatyti kelio servitutą būtent per atsakovės žemės sklypą ir jokių reikalavimų gretimų sklypų savininkams, ji neturinti. Ieškovės teigimu, ji kreipėsi į advokatą pakartotinai, prašydama dar kartą pamėginti kreiptis į teismą su ieškiniu ir vis tik išsikovoti privažiavimą į savo sklypą būtent per atsakovės žemės sklypą. Ieškovei nebūtų kliūtis net suartas ir užsėtas atsakovės žemės sklypas, kadangi ji privažiavimą sutvarkytų ir išlygintų savo lėšomis, sunkiąja technika ir „trimeriu“. Tuo tarpu, iš šiaurinės pusės suprojektuoto kelio nepravažiuojamų dalių, ji neketina tvarkyti savo lėšomis ir sunkiąją technika, kadangi tai yra valstybinė žemė ir pareiga nutiesti, būtent įstatymų reikalavimus atitinkantį kelią, nustatyta Širvintų rajono savivaldybės administracijai. Taigi, ieškovės bylos nagrinėjimo metu išdėstyta principinė pozicija į savo sklypą patekti tik per atsakovės žemės sklypą, neišnaudojus kitų objektyvių galimybių naudotis suprojektuotu (be kita ko ir išvažinėtu) keliu iš šiaurinės sklypo dalies, taip pat byloje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog nėra teisinio pagrindo nustatyti prašomą servitutą per atsakovės žemės sklypą, kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatytos kliūtys (eglių sodinukai) yra laikinos, o ieškovė šiuo metu gali patekti į savo žemės sklypą iš šiaurinės pusės be jokių kliūčių išvažinėtu keliu.
Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog važinėdama iš šiaurinės pusės suprojektuotu keliu, kurio kelios atkarpos iš dalies patenka į trečiųjų asmenų sklypų ribas, pažeistų pastarųjų asmenų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas nuosavybės teises, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės nuosavybės teises taip pat saugo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, o atsakovės suartame ir pasėliais užsėtame sklype kelio servituto įrengimas, teismo vertinimu, pareikalautų didesnių sąnaudų, nei kelio iš šiaurinės pusės dalių sutvarkymas, ta pačia sunkiąją technika, kurią ieškovė teigė naudosianti servitutinio kelio sutvarkymui per atsakovės žemės sklypą. Teismo vertinimu, sunkios technikos pagalba taip pat ir Širvintų rajono savivaldybės administracija, atsakinga už kelio įrengimą ir priežiūrą, turi objektyvią galimybę pašalinti tam tikrose suprojektuoto kelio atkarpose esančias kelio kliūtis.
Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo ir atsakovės nesąžiningumą, kuris pasireiškė istorinio kelio sąmoningu užarimu ir užsodinimu įvairiomis kultūromis, gavus šioje byloje ieškinį. Tačiau teismo vertinimu, atsakovė, po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-200-916/2018, kuri galutinė ir neskundžiama, kurioje buvo sprendžiamas tapatus ieškovės reikalavimas, turėjo teisę įgyvendinti savo nuosavybės teises savo nuožiūra, ir kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino liudytojas R. K. (atsakovės sūnus), visi ūkio darbai, derliaus nuėmimas, sėja, buvo atliekami atsižvelgiant į metų laikus, juolab, kad ieškovė turėjo galimybę į savo sklypą patekti iš šiaurinės savo sklypo pusės.
Taigi, teismas išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nuotraukas, filmuotą medžiagą, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo ieškinio tenkinimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovei priėmus nepalankų procesinį sprendimą, iš ieškovės atsakovei priteisiamos 800 Eur atstovavimo išlaidos (CPK 98 straipsnis).
Kadangi iš ieškovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali 3 Eur suma, todėl jos iš ieškovės valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
Ieškovei priėmus nepalankų procesinį sprendimą, naikinamos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2S-3047-603/2018 (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. H. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur atstovavimo išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2S-3047-603/2018, taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.