- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-17
- Bylos Nr.
- e2YT-1071-399/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00029-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė
- Pareiškėjas
- R. Š.
teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims, Marijampolės savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, I. S., V. S., J. Š., R. V. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo .
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Šalies argumentai
Patikslintu pareiškimu pareiškėja R. Š. (toliau pareiškėja) prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, tai yra nustatyti, kad įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, klėtį, tvartą, esančius (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodo, kad nepalaiko pradinio pateikto pareiškimo dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo 2023-01-04 ir bylą prašo nagrinėti pagal teikiamą pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo įgyjamosios senaties būdu fakto nustatymo.
Pareiškėja nurodo šias faktines ir teisines aplinkybes: Pareiškėja nuo savo gimimo gyveno ir iki šios dienos gyvena sodyboje, kuria sudaro gyvenamasis namas, klėtis bei tvartas. Jos motina D. Š. , mirusi (duomenys neskelbtini), iki savo mirties valdė minėtą turtą, po motinos mirties, šį turtą valdo pareiškėja. Siekdama turtą įregistruoti savo nuosavybe, pareiškėja kreipėsi į specialistus, kurie sudarė kadastrinių matavimų bylą, kurioje fiksuoti sekantys nekilnojamojo turto objektai: gyvenamasis namas, unikalus (duomenys neskelbtini); klėtis, unikalus (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), objektui paskirtas adresas – (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės turto neregistruotos. Pareiškėja nurodė , kad jos senelis K. R., iki savo mirties (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise valdė ūki, kuris buvo sudarytas iš gyvenamojo namo. tvarto, klėties. Archyviniuose dokumentuose yra nurodyta, jog(duomenys neskelbtini) mirus K. R., pastatai perrašyti O. R. vardu. Šiuo turtu O. R. naudojosi ir jį iki savo mirties, kuri įvyko (duomenys neskelbtini). Po O. R. mirties turtą perėmė Pareiškėjos motina D. R., gini. (duomenys neskelbtini), pavardė po santuokos – Š., kuri turtą valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos turimais duomenimis šiuos statinius savo jėgomis bei darbu yra pasistatęs pareiškėjos senelis K. R..
UAB „Nišos matavimui", kuri pareiškėjos užsakymu atliko statinių kadastrinius matavimus ir suformavo kadastrinių matavimų bylą, pateiktoje pažymoje nurodė, kad iki 1989-01-01 (pagal LR Vyriausybės 2003tn. kovo mėn. 3d. nutarimą Nr. 278) gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų statybai kaimo vietovėje statybą leidžiantys dokumentai nebuvo reikalingi. Tai reiškia, jog statinius pastatęs pareiškėjos senelis K. R. nepažeidė jokių teisės normų, nes gauti statybos leidimo tuo metu nereikėjo. Statiniai yra pastatyti žemėje, kuri nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnio I dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai Įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisine galimybe įgyvendinti savo teise i daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į ta daiktą. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teises įgijimo pagrindas.
R. Š. nėra statinių savininkė, tai yra nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į šiuos daiktus CK 4.47 str. nurodytu būdu. Statiniai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruoti viešame registre kito asmens vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). R. Š. yra sąžiningai įgijusi stalinių valdymo teises, ir šį turtą sąžiningai valdo būdama įsitikinusi, jog niekas neturi daugiau už ją teisių į daiktus, nežinodama apie jokias kliūtis, trukdančias įgyti jai šiuos daiktus nuosavybėn (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis) (duomenys neskelbtini) pradėtas valdyti turtas - statiniai, visą valdymo laika buvo valdomi teisėtai. Visą valdymo laiką R. Š. statinius valdė nesislapstydama. t. y. atvirai (CK 4.68 straipsnis). Visą valdymo laika R. Š. stalinius valdė nepertraukiamai. Visą valdymo laiką statiniai buvo valdomi kaip savi, t. y. R. Š. elgėsi kaip daikto savininkė, statiniais naudojosi, rūpinosi ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas.
Suinteresuotas asmuo Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad
Nurodytam faktui nustatyti reikalinga konstatuoti, kad pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 straipsnyje numatytu būdu, bei, kad yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kitų asmenų vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktai buvo valdomi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktai visą valdymo laikotarpį buvo valdomi kaip savi, t. y. pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Ginčo objektas – nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); klėtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas Marijampolės savivaldybės administracijai niekada nepriklausė, duomenų apie savavališką statybą Marijampolės savivaldybės administracija neturi, todėl jokių savarankiškų reikalavimų šioje civilinėje byloje nereiškia, į šį daiktą nepretenduoja ir neginčija pareiškėjos teisių vienokiu ar kitokiu būdu valdyti, naudoti ar disponuoti šiuo nekilnojamuoju daiktu.
Marijampolės savivaldybės administracija neginčija fakto, kad pareiškėja negali patvirtinti atitinkamo juridinio fakto ar gauti jam reikalingų dokumentų kitokiu būdu nei tik teisminiu, tačiau šioje teisenoje Marijampolės savivaldybės administracija neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Taip pat teismo sprendimas Marijampolės savivaldybės administracijai nesukeltų jokių teisių ir pareigų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 37 straipsnyje nurodyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis (tarp jų ir suinteresuotais asmenimis) yra laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Marijampolės savivaldybės administracija niekada neturėjo jokių teisių į ginčo turtą ir nėra kaip nors kitaip susijusi su pareikštu reikalavimu.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant atstovui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau NŽT) atsiliepime pasisakė, kad pareiškėja nurodo, kad ji atitinka visas sąlygas: ji nėra įgijusi nuosavybės teisės į daiktą kitokiu būdu, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, sąžiningai įgijusi daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką, visą išviešinto valdymo laiką daiktas valdomas teisėtai ir atvirai, prižiūri statinius, moka mokesčius (šias faktines aplinkybes patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai).
Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, tai, kad pareiškėja atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniuose nurodytas sąlygas: daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, bei, kad valdymas tęsėsi nepertraukiamai ne mažiau kaip dešimt metų yra pateikti rašytiniai įrodymai prie pareiškimo.
Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų paneigiančių ar patvirtinančių pareiškėjos teiginius, taip pat nėra žinoma, kad vyktų ginčas dėl šių ginčo statinių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjai įrodžius įgyjamosios senaties faktą, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus, kad būtų nustatyta įgyjamoji senatis.
Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė: pažymėtina, kad neregistruoti statiniai (nekilnojamieji daiktai), pastatyti iki 1991-07-25, įteisinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) nuostatomis. Nutarimo 11 punktu nustatyta, kad „Sąrašo nuostatos netaikomos laikiniesiems ir pripažintiems savavališkai pastatytais statiniams.“
Kaip matyti iš bylos medžiagos, VĮ Registrų centras sprendimu netenkino pareiškėjos 2022-04-28 prašymo įrašyti kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. 2022-05-11 sprendimu konstatavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktai <...>“.
Atkreiptinas dėmesys, jog įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso būdu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktu, asmuo, pagaminęs daiktą, tampa jo savininku. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog „<...> jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti“ (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016).
Kad daikto pagaminimas būtų teisėtas, jo pagaminimas turi vykti teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja nuosavybės teisių. Taigi darytina pagrįsta išvada, kad nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės į statinius būtų įgyjama tik tuomet, jeigu statyba pradėta, vykdyta ir baigta laikantis tą procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Jeigu daiktas yra sukurtas statybos būdu, tai reikalavimai jam kaip nekilnojamajam daiktui vertinami atsižvelgiant ne tik į bendruosius nekilnojamiesiems daiktams keliamus reikalavimus, bet ir į keliamus reikalavimus jam pagal statybos norminius aktus. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis).
Šalies argumentai
Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, mano, kad pareiškėja, Teismo prašydama nustatyti statinių nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį, turi įrodyti, kad statinių, dėl kurio su pareiškimu į Teismą ji kreipėsi, statyba buvo teisėta, t. y. nagrinėjant pareiškimą, privaloma įsitikinti, pagrindžiant įrodymais, kad statinių statyba buvo vykdoma teisėtai. Pažymėtina, jog iš byloje kartu su pareiškimu pateiktų dokumentų, tačiau nepateikus jokių statybą leidžiančių dokumentų, kurie pagrįstų statinių statybos teisėtumą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad statiniai buvo statomi teisėtai.
Atsiliepimas
CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 46 dalis).
Iš kadastrinių matavimų bylos žinoma ir tai, kad statinių statybos pradžios metai yra 1930, o pabaigos – 1952. Tačiau pareiškėja kartu su pareiškimu dokumentų, patvirtinančių, kad statiniai buvo pastatyti jų statybos metu (1930-1952 metais) galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikė. „.
Nuosavybės teisių prezumpcija atsiranda tik įregistravus nuosavybės teises viešame registre. Tinkamai nesuformavus objekto kaip nekilnojamojo daikto ir jo neįregistravus, gali būti pripažįstama nuosavybės teisė tik į statybines medžiagas, o ne patį daiktą (LAT 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2009, 2016-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016).
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 13 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą.
CK 4.253 straipsnis reglamentuoja, kad registruojami nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. R. N. turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 ir 4 dalys reglamentuoja, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti.
Asmuo, teisėtai pastatęs ar pradėjęs statyti statinį, šį statinį ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 13 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Taigi pastatų, statinių kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto formavimas yra ne teismo, o ūkinė, administracinė veikla“ (LAT 2018-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 2013-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013). „Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos“ (LAT 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009).
Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, jog statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. To paties straipsnio 2 dalies nuostatos reglamentuoja Inspekcijos, kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos, funkcijas, kurios apima statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą, statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą, privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą ir kt. Vadovaujantis Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ ir dokumentų valdymo bendrojoje informacinėje sistemoje (DBSIS) atlikta paieška nei pagal adresą ((duomenys neskelbtini)), – nei pagal pareiškėjos ar jos mamos vardą ir pavardę su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota. Taip pat, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ bei VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre, nustatyta, kad Inspekcija neturi duomenų, jog dėl statinių buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai.
Šalies argumentai
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Inspekcija mano, jog pareiškėjos pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu Teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Pareiškėja, prašydama Teismo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, turi pateikti Teismui įrodymus, patvirtinančius visų minėtų įstatymo nustatytų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo sąlygų egzistavimą. Pareiškėjai neįrodžius visų CK 4.68–4.71 straipsniuose išvardintų sąlygų buvimo, pareiškimas turėtų būti atmestas ir galėtų būti sprendžiama tik dėl teisių į statinius kaip į statybines konstrukcijas, neturinčias nekilnojamojo daikto statuso. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad byla nagrinėtina vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais pagal bylos medžiagą nedalyvaujant atstovui šio suinteresuoto asmens.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. S. pateikęs į bylą pranešimą, kad sutinka su pareiškėjos patikslintu pareiškimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas Konstatuoja:
Patikslintas pareiškimas tenkinamas.
Byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Kiti suinteresuoti asmenys, tai yra fiziniai asmenys atsiliepimų byloje neteikė.
Byloje nėra pareikšta pareiškimų su savarankiškais reikalavimais.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja paveldėjo pagal (duomenys neskelbtini) mirusios motinos D. Š. turtą ir turtines teises, nes pareiškėja yra priėmusi palikimą po motinos mirties paduodama pareiškimą notarui ir tai patvirtina notaro liudijimas esantis byloje.
Palikimas atsirado pareiškėjos motinos mirties dieną ir būtent tą dieną ji pradėjo valdyti namą, klėtį ir tvartą (toliau nekilnojamuosius daiktus), priimdama palikimą į motinos turtą, kadangi paveldėjimo teisės liudijimu tik patvirtinama asmens teisės į paveldimą turtą ir turtines teises, o palikimas atsiranda mirties dieną (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.3 str., 5.50 str.; 5.51 str. 5.65 str., 5.66 str.). Įrašas viešame nekilnojamojo turto registre tik išviešina duomenis apie nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises, bet jų nesukuria.
CK 4.47 str. 11 p. nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama ir įgyjamosios senaties būdu. Tam, kad asmuo nuosavybės teisę į turtą įgytų įgyjamosios senaties būdu turi būti sąlygos, nustatytos CK 4.68-4.71 str. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą asmuo gali įgyti tuomet jeigu jis daiktą įgijo sąžiningai, nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai tokį daiktą kaip savo valdo ne mažiau kaip 10 metų ir per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nei karto ja nepasinaudojo.
CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.
Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008).
Aplinkybę, kad pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) valdo nekilnojamuosius daiktus patvirtina ir tai, kad ji jau 2011-08-11 kreipėsi į Marijampolės apskrities archyvą duomenims apie pastatus gauti ir byloje esančioje pažymoje yra duomenys, kad Kapsuko rajono <...> archyvinio fondo dokumentuose 1955-1963 metų ūkinėse knygose įrašytas pareiškėjos senelio K. R. ūkis ir yra nurodyti pastatai gyvenamasis namas, kluonas, klėtis, 1958-1963 tose pačiose ūkinėse knygose yra įrašyti gyvenamasis namas (1928), kluonas (1951), tvartas (1930 m. statyba). 1964-1982 metų ūkinėse knygose yra duomenys <...> 1980-1982 gyvenamasis namas (1952), tvartas (1930), klėtis (1941 m. statyba) ir taip pat duomenys, kad (duomenys neskelbtini) mirus K. R., pastatai perrašyti O. R. vardu. O. R. yra pareiškėjos senelė.
Byloje pateikti duomenys, kad duomenų apie palikimo priėmimą po K. R. ir O. R. mirties, paduodant pareiškimą notarui nėra, tačiau byloje nekilo ginčas dėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad po O. R. mirties nekilnojamuosius daiktus (arba pastatus) valdė pareiškėjos motina, mirusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja priėmė palikimą po motinos mirties ir kaip minėta pastatus valdo nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra (duomenys neskelbtini).
Teismas konstatuoja, kad aplinkybė jog pareiškėja nepertraukiamai valdo pastatus daugiau kaip 10 metų yra nustatyta.
Pastatus pareiškėja valdo viešai ir sąžiningai, tai patvirtina byloje esantys įrodymai, kad mokami mokesčiai, pareiškėja kreipėsi dėl adreso suteikimo ir jos prašymas buvo patenkintas, kreipėsi dėl kadastrinių matavimų bylos suformavimo ir tokia byla suformuota pastatams suteikti unikalūs numeriai, užfiksuoti faktiniai duomenys dėl jų.
Per visą laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) pastatais naudojasi pareiškėja ir neatsirado kitų asmenų kurie pretenduotų į juos. Paskelbus pranešimą dėl šios bylos iškėlimo taip pat neatsirado asmenų reiškiančių teises į pastatus ar ginčijančių aplinkybę jog pastatus daugiau kaip 10 metų valdo pareiškėja.
Pastatai kaip turto objektas yra suformuoti, tai yra atlikti šių daiktų kadastriniai matavimai. Nekilnojamojo daikto (malkinės) kadastrinių matavimų byloje nurodyti statybos metai : gyvenamojo namo 1952 m., klėties – 1941 m., tvarto -1930 m.
Pareiškėja nepateikė statybos teisėtumą pagrindžiančių dokumentų, tačiau byloje nėra ir duomenų, kad pastatai pastatyti savavališkai ar neteisėtai, suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau inspekcija) atsiliepime be kitų aplinkybių nurodo, kad patikrinus informacines sistemas „Avilys“ DBSIS, „Infostatyba“ duomenų apie tai, kad būtų buvę gauti skundai ar surašyti aktai dėl neteisėtos ar savavališkos statybos ir priimti administraciniai sprendimai nėra.
Teismas aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas privalo vadovautis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.) ir teismas vertina jog ši aplinkybė jog galimai buvę, tačiau neišlikę dokumentai (statybos leidimai ir kiti) negali būti kliūtimi pareiškėjai realizuoti savo teisę įgyti pastatus nuosavybės teise vienu iš būdų išvardintų CK 4.47 straipsnyje. Bylos duomenys patvirtina jog per visą laikotarpį nebuvo nustatyta jog statyba neteisėta, suinteresuoti asmenys iš esmės neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, savarankiškų reikalavimų byloje nepareiškė, Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu patvirtinusi jog pastatai yra valstybinėje žemėje taip pat nereiškė savarankiškų reikalavimų byloje dėl to, kad žemės sklypas užstatytas pastatais būtų reikalingas Valstybės reikmėms, pasisakė jog sąlygos pareiškimo tenkinimui yra.
Paskelbus apie bylos dėl nuosavybės teisės įgyjamosios senaties būdu iškėlimą per visą laikotarpį neatsirado asmenų pareiškusių savo teises į pastatus, nei asmenų, kurie ginčytų tai, kad pareiškėja valdo malkinę atvirai, sąžiningai ir teisėtai, tai yra niekas neginčijo pastatų valdymo teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo ir sąžiningumo.
Daiktinės teisė į pastatus nekilnojamojo turto registre neįregistruotos jokio asmens vardu ir nėra kliūčių ją įgyti įgyjamosios senaties būdu (CK 4. 69 str. 3 d.).
Bylos duomenimis nustačius, kad pareiškėja pastatus valdo nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų, valdymas yra atviras, sąžiningas, tai yra nustačius jog yra visos sąlygos nustatytos CK 4.68 str. -4.71 str., pareiškėjos patikslintas pareiškimas tenkinamas ir nustatoma, kad pareiškėja nuosavybės teisę į pastatus įgijo įgyjamosios senaties būdu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 533 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais teismas
nusprendžia:
Patikslintą pareiškimą (DOK 4839, 2023-01-31) tenkinti visiškai.
Nustatyti faktą, kad pareiškėja R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatus: gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai - 1952 m., klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai -1941 m., tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1930 m, esančius (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš pareiškėjos R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,59 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, įmokų kodas: - 5662).
Sprendimo patvirtintas kopijas per tris dienas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją patvirtintą per tris dienas siųsti VĮ Registrų centras ( CPK 275 str. 2 d.).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus