Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Šalčininkų rajono apylinkės teismo (dabar – Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai) 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, teistumas išnykęs;

2. Šalčininkų rajono apylinkės teismo (dabar – Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai) 2017 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

6. 2025 m. gegužės 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Edvino Us tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. gegužės 18 d. apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini)., V. K., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo S. K. priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (automobilis išregistruotas automatiškai). 2025 m. gegužės 18 d. 15.04 val. patikrinus vairuotojo blaivumą, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0738, buvo nustatytas 2.00 promilių girtumas, 15.23 val. atlikus antrą putimą buvo nustatytas 1.54 promilių girtumas. Automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Sudervės 2E, Avižieniai, Vilniaus r. sav. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 6-8).

17. 2025 m. gegužės 22 d. raštiškas pasižadėjimas saugoti turtą – V. K. pareiškė, kad keleivinis automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jam grąžintas, pasižada automobilį saugoti, neardyti, neparduoti, neeksploatuoti iki teismo sprendimo byloje (b. l. 41-42).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

19. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

20. BK 281¹straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kiekvienos iš šių alternatyvių veikų, kuri atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį, padarymą. Tai reiškia, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už bet kurį iš trijų neblaivaus asmens pavojingą vairavimą apibrėžiančių ir tokios veikos nusikalstamumą nustatančių požymių: 1) kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, byloje privalo nustatyti ir pagrįsti įrodymais jos padarymo faktą.

21. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus vienas kitą papildančius ir tarpusavyje sutampančius įrodymus, kurie, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, pripažintini įrodymais, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

24. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl teismas sprendžia, kad V. K. inkriminuota nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės individualizavimas

25. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

26. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

28. Taigi, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus, gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

29. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą kaltinamajam siūlė skirti 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 parų arešto bausmę. Kaltinamojo gynėjas prašė nekonfiskuoti kaltinamojo transporto priemonę, kadangi kaltinamasis vienintelis šeimos maitintojas, transporto priemonė reikalinga šeimai, taip pat prašė skirti minimalų teisės vairuoti atėmimo terminą arba uždrausti vairuoti tik tam tikromis transporto priemonės rūšimis. Prašė, taikant BK 64¹ straipsnį, skirti 30 MGL dydžio baudą.

30. Teismas, skirdamas kaltinamajam V. K. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie tyčinių nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau yra teistas 2 kartus, paskutinį kartą Šalčininkų rajono apylinkės teismo (dabar – Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai) 2017 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam buvo paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmė atlikta, teistumas išnykęs (b. l. 75-79), administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas 2 kartus (bauda sumokėta) (b. l. 80-82), vedęs, turi 6 vaikus, tarp kurių 5 yra nepilnamečiai, iki veikos padarymo dirbo, šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 83-85).

31. Byloje nėra duomenų apie V. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

32. BK 61 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.

33. Bauda yra ekonominio pobūdžio bausmė, kurią skiriant, privalu įvertinti ir nuteistojo realias galimybes ją sumokėti. Įvertinęs visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, kaltinamojo šeimos finansinė situacija yra sudėtinga, kaltinamasis turi šešis vaikus, kuriems reikalingas išlaikymas, o kaltinamojo ketinimai įsidarbinti nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju baudos paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kadangi jos atlikimo galimybės būtų itin menkos, be to, tokios bausmės skyrimas turėtų neigiamos įtakos kaltinamojo šeimos interesams. Teismo vertinimu, šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės siūlomą bausmę – 45 parų areštą.

34. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. K. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam 30 parų arešto bausmę.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

35. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

36. Pagal teismų praktiką teismui, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).

37. Nagrinėjamoje byloje prokurorė siūlė teismui V. K. skirtinos bausmės vykdymą atidėti, nurodydama, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės vykdymo, t. y. taikant bausmės vykdymo atidėjimą.

38. Įvertinęs bylos duomenis ir atsižvelgdamas į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes – gailisi dėl padaryto nusikaltimo, šiuo metu nedirba, bet žada įsidarbinti, registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo pradžių laikėsi vienos pozicijos – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kaltę pripažino visiškai, kaltinamasis praeityje už analogišką nusikalstamą veiką neteistas, nėra duomenų, kad kaltinamasis netinkamai būtų laikęsis jam ankstesniu nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu paskirtų įpareigojimų, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo šeimyninę padėtį – 6 vaikai, iš kurių 5 nepilnamečiai, sunki finansinė padėtis, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios arešto bausmės atlikimo, t. y. neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatas ir atidėti kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą 9 mėnesių laikotarpiui, netaikant intensyvios priežiūros.

39. Siekiant pakeisti kaltinamojo elgesį ir jo nuostatas, taip pat sustabdyti nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, bausmės vykdymo atidėjimo metu V. K. skirtini šie įpareigojimai: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas); 2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

40. BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, tai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

41. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

42. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

43. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,54 promilių girtumas. Akivaizdu, kad tokie V. K. veiksmai, t. y. vairavimas, esant vidutiniam girtumo laipsniui, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams.

44. Teismas, siekdamas baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis) bei įvertinęs V. K. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes – tyčia vairavo transporto priemonę neblaivus, esant vidutiniam neblaivumo laipsniui, sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 21 d., kai buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 67-70).

45. Atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta kaltinamajam apsvaigus nuo alkoholio (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, teismas taip pat įpareigoja kaltinamąjį V. K. per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

46. Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-114-628/2019).

47. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis V. K. vairavo lengvąjį automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, minėtas automobilis yra išregistruotas, tačiau V. K. pateikė (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad sutartis sudaryta tarp V. K. (pirkėjas) ir A. K. (pardavėjas), automobilis kaltinamajam parduotas už 500 Eur. Kaltinamasis, automobilio vis dar nėra užregistravęs savo vardu, bet automobilis priklauso jam (b. l. 23-24).

48. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tik nesant galimybės konfiskuoti turtą arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, teismas gali spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Nagrinėjamu atveju priežasčių, kodėl automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), negalėtų būti konfiskuotas, nenustatyta.

49. Pagal VšĮ „Emperkis“ duomenis konfiskuotino automobilio vidutinė kaina su PVM yra 2 040 Eur. Automobilio vertė nėra didelė, todėl teismui nekyla abejonių dėl to, kad automobilio konfiskavimas šiuo atveju galėtų pažeisti teisingumo ir proporcingumo principus. Kaltinamasis elgėsi itin neatsakingai, vairavo transporto priemonę neblaivus, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė suvaržo nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir / ar jo šeimos narius ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.

50. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskuojamas.

V. Kiti klausimai

51. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kaltinamajam V. K. gynėjas buvo paskirtas, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka.

52. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. birželio 11 d. pažyma Nr. APD-2025-07075 patvirtina, kad, 2025 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. KPD-2025-06776 pagrindu teikiant V. K. antrinę teisinę pagalbą, buvo patirta 114,58 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

54. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, be kita ko atsižvelgiant ir į kaltinamojo finansinę situaciją, šiuo atveju iš jo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

55. 2025 m. gegužės 21 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) – paliktinos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

56. V. K. išduoti vairuotojo pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini jį išdavusiai institucijai AB „Regitra“.

57. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Rasos Dabužinskaitės 2025 m. gegužės 21 d. nutarimu (b. l. 26-29) skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuriuo laikinai apribotos V. K. nuosavybės teisės į automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos, o, jį įvykdžius, panaikintinas.

58. Civilinis ieškinys šioje byloje nėra pateiktas, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.

59. Keleivinis automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu grąžintas savininkui – kaltinamajam.

60. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, 1 vnt., su vaizdo įrašais, saugomas voke prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-756-1246/2025.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsniu, 106 straipsnio 2 dalimi, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros ir V. K. (V. K.) paskirti šias pareigas: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, V. K. (V. K.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo 2025 m. gegužės 21 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią V. K. (V. K.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę akcinei bendrovei „Regitra“, išaiškinant, kad per teismo paskirtą laikotarpį – 2 (dvejus) metus, V. K. (V. K.) draudžiama įgyti specialiąją teisę – teisę vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir 72⁵ straipsniu, įpareigoti kaltinamąjį V. K. (V. K.) per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) prokurorės Rasos Dabužinskaitės 2025 m. gegužės 21 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kuriuo laikinai apribotos V. K. (V. K.) nuosavybės teisės į automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos, o, įvykdžius, panaikinti.

V. K. (V. K.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. K. (V. K.) vardu išduotus vairuotojo pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)perduoti saugoti akcinei bendrovei „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, 1 vnt., su vaizdo įrašais, saugomą voke prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-756-1246/2025.

Išaiškinti nuteistajam, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per 5 (penkias) darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.