- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- eI-2280-811/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00898-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Jolanta Malijauskienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- J. H. G.
- Atsakovas
- Širvintų rajono savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Arūnas Bertulis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Jolantos Malijauskienės ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. H. G. skundą atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. H. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydama panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. vasario 15 d. raštą Nr. 40-40 „Dėl J.H. G. prašymo“ ir įpareigoti Administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškėjai raštišką atsakymą, per kokį konkretų terminą bus įrengta apie 500 m ilgio ir 4 m pločio žemiausios kategorijos (IIIv) vietinės reikšmės kelio, kuris yra suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3207-089 (toliau – ir Žemės reformos žemėtvarkos projektas), atkarpa.
Pagrįsdama savo reikalavimus, pareiškėja paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir sodybos pastatai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisę į žemės sklypą pareiškėja įgijo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 2 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytą turtą, grąžinant natūra 11,71 ploto ha žemės sklypą, pagrindu. Minėtu sprendimu papildomas kelio servitutas nebuvo nustatytas. Į šį žemės sklypą bei jame esančią sodybą pareiškėja visą laiką patekdavo per pietinėje žemės sklypo pusėje esantį 4 m pločio kelią, kurį pati remontuodavo ir prižiūrėdavo. Tačiau 2013 m. birželio 7 d. V. K. įsigijus nuosavybėn žemės sklypą, per kurį ėjo vienintelis kelias į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą ir sodybą, V. K. pradėjo reikšti pretenzijas ir drausti naudotis keliu. Pareiškėja 2015 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Širvintų skyrių, prašydama išaiškinti gretimo žemės sklypo savininkės reikalavimų teisėtumą. NŽT Širvintų skyrius paaiškino jai, kad tariamas privažiavimas prie žemės sklypo yra užtikrintas iš šiaurinės žemės sklypo pusės 4 m pločio vietinės reikšmės viešuoju keliu ir 4 m pločio servitutiniu keliu per gretimą privatų žemės sklypą. Susiklostė situacija, kad panaikinus vieną kelią, pareiškėjai ir valstybei reikės įsirengti laukuose esančius kelius. Nesutikdama su NŽT Širvintų skyriaus atsakymu, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau teismas jos skundo netenkino, konstatuodamas, kad ji praleido terminą skundui pateikti, o kelio servituto nustatymo klausimą turi spręsti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl šių aplinkybių pareiškėja kreipėsi į Širvintų rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti laikiną kelio servitutą V. K. priklausančiame žemės sklype. Širvintų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjos ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
2017 m. vasario 27 d. pareiškėja kreipėsi į Administraciją, prašydama nurodyti konkretų terminą, kada bus nutiesta (įrengta) kelio atkarpa, tačiau Administracija 2017 m. balandžio 10 d. raštu atsisakė tai padaryti. Dėl to pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris pareiškėjos skundą tenkino ir įpareigojo Administraciją pateikti motyvuotą atsakymą į pareiškėjos prašymą. Minėtame teismo sprendime konstatuota, kad pareiškėja negali patekti į jai priklausantį žemės sklypą.
Skundžiamame Administracijos sprendime nepagrįstai nurodoma, kad 2018 m. I–II ketvirčiais buvo svarstytas remontuojamų kelių sąrašas, o objektų, kurie 2018 m. nebus įtraukti į remontuotinus, svarstymas bus atidėtas kitiems metams. Administracija taip pat nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (toliau – ir LVAT), kurioje teigiama, kad įstatymai nenustato pareigos nustatyti termino, iki kada Administracija turėtų įrengti kelią, kadangi skiriasi LVAT nutartyje esančios faktinės aplinkybės nuo nagrinėjamoje byloje esančių faktinių aplinkybių.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškino, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Administracija turi įrengti kelio atkarpą. Reikalavimas nustatyti terminą keliui įrengti kyla iš Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto. Civilinėje byloje Nr. e2-677-880/2016 buvo nustatyta, kad ji turi teisę reikalauti, o Administracija – privalo įgyvendinti pareiškėjos teisėtus reikalavimus ir pašalinti kliūtis, trukdančias naudotis jai priklausančia nuosavybe. Nesant konkretaus termino, pareiškėja negalėtų pilnavertiškai naudotis savo nuosavybe, būtų pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai arba pareiškėja būtų priversta parduoti savo nuosavybę, kadangi niekas negalėtų suteikti jai jokios būtinos pagalbos esant sveikatos sutrikimams arba nusikaltimo atveju.
Atsiliepimas
Atsakovė Administracija atsiliepime į skundą (b. l. 48–50) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė paaiškino, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas nustato, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu, organizuoja kelių saugumo audito, poveikio kelio saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, didelio avaringumo ruožų ir saugumo lygio nustatymo kelių tinkle atlikimą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punktas iš esmės patvirtina šį reguliavimą, nustatydamas, kad savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą, o pagal 7 punktą jis koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą, atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas. Įvardinti teisės aktai numato, kad būtent Administracijai suteiktos funkcijos, susijusios su kelių įrengimu, jų remontavimu. Administracija atkreipia dėmesį į tai, kad nekvestionuoja šios funkcijos ir tai patvirtina skundžiamas Administracijos raštas. Administracija skundžiamame rašte neatsisako vykdyti jai priskirstos funkcijos, o išaiškina, kaip bus vykdomas siūlomų remontuotinų kelių įtraukimo į kelių priežiūros ir plėtros programos finansuojamųjų 2018 metais objektų sąrašą procesas.
Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-677-880/2016 buvo nustatyta svarbi aplinkybė, t. y. kad 1995 m. ortofotografniame žemėlapyje matoma, kad kelias, esantis (duomenys neskelbtini), šiaurinėje dalyje yra išvažinėtas, naudojamas, o vėlesniame 2013 metų ortofotografniame žemėlapyje matyti, kad šis kelias jau yra nebenaudojamas, apleistas, apaugęs žolėmis ir krūmais. Ši aplinkybė įrodo, kad pareiškėja pasirinko naują vietą keliui per V. K. nuosavybę, o šiaurinėje dalyje jai privažiuoti skirtą kelią apleido. Be to, pareiškėja nedėjo pastangų tam, kad išsaugotų kelią, pagerintų jo būklę, nesikreipė į Širvintų rajono savivaldybę dėl kelio tvarkymo, išskyrus vieną atvejį 2016 m. Todėl pareiškėja nepagrįstai skunde nurodo, kad kelias šiaurinėje dalyje buvo suprojektuotas tik popieriuje.
Atsiliepimas
Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytos teisės normos, įtvirtinančios savivaldybės funkciją prižiūrėti, taisyti, tiesti kelius, nenustato jokių konkrečių terminų dėl kelių taisymo, tiesimo, taip pat nenustato momento, iki kada nurodyti veiksmai turi būti atliekami, kuriam praėjus būtų galima teigti, kad Administracija pažeidė jai priskirtas funkcijas. Be to, teisės normos nesukuria pareiškėjai subjektinės teisės reikalauti konkrečiu metu nutiesti, taisyti konkretų kelią.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl 2018 m. vasario 15 d. rašto (b. l. 25–26), kuriuo Administracija atsakė į pareiškėjos prašymą dėl vietinės reikšmės kelio įrengimo termino nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Pareiškėja nuosavybės teise valdo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 7–8). Žemės reformos žemėtvarkos projekte privažiavimas iki pareiškėjos valdomo žemės sklypo suprojektuotas vietinės reikšmės viešojo kelio atkarpa ir per žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam yra numatytas servitutas. Vietinės reikšmės viešojo kelio atkarpa, kuria numatytas privažiavimas iki pareiškėjos žemės sklypo, yra blogos būklės, nėra atlikti šios kelio atkarpos kadastriniai matavimai, kelias nepatenka į (duomenys neskelbtini) prioritetinių kelių sąrašą, juo nevažiuoja mokyklinis autobusas (b. l. 44).
Pareiškėja 2017 m. vasario 27 d. pateikė Administracijai prašymą dėl vietinės reikšmės viešojo kelio atkarpos įrengimo termino nustatymo (b. l. 10–11). Pareiškėja prašė Administracijos įvardinti konkretų terminą (nurodant konkrečius metus, iki kurių metų arba kuriais metais) per kurį bus įrengtas apie 500 m pločio kelias, kuris buvo suprojektuotas Žemės reformos žemėtvarkos projekte. Atsakydama į pareiškėjos prašymą, Administracija 2017 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 40-243 (b. l. 19) informavo pareiškėją, kad apie 500 m. ilgio ir 4 m. pločio žemiausios kategorijos (IIIv) vietinės reikšmės kelio atkarpa, vedanti link pareiškėjos valdomo žemės sklypo, nepatenka į Širvintų rajono savivaldybės vietinių kelių ir gatvių priežiūros ir plėtros programos finansavimo 2017 m. objektų sąrašą. Administracija pažymėjo, kad kelio atkarpos įrengimas šiuo metu negalimas, nes kelio dalis (apie 170 m), eitų per privačius žemės sklypus, o žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nėra atliktos. Dėl minėtų priežasčių Administracija nurodė negalinti nustatyti konkretaus termino, per kurį bus įrengtas pareiškėjos nurodytas kelias.
Nesutikdama su atsakovės atsakymu, pareiškėja, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2017 m. spalio 16 d. sprendimu, priimtu išnagrinėjus administracinę bylą Nr. eI-3607-764/2017 (b. l. 12–16), pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino minėtą Administracijos raštą bei įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. vasario 27 d. prašymą. Sprendime teismas nurodė, kad skundžiamu raštu Administracija įvertino aplinkybes, susijusias su kelio atkarpų, einančių per privačias žemės valdas, įrengimu, tačiau neįvertino aplinkybių, susijusių su Žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotos kelio atkarpos, einančios per Širvintų rajono savivaldybei priklausančią žemę, įrengimu.
Administracija, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, skundžiamu 2018 m. vasario 15 d. raštu (b. l. 25–26) paaiškino pareiškėjai kelių įrengimo ir remonto darbų bei šiems darbams skirto finansavimo paskirstymo tvarką, nurodydama, kad teisės aktai nenumato jokio termino, iki kurio turi būti atlikti vietinės reikšmės kelių ir gatvių įrengimo, remonto darbai. Be to, Administracija nurodė, kad atsižvelgdama į pateiktą prašymą, sieks užtikrinti pareiškėjos teisėtų interesų įgyvendinimą ir sudaryti galimybę pareiškėjai naudotis vietinės reikšmės keliu.
Pareiškėja nesutinka su Administracijos raštu ir nurodo, kad atsakovė neįvardino konkretaus termino, kada bus atlikti ginčui aktualios kelio atkarpos tiesimo darbai. Ši aplinkybė, anot pareiškėjos, gali būti vertinama kaip atsisakymas įgyvendinti atsakovės kompetencijai priskirtą pareigą tiesti savivaldybių vietinės reikšmės kelius ir gatves. Atsakovė teigia, kad nekvestionuoja savo pareigos kelių priežiūros ir tiesimo srityje, o skundžiamu raštu išaiškino pareiškėjai siūlomų remontuotinų kelių įtraukimo į kelių priežiūros ir plėtros programos finansuojamųjų 2018 m. objektų sąrašą procesą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3, 9.2 punkte nustatyta, kad vietinės reikšmės keliais vadinami keliai, jungiantys rajoninius kelius, kaimus, taip pat kiti keliai, naudojami vietiniam susisiekimui ir privažiavimui prie ūkinių ar kitos paskirties objektų, o šio reglamento punkte nustatyta, kad pagal parametrus, eismo sąlygas ir eismo intensyvumą vietinės reikšmės keliai skirstomi į Iv–IIIv kategorijos kelius. Vadovaujantis Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybės funkcija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu, organizuoja kelių saugumo audito, poveikio kelio saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, didelio avaringumo ruožų ir saugumo lygio nustatymo kelių tinkle atlikimą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims.
Iš aptariamų teisės aktų nuostatų matyti, kad vietinės reikšmės keliai, jungiantys rajoninius kelius, kaimus, naudojami vietiniam susisiekimui ir pan., be kita ko, nuosavybės teise gali priklausyti savivaldybėms, ir būtent savivaldybei įstatymai nustato pareigą tiesti, remontuoti ir prižiūrėti vietinės reikšmės kelius ir gatves. Nagrinėjamu atveju Žemės reformos žemėtvarkos projekte numatyta, kad pareiškėjos valdomą žemės sklypą suplanuota pasiekti minėtame projekte pažymėtu bendro naudojimo keliu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kelias, suprojektuotas Žemės reformos žemėtvarkos projekte – tai vietinės reikšmės kelias, be to, tiek pareiškėja, tiek atsakovė pripažįsta, kad Administracijai kyla pareiga nutiesti ir prižiūrėti šį kelią. Vis dėlto, pareiškėja prašo Administracijos įvardinti konkretų terminą (nurodant konkrečius metus), kada ketinama įrengti ginčo kelią, skirtą susisiekimui su pareiškėjos valdomu žemės sklypu. Taigi, byloje kilo ginčas ne dėl Administracijos pareigos įrengti suprojektuotą kelią apskritai, tačiau dėl pareigos nurodyti šio kelio įrengimo terminus.
Šiame kontekste pažymėtina, kad vietinės reikšmės kelių projektavimui ir tiesimui yra naudojamos kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos (Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, skirtų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, naudojimo sąlygų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Kelių direkcija) direktoriaus 2018 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-64, 6 punkte nustatyta, kad teisės aktų nustatyta tvarka finansavimo gavėjui skyrus kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, Kelių direkcija su juo sudaro finansavimo sutartį dėl kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų panaudojimo. Šio aprašo 467 punkte reglamentuota, kad savivaldybė, vadovaudamasi Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, nustatyta tvarka sudaro n-ųjų metų vietinės reikšmės kelių (gatvių) tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto), priežiūros ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo objektų sąrašą, kuris yra derinamas su Kelių direkcija (finansavimo sutartyje nurodytu atstovu). Suderintas objektų sąrašas tampa neatskiriama finansavimo sutarties dalimi. Objektų sąrašas gali būti keičiamas iki einamųjų metų lapkričio 15 d.
Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, skirtų savivaldybėms, panaudojimo tvarką Širvintų rajono teritorijoje reglamentuoja Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, skirtų savivaldybės vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, naudojimo ir skirstymo tvarkos aprašas, patvirtintas Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 1-207 (toliau – Aprašas). Vadovaujantis Aprašo 2 punktu, prašymai dėl Širvintų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių tiesimo, taisymo (remonto), priežiūros ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo teikiami iki einamųjų metų gruodžio 1 d. Administracijos direktoriui. Prašymus gali teikti visi juridiniai ir fiziniais asmenys. Administracijos Infrastruktūros skyrius pagal Širvintų rajono savivaldybės perspektyvinį kelių priežiūros ir plėtros planą, finansuojamą iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšų, ir atsižvelgdamas į gautus prašymus, parengia savivaldybės vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti lėšų poreikio suvestinę (objektų sąrašą) ir teikia ją svarstyti Širvintų rajono savivaldybės tarybai (Aprašo 5 punktas). Administracijos Infrastruktūros skyrius objektų sąrašą teikia derinti Lietuvos automobilių kelių direkcijai (Aprašo 6 punktas). Vadovaujantis Aprašo 9 punktu, savivaldybė Kelių priežiūros ir plėtros programos ir savivaldybės biudžeto lėšas skiria pagal prioritetus, t. y. lėšos, visų pirma, skiriamos objektams, kurie kelia grėsmę saugiam eismui, kuriais vyksta maršrutinių ir geltonųjų (mokyklinių) autobusų eismas, kuriuose yra didelis eismo intensyvumas bei kurie yra tankiai apgyvendintose teritorijose (Aprašo 9.1–9.4 punktai).
Taigi, spręsdama klausimą dėl lėšų skyrimo kelių tiesimui ir priežiūrai, Administracija, įvertinusi Širvintų rajono savivaldybės perspektyvinį kelių priežiūros ir plėtros planą, finansuojamą iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšų, ir atsižvelgdama į gautus prašymus, parengia objektų sąrašą, kuris yra teikiamas svarstyti savivaldybės tarybai bei derinamas su Kelių direkcija. Numatomų tiesti ir remontuoti kelių sąrašas (objektų sąrašas), atsižvelgiant į nustatytus kriterijus ir poreikį, yra parengiamas kiekvienais metais, todėl kelių atkarpos, neįtrauktos į taisytinų kelių sąrašą konkrečiais metais, gali būti svarstomos ir, esant poreikiui, įtraukiamos į šį sąrašą bet kuriais kitais metais. Sprendimas dėl kelio įtraukimo į konkrečiais metais numatomų tiesti ir remontuoti kelių sąrašą priklauso ne vien tik nuo Administracijos pozicijos, tačiau ir nuo kitų subjektų (savivaldybės tarybos, Kelių direkcijos) valios, todėl konkrečiais metais neįtraukusi ginčo kelio atkarpos į objektų sąrašą, Administracija negali prognozuoti ir numatyti, kuriais metais šis kelias bus įtrauktas, kadangi svarstymo procedūra kasmet yra atliekama iš naujo.
Nagrinėjamu atveju Administracija skundžiamame rašte nurodė pareiškėjai, kad savivaldybės priskirtos funkcijos – kelių įrengimo – įgyvendinimas priklauso nuo savivaldybės biudžete esančių lėšų, kurios yra skirtos ne tik naujų kelių projektavimui ir tiesimui, tačiau taip pat ir esamų gatvių remontui, rekonstrukcijai, saugaus eismo organizavimui ir kt. Kelių priežiūros ir remonto darbai yra finansuojami Kelių direkcijos. Kelių direkcijos direktorius įsakymu kasmet paskirsto savivaldybėms kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšas vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. Administracijos direktoriaus sudaryta komisija, atsižvelgdama į paskirtas lėšas, 2018 m. I–II ketvirtį svarstys siūlomų kelių įtraukimą į kelių priežiūros ir plėtros programos finansuojamų 2018 m. objektų sąrašą pagal seniūnų ir gyventojų prašymus, o parengus šį sąrašą, jis bus teikiama tvirtinti Širvintų rajono savivaldybės tarybai. Remontuotini keliai, kurie einamaisiais metais nebus įtraukti į finansuojamų objektų sąrašą, bus svarstomi kitais metais.
Taigi, Administracija, atsakydama į pareiškėjos raštą, pagal kompetenciją paaiškino pareiškėjai konkrečių kelių įtraukimo į planuojamų tiesti kelių sąrašą procedūras, ir šių darbų atlikimui skirtų lėšų paskirstymo tvarką, tačiau, kaip minėta, Administracija negali tiksliai prognozuoti, kokie žemės sklypai bus įtraukti į objektų sąrašą ateinančiais metais. Todėl, teismo vertinimu, Administracijai objektyviai negalint nurodyti konkretaus laikotarpio, kai ginčo kelias bus įtrauktas į objektų sąrašą, parengtas atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Kartu pažymėtina, kad ši aplinkybė nepašalina atsakovės pareigų, susijusių su kelių tiesimu ir priežiūra, be kita ko, ir pareigos nutiesti ginčo kelią.
Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad skundžiamas Administracijos raštas yra pagrįstas ir teisėtas, pagrindų jo naikinimui nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas raštas paliktinas galioti, nėra pagrindo tenkinti ir antrojo pareiškėjos reikalavimo dėl įpareigojimo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti raštišką atsakymą, per kokį konkretų terminą bus įrengta vietinės reikšmės kelio, kuris yra suprojektuotas Žemės reformos žemėtvarkos projekte, atkarpa, todėl skundas atmestinas visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos J. H. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.