Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) V. L. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. L. ir išieškotojui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių vandenys“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas pareiškėjo V. L. skundas dėl antstolio A. L. veiksmų, kuriuo prašoma laikyti Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą nepagrįstu ir grąžinti išdavusiai institucijai. Nurodo, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių vandenys“ nesuteikė jam jokios paslaugos, nėra gavęs jokio pranešimo iš UAB „Šiaulių vandenys“ apie suteiktas paslaugas, įsiskolinimą už jas. Taip pat V. L. nebuvo pranešta apie skolos perdavimą Šiaulių apylinkės teismui, kuriame buvo išduotas vykdomasis raštas. Antstolio A. L. vykdymo išlaidos daugiau nei du kartus viršija išieškomą sumą. Nurodo, kad piniginės lėšos negali būti išskaičiuojamos iš nuteistųjų darbo užmokesčio, kuris nesiekia vieno MMA.

Antstolis 2016-06-08 patvarkyme netenkinti skundo nurodė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Antstolio kontoroje 2016-02-24 priimtas vykdyti išieškotojo UAB „Šiaulių vandenys“ pateiktas 2016-02-12 Šiaulių apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-373-650/2016 dėl bendroje sumoje 75,91 Eur skolos išieškojimo iš V. L.. Antstolis patikrinęs ir nenustatęs jokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2016-02-24 patvarkymu jį priėmė. Pareiškėjas ginčija vykdymo išlaidų dydį, tačiau remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 41, 43 punktais, esant 75,91 Eur įsiskolinimui būtinos vykdymo išlaidos sudaro 24,00 Eur, atlygis antstoliui – 79,99 Eur, pagrįstai paskaičiuotos ir kitos išlaidos (pašto), 63,20 Eur papildomos vykdymo išlaidos (turto arešto akto, patvarkymų parengimo ir patvirtintų kopijų). Antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą jis gaus nustatytą atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 610 str. 1 d. numato, kad vykdymo išlaidas apmoka skolininkas. Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis CPK 668 str., vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, bei taip buvo pažeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 suformuota praktika. Minėtoje nutartyje pasisakyta, kad išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, galimas ir tai paneigia poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Šioje nutartyje taip pat išaiškinta, kad CPK 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuotos. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. numatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Pareiškėjo skundas grindžiamas tik samprotavimais, o ne teisiniais argumentais, todėl netenkinamas.

Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti pranešimais ir viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2016-06-10 paskelbiant pranešimą (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d., 7-8 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Susipažinus su civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0159/16/00421 medžiaga, nustatyta, kad antstolio A. L. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0159/16/00421 skolininko V. L. atžvilgiu pagal 2016-02-12 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-373-650/2016 dėl 75,91 Eur sumos išieškojimo UAB „Šiaulių vandenys“.

CPK 18 str. numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, antstolio pareiga vykdyti vykdomuosius dokumentus nustatyta Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 str. 1 d. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-24 nutartis Nr. 3K-3-29/2007). Vykdymo procese ne tik išieškotojui, bet skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje dėl antstolio veiksmų Šiaulių apylinkės teismo sprendimas už akių Nr. 2-373-650/2016, kuriuo iš skolininko priteista skola, negali būti peržiūrimas, todėl paslaugų teikimo ar pagrįsto/nepagrįsto skolos priteisimo klausimais nepasisakytina.

Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 str. 1 d.). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Vykdymo išlaidos gali būti skaičiuojamos ir išieškomos tik tinkamai įvykdžius įstatymo reikalavimus dėl raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo skolininkui.

Iš vykdomojoje byloje esančių skolininkui adresuotų, bet neįteikto 2016-02-24 raginimo įvykdyti sprendimą matyti, kad jis buvo siunčiamas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo skolininkui procesinių dokumentų neatsiėmus (vykd. b.l. 10), todėl 2016-03-08 raginimas įvykdyti sprendimą paskelbtas internete (vykd. b.l. 11-12, įrašas vykdomajame rašte). Atsižvelgiant į tai, kad išsiuntus patvarkymas įvykdyti sprendimą, jis buvo paskelbtas internete, jis laikomas įteiktu tinkamai, todėl skolininkui skaičiuojamos vykdymo išlaidos.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 ir 52 str. įvardija atvejus, kada antstoliui atsiranda teisė į nustatyto dydžio atlyginimą ir, kada tokios teisės nėra. Pagal minėtos instrukcijos 51 str., jei skolininkas įvykdo sprendimą per raginime arba siūlyme nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos bendrosios vykdymo išlaidos, tačiau atlyginimas neimamas. 52 str. reglamentuoja, jog tuo atveju, jei skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime arba siūlyme nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartyje Nr. 3K-7-5/2007 (Teismų praktika. 2007, 27), tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį.

Pareiškėjas nurodo, kad antstolis priskaičiavo per dideles vykdymo išlaidas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.1 punktas nustato, kad vykdymo išlaidas sudaro kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti būtinos išlaidos (toliau – būtinos vykdymo išlaidos) ir minėtos Instrukcijos 3 lentelėje nurodytos papildomos išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje (toliau – papildomos vykdymo išlaidos). Papildomos vykdymo išlaidos, kurių apmokėjimo tvarką reglamentuoja Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.1 punktas, yra 63,20 Eur, kurios susidarė dėl dokumento kopijų tvirtinimo, raginimo įvykdyti sprendimą, patvarkymų, parengimo, užklausų mokesčių, turto arešto arba turto aprašo parengimo (vykd. b.l. 7-8, 31-32, 41-42) bei 6,96 Eur paskaičiuotos pašto (kurjerių) išlaidos. Patikrinus vykdomojoje byloje esančius dokumentus matyti, kad 2016-03-21 antstolis nustatė, jog skolininkas dirba (duomenys neskelbtini) (vykd. b.l. 13). Nustačius skolininko darbo vietą antstolio patvarkymai ir toliau buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), yra paštininko žyma, kad gavėjas negyvena daug metų (vykd. b.l. 37), 2016-04-29 (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis, kad skolininkas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) (vykd. b.l. 39). Atsižvelgiant į tai manytina, kad antstolio A. L. patvarkymų siuntimas paštu vykdomajame rašte nurodytu skolininko gyvenamosios vietos adresu, turint duomenų, kad skolininkas dirbo (duomenys neskelbtini) netikslingas, todėl 1,16 Eur pašto išlaidos laikytinos nepagrįstomis ir atimtinos iš priskaičiuotų pašto (kurjerių) išlaidų (6,96 Eur -1,16 Eur). Iš antstolio patvarkymo netenkinti skundą, vykdomojoje byloje esančių vykdymo išlaidų apskaičiavimų matyti, kad antstolio prašomas atlyginimo antstoliui dydis neviršija Sprendimo vykdymo instrukcijos 50 str. nustatyto minimalaus, t. y. 24,00 Eur būtinųjų išlaidų, 79,99 Eur atlyginimo už vykdomojo dokumento įvykdymą 57,92 - 289,62 Eur išieškotinai sumai, todėl pareiškėjo prašymas panaikinti patvarkymo dalį, numatančią 79,99 Eur atlygį antstoliui netenkintinas (vykd. b.l. 41-42). Šiuo atveju nebuvo nustatyta aplinkybių, prilygstančių force majore aplinkybėms, dėl kurių antstoliui galėtų būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta matyti, kad antstolis pagrįstai priskaičiavo būtinas vykdymo išlaidas, papildomas vykdymo išlaidas, atlygį antstoliui.

Įstatymas įpareigoja ne tik antstolį, bet ir pačias vykdymo proceso šalis griežtai laikytis teismo sprendimų vykdymo tvarkos, bendradarbiauti, siekti greitesnio ir ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Pažeidus šiuos įstatymo reikalavimus bet kuris vykdymo proceso dalyvis gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas privalo sumokėti ne tik būtinas, papildomas vykdymo išlaidas, bet ir atlyginimą antstoliui, priskaičiuotas pašto (kurjerių) išlaidas, kurių dalis mažinama 1,16 Eur suma. Šioje dalyje pareiškėjo prašymas tenkintinas.

Pareiškėjas nurodo, kad negalima išskaičiuoti iš nuteistųjų darbo užmokesčio, kuris nesiekia 1 MMA. CPK 688-689 str. numato, kad skolos išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p. numato, kad antstolis nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Ši Sprendimų vykdymo instrukcijos norma numato specialų atvejį dėl lėšų išieškojimo iš asmenų, esančių įkalinimo įstaigoje. Pareiškėjo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 pasisakė, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.

CPK 668 str. 1 d. numato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Pareiškėjas nurodė, kad CPK 668 str. 1 d. numatytas ribojimas taikomas bet kokioms lėšoms, neviršijančioms 1 MMA.

Pažymėtina, kad CPK 668 str. nuostatose numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko poreikius. Taigi šiame straipsnyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos, savaime nereiškia, kad iš skolininko banko sąskaitų negali būti nurašomos lėšos, neviršijančios įstatymo nustatyto dydžio, – CPK 668 str. 1 d. įtvirtintas išieškojimo draudimas taikomas tik vienintelėms skolininko lėšoms, neviršijančioms vienos minimalios mėnesinės algos (Vilniaus apygardos teismo 2012-03-22 nutartis Nr. 2SA-31-881/2012, Kauno apygardos teismo 2012-12-06 nutartis Nr. 2S-2518-343/2012; Kauno apygardos teismo 2014-04-16 nutartis Nr. 2A-586-260/2014; Šiaulių apygardos teismo 2016-03-22 nutartis Nr. 2S-289-357/2016). Sisteminė CPK 668 str. 1 d. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkto analizė, suteikia pagrindo išvadai, kad CPK 668 str. 1 d. nurodyto turto, iš kurio negali būti išieškoma, detalus sąrašas yra įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte. Tai reiškia, kad nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad pagal CPK 668 str. 1 d. nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, negalima. Ši nuostata netaikoma, kai skolininkas gauna darbo užmokestį ir kitas pajamas ir iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, galima išskaityti 20 procentų dalį, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos (CPK 663 str.2 d., 736 str.) (Vilniaus apygardos teismo 2011-01-20 nutartis Nr. 2SA-42-567/2011). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CPK 736 str. 1 d. 2 p. nustato, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos. Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančio 2016-05-06 patvarkymo dėl skolos išieškojimo (vykd. b.l. 45-46) antstolis pareikalavo, kad (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų išskaičiuotų 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA. Esant nustatytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad antstolis vykdymo procese veikė tik pagal jam suteiktus įgalinimus ir neatliko veiksmų, viršijančių jo kompetenciją. Nėra pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 177, 178, 185, 510 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad pareiškėjui V. L. iš darbovietės pervedamos lėšos nepatenka į CPK 739 str. nurodytą sąrašą, todėl išieškojimas iš šių lėšų yra galimas. Antstolis vykdydamas 2016-02-12 Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-373-650/2016 pagrįstai ir nepažeisdamas CPK 737 str. ir 739 str. nustatytų reikalavimų priėmė 2016-05-06 patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-16-159-18091. Dėl aukščiau išdėstyto pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas,

nutaria:

pareiškėjo V. L. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų tenkinti iš dalies.

Sumažinti iš V. L. priskaičiuotų pašto (kurjerių) išlaidų dalį 1,16 Eur (vienu euru šešiolika euro centų).

Kitose dalyse pareiškimo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, antstoliui A. L. grąžinti vykdomąją bylą Nr. 0159/16/00421.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.