- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- e2S-3047-603/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00455-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- J. H. G.
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) J. H. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. H. G. ieškinį atsakovei V. K. dėl kelio servituto nustatymo, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Širvintų rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nustatyti atsakovės žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), laikiną 4 m pločio kelio servitutą, pagal matininko V. K. 2015 m. rugsėjo 16 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu planą su servitutu M 1:5000, su teise ieškovei naudotis transporto priemonėmis ir eiti juo pėsčiomis (viešpataujantysis daiktas – 11,71 ha žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iki Širvintų rajono savivaldybės administracija teisės aktų nustatyta tvarka įrengs ir įteisins vietinės reikšmės kelią (pažymėta dalis reikalavimuose nenurodyta, tačiau suprantama iš ieškinio turinio) ir priteisti iš ieškovės atsakovei vienkartinę žemės sklypo rinkos vertės 165 Eur dydžio kompensaciją už naudojimąsi laikinu servitutu bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti ieškovei laikinai naudotis transporto priemonėmis ir eiti juo pėsčiomis faktiškai esančiu ir matininko V. K. 2015 m. rugsėjo 16 d. parengtame naudojimosi žemės sklypu plane su servitutu M 1:5000 nurodytu 4 m pločio keliu, esančiu atsakovei priklausančiame 18,8708 ha žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei uždrausti atsakovei šį kelią panaikinti ar kitaip jį gadinti.
3. Nurodė, kad savo ieškinį grindžia Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiame 2017 m. spalio 16 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eI-3607-764/2017, nustatyta aplinkybe, jog „pareiškėja šiuo metu neturi jokių galimybių pasiekti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, nors pagal Vilniaus apskrities viršininko parengtą projektą yra numatyti keli kelio įrengimo variantai“. Šiuo atveju atsakovei pradėjus vykdyti savo grasinimus ir reikalavimus bei užtvėrus ir išarus faktiškai esantį kelią, teigiamo ieškovei teismo sprendimo atveju, iš naujo suformuoti 4 m pločio kelią būtų sudėtinga ir tai pareikalautų daug piniginių lėšų. Todėl mano, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, ieškovė negalėtų pravažiuoti į savo žemės sklypą ir sodybą, ką patvirtina ir viešai išsakyti greitosios pagalbos specialistės paaiškinimai.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutinka su prašymu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad ieškovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Ieškovė nepagrindė savo ieškinio reikalavimų ir į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovės žemės sklype yra kelias. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 7 d. įsiteisėjusiame sprendime, priimtame byloje Nr. 1-4224-208/2016, kuris turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, konstatavo, kad kelio atsakovei priklausančiame sklype nėra. Taip pat pažymėjo, kad 2016-2017 m. tarp šalių vyko analogiškas teisminis ginčas – Širvintų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-677-880/2016, pagal ieškovės J. H. G. ieškinį atsakovei V. K., trečiajam asmeniui Širvintų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl kelio servituto nustatymo. Visų instancijų teismai ieškovės ieškinį atmetė. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo, atsakovė pradėjo tvarkyti savo sklypą ir šiuo metu jame nėra neteisėtai išvažinėtų provėžų, visas sklypas yra sutvarkytas – dalis sklypo yra užsėta pasėliais, kita dalis sklypo yra suarta. Atkreipė dėmesį, kad nors kartu su 2018 m. spalio 15 d. prašymu ieškovė į bylą pateikė jos neteisėtų provėžų, einančių per atsakovės sklypą, nuotraukas, teigdama, kad provėžos sklype vis dar yra, tačiau ieškovė sąmoningai nuslėpė faktą ir pateikė tik dalies atsakovės sklypo nuotraukas (tos dalies, kurioje buvo užsėti grikiai). Bet tos sklypo dalies, kurioje jau nuo rugpjūčio mėnesio yra užsėti atsakovės pasėliai (žiemkenčiai), nuotraukų ieškovė sąmoningai nepateikė. Iš atsakovės pateikiamų nuotraukų matyti, kad didelė sklypo dalis, per kurią ėjo neteisėtos ieškovės provėžos, atsakovės jau seniai yra sutvarkyta ir užsėta žiemkenčiais, kurie jau yra gerokai paaugę. Likusią sklypo dalį atsakovė galėjo sutvarkyti tik nuėmusi grikių derlių, t. y. 2018 m. spalio mėn., ką ji ir padarė. Nustačius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė vėl važinėtų per atsakovės sklypą, gadintų jį, žemės ūkio veikos vykdymą darytų negalimu, sugadintų atsakovės pasėlius ir tokiu būdu atsakovei būtų padaryta neproporcingai didelė žala. Taip pat mano, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė ir būtinos servituto nustatymo sąlygos – objektyvaus servituto būtinumo, kadangi ieškovė turi galimybę prie savo sklypo privažiuoti tam tikslui iš šiaurinės jos sklypo pusės suprojektuotu keliu. Mano, kad šioje civilinėje byloje ieškovė nepagrįstai remiasi nurodytu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje N eI-3607-764/2017, kadangi atsakovė nebuvo įtraukta į minėtos bylos nagrinėjimą, todėl priimtas sprendimas šiuo atveju neturi prejudicinės galios ir ieškovė privalo visas aplinkybes įrodinėti iš naujo. Nurodo, kad ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris įrodytų, kad ieškovė negali naudotis iš šiaurinės jos sklypo pusės esančiu keliu. Mano, kad atsakovės pateikti įrodymai (iš ieškovės sklypo šiaurinės pusės esančio kelio nuotraukos ir filmuota šio kelio medžiaga) patvirtina, kad kelio būklė yra gera ir juo galima naudotis. Nepagrįstu laiko ir ieškovės teiginį, kad ji negali patekti į savo namus, dėl ant suprojektuoto kelio pasodintų eglaičių, kadangi joks miškas ant kelio nėra pasodintas, kas matyti kelio filmuotoje medžiagoje bei nuotraukose.
5. Trečiasis asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiam prašymui neprieštarauja ir prašo jį tenkinti, nenurodydamas motyvų, o tik perrašydamas ieškovės reikalavimus ir teisės normas, kokia atvejais servitutas gali būti nustatytas. Tačiau atsiliepime į ieškinį jau nurodo faktines aplinkybes teigdamas, kad nuvykus į vietą nustatė, kad ieškovė negali patekti į savo sklypą.
6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepateikė atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuvykus į vietą nustatė, kad iš tiesų, dalis kelio yra užsodinta eglutėmis, tačiau šalia eglučių yra išvažinėtas kelias, kuriuo ieškovė gali patekti į savo sklypą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi nepatenkino ieškovės J. H. G. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis teismas nustatė, kad tarp šalių jau yra išspręstas ginčas dėl minėto kelio laikino servituto nustatymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-200-916/2018, kuri yra galutinė ir neskundžiama. Ieškovei visų instancijų teismai priėmė nepalankų procesinį sprendimą. Šioje byloje ieškovė nurodo naujas aplinkybes, ieškinį iš esmės grindžia: 1) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. eI-3607-764/2017, kurioje konstatuota, kad pareiškėja šiuo metu neturi galimybių pasiekti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nors pagal Vilniaus apskrities viršininko parengtą projektą yra numatyti keli kelio įrengimo variantai; 2) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad kelio atkarpą privalo nutiesti Širvintų rajono savivaldybės administracija, tačiau ieškovė negali įpareigoti savivaldybės administracijos tai padaryti artimiausiu metu; 3) ir tuo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3207-089 suprojektuotos ~500 m ilgio ir 4 m pločio žemiausios kategorijos (IIIv) vietinės reikšmės kelio atkarpos Širvintų rajono savivaldybei priklausančiame sklype buvo užsėtos eglės sodinukais, o tai reiškia, kad kelias nebus rengiamas, o suprojektuotas naikinamas, žemę ūkio paskirties žemę paverčiant miško paskirties žeme. Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
9. Savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė iš esmės grindė aplinkybe, kad neturi galimybių pasiekti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Teismas, įvertinęs ieškovės prašymą ir byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškovė nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Kaip minėta, tarp šalių jau buvo išspręstas ginčas dėl minėto kelio laikino servituto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-200-916/2018), po ko atsakovė pradėjo tvarkyti savo sklypą, kurio kadastro Nr. 8922/0001:78. Bylos duomenys (atsakovės pateiktos nuotraukos ir filmuota medžiaga) patvirtina, kad dalis atsakovės sklypo yra užsėta pasėliais, kita dalis sklypo yra suarta, t. y. žemės sklypas naudojamas žemės ūkio veiklai. Ieškovė įrodinėdama aplinkybę, kad ginčo kelio provėžos atsakovės žemės sklype visgi yra, taip pat pateikė nuotraukas, tačiau teismo vertinimu, jos nepatvirtina ieškovės nurodytos aplinkybės apie kelio provėžas, nes juose labiau matyti žali pasėlių plotai.
10. Ieškovė nepagrindė ir aplinkybės, kad neturi galimybių pasiekti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, nurodydama, kad dalis Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3207-089 suprojektuotos kelio atkarpos buvo užsėta spygliuočių sodininkais. Šias ieškovės byloje nurodytas aplinkybes paneigia ne tik atsakovės pateiktos nuotraukos ir filmuota medžiaga, iš kurių matyti, kad egzistuoja reali galimybė ieškovei naudotis keliu (juo praeiti, pravažiuoti), tačiau ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos pateikti duomenys. Nors minėtas trečiasis asmuo ir nepateikė atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau pateikė byloje atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, iš kurio nustatytinos nagrinėjamam klausimui reikšmingos faktinės aplinkybės. Minėto trečiojo asmens atstovams 2018 m. spalio 12 d. patikrinus bendro naudojimo kelią, esantį riboje su žemės sklypais ((duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2018 m. spalio 15 d. buvo matomas faktiškai išvažinėtas ir pravažiuojamas lauko kelias nuo (duomenys neskelbtini) vakarų-rytų kryptimi, tačiau tam tikrose kelio atkarpose faktiškai išvažinėtas kelias buvo ne valstybinėje žemėje, kuri palikta bendro naudojimo keliui, o iš dalies pateko į gretimus privačius žemės sklypus bei patvirtinta, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, kad dalis kelio yra apsodinta miško želdiniais, yra teisinga, tuo pačiu nurodant, kad galimai žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudotojas eglučių sodinukais užsodino ir valstybinę žemę pažeisdamas savo žemės sklypo ribas, dėl ko bus atliktas atskiras patikrinimas ir pažeidėjas įpareigotas atlaisvinti valstybinę žemę. Taigi, trečiajam asmeniui patvirtinus eglučių pasodinimo faktą, tuo pačiu konstatuota, kad yra kelias, faktiškai išvažinėtas iki ieškovės žemės sklypo, nors jis tiksliai ir nesutampa su administraciniu aktu nustatyta kelio servituto vieta. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, ieškovė preliminariai nepagrindė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Minėti bylos duomenys patvirtino, kad ieškovė turi realią galimybę patekti į savo žemės sklypą ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas šiuo atveju nėra reikalingas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, kuriame nurodė, kad teismas kaip vienintelį ir pagrindinį motyvą atmesti ieškovės prašymą nurodė tai, kad iki ieškovės žemės sklypo yra faktiškai išvažinėtas kelias, kuris tiksliai ir nesutampa su administraciniu aktu nustatyta kelio servituto vieta, todėl pasak teismo ieškovė neva turi realią galimybę patekti į savo žemės sklypą ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas šiuo atveju nėra reikalingas. Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta ir neteisinga bei neteisėta.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas klaidingai nustatė, jog tėra tik vienas išvažinėtas kelias, kuris tiksliai nesutampa su administraciniu aktu nustatyta kelio servituto vieta. Kaip nurodėme patikslintame ieškinyje tam, kad ieškovė galėtų privažiuoti prie savo namų, Širvintų rajono savivaldybė jau nuosavybės teisė priklausančiam sklype (sklypas net suformuotas kaip turtinis vienetas) turėtų įrengti ~500 m ilgio ir 4 m pločio žemiausios kategorijos (IIIv) vietinės reikšmės kelio atkarpą, kuri buvo suprojektuota Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3207-089 (toliau – Kelio atkarpa). Tačiau ši kelio atkarpa nėra įrengta. Taip pat nuo šios neįrengtos Kelio atkarpos turėtų būti pažymėtas ir įrengtas 35 m ilgio ir 4 m pločio neva servitutinis kelias, suprojektuotas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 2-3-8904-89, esantis gretimame 1,75 ha žemės sklype priklausančiame J. M., kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu kelias iki ieškovės namų turėtų eiti per valstybinį žemės sklype būsimą kelią (Kelio atkarpą) ir servitutinį kelią, esantį dar kitame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. du kelius, iš kurių tik vienas yra servitutinis. Kadangi teismas du įrengtinus kelius laikė vienu servitutiniu keliu (kas patvirtina, jog teismas nenustatė teisingai faktinių aplinkybių), todėl ir teismo išvada, jog nesutampa išvažinėto kelio vieta su administraciniu aktu nustatyta kelio servituto vieta yra akivaizdžiai klaidinga, nes kaip matyti skundžiamos nutarties ir ką iš dalies patvirtino pats teismas, išvažinėtas kelias nesutampa ne tik su servitutiniu keliu, esančiu žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir su suprojektuota Kelio atkarpa, esančia valstybiniame žemės sklype. Todėl klaidingomis faktinėmis aplinkybės paremta nutartis negali būti laikoma nei teisinga, nei teisėta ir todėl turėtų būti panaikinta.
13. Kaip priešingai savo pagrindiniam nutarties motyvui konstatavo pats teismas, remdamasis Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. spalio 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, „faktiškai išvažinėtas ir pravažiuojamas lauko kelias nuo (duomenys neskelbtini) vakarų-rytų kryptimi, tačiau tam tikrose kelio atkarpose faktiškai išvažinėtas kelias buvo ne valstybinėje žemėje, kuri palikta bendro naudojimo keliui, o iš dalies pateko į gretimus privačius žemės sklypus“, t. y. žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (kitose vietose nei nustatytas servitutas). Taigi, teismas konstatavus, jog išvažinėtas kelias (Kelio atkarpa ir servitutinis kelias) yra ne valstybinėje žemėje, o iš dalies patenka į gretimus privačius žemės sklypus, ar išvažinėtas ne servitutinio kelio vietoje yra logiška ir pagrįsta teigti, jog važinėjant tokiu keliu yra pažeidžiamos tų žemės sklypų savininkų teisės, kurių žemės sklypuose, yra tokio kelio provėžos ir kuriuose nėra nustatyta jokių kelio servitutų ar kelias išvažinėtas ne toje vietoje, kur nustatytas kelio servitutas. Tačiau kadangi teismas padarė išvadą, jog ieškovė šiai dienai gali teisėtai naudotis faktiškai išvažinėtu keliu ir per kitų savininkų žemės sklypus, teismas pripažino, jog kitų žemės sklypų savininkų nuosavybės teisių pažeidimas šiuo atveju yra teisėtas ir pateisinamas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė turi realią galimybę patekti, pažeisdama kitų žemė sklypų savininkų nuosavybės teises, į savo žemės sklypą ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas šiuo atveju nėra reikalingas, paneigia ne tik civilinėje teisėje egzistuojantį principą iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur), bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamybės principą ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnyje įtvirtintus savininko teisių apsaugą garantuojančius imperatyvius draudimus. Tačiau jei apeliacinės instancijos teismas nesutiktų su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, skundžiama nutartis turėtų būt panaikinta, o ieškovei suteikta galimybė laikinai naudoti istoriniu keliu, nes teisėtai įrengtu (ar išvažinėtu) keliu pasiekti savo namus šiai dienai ieškovė neturi jokios realios galimybės.
14. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog neva ieškovė įrodinėdama aplinkybę, kad ginčo kelio provėžos atsakovės žemės sklype visgi yra, taip pat pateikė nuotraukas, tačiau teismo vertinimu, jos nepatvirtina ieškovės nurodytos aplinkybės apie kelio provėžas, nes juose labiau matyti žali pasėlių plotai. Tokia teismo pozicija dar karto rodo, jog faktinės aplinkybės buvo nustatytos (suprastos) nepakankamai tiksliai. Be to, tokia situacija, kai prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimo metu buvo suartas buvęs vienintelis istorinis kelias į ieškovės namus, susidarė išimtinai dėl paties teismo veiksmų, jam iš anksto apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pranešant atsakovei.
Šalies argumentai
15. Juk kaip matyti iš pateiktų įrodymų ir iš atsakovės atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame buvo nurodyta jog „kartu su 2018-10-15 d. prašymu ieškovė į bylą pateikė jos neteisėtų provėžų, einančių per atsakovės sklypą, fotonuotraukas, teigdama, kad provėžos sklype vis dar yra“ (, tai dienai istorinis keliukas (provėžos) į ieškovė namus, kurie matosi nuotraukose, dar egzistavo ir buvo pravažiuojamas, o jo sutvarkymas reikalavo minimalių sąnaudų. Tačiau atsakovės sūnui priėmus ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, greičiausiai jis, reaguodamas į ieškovės prašymą uždrausti atsakovei gadinti keliuką, per savaitgalį ir suarė buvusį istorinį keliuką. Tai patvirtina ir atsakovės pridėtos foto nuotraukos, kad 2018 m. spalio 24 d. keliuko jau nebebuvo (jis buvo suartas).
16. Pažymėtina, jog jei toje vietoje iš ieškovės nuotraukų, kaip kad teigia, matėsi ne kelio provėžos, bet žali pasėlių plotai, tuomet kam atsakovei reikėjo suarti sutvarkytą ir užsėtą žiemkenčiais, kurie jau yra gerokai paaugę, sklypo dalį? Akivaizdu, jog dirva ariama prieš sėją, o ne po jos. Juk suarus ką tik pasėtus paaugusius žiemkenčius, pastarieji žūtų, o atsakovei kiltų dideli turtiniai nuostoliai. Todėl teismo išvada, jog jis ieškovės nuotraukose mato pasėlius yra nelogiška ir prieštarauja sveikam protui. Ypač atsižvelgiant į tai, kad analogiškas nuotraukas, kur taip pat galima sakyti, jog matosi „apsėti pasėliai“, teismas kažkodėl laikė keliu. Tad, jei teismas būtų bent jau uždraudęs atsakovei šį kelią panaikinti ar kitaip jį gadinti, šiandien nebūtų ginčo ir dėl šios aplinkybės. Taigi, konstatuotina, kad faktiškai pats teismas ir sudarė sąlygas, jog atsakovė galėtų spėti panaikinti vienintelį istorinį keliuką į ieškovės namus. Tačiau jį atkurti vis dar įmanoma mažesnėmis nei Širvintų rajono savivaldybei kada nors ateityje įrengti naują Kelio atkarpą ar servitutinį kelią. Todėl laikinas servitutas vis tiek turėti būti nustatytas per atsakovės sklypą.
Šalies argumentai
17. Atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.
Atsiliepimas
18. Trečiasis asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
19. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
22. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatsižvelgė į susiklosčiusią situaciją, jog apeliantei nėra galimybės patekti į jai priklausantį žemės sklypą.
23. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
24. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
25. Teismų praktikoje yra taikomi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principai – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekiama užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros principus (CPK 17, 146, 147 straipsniai). CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
26. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Šiuo atveju ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesuteiktų jai perdėto pranašumo, o atsakovė nebūtų suvaržyta daugiau, negu būtina.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas teigti, kad patekimas į apeliantei priklausantį žemės sklypą yra apsunkintas (planuojamas kelias nėra įrengtas, juo nėra galimybės patogiai pasiekti žemės sklypo, senasis kelias suartas), dėl ko apeliantei sukuriami nepatogumai. Taip pat pastebėtina, jog apsunkintas patekimas į žemės sklypą ne tik apeliantei, tačiau ir esant būtinybei, specialiosioms tarnyboms.
28. Apeliantė pirmosios instancijos teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti ieškovei laikinai naudotis transporto priemonėmis ir eiti pėsčiomis faktiškai esančiu ir matininko V. K. 2015 m. rugsėjo 16 d. parengtame naudojimosi žemės sklypu plane su servitutu M 1:5000 nurodytu 4 m pločio keliu, esančiu atsakovei priklausančiame 18,8708 ha žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei uždrausti atsakovei šį kelią panaikinti ar kitaip jį gadinti.
29. Teismo vertinimu, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, tam kad užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas. Byloje nėra duomenų, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus neproporcingai pažeisti atsakovės interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11763-984/2018 panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovės J. H. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti ieškovei J. H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinai naudotis transporto priemonėmis ir eiti pėsčiomis faktiškai esančiu ir matininko V. K. 2015 m. rugsėjo 16 d. parengtame naudojimosi žemės sklypu plane su servitutu M 1:5000 nurodytu 4 m pločio keliu, esančiu atsakovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiame 18,8708 ha žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., bei uždrausti atsakovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šį kelią panaikinti ar kitaip jį gadinti.