Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2016-12-23 · Civilinė byla Nr. e2-677-880/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-23
Bylos Nr.
e2-677-880/2016
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00568-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Atsakovas
V. K.
Trečiasis asmuo
Širvintų rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas
J. H. G.
Advokatai
Arūnas Bertulis, Edita Bumblienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-677-880/2016(Proceso Nr. 2-44-3-00568-2016-1)Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1. (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 23 d.ŠirvintosŠirvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Arūnui Bertuliui, ieškovės atstovui pagal įgaliojimą G. G.,

atsakovės V. K. atstovei advokatei Editai Bumblienei,trečiojo asmens Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovei Daliai Maleckaitei,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Dangirai Bareikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. H. G. ieškinį atsakovei V. K., tretiesiems asmenims Širvintų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl kelio servituto nustatymo, ir pagal atsakovės V. K. priešieškinį ieškovei J. H. G., tretiesiems asmenims Širvintų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo sutvarkyti išvažinėtą atsakovės žemės sklypą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu ir vėlesniais patikslintais ieškiniais kreipėsi į teismą prašydama: 1) nustatyti per atsakovei priklausančiame 18,8708 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), laikiną 4 m pločio kelio servitutą pagal matininko V. Kazlausko 2015 m. rugsėjo 16 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu planą su servitutu M 1:5000, su teise ieškovei naudotis transporto priemonėmis ir eiti juo pėsčiomis (viešpataujantis daiktas – 11,71 ha žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)), iki Širvintų rajono savivaldybės administracija teisės aktų nustatytą tvarką įrengs ir įteisins Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono Alionių seniūnijos Juodiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotą 4 m pločio vietinės reikšmės kelią ir priteisti iš ieškovės vienkartinę žemės sklypo rinkos vertės 165 Eur dydžio kompensaciją atsakovei už naudojimąsi laikinu servitutu; 2) Tuo atveju, jei teismas pripažintų, jog atsakovei priklausančiame 18,8708 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 4 m pločio kelio servitutas negali būti nustatytas laikinai, teismo prašo: 2.1) priteisti bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovės naudai 0,1379 ha dydžio atsakovei priklausančio 18,8708 ha žemės sklypo dalį, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), matininko V. Kazlausko 2015-09-16 parengtame naudojimosi žemės sklypu plane su servitutu M 1:5000, pažymėtą posūkio taškais: 14-15-16-17-18-19-20-2122-23-24-25-26-27-28-29-30-31-32-33-34-14, ir nustatyti šioje sklypo dalyje 4 m pločio kelio servitutą (viešpataujantis daiktas – 11,71 ha žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) su teise naudotis transporto priemonėmis ir eiti juo pėsčiomis. 2.2) Priteisti iš ieškovės už priteistą žemės sklypo dalį (0,1379 ha) rinkos vertės 165 Eur dydžio kompensaciją atsakovei.

Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir sodybos pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuosavybės teises įgijo į 11,71 ha žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkūrus nuosavybės teises grąžinant natūra 11,71 ha žemės sklypą. Į savo sklypą ir sodybą ieškovė visą gyvenimą galėjo patekti per pietinėje nuo jos žemės sklypo pusės buvusį 4 metrų pločio kelią, kurį nuolatos remontuodavo ir prižiūrėjo ji viena, nes niekas daugiau šiuo keliu nesinaudojo, todėl papildomas kelio servitutas ir nebuvo nustatytas. Ties šiuo keliuku 18,8708 ha žemės sklypu (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), naudojosi, o vėliau nuosavybės teises į jį 2013 m. įsigijo atsakovė. Atsakovei įsigijus nuosavybėn šį žemės sklypą, ji pradėjo drausti naudotis tuo keliu. Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyrius paaiškino, kad valdininkai privažiavimą ieškovei suprojektavo iš kitos pusės, iš kurios niekada nebuvo galima ir nėra po šiai dienai privažiuoti prie ieškovės žemės sklypo, o pageidaujamas naudotis kelias, kuriuo ji važinėjo per atsakovės žemės sklypą iki ieškovės žemės sklypo, nėra numatytas. Tariamas privažiavimas iki jos žemės sklypo yra neva užtikrintas iš šiaurinės sklypo pusės (nuo 18 metrų pločio rajoninės reikšmės kelio) 4 metrų pločio vietinės reikšmės viešuoju keliu ir 4 m pločio servitutiniu keliu per gretimą privatų žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis tariamo kelio servitutas buvo nustatytas neinformavus ieškovės 2007 m. rengiant Širvintų rajono Alionių seniūnijos Juodiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Ieškovei priklausančio žemės sklypo šiaurinėje pusėje nėra, nei 30 metrų ilgio ir 4 pločio servitutinio kelio žemės sklype, nei ~500 m ilgio ir 4 metrų pločio vietinės reikšmės kelio. 16 metų su ~500 m ilgio ir 4 metrų pločio vietinės reikšmės keliu nebuvo daroma jokių veiksmų ir artimiausiu metu Širvintų savivaldybė nesirengia to daryti. Tad nustatytas servitutas buvo praktiškai neįgyvendintas. Medžiais, krūmais apaugusiu bei duobėtu ir šaltiniuotu nepravažiuojamu su lengvuoju automobiliu lauku ieškovė negali pasiekti savo žemės sklypo ir sodybos. Galų gale garbingo amžiaus ieškovei ir praeiti pėstute tokiu lauku, nesant net takelio, būtų labai sunku ir pavojinga. Taigi šiuo atveju yra pagrindas nustatyti 4 m pločio kelio servitutą. Papildomai dėl antrojo alternatyvaus kelio servituto atlyginimo būdo pažymėtina, kad atsakovė iki šiol nepagrindė kokių nuostolių ji patirsianti dėl prašomo nustatyti servituto. Kadangi atsakovė įsigijo žemės sklypą iš valstybės su jau egzistavusiu keliuku (gatve), todėl šios žemės dalies išpirkimas, t. y. jos būsimų išlaidų šios žemės dalies išpirkimui atlyginimas jokių nuostolių ar nepatogumų nesukels.

Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje dalyvavo tos pačios šalys 2016 m. balandžio 7 d. sprendime, kuris jau yra įsiteisėjęs, konstatavo, kad jokio kelio atsakovei priklausančiame sklype nėra, kelias per atsakovei priklausantį sklypą niekada nebuvo suprojektuotas. Prie ieškinio pateikti dokumentai patvirtina, kad jokio kelio atsakovei priklausančiame sklype nėra, kad atsakovė įsigijo sklypą be jokių kelių ir servitutų, kad kelias per atsakovei priklausantį sklypą niekada nebuvo suprojektuotas, kad privažiavimui į ieškovei priklausantį sklypą iš šiaurinės sklypo pusės yra suprojektuotas 4 m vietinės reikšmės kelias ir servitutinis kelias. Šios aplinkybės buvo nustatytos administracinėje byloje ir turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Ieškovė ne kartą buvo įspėta ir prašyta nevažinėti per atsakovės žemės sklypą. Tačiau į šiuos prašymus ji nereaguoja. Dėl į atsakovės sklypą privežto statybinio laužo, kuriuo ieškovė neva taiso neegzistuojantį „kelią“, yra gadinamas atsakovės žemės ūkio paskirties žemės sklypas, negalima kokybiškai vykdyti žemės ūkio veiklos, nes sklype ieškovės suverstos statybinės atliekos gadina žemės ūkio techniką, ieškovės išvažinėtos sklypo dalies neįmanoma apdirbti. Pasėlių deklaravimo metu ši ieškovės išmindyta ir išvažinėta sklypo dalis yra išbraukiama kaip nenaudojamas plotas ir už ją atsakovė negauna kasmetinių tiesioginių išmokų už deklaruotus pasėlius. Ieškovės teiginiai, jog jai nustatytu servitutiniu keliu pravažiavimas yra nepatogus ir reikalaujantis investicijų, nesudaro teisinio pagrindo nustatyti servitutą per atsakovės sklypą. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad servituto per atsakovės sklypą nustatymas yra objektyviai būtinas. Neaišku kokiu teisiniu pagrindu remdamasi ieškovė teigia, kad Širvintų rajono savivaldybės administracija turi pareigą įrengti ir įteisinti nurodytą servitutinį kelią. Taip pat iškyla daug klausimų su tokio reikalavimo įvykdytinumu. Ieškovės nurodytos vienkartinės kompensacijos dydis yra labai mažas, tuo labiau, kad toks „laikinas“ servitutas gali trukti visą laiką ir realiai neterminuotai varžyti atsakovės nuosavybės teises. VĮ „Registrų centras“ nustatyta žemės sklypo vertė yra neteisinga, nes realios rinkos kainos šių verčių neatitinka. Teisinga ir protingo dydžio kasmėnesinė kompensacija, padengianti su nuosavybės teisės suvaržymu susijusius atsakovės nuostolius, turėtų būti ne mažesnė nei rinkoje galiojančios žemės ūkio paskirties žemės pardavimo kaina. Servituto metu atsakovė aiškiai neapibrėžtą laikotarpį negalės naudoti 13,79 arų ploto sklypo dalies, kurios vidutinė vertė sudaro 482,65 eurus, todėl atsakovei priteistina padarytų dėl servituto nustatymo nuostolių periodinė kompensacija turėtų būti nemažesnė nei 482,65 eurai kiekvieną servituto galiojimo mėnesį. Ieškovės reikalavimas priteisti bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovės naudai 0,1379 ha dydžio atsakovei priklausančio žemės sklypo dalį už 165 eurus, prieštarauja teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikoje suformuluotiems išaiškinimams. Ieškovės reikalavimas dėl atsakovei priklausančio sklypo dalies priteisimo prieštarauja sutarčių laisvės principui, nurodytam teisiniam reglamentavimui, teismų praktikai ir negali būti tenkinamas.

Atsakovė priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu prašo: 1) įpareigoti ieškovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis sutvarkyti išvažinėtą atsakovės sklypo dalį, kad ji būtų tinkama naudoti pagal nustatytą sklypo paskirtį – žemės ūkio veiklai vykdyti: pašalinti iš šios sklypo dalies ieškovės suvežtą statybinį laužą ir kitas šiukšles, išlyginti išvažinėtą sklypo dalį; 2) jeigu teismas nuspręs patenkinti ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį, nustatyti atlygintinį servitutą ir įpareigoti ieškovę kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki servituto pabaigos mokėti atsakovei teismo nustatyto dydžio kompensaciją, padengiančią su nuosavybės teisės suvaržymu susijusius atsakovės nuostolius; 3) ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei, trečiajam asmeniui Širvintų rajono savivaldybės administracijai, dėl kelio servituto nustatymo, atmesti; 4) priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu, nes jokio kelio atsakovei priklausančiame sklype nėra, atsakovė įsigijo sklypą be jokių kelių ir servitutų, joks kelias per atsakovei priklausantį sklypą niekada nebuvo suprojektuotas. Todėl ieškovė įpareigotina savo lėšomis sutvarkyti išvažinėtą atsakovės sklypo dalį, kad ji būtų tinkama naudoti pagal nustatytą sklypo paskirtį – žemės ūkio veiklai vykdyti. Jeigu teismas nuspręstų ieškinį tenkinti, turėtų būti išspręstas servituto atlygintinumo klausimas, nustatyta teisinga piniginė kompensacija atsakovei, t. y. atlygintinis servitutas. Atsakovė žemės sklypą įsigijo žemės ūkio veiklai vykdyti. Nustačius servitutą, sklypo vertė ženkliai sumažėtų, tiek dėl pačio servituto, tiek dėl tokio sklypo apdirbimo sunkumų ir didesnių kaštų. Kadangi ieškovė servituto nustatymo terminą sieja su trečiojo asmens veiksmais, nepriklausančiais nuo atsakovės valios, servituto terminas sunkiai nuspėjamas ir neaišku kiek laiko tokie apribojimai galiotų, todėl tikslinga nustatyti ieškovės pareigą mokėti atsakovei periodinę kompensaciją už kiekvieną servituto galiojimo mėnesį. Teisinga ir protingo dydžio kasmėnesinė kompensacija turėtų būti ne mažesnė nei rinkoje galiojančios žemės ūkio paskirties žemės pardavimo kaina. Servituto metu atsakovė negalės neapibrėžtą laiko tarpą naudoti 13,79 arų ploto sklypo dalies, kurios vidutinė vertė sudaro 482,65 eurus, todėl periodinė kompensacija turėtų būti nemažesnė nei 482,65 eurai kiekvieną servituto galiojimo mėnesį.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į priešieškinį ir patikslintą priešieškinį nurodė, kad su pateiktu priešieškiniu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Pirma, atsakovė turėjo įrodyti, jog „statybinį laužą ir kitas šiukšles“ suvežė ieškovė, tačiau į bylą kartu su priešieškiniu nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Kadangi atsakovė neįrodė, jog „statybinį laužą ir kitas šiukšles“ į jai priklausantį žemės sklypą per 10 metų iki priešieškinio pateikimo dienos suvežė būtent ieškovė, akivaizdu, jog atsakovė praleido 10 metų senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti. Dėl šios priežasties ieškinys turėtų būti atmestas. Ieškovės prašomas reikalavimas dėl servituto nustatymo yra laikino pobūdžio, t. y. savivaldybei įrengus rajoninės reikšmės kelią, būtinybė naudotis servitutiniu keliu per atsakovės žemės sklypą išnyks savaime. Atsakovė tariamai jai kilsiančią žalą įrodinėja tik formaliai, todėl laikytina, jog atsakovė neįrodė žalos atlyginimo, o teismas – neprivalo nustatyti tariamos žalos dydžio. Kadangi atsakovė įsigijo žemę jau su keliuku, ji iki šiol nepatyrė jokių nuostolių ir jų nepatirs ateityje. Taip pat klaidingi atsakovės teiginiai, jog ji negalėsianti patekti į savo žemės sklypus. Atsakovės žemės sklypas pietine kraštine ribojasi su Maišelių gatve ir puikiai į savo žemės sklypą, į bet kurį savo žemės sklypo tašką apibus keliuko ji gali patekti iš Maišelių gatvės. Atsakovė pirkdama keliuką puikiai žinojo vietovę ir negalėjo neįvertinti to fakto, kad kaimynė paprasčiausiai neturės pro kur nei išvažiuoti, nei atvažiuoti į savo namus. Atsakovė kaltina ieškovę, kad ji naudojasi keliu ir remontuoja. Tačiau nutyli faktus, kad ieškovė dar iki 2013 m. kada jai nepriklausė keliukas visais įmanomais būdais niokojo keliuką sunkiasvore technika. 482,65 Eur suma už kiekvieną servituto galiojimo mėnesį yra visiškai nepagrįstas atsakovės nuostolių atlyginimas. VĮ Registrų centras pateikta atsakovės žemės sklypo rinkos vertė (22500 Eur) visiškai atitinka šio žemės sklypo kainą. Todėl servitutui naudojamo žemės sklypo dalies rinkos vertė yra 164,42 Eur. Atsakovė už visą žemės sklypą mokėjo 51 400 Lt (14886,47 Eu), tad jei imti pačios atsakovės mokamą kainą, servitutui naudojamos žemės sklypo dalies rinkos vertė būtų 108,78 Eur. Be to, sklypo dalies su keliuku vertė nepakistų, pasikeistų tik teisinis šio žemės sklypo dalies režimas. Jei atsakovė prašo nustatyti atlygintiną servitutą mokant periodinį kasmėnesinį mokestį už naudojimąsi jos žemės sklypu, tai atsakovė turėjo pateikti įrodymus, susijusius su 0,1379 ha dydžio žemės sklypo dalies naudojimosi (nuomos) kaina, tačiau jokių įrodymų nepateikė.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad pareiškėjai buvo išaiškinta, kad privažiavimas iki pareiškėjos žemės sklypo yra užtikrintas iš šiaurinės sklypo pusės nuo 18 metrų pločio rajoninės reikšmės kelio 4 metrų pločio vietinės reikšmės viešuoju keliu ir servitutiniu keliu per gretimą privatų žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o kelias per gretimą žemės sklypą iki pareiškėjos žemės sklypo kelias nėra numatytas. Gretimo sklypo savininkų reikalavimas neleisti pareiškėjai važinėti pro jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą yra pagrįstas. 2007 m. rengiant Širvintų rajono Alionių seniūnijos Juodiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų, šalia pareiškėjos žemės sklypo šiaurinėje pusėje buvo suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), per kurį buvo numatytas kelio servitutas iki ieškovės žemės sklypo, tuo užtikrinant privažiavimo galimybę ieškovei. 2009 m. rengiant Širvintų rajono Alionių seniūnijos Juodiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, šalia ieškovės žemės sklypo pietinėje pusėje buvo suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame kelio servituto iki ieškoves žemės sklypo nebuvo nustatyta. Apie šio projekto viešą svarstymą su visuomene buvo paskelbta laikraštyje. Taigi ieškovė turėjo galimybę susipažinti su parengtu Širvintų rajono Alionių seniūnijos Juodiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu ir reikšti pastabas ar pretenzijas dėl jo, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Širvintų rajono Juodiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų (parengtų 1992-2009 m. laikotarpiu) planinėje medžiagoje yra punktyrine linija pažymėtas kelias šiaurinėje pareiškėjos žemes sklypo pusėje, minėtoje vietoje kelias nurodytas pareiškėjos preliminariniame žemės sklypo plane. 1995 m. ortofotografiniame žemėlapyje yra matoma, kad minėtas kelias šiaurinėje ieškovės žemės sklypo dalyje yra naudojamas, išvažinėtas. 2009 m. ortofotografiniame žemėlapyje yra matoma, kad ieškovė naudojasi keliu iš pietinės puses, t.y. per atsakovės žemės sklypą, o 2013 m. ortofotografiniame žemėlapyje yra matoma, kad buvęs kelias šiaurinėje ieškovės žemės sklypo pusėje yra nebenaudojamas, apleistas. Darytina išvada, kad privažiavimo klausimas iki ieškovės žemės sklypo buvo išspręstas minėto žemės sklypo grąžinimo metu, t. y. privažiavimo galimybė iki pareiškėjos žemės sklypo ieškovei buvo užtikrinta ir nustatyta administraciniais aktais. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kelias per atsakovės žemės sklypą yra patogesnis ieškovei, o ne objektyviai būtinas, tuo pačiu atsakovės nuosavybės teisė būtų nepagrįstai ir neatlygintinai suvaržoma.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu su patikslintu ieškiniu sutiko ir nurodė, kad ieškinys turėtų būti tenkinamas. Vietinės reikšmės kelias (iš šiaurinės ieškovės žemės sklypo pusės) yra nepravažiuojamas / neįrengtas (suprojektuotas tik dokumentuose), juo ieškovė šiuo metu neturi galimybės pasiekti savo sodybos. Kelio atkarpos nuo krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sav., įrengimas preliminariai kainuotų 98735,42 eurus. Tokia suma Širvintų rajono savivaldybės administracijai būtų neproporcingai didelė finansinė našta, ypač atsižvelgiant į tai, kad įrengtu keliu naudotųsi tik ieškovė. Šiuo metu nėra jokių objektyvių galimybių suprojektuoti ir įrengti kelią (iš šiaurinės ieškovės žemės sklypo pusės), nuo kurio ieškovė įsirengtų servitutinį kelią į savo sodybą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinys atmestini.

Dėl kelio servituto nustatymo.

Byloje kilęs ginčas dėl būtinumo nustatyti kelio servitutą ir jo atlygintinumo, t.y. ieškovė nurodo, kad jai kelias yra būtinas ir ji neturi kito privažiavimo, o atsakovė teigia, kad ieškovei yra suprojektuotas kelias ir ji juo turi naudotis, o ne siekti patogumo atsakovės sąskaita.

Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Kaip savo praktikoje yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, servituto nustatymas gali būti grindžiamas būtinumu užtikrinti kitų asmenų skirtingas teises ir skirtingus teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007). Taigi, sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo būtinumas. Konstatavus, kad servitutas yra būtinas, atsiranda pagrindas jį nustatyti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei nuo 1998 m. lapkričio 2 d. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš Širvintų r., Alionių sen., Juodiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovei per jai priklausantį žemės sklypą iš šiaurinės žemės sklypo pusės suprojektuotas 4 m vietinės reikšmės ir servitutinis kelias. Iš atsakovės žemės sklypo nuosavybės dokumentų, 2013 m. birželio 7 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, jos žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos matyti, kad jos žemės sklype kelio servituto ieškovei patekti į ieškovės žemės sklypą nėra. Visi šie duomenys rodo, kad nėra pagrindinės sąlygos – objektyvaus būtinumo nusttayti kelio servitutą per atsakovės žemės sklypą, t.y. ieškovė turi galimybę patekti į savo žemės sklypą per jai dokumnetuose numatytą servitutinį kelią.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1524/2002; 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005; 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2005; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas nesutinka su ieškove, kad sąnaudos pasidaryti kelią yra labai didelės ir kur kas protingiau ir ekonomiškiau yra važinėti keliu per atsakovės žemės sklypą. Iš ieškovės pateikto antstolės Jūratės Blaževičienės faktinių aplinkybių konstatavino fakto ir prie jo pridėtų nuotraukų (el.b. t. 1, b.l. 19-40) matyti, kad tiek per ieškovės sklypą einantis kelias, tiek per atsakovės šiaurinę žemės sklypo pusę suprojektuotas kelias nedaug skiriasi. Ieškovės žemės sklype yra išvažinėtas lauko kelias, jis nėra žvyruotas ir gerai padarytas kelias, o norint normaliai važinėti visais metų laikais jį reikia sutvarkyti, investuoti tam tikras lėšas. Antrasis kelias yra prastesnis, matomos tik provėžos, tačiau ir šioje vietoje yra lauko kelias, kurį sutvarkius (nupjovus žodę ir t.t.) taip pat galima važiuoti, nes anksčiau tuo keliu buvo važinėjama. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovės ir trečiojo asmens Širvintų rajono savivaldybės nurodyta kelio padarymo sąmata yra didelė, tačiau šiuo atveju buvo paskaičiuotas geras vietinės reikšmės kelias ir naujas geras servitutinis kelias, atitinkantis įstatymų keliamus reikalavimus. Tačiau norint įsirengti tokios kokybės kelią, koks yra ieškovės sklype, t.y. išvažinėtas lauko kelias, kai kuriose vietose įmetus statybinių atliekų, kainuotų ženklai mažiau, o padaryti ieškovės sklype esantį kelią atitinkamo lygio, suma neaišku ar skirtųsi, todėl teismo nuomone, naujo kelio kaštai nėra ta aplinkybė, kuri leistų nustatyti atsakovės žemės sklype servitutą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Sąnaudos neprotingomis negali būti pripažįstamos vien todėl, kad naudotis servitutu yra pigiau ir patogiau, nes tai reikštų, kad vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, nepagrįstai suvaržant šio nuosavybės teisę, ir neatitiktų CK 4.126 straipsnio esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

Šiuo atveju svarbi aplinkybė, kad 1995 m. ortografiniame žemėlapyje matoma, kad kelias, esantis atsakovės šiaurinėje dalyje yra naudojamas, išvažinėtas, o vėlesniame 2013 metų ortografiniame žemėlapyje matyti, kad šis kelias jau yra nebenaudojamas, apleistas, apaugęs žolėmis ir krūmais. Taigi, ieškovė pasirinko naują vietą keliui ir apleido šiaurinėje dalyje jai privažiuoti nustatytą kelią ir jis tapo toks koks yra dabar, ji nedėjo jokių pastangų išsaugoti kelią, pagerinti jo būklę, nesikreipė į savivaldybę dėl kelio tvarkymo (išskyrus vieną kartą 2016 metais).

Teismas negali sutikti su ieškovės teiginiu, kad ji neturėjo galimybės ir teisės remontuoti vietinės reikšmės kelio, nes jis priklauso savivaldybei, todėl kelias šiaurinėje sklypo pusėjo praktiškai išnyko. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai - valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog ieškovė būtų kreipusis iki 2016 metų dėl kelio remonto į savivaldybę ar kitas valstybės institucijas, ar, kad būtų prašiusi leisti paremontuoti kelią savo lėšomis ir jei buvo pateiktas neigiamas atsakymas.

Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad atsakovė įsigijo žemės sklypą iš valstybės su jau egzistavusiu keliuku (gatve), todėl šios žemės dalies išpirkimas, t. y. jos būsimų išlaidų šios žemės dalies išpirkimui atlyginimas jokių nuostolių ar nepatogumų nesukeltų.

Pirmiausia, atsakovė žemės sklypą iš valstybės nusipirko be jokio kelio, t.y. žemės sklypo nuosavybės dokumentuose jokio kelio nėra. Antra, įstatyme įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, ar sudaryti konkrečią sutartį (CK 6.156 str.). Sutartis yra ją sudarančių asmenų valios išraiška, jų suderinta valia, o kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). Taigi, teismas negali įpareigoti atsakovę dalį žemės parduoti ieškovei, nes tokiu būdu būtų pažeistas sutarčių laisvės principas.

Pažymėtina, kad nors ieškovė teismo prašo nustatyti laikiną kelio servitutą, realiai jo nustatymas praktiškai reikštų nuolatinį kelio servituto nustatymą, nes Širvintų rajono savivaldybė nurodė, kad artimiausiu metu tikrai nesiruošia tiesti kelio ieškovei, nes jis reikalingas tik ieškovei, jis nėra prioritetinis, kainuoja pakankamai daug, o savivaldybė neturi pakankami lėšų. O be to, ir pati ieškovė nėra pakankamai aktyvi ir tikėtina, kad ji nesiimtų jokių priemonių keisti dabartinę situaciją.

Atsižvelgiant į tai, kad nenustatytas ieškovės prašomo nustatyti kelio būtinumas, kad atsakovė turi kitą vietą patekti į savo žemės sklypą, į tai, kad servitutas negali būti nustatomas tik todėl, kad naudotis servitutu yra pigiau ir patogiau, nes tai reikštų, kad vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, nepagrįstai suvaržant šio nuosavybės teisę, ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Kadangi šioje byloje neįrodytas objektyvus ir konkretus poreikis teismo sprendimu nustatyti prašomą servitutą, tiesioginę teisinę aktualiją praranda ir servituto atlygintinumą reglamentuojančių teisės normų taikymas.

Dėl įpareigojimo sutvarkyti išvažinėtą atsakovės sklypą.

Teismas taip pat sprendžia, kad byloje neįrodyta, kad būtent ieškovė padarė kelią per atsakovės žemės sklypą. Byloje nėra ginčo, kad šiuo metu keliu naudojasi tik ieškovė, tačiau iš byloje pateiktos liudytojo P. R. apklausos matyti, kad liudytojas nurodė, kad anksčiau šiuo keliuku naudojosi kelios šeimos, kurių sodybos neišlikę ir šiuo metu juo naudojasi tik ieškovė (el.b. t. 3, b.l. 66-67). Taigi, galimai ne ieškovė padarė šį keliuką (provėžas), juolab, kad ieškovė yra garbaus amžiaus (77 metų). Byloje nėra jokių įrodymų, kada buvo padarytas keliukas, kas jį padarė ir kas ant keliuko keliose vietose duobėse padėjo plytų. Net pačios atsakovės sūnus ir atsakovės atstovė nurodė, kad nežino kada viskas buvo padaryta ir kas tai padarė ir, kad jie tik daro prielaidą, jog tai padarė ieškovė, nes tik jai tai naudinga.

Be to, ieškovė prašo taikyti ieškinio senatį, o, nežinant kada buvo padarytas keliukas, negalima įvertinti ar nesuėjęs senaties terminas.

Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad priešieškinys negali būti tenkinamas, nes jame nurodytos aplinkybės yra neįrodytos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Byloje šalys pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurias sudaro žyminiai mokesčiai ir atstovavimo išlaidos. Atmestus ieškinį ir priešieškinį, atsižvelgiant į tai, kad šalių išlaidos skiriasi neženkliai, teismas sprendžia, kad šalims vienai iš kitos išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės J. H. G. ieškinį ir atsakovės V. K. priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Zinkevičius