Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui M. S., jo atstovui advokatui Gintarui Griciui, atsakovei O. R., jos atstovui advokatui Viliui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei O. R. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, bei pagal atsakovės O. R. priešieškinį ieškovui M. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas M. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei O. R. prašydamas: atidalinti nekilnojamuosius daiktus iš bendrosios dalinės nuosavybės, O. R. priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 2/12 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/12 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/12 dalis pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/12 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/12 dalis pastato – kalvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/12 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) priteisti M. S., o iš M. S. priteisti O. R. piniginę kompensaciją sumoje 584 Eur (penki šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai).

Nustatyti bendraturčiams M. S. ir O. R. naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – 0,2222 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal matininko A. B. parengtą preliminarų žemės sklypo naudojimosi planą, nustatant, kad plane indeksu „A“ pažymėta žemės sklypo dalimi (1481 m²) naudosis M. S., plane indeksu „B“ pažymėta žemės sklypo dalimi (741 m²) naudosis O. R..

Priteisti iš atsakovės visas šioje byloje ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – išlaidas advokato pagalbai sumokėti bei žyminį mokestį.

Nustatyti bendraturčiams ieškovui M. S. ir atsakovei O. R. naudoji-mosi nekilnojamuoju daiktu – 0,2222 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką pagal matininko A. B. 2019 m. sausio 8 d. atsakovės O. R. užsakymu parengtą preliminarų žemės sklypo naudojimosi planą, nustatant, kad plane indeksu „A“ pažymėta žemės sklypo dalimi (1481 m²) naudosis ieškovas M. S., o plane indeksu „B“ pažymėta žemės sklypo dalimi (741 m²) naudosis atsakovė O. R..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas

Šioje byloje ginčas kilo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo. Šiuos daiktinės teisės institutus sieja panaši paskirtis, tačiau jie yra savarankiški ir kartu skirtingi bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 21punktas), besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą teisme – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta bendroji daikto atidalijimo taisyklė – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant daiktą natūra bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014).

Pažymėtina, kad bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai).

Ieškovas pateikė įrodymus, įrodinėjo tai, kad jis siekia rekonstruoti jam priklausantį turtą, nori ten gyventi bei užsiimti kalvyste. Teismo nuomone, ieškovas šias aplinkybes pagrindė ir įrodė. Tuo tarpu atsakovė, (duomenys neskelbtini) turėdama gyvenamąjį namą niekuo nepagrindė būtinumo jai priteisti kalvę ir ūkinį pastatą, tik formaliai nurodė, kad neturi kur pasidėti dviračio ir malkų. Tačiau nepateikė jokių įrodymų. Be to, iki šiol šiais pastatais atsakovė nesinaudoja ir niekada nesinaudojo, nes kalvė buvo naudojama pagal paskirtį nuo senų laikų. Teismas pažymi, kad visi ginčo pastatai priskirti adresu (duomenys neskelbtini), kas rodo, kad tai vientisa nekilnojamo turto objektų visuma. Atsakovei priklauso tik 2/12 pastatų, t. y. kiek daugiau nei 4 kv. m. iš 28 kv. m. kalvės ir kiek daugiau nei 6 kv. m. iš 38 kv. m. ūkinio pastato. Tai rodo, kad jos dalis labai maža, todėl jai priteisti visą daiktą, turint tik mažą jo dalį, būtų nesąžininga, neproporcinga ir neteisinga. Be to, jos gyvenamasis namas yra žymiai didesnis nei šalims bendrąja daline nuosavybės teise priklausantis namas. O tai, kad namas neturi ūkinio pastato yra natūralu, ir šiuo metu net įprasta nekilnojamojo turto sektoriuje.

Teismo nuomone ieškovo siūlomas atidalijimo būdas pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniškai, todėl šioje dalyje ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, o atsakovės priešieškinys atmestinas.

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms šalims priklausantys nekilnojamieji daiktai atidalintini, ieškovui priteisiant daiktus natūra, o atsakovei priteisiant kompensaciją. Ieškovas pateikė atsakovės turto vertę, kuri turto vertintojo nustatyta 584 Eur. Teismo nuomone ši suma yra aiškiai per maža, nes pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus atsakovei tenkančio turto vidutinė vertė yra 777,98 Eur. Todėl ši suma ir priteistina iš ieškovo atsakovei.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

Atidalinus nekilnojamuosius daiktus nustatytina ir naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuris negali būti padalintas dėl esamų apribojimų.

Ieškovas M. S. siūlo ir prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal matininko A. B. 2019-06-05 preliminarų žemės sklypo naudojimosi planą, ieškovui paskiriant naudotis 1481 m² sklypo dalimi pažymėta raide „A“, o atsakovei paskirti naudotis 741 m² sklypo dalimi plane pažymėta raide „B“. Pagal šį planą ieškovui paliekamas esamas įvažiavimas, o atsakovei projektuojamas įvažiavimas žemės sklypo dešinėje pusėje.

Atsakovė O. R. priešieškiniu prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal matininko A. B. 2019-06-04 preliminarų žemės sklypo naudojimosi planą, ieškovui paskiriant naudotis 1481 m² sklypo dalimi pažymėta raide „A“, o atsakovei paskirti naudotis 741 m² sklypo dalimi plane pažymėta raide „B“. Pagal šį planą paliekamas bendras įvažiavimas į žemės sklypą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra šalių konfliktiška situacija ir neapibrėžtumas dėl atsakovei siūlomo kito įvažiavimo, konstatuoja, kad šalių siūloma naudojimosi tvarka neužtikrina to, kad ji būtų vienodai teisingai abejoms šalims, nepažeistų kitos šalies teisių, jos nevaržytų daugiau nei kitos šalies, ar nereikalautų papildomų išlaidų.

Pažymėtina, kad ieškovui atidalinus visus pastatus, jam turi būti užtikrintas priėjimas prie jų, todėl nustatytina tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka, kad šalys laisvai galėti prieiti ir esant reikalui privažiuoti prie jiems priklausančio nekilnojamojo turto. Atsakovei siūlant pasidaryti atskirą įvažiavimą, kai 4 metrų pločio įvažiavimas yra ties jos gyvenamuoju namu, yra neprotingas ir nepagrįstai varžo jos teises, be to, būtų nekonkretus ir neaišku ar įvykdomas. Juo labiau, kad reikalavimas įrengti įvažiavimą byloje nėra pareikštas, ir neaiški jo įrengimo tvarka, ir kieno lėšomis jis būtų daromas.

Todėl nustatytina, kad ieškovas M. S. ir atsakovė O. R. naudojasi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) tokia tvarka: ieškovas M. S. naudojasi 1481 m² sklypo dalimi pažymėta raide „A“, o atsakovė O. R. naudojasi 741 m² sklypo dalimi plane pažymėta raide „B“, pagal matininko A. B. 2019-06-05 preliminarų žemės sklypo naudojimosi planą (plano ištraukos paveikslėlis Nr. 1 įkeliamas į sprendimą žemiau).

Taip pat nustatytina, kad ieškovas M. S. ir atsakovė O. R. naudojasi esamu bendru įvažiavimu į žemės sklypą, kurio ilgis 15,87 m, plotis 4 m. Tokiu būdu konstatuojant, kad ieškovui M. S. priskirto naudotis žemės sklypo dalis sumažėja 63,48 m², nes kitokiu būdu nustatyti naudojimosi tvarkas pagal esamus planus neįmanoma, o teismas neturi galimybių ir negali sudaryti kitokį planą. Taip pat atkreiptinas šalių dėmesys, kad ateityje jos galės keisti naudojimosi tvarką, atsižvelgdamos į susiklosčiusią situaciją, norą pastatyti tvorą, vartus ir pan., ir tolimesnius šalių santykius.

Nustatant tokią naudojimosi tvarką konstatuotina, kad tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nors ir nustatant bendrą įvažiavimo kelią, o atsakovės priešieškinys atmetamas.

Pav. Nr. 1. naudojimosi žemės sklypu planas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo M. S. ieškinys tenkinamas visiškai, o atsakovės priešieškinys atmetamas, ieškovui priteistinos jo patirtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės, o atsakovei O. R. bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Ieškovas M. S. šioje byloje patyrė ir prašė priteisti 2290,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 76 Eur žyminis mokestis, 130 Eur žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano parengimas, 84,70 Eur už pastatų techninės priežiūros atlikimą, 800 Eur už rekonstravimo projektinio pasiūlymo parengimą, 1200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Teismo nuomone 84,70 Eur už pastatų techninės priežiūros atlikimą ir 800 Eur už rekonstravimo projektinio pasiūlymo parengimą negali būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir priteisiamos iš kitos šalies, nes tai tiesiogiai nesusiję su byla, šie veiksmai nebuvo privalomi, nes turto vertė nustatyta pagal duomenų banko išrašus, o projekto rengimas ir jo kaina nėra ginčo dalykas. Todėl 884,70 Eur suma mažintinos priteistinos bylinėjimosi išlaidos, ir ieškovui priteistina iš atsakovės 1406 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti, atsakovės O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priešieškinį atmesti.

Atidalinti ieškovui M. S. ir atsakovei O. R. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus iš bendrosios dalinės nuosavybės ir M. S. priteisti:

- 2/12 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/12 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/12 dalis pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/12 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/12 dalis pastato – kalvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir 2/12 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo M. S. atsakovei O. R. 777,98 Eur piniginę kompensaciją už atidalintą nekilnojamąjį turtą.

Nustatyti ieškovo M. S. ir atsakovės O. R. naudojimosi 0,2222 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką:

- ieškovas M. S. naudojasi 1481 m² sklypo dalimi pažymėta raide „A“, o atsakovė O. R. naudojasi 741 m² sklypo dalimi plane pažymėta raide „B“, pagal matininko A. B. 2019-06-05 preliminarų žemės sklypo naudojimosi planą. Nustatyti, kad ieškovas M. S. ir atsakovė O. R. naudojasi esamu bendru įvažiavimu į žemės sklypą, kurio ilgis 15,87 m, plotis 4 m.

Priteisti ieškovui M. S. iš atsakovės O. R. 1406 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.