- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- e2A-1279-924/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20615-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas, Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- D. Ž.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „East West Agro“
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 3.3.1.18Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Editos Šliumpienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „East West Agro“ ieškinį atsakovui D. Ž. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „East West Agro“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo ūkininko D. Ž. 9 066,08 Eur skolą, 1 305,52 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo 2018 m. birželio 7 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. EWA-180607VT-1 (toliau – sutartis 1) dėl šienapjovės Massey Ferguson DM 328 ISL, kurios kaina 8 470,00 Eur; 2018 m. birželio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. EWA-180607VT-2 (toliau – sutartis 2) dėl grėblio Massey Ferguson RK662 TRC, kurio kaina 18 150,00 Eur; 2018 m. birželio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. EWA-180607VT (toliau – sutartis 3) dėl ritinio preso Massey Ferguson RB 1125 F, kurio kaina 21 780,00 Eur. Teigia, kad atsakovas pažeidė savo prievolę atsiskaityti su ieškove aukščiau nurodytose sutartyse nustatyta tvarka ir terminais, ir ieškinio pareiškimo teisme dieną ieškovei yra skolingas iš viso 9 066,08 Eur. Be to, atsakovui pagal sutartis buvo paskaičiuoti 9 066,08 Eur delspinigiai. Atsakovas iš viso yra atlikęs šiuos mokėjimus: 2018 m. rugpjūčio 16 d. – 5 000,00 Eur; 2019 m. gegužės 14 d. – 3 400,00 Eur; 2019 m. gegužės 15 d. — 40 000,00 Eur, todėl bendra atliktų mokėjimų suma 48 400,00 Eur. Atsakovo 2019 m. gegužės 15 d. atliktas 40 000,00 Eur sumos mokėjimas buvo paskirstytas tokia tvarka: 9 066,08 Eur suma skirta delspinigiams pagal išrašytas sąskaitas dengti, likusi 30933,92 Eur suma skirta skolai pagal sutartis padengti. Ieškovė, remdamasi Sutarčių 5.2.2 punktu, taip pat paskaičiavo 1305,52 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 27 d. (viso už 180 d.).
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė taikyti ieškinio senatį, ir ieškovės ieškinį atsakovui atmesti bei priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ginčas tarp šalių yra kilęs iš esmės dėl iš atsakovo 2019 m. gegužės 15 d. ieškovės gautos 40 000,00 Eur sumos paskirstymo. 2019 m. gegužės 15 d. atsakovas ieškovei sumokėjo 40 000,00 Eur. Ši suma buvo detalizuota (paskirstyta) atsakovo mokėjimo nurodyme: „PAGAL SĄSKAITAS FAKTŪRAS EWA109185, EWA109186, EWA109187“. Tą dieną atsakovo skolos likutis ieškovei pagal šias sąskaitas faktūras būtent ir buvo iš viso 40 000 Eur (pagal sąskaitą faktūrą Nr. EWA109187 – 70,00 Eur, pagal sąskaitą faktūrą Nr. EWA109186 – 18 150,00 Eur ir pagal sąskaitą faktūrą Nr. EWA109185 – 21 780,00 Eur). Tokiu būdu atsakovas ieškovei nurodė konkrečiai paskirstoma pinigų suma apmokantis tris konkrečias atitinkamas ieškovės sąskaitas faktūras, išrašytas ir pateiktas apmokėti atsakovui už pagal tris pirkimo – pardavimo sutartis įsigytas prekes. Su tokiu atsakovo sumokėtų pinigų paskirstymu ieškovė sutiko, šiuos pinigus priimdama ir jų atsakovui negrąžindama. 2019 m. birželio 19 d. atsiųstoje pretenzijoje ieškovė atsakovui pati nurodė, jog pastarasis jai esąs skolingas tik 7 018,00 Eur skolos už prekes / paslaugas pagal sąskaitą faktūrą Nr. EWA109293, išrašytą kitos sutarties pagrindu, kuri šiam ginčui neaktuali (7 018,00 Eur skola ieškovei atsakovo buvo sumokėta dar tą pačią dieną). Taigi pati ieškovė patvirtino esminę šiai bylai aplinkybę, kad pagal visas tris ginčui aktualias pirkimo – pardavimo sutartis 2019 m. gegužės 15 d. atsakovo buvo atsiskaityta pilnai; pačios ieškovės teigimu, nesumokėti liko tik pagal šias sutartis atsakovui apskaičiuoti 9 066,08 Eur delspinigiai. 2019 m. rugpjūčio 12 d. el. pranešimu ieškovė, galbūt nepastebėjusi 2019 m. birželio 19 d. iš atsakovo gauto 7 018 Eur mokėjimo pagal minėtą kitą ginčui neaktualią sąskaitą faktūrą, dar kartą priminė atsakovui apie atitinkamą 7 018 Eur pastarojo „skolą“ (nors ši jau buvo sumokėta) ir tuos pačius 9 066,08 Eur dydžio delspinigius, apskaičiuotus pagal tris pirkimo – pardavimo sutartis. Prie šio pranešimo ieškovė atsakovui pateikė (pridėjo) atskirą .pdf formato failą, ieškovės pavadintą „D. Ž.“, kuriame tos pačios dienos (2019 m. rugpjūčio 12 d.) suvestinės forma nurodė lygiai tas pačias aplinkybes apie anksčiau buvusią atsakovo skolą pagal ginčui neaktualią sąskaitą faktūrą (7 018 Eur) ir išvardydama kaip neapmokėtas visas penkias su ieškiniu teismui pateiktas delspinigių sąskaitas bendrai 9 066,08 Eur sumai. Teigia, kad ieškovės reikalaujama iš atsakovo priteisti 9 066,08 Eur suma yra ne skolos likutis, bet delspinigiai. Tuo tarpu delspinigių, skaičiuojamų ne nuo skolos sumos, bet nuo jau apskaičiuotų delspinigių, t. y. sudėtinių delspinigių, nenumato joks Lietuvos įstatymas. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo dar ir 1 305,52 Eur delspinigių nuo jau apskaičiuotų 9 066,08 Eur delspinigių yra nepagrįstas nei faktiškai, nei teisiškai. Taip pat nurodo, kad apie savo galimai pažeistas teises ieškovė sužinojo ne vėliau nei suėjo ieškovės delspinigių sąskaitose nurodyti jų apmokėjimo terminai, todėl ieškinio senaties termino pradžia ieškovei pagal kiekvieną iš penkių delspinigių sąskaitų neabejotinai turėtų būti skaičiuojama kaip tik nuo šių pačios ieškovės nurodytų atitinkamų dienų. Tuo tarpu ieškovė į teismą kreipėsi jau praleidusi įstatyme numatytą šešių mėnesių senaties terminą priteisti delspinigius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo D. Ž. ieškovei AB „East West Agro“ 6 249,60 Eur skolą, 899,94 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 149,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1747,43 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovės AB „East West Agro“ atsakovui D. Ž. 11,78 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovas pažeidė sutartyse numatytus atsiskaitymo terminus. Atsakovui pažeidus terminus atsiskaityti, ieškovė skaičiavo sutartimis numatytus 0,08 proc. dydžio delspinigius, kurie buvo dengiami gavus atsakovo mokėjimus, remiantis sutarčių 8.3. punktu.
5. Teismas sprendė, jog net ir vertinant, kad atsakovas pervesdamas 40 000 Eur sumą ieškovei nurodė mokėjimo paskirtyje PVM sąskaitas faktūras Nr. 109187, 109186, 109185, tačiau turėjo ir galėjo numatyti, kaip bus dengiamos atsakovo sumokėtos įmokos, nes dėl jų paskirstymo šalys buvo susitarusios rašytinėse sutartyse. Pažymėjo, kad ieškovė gautas iš atsakovo įmokas teisėtai skyrė delspinigiams mokėti. Teismo vertinimu, į bylą pateiktas 2019 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo aktas, kur atsakovas įrašė, kad nesutinka su delspinigių dydžiu, nes buvo sutarta juos mažinti, patvirtina, kad ieškovė skaičiavo delspinigius, taigi priešingai negu teigia atsakovas, ieškovė nesutiko pakeisti šalių sutartos įmokų paskirstymo tvarkos. Nors ieškovės 2019 m. birželio 19 d. pretenzija adresuota atsakovui, kad atsakovas nėra atsiskaitęs su ieškove už netinkamą įsipareigojimų vykdymą pagal pirkimo pardavimo sutartis Nr. EWA-180607VT, Nr. EWA-180607VT-1, Nr. EWA-180607VT-2, ir yra skolingas 9 066,08 Eur delspinigius, taip pat ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. ieškovės pranešimas atsakovui nepaneigia pačio skolos fakto.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalys yra verslininkai, delspinigių dydis nustatytas jų tarpusavio susitarimu, atsakovo įsiskolinimas atsirado jau 2018 m. rugsėjo 15 d. ir vis augo, dalinis skolos apmokėjimas buvo atliktas tik vieną kartą (2018 m. rugpjūčio 16 d.), sumokant 5 000 Eur, o beveik po metų – 2019 m. gegužės 14 d.– 3 400 Eur, 2019 m. gegužės 15 d. 40 000 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys yra verslininkai, į tai, kad skola, kurios suma gana didelė, buvo negrąžinama pakankamai ilgą laiką, į skolos sumą lyginant su šalių sutartu delspinigių dydžiu, teismas darė išvadą, kad neturi pagrindo spręsti, jog sutartos netesybos (0,08 proc. delspinigiai) yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės. Pažymėjo, kad teisminėje praktikoje ir didesnio dydžio netesybos (0,1 proc., 0,2 proc.) pripažįstamos pagrįstomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-748-544/2019; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-53-794/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis Nr. e2A-931-1092/2020).
7. Teismas sprendė, kad tenkintinas atsakovo reikalavimas taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, nors ir atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo pažeidimas, už kurį apskaičiuoti delspinigiai, truko ilgiau. Nurodė, jog pagal nurodytas šalių sudarytas sutartis atsakovas privalėjo pilnai atsiskaityti su ieškove iki 2018 m. rugsėjo 15 d., tačiau mokėjimą atliko tik 2019 m. gegužės 15 d., t. y. terminą įvykdyti prievolę praleidęs aštuoniais mėnesiais. Pagal 2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija EWA Nr. 109187, atsakovas iki 2018 m. rugpjūčio 15 d. turėjo sumokėti 1 470,00 Eur sumą, iki 2018 m. rugsėjo 15 d. turėjo sumokėti 7 000,00 Eur sumą. Pagal 2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija EWA Nr. 109186 atsakovas iki 2018 m. rugpjūčio 15 d. sumokėjo 3 150 Eur, iki 2018 m. rugsėjo 15 d. – 15 000 Eur, o pagal 2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija EWA Nr. 109185 atsakovas turėjo sumokėti iki 2018 m. rugpjūčio 15 d. 3 780 Eur, iki 2018 m. rugsėjo 15 d. – 18 000 Eur. Iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. atsakovas sumokėjo 5 000 Eur, ieškovė įskaitė atsakovo mokėjimą pagal visas tris PVM sąskaitas faktūras įmokoms iki 2018 m. rugpjūčio 15 d. padengti (Nr. 109187 1 470 Eur - 1 000 Eur; Nr. 109186 3 150 Eur - 2 000 Eur, Nr. 109185 3 780 Eur – 1 780 Eur). Todėl nuo likusios iki 2018 m. rugpjūčio 15 d. bendros 3 470 Eur (470 Eur + 1 150 Eur + 1 780 Eur) sumos už 180 d. skaičiuotini delspinigiai, kurie sudaro 489,60 Eur (3 400 Eur*0,08 proc.*180 d.). Atsakovas 2019 m. gegužės 14 d. sumokėjo ieškovei 3 400 Eur, kuriuos turėjo sumokėti iki 2018 m. rugpjūčio 15 d., o 2019 m. gegužės 15 d. - 40 000 Eur, tai yra likusią sumą pagal visas tris PVM sąskaitas faktūras, kurią turėjo sumokėti iki 2018 m. rugsėjo 15 d. Todėl nuo 40 000 Eur sumos taip pat skaičiuotini 0,08 proc. dydžio delspinigiai už 180 dienų, kurie sudaro 5 760 Eur (40 000 Eur*0,08 proc.*180 d.) sumą. Taigi taikant 6 mėnesių ieškinio senatį, ieškovė įskaitymams galėjo panaudoti 6 249,60 Eur sumą (5 760 Eur+489,60 Eur). Sumažinus įskaitytinų delspinigių sumą, ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovei 6 249,60 Eur skolos už prekes.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovui laiku neįvykdžius savo prievolės dėl susidariusio įsiskolinimo pagal CK 6.71 straipsnį ieškovė turi teisę reikalauti netesybų. Kaip jau minėta, kad nagrinėjamojoje byloje šalys sutarties 5.2.2 punktais susitarė, kad atsakovui laiku neatsiskaičius už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojami delspinigiai po 0,08 proc. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovės prašomi priteisti delspinigiai perskaičiuotini. Todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies priteisiant 899,94 Eur (6 249,60 Eur*0,08 proc.*180 d.) sumą.
9. Teismas vertino, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji šioje byloje patyrė iš viso 2 532,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 233,00 Eur žyminis mokestis, 2 299,50 Eur už teisines paslaugas. Atsakovas už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sumokėjo 38 Eur. Kadangi ieškovės reikalavimai tenkinti 69 proc., todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 1747,43 Eur (2532,5 Eur * 69 / 100). Iš ieškovės atsakovui priteisė 11,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
10. Atsakovas D. Ž. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovės ieškinys buvo tenkintas, panaikinti ir šią dalį pakeisti, ieškinį atmetant pilna apimtimi, bei priteisti atsakovui iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Priimtas teismo sprendimas skundžiamoje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimdamas šį sprendimą, teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas tiek įstatyme, tiek suformuotoje teismų praktikoje, nes nevertino, kad ieškovė sutiko su 2019 m. gegužės 15 d. atsakovo atlikto 40000,00 Eur mokėjimo paskirstymu.
10.2. Skundžiamame sprendime teismo nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai apie tai, kad įstatymas kreditoriui nustato ne pareigą, o tik teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jei skolininkas nurodo kitokią, negu nustatyta sutartyje ar įstatyme, jos įskaitymo eilę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017), būtų aktualūs tik tuo atveju, jei ieškovė vėliau nebūtų pati keliais atskirais savo veiksmais ir laisva valia aiškiai sutikusi būtent su atsakovo nurodytu mokėjimo paskirstymu. Teismas neatkreipė dėmesio, jog 2019 m. birželio 19 d. pretenzija pati ieškovė patvirtino atsakovui, jog pastarasis pagal visas tris pirkimo - pardavimo sutartis už prekes su ja yra pilnai atsiskaitęs ir skolingas tik delspinigius.
10.3. Sprendime teismas nurodė visiškai nepagrįstą argumentą, jog „Nors ieškovės 2019 m. birželio 19 d. pretenzijoje adresuotoje atsakovui nurodyta, kad atsakovas nėra atsiskaitęs su ieškove už netinkamą įsipareigojimų vykdymą pagal pirkimo - pardavimo sutartis Nr. EWA-180607VT, Nr. EWA-180607VT-1, Nr. EWA-180607VT-2, ir yra skolingas 9066,08 Eur delspinigius, taip pat ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. ieškovės pranešimas atsakovui, tačiau tai nepaneigia pačio skolos fakto“. Iš tiesų minėta pretenzija ieškovė atsakovui kaip tik ir patvirtino, kad šis pagal visas sutartis už prekes yra pilnai atsiskaitęs ir tai padarė 2019 m. gegužės 15 d., o yra likęs skolingas tik delspinigius, taigi joks teismo konstatuotas tariamos skolos faktas neegzistuoja.
10.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 899,94 Eur delspinigius, kadangi jų dydis apskaičiuotas nuo neegzistuojančios skolos.
Atsiliepimas
11. Ieškovė AB „East West Agro“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo ūkininko D. Ž. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti 589,88 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliaciniame skunde atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylos faktines aplinkybes, grubiai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Ieškovė nesutinka su tokia atsakovo pozicija. Apeliacinio skundo turinys rodo, kad atsakovas kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Akivaizdu, kad atsakovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
11.2. Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde, atsakovas iš esmės remiasi tais pačiais teiginiais, kad 40 000,00 Eur mokėjimas buvo skirtas skolai susidariusiai už prekes padengti, bet ne delspinigiams. Tokie atsakovo teiginiai nepaneigia ieškovo teisės, vadovaujantis CK 6.54 str. 1 d. ir remiantis 2018 m. birželio 7 d. sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. EWA-180607VT-1, Nr. EWA-180607VT-2 ir Nr. EWA- 180607VT 8.3 punktu, minėtų sutarčių vykdymui iš atsakovo gautas įmokas paskirstyti savo nuožiūra, o ne taip kaip mokėjimuose nurodė atsakovas. Atsakovas neginčijo ir neginčija, kad pažeidė sutartyse numatytus atsiskaitymo terminus.
11.3. Atsakovas nepagrįstai kritikuoja skundžiamo sprendimo 10 punkte pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad ieškovės pateikta atsakovui 2019 m. birželio 19 d. pretenzija nepaneigia pačio skolos fakto. Taip pat ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas 2019 m. rugpjūčio 12 d. el. laiškas nepaneigia pačio skolos fakto. Pažymėtina, kad ieškovė 2019 m. rugsėjo 23 d. pranešime aiškiai nurodė atsakovui, kad dalis iš atsakovo gautų lėšų buvo skirtos delspinigiams dengti. Be to pats atsakovas 2019 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nurodė, kad nesutinka ne su delspinigiais, o su skola. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl tariamo susitarimo su ieškove dėl skolos ar delspinigių mažinimo. Taigi dėl atsakovo pažeistų sutartyse nurodytų atsiskaitymo terminų ieškovė pagrįstai taikė sutartyse numatytą teisę savo nuožiūra paskirstyti iš atsakovo gautus mokėjimus.
11.4. Atsakovo teiginys dėl sudėtinių delspinigių yra aiškiai nepagrįstas, kadangi ieškovas pareikštame ieškinyje aiškiai nurodė, kad atsakovas yra pilnai nesumokėjęs pagrindinės skolos sumos (prekių kainos), atitinkamai ir ieškinio reikalavimas buvo suformuluotas priteisti 9066,08 Eur skolą, o ne delspinigius. Atitinkamai ieškovės prašyti priteisti 1305,52 Eur delspinigiai ir sprendimu priteisti (nors iš sumažinta suma) negali būti laikomi sudėtiniais delspinigiais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
13. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimus į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už parduotas prekes bei delspinigių priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl pateikto naujo įrodymo priėmimo
15. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2018 m. liepos 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EWA109293 (7018,00 Eur sumai), kurios prijungimui pirmosios instancijos teisme prieštaravo atsakovas, ir prašo apeliacinės instancijos teismo savo nuožiūra spręsti dėl šios sąskaitos prijungimo prie bylos.
16. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Sprendžiant dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme svarbios ne tik CPK 314 straipsnyje įtvirtintos specialiosios naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme taisyklės, bet ir bendrosios įrodinėjimo procesą reglamentuojančios nuostatos, tarp jų įrodymų sąsajumo taisyklė (CPK 180 straipsnis).
17. Teisėjų kolegija susipažinusi su ieškovės pateiktu dokumentu sprendžia, jog jis neatitinka sąsajumo su nagrinėjama byla reikalavimo (CPK 180 straipsnis). Šis įrodymas jau buvo teiktas pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas atsisakė jį priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, jis nei patvirtinta, nei paneigia išnagrinėto ieškinio reikalavimų pagrįstumo, to neįrodinėja ir šį dokumentą pateikusi ieškovė, o dėl tokios sąskaitos egzistavimo tarp šalių ginčo nekilo, todėl 2018 m. liepos 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EWA109293 atsisakoma priimti.
Dėl reikšmingų faktinių aplinkybių
18. Tarp ieškovės ir atsakovo 2018 m. birželio 7 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. EWA-180607VT-1, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovui parduoti, o atsakovas iš ieškovės nupirkti už 8 470,00 Eur kainą šienapjovę Massey Ferguson DM 328 ISL. Pagal sutartį Nr. EWA-180607VT-1 atsakovas įsipareigojo už prekę atsiskaityti tokia tvarka: 1470,00 Eur sumą sumokėti iki 2018 m. rugpjūčio 15 d., likusią sumą 7000,00 Eur sumokėti iki 2018 m. rugsėjo 15 d. Atsakovui buvo išrašyta 2018 m. birželio 29 PVM sąskaita – faktūra Serija EWA Nr. 109187, viso 8 470,00 Eur sumai.
19. Tarp ieškovės ir atsakovo 2018 m. birželio 7 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. EWA-180607VT-2, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovui parduoti, o atsakovas iš ieškovės nupirkti už 18 150,00 Eur kainą grėblį Massey Ferguson RK662 TRC. Pagal sutartį Nr. EWA-180607VT-2 atsakovas įsipareigojo už prekę atsiskaityti tokia tvarka: 3 150,00 Eur sumokėti iki 2018 m. rugpjūčio 15 d., likusią sumą 15 000,00 Eur sumokėti iki 2018 m. rugsėjo 15 d. Atsakovui buvo išrašyta 2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaita faktūra serija EWA Nr. 109186, viso 18 150,00 Eur sumai.
20. Tarp ieškovės ir atsakovo 2018 m. birželio 7 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. EWA-180607VT, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovui parduoti, o atsakovas iš ieškovės nupirkti ritinių presą Massey Ferguson RB 1125 F, kurio kaina 21 780,00 Eur sumą. Pagal sutartį Nr. EWA-180607VT, atsakovas įsipareigojo už prekę atsiskaityti tokia tvarka: 3 780,00 Eur sumokėti iki 2018 m. rugpjūčio 15 d., likusią sumą 18 000,00 Eur sumokėti iki 2018 m. rugsėjo 15 d. Atsakovui buvo išrašyta 2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaita faktūra serija EWA Nr. 109185, viso 21 780,00 Eur sumai.
21. Atsakovas ieškovei 2018 m. rugpjūčio 16 d. sumokėjo 5 000 Eur, 2019 m. gegužės 14 d. – 3400 Eur, 2019 m. gegužės 15 d. 40 000 Eur.
22. Atsakovui už tai, kad nebuvo atsiskaityta laiku, ieškovė skaičiavo delspinigius ir išrašė šias PVM sąskaitas-faktūras: 2018 m. lapkričio 30 d. serija Nr. 2018/11-08, 2018 m. gruodžio 31 d. Serija Nr. 2018/12-07, 2019 m. sausio 31 d. Serija Nr. 2019/01-03, 2019 m. vasario 28 d. Serija Nr. 2019/02-03, 2019 m. balandžio 30 d. serija Nr. 2019/04-08, bendrai 9 066,08 Eur sumai.
Dėl skolininko sumokėtų įmokų paskirstymo ir delspinigių priteisimo
23. CK 6.54 straipsnio norma reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai kreditorius jas gauna iš vykdančio prievoles skolininko. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Šiuo aspektu būtina atsižvelgti į kasacinio teismo formuojamą CK 6.54 straipsnio, reglamentuojančio įmokų paskirstymą, aiškinimo ir taikymo praktiką. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.54 straipsnio 5 dalį, yra nurodęs, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017 24 punktą). Sutartyje ar įstatyme nustatyta įmokų paskirstymo tvarka skolininko pasiūlymu gali būti keičiama tik kreditoriui sutinkant, t. y. abiem sutarties šalims sutariant pakeisti įmokų įskaitymo eiliškumą. Kreditorius turi teisę nesutikti keisti įmokų įskaitymo eiliškumo. Tokiu atveju įmokos toliau įskaitomos šalių sutarta arba įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017, 34 punktas).
24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą kasacinio teismo praktiką (nutarties 23 punktas) dėl įmokų paskirstymo, daro išvadą, jog skolininkas, mokėdamas įmokas kreditoriui ir neturėdamas kreditoriaus sutikimo dėl kitokio įmokų paskirstymo, nei nustatyta įstatyme ar šalių susitarimu, iš esmės sutinka su įmokų paskirstymu pagal įstatymą arba pagal šalių susitarimą.
25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys jų sudarytų Sutarčių 8.3 punktais susitarė, kad ieškovė iš atsakovo gautas sumas turi teisę užskaityti bet kokių atsakovo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymui. Jeigu ieškovas nepareiškia kitaip, laikoma, jog gauti mokėjimai yra skirstomi tokiu eiliškumu: 1) netesybos; 2) išlaidos, susijusios su reikalavimu įvykdyti prievolę pareiškimu; 3) palūkanos; 4) mokėjimai pagal pagrindinę prievolę. Taigi, pagal aptartą šalių susitarimą ir teisinį reglamentavimą iš skolininko gautų įmokų pagrindinę prievolę kreditorius turi teisę dengti paskiausiai.
26. Pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino, kad nors atsakovas 2019 m. gegužės 15 d. ieškovei pervesdamas 40 000 Eur sumą mokėjimo paskirtyje nurodė PVM sąskaitas faktūras Nr. 109187, 109186, 109185, tačiau ieškovei nesutikus pakeisti šalių sutartos įmokų paskirstymo tvarkos, ieškovė teisėtai iš atsakovo gautą įmoką pirmiausia paskyrė delspinigiams sumokėti. Tačiau pritaikius 6 mėnesių ieškinio senatį dėl delspinigių priteisimo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė įskaitymams galėjo panaudoti ne 9 066,08 Eur, o 6 249,60 Eur sumą, todėl sumažinęs įskaitytinų delspinigių sumą, ieškinį tenkintino iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovei 6 249,60 Eur skolos už prekes ir 899,94 Eur delspinigių.
27. Apeliantas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad ieškovė savo veiksmais aiškiai sutiko būtent su atsakovo nurodytu mokėjimo paskirstymu, t.y. pakeitė iš atsakovo gaunamų įmokų paskirstymo eiliškumą, įtvirtintą Sutartyse, 2019 m. gegužės 15 d. visą gautą įmoką paskyręs tik pagrindinei prievolei padengti.
28. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovės sutikimo pakeisti šalių sutartą įmokų paskirstymo tvarką, yra nepagrįsta. Ieškovė tiek 2019 m. birželio 19 d. atsakovui atsiųstoje pretenzijoje, tiek 2019 m. rugpjūčio 12 d. pranešime, aiškiai patvirtino, jog atsakovas pagal Sutartis visiškai atsiskaitė 2019 m. gegužės 15 d., ir liko nesumokėti tik 9066,08 Eur delspinigių (neįskaičiuojant 7018 Eur įsiskolinimo pagal 2018 m. liepos 2 d. PVM sąskaitą faktūrą, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas). Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su minėtu 2019 m. rugpjūčio 12 d. pranešimu ieškovė atsakovui pateikė atskirą jo priedą, iš kurio aiškiai matyti ieškovės palaikomo reikalavimo pagrindai, o būtent, kad nesumokėti 9066,08 Eur delspinigiai pagal 2018 m. lapkričio 30 d., 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. sausio 31 d., 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. balandžio 30 d. sąskaitas. Taigi atsakovo prievolė kreditoriui atsiskaityti pagal 2018 m. birželio 7 d. sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis pasibaigė jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis), ką aukščiau aprašytais veiksmais pripažino ir pats kreditorius. Ta aplinkybė, kad kreditorius supratęs, kad skolininkas geranoriškai nesumokės reikalaujamų delspinigių, vėliau pakeitė savo poziciją ir 2019 m. rugsėjo 23 d. pranešime atsakovui jau nurodė, kad dalis, t.y. 9066,08 Eur, iš atsakovo 2019 m. gegužės 15 d. gautų lėšų buvo skirtos delspinigiams dengti, o likusi suma – pagrindinei prievolei, nekeičia situacijos teisinio įvertinimo, jog pagrindinė prievolė jau buvo pasibaigusi 2019 m. gegužės 15 d. jos įvykdymu. Atitinkamai, kad kreditorius sutiko pakeisti Sutartyse nustatytą iš atsakovo gautos įmokos paskirstymo eiliškumą, t.y. visą 40 000 Eur skolininko sumokėtą sumą, kaip ir buvo nurodyta mokėjimo paskirtyje „PAGAL SĄSKAITAS FAKTŪRAS EWA Nr. 109185, EWA Nr. 109186, EWA Nr. 109187“, paskyrė pagrindinei prievolei padengti (CK 6.54 straipsnis). Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pagrindinė prievolė neįvykdyta (neatsiskaityta už žemės ūkio techniką) ir priteisė ieškovei iš atsakovo 6 249,60 Eur skolą.
29. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovė už tai, kad pagrindinė prievolė nebuvo įvykdyta laiku skolininkui skaičiavo Sutartyse numatytus delspinigius, tačiau reikalavimą dėl jų (1 305,52 Eur dalies) priteisimo teisme pareiškė tik 2020 m. sausio 27 d. Atsakovas reikalavimui dėl netesybų priteisimo prašė taikyti ieškinio senatį.
30. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Remiantis CK 1.126 straipsnio 1–2 dalimis, reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs; ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Ieškinio senaties instituto, nustatyto abiejų šalių interesais, tikslas yra užtikrinti civilinių santykių stabilumą, skatinti asmenis kuo greičiau ginti savo pažeistas teises, palengvinti įrodinėjimo procesą.
31. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimui dėl netesybų priteisimo taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-177/2014). Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).
32. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovo prievolės pažeidimas buvo tęstinis, t. y. jis vyko kiekvieną dieną iki 2019 m. gegužės 15 d. skolos sumokėjimo (pagrindinės prievolės įvykdymo), todėl konstatuotina, jog ieškinio dėl netesybų priteisimo senaties terminas kreipimosi į teismą dieną (2020 m. sausio 27 d.) jau buvo suėjęs. Taigi, ieškovė praleido ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl jos paskaičiuotų delspinigių priteisimo. Kadangi atsakovas šiuo atveju prašė teismo taikyti ieškinio senatį, šis ieškovės reikalavimas turėjo būti atmestas, kaip pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nenurodė jokių reikšmingų, objektyvių ir nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jai per visą senaties termino laikotarpį kreiptis į teismą dėl delspinigių priteisimo. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka. Todėl ieškovės praleisto senaties termino reikalavimui dėl netesybų priteisimo pareikšti nėra pagrindo atnaujinti. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas 2019 m. gruodžio 31 d. Skolų suderinimo akte, po to kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 9066,08 Eur skolos priteisimo, nurodė, kad su šia skola nesutinka, nes buvo sutarta dėl delspinigių mažinimo, teisėjų kolegijos vertinimu neteikia pagrindo daryti išvadą, kad skolininkas pripažino pagrindinės skolos faktą. Priešingai, ši aplinkybė kaip tik patvirtina, tai, kad ieškovės prašomą priteisti skolą atsakovas vertino kaip reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Akcentuotina, kad atsakovas, kaip ir ieškovė (iki 2019 m. rugsėjo 23 d.), nuo 2019 m. gegužės 15 d. laikėsi pozicijos, kad pagrindinė prievolė yra įvykdyta ir tarp šalių kyla ginčas tik dėl paskaičiuotų delspinigių pagrįstumo, todėl ieškovės teiginiai, jog atsakovas 2019 m. gruodžio 31 d. Skolų suderinimo akte pripažino skolos faktą nepagrįsti ir prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
33. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
34. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, susijusias su atsakovo sumokėtų įmokų paskirstymu, šiuo aspektu netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės aktų nuostatas, todėl bylą išsprendė neteisingai, dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
35. Panaikinus pirmos instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį atmesti, spręstinas klausimas dėl pirmos instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeitimo (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat spręstinas klausimas dėl šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
36. Apeliacinį skundą tenkinus ir ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
37. Iš ieškovės atsakovui priteistinos jo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 38 Eur žyminis mokestis už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir 161 Eur išlaidos žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą, iš viso 199 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui D. Ž. iš ieškovės akcinės bendrovės „East West Agro“ 199 Eur (šimtą devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.