- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-22
- Bylos Nr.
- 2S-289-357/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-10141-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- A. D.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui T. U. dėl antstolio veiksmų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio T. U. veiksmų, prašydamas panaikinti 2015-11-19 patvarkymą Nr. S030214, uždrausti nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatyto 1 MMA dydžio, nes tai yra vienintelės pareiškėjo pajamos, reikalingos būtiniausių poreikių patenkinimui. Nurodė, kad CPK 668 str. 1 d. ir CPK 736 str. turėtų būti taikomi kartu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškėjo A. D. skundo dėl 2015-11-19 patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti panaikinimo ir vykdomosios bylos nutraukimo netenkino. Teismas vertino, kad CPK 668 straipsnio nuostatose numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko poreikius. Šiame straipsnyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos, savaime nereiškia, kad iš skolininko banko sąskaitų negali būti nurašomos lėšos, neviršijančios įstatymo nustatyto dydžio. CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas išieškojimo draudimas taikomas tik vienintelėms skolininko lėšoms, neviršijančioms vienos minimalios mėnesinės algos. Priešingu atveju, skolininkui banko sąskaitoje laikant ne didesnę nei viena minimali mėnesinė alga sumą, ir tą banko sąskaitą nuolat papildant pinigų įnašais, neviršijančiais Vyriausybės nustatytos MMA sumos, išieškojimas taptų neįmanomas. Pareiškėjo 2015-11-26 skunde nurodoma aplinkybė, kad pagal kito antstolio patvarkymą išieškoma 20 procentų pareiškėjo gaunamų pajamų, nesudaro pagrindo teigti, kad išieškojimas nėra galimas. Pagal kelis vykdomuosius raštus antstolio skundžiamuose patvarkymuose nurodyti 20 proc. dydžio išskaitymai iš skolininko gaunamų pajamų, t. y. neįgalumo ir nukentėjusių asmenų pensijų, kas bendroje sumoje sudaro 40 proc., neprieštarauja CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Iš vykdomosios bylos matyti, kad pareiškėjas turi sąskaitas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikia duomenų, kad negauna jokių kitų lėšų. Be to, byloje nustatyta, jog skolininkui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas -1/5 buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas teigia, kad išieškoma suma jam yra didelė, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tai yra vienintelės jo gaunamos lėšos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. D. prašo įpareigoti antstolį T. U. pateikti vykdomojoje byloje Nr. 0136/15/02548 turimus duomenis apie pareiškėjo sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įskaitant antstolio užklausas šiems bankams ir jų pateiktą informaciją, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjo skundą: neleisti nukreipti išieškojimo į pareiškėjo gaunamas nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją ir invalidumo/netekto darbingumo pensiją, kurių bendra suma neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos dydžio ir yra vienintelės pareiškėjo pajamos, būtinos būtiniausių poreikių patenkinimui.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos Vilniaus apygardos teismo 2015-01-27 nutartyje civilinėje byloje 2S-730-656/2015.
3. Su skundu dėl antstolio T. U. patvarkymo vykdomojoje byloje 0136/15/02548 pateikė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2015-10-21 pažymos Nr. PN3-4150 kopiją apie pareiškėjui išmokėtas išmokas laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2015-10-20. Paaiškino, kad šioje pažymoje nurodytos visos pareiškėjo pajamos: lėšos, kurias gauna į (duomenys neskelbtini) banke esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus. Iš pažymos matyti, kad vienintelės pajamos, kurias nurodytu laikotarpiu gaudavo į šią sąskaitą, yra nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija ir invalidumo/netekto darbingumo pensija, taip pat išskaitymai, kuriuos iš šių vienintelių mano pajamų vykdo kiti antstoliai kitose vykdomosiose bylose. Jokių kitų pajamų, be aukščiau nurodytų pensijų, negauna, nes dirbti dėl savo sveikatos būklės negali.
4. Paaiškina, kad ginčijamoje teismo nutartyje minimomis sąskaitomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudojosi anksčiau, kol neturėjo sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke. Jo žiniomis, šios sąskaitos, buvusios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra panaikintos, sąskaita (duomenys neskelbtini) panaikinta prieš trejus metus. Sąskaitų turėjimas bankuose savaime nereiškia, kad šiose sąskaitose yra lėšų. Pareiškėjas nurodė antstoliui ir teismui, kad neturi jokių kitų pajamų, todėl būtent antstolis privalėjo įrodyti, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančiose sąskaitose buvo pinigų.
5. Dėl itin sunkios materialinės padėties pareiškėjas neturiu jokių galimybių patikrinti, ar tikrai nurodytuose bankuose jo vardu vis dar egzistuoja kažkokios sąskaitos, ir pateikti teismui atitinkamas pažymas, patvirtinančias, kad tokių sąskaitų nebėra arba jomis nesinaudojama, jose nėra lėšų ir į jas negauna jokių pajamų. Šiuo metu pareiškėjas neturi pinigų ne tik sumokėti bankams už tokias pažymas, bet ir lėšų kelionei į Šiaulius, kur yra (duomenys neskelbtini).
6. Dėl pareiškėjui priklausančio 1/5 buto (duomenys neskelbtini), paaiškina, kad šis butas taip pat nėra pajamos, iš kurių jis galėtų gyventi, ir neduoda pajamų, atvirkščiai, šiame bute gyvena jo sesuo su 7 vaikais, tarp jų mažamečiais, o pareiškėjui, nors gyvena ne šiame bute, o (duomenys neskelbtini), kaip bendraturčiui tenka prievolė apmokėti sesers nesumokėtus mokesčius už įvairias paslaugas, tarp jų ir šildymą, būtent tokią skolą antstolis T. U. ir išieško vykdomojoje byloje Nr. 0136/15/02548.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas
Byloje nustatyta, kad antstolio T. U. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0136/15/02548 vykdomas išieškojimas iš skolininko A. D. išieškotojo AB Šiaulių energija naudai, pagal išduotą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-3022-650/2015 dėl 239,74 Eur skolos, 2,99 Eur delspinigių ir 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Antstolis T. U. 2015-11-19 patvarkymu Nr. S030214 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir tą pačią dieną išsiuntė skolininko gyvenamosios vietos adresu raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 030213, kuris buvo įteiktas pareiškėjui asmeniškai 2015-11-24. Šie veiksmai atlikti laikantis CPK numatytų vykdymo veiksmų reikalavimų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolio veiksmų teisėtumas yra vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes, teismas retrospektyviai įvertina, ar antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti jų atlikimo metu.
CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
CPK 739 straipsnyje įtvirtinta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartyje Nr. 2S-730/656/2015, kuria remiasi pareiškėjas, nurodyta, kad aptartas CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytas ribojimas galimas bet kokioms lėšoms, išskyrus CPK 739 straipsnyje nurodytas sumas, į kurias apskritai negalima nukreipti išieškojimo.
CPK 736 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų. 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Pažymėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6. punkte numatyta, kad grynųjų pinigų suma, neviršijanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, negali būti išieškota. Taigi, jokio apribojimo išieškoti lėšas, esančias banko sąskaitose, teisės aktai nenumato.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas netinkamai interpretuoja teismo praktiką Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje 2S-730-656/2015. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad aplinkybė, jog pagal kito antstolio patvarkymą išieškoma 20 procentų pareiškėjo gaunamų pajamų, nesudaro pagrindo teigti, kad išieškojimas nėra galimas, kadangi išieškojimas po 20 procentų iš skolininko gaunamų pajamų, t. y. neįgalumo ir nukentėjusių asmenų pensijų, kas bendroje sumoje sudaro 40 proc., neprieštarauja CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktui.
Vykdomosios bylos Nr. 2548/2015 duomenimis, pareiškėjas A. D. turi sąskaitas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vykdomojoje byloje nėra duomenų, ar pareiškėjas į sąskaitas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bankas gauna kokių nors pajamų. Pats pareiškėjas tokių duomenų nepateikia, nurodydamas, kad neturi lėšų mokėti už bankų pažymas. Atkreiptinas dėmesys, kad už kiekvieną turimą sąskaitą bankui yra mokamas atitinkamas mokestis, kas taip pat reikalauja papildomų lėšų. Pažymėtina, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti antstolį pateikti duomenis apie pareiškėjo gaunamas pajamas, kadangi tai yra pareiškėjo teisė ir pareiga ir toks prašymas pažeistų įrodinėjimo taisykles. Byloje nustatyta, kad skolininkui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas -1/5 buto, esančio (duomenys neskelbtini), taigi, pareiškėjas turi turto, o aplinkybės, kaip pareiškėjas naudojasi savo turtu, kad jame negyvena, nėra reikšmingos nagrinėjamai bylai.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.