Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2023-05-15 · Baudžiamoji byla Nr. T-270-537/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-15
Bylos Nr.
T-270-537/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38673-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Krušinys
Nuteistasis
N. D.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-270-537/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38673-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1.; 2.5.14. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 15 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pataisos įstaigos taikymo nuteistajam N. D. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2023 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. RV-20-3124 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam N. D. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas 3 kartus, lankė įvairias siūlomas socialinės reabilitacijos programas. Išėjęs į laisvę, turės kur gyventi. Turi traktoriaus vairuotojo pažymėjimą, pagrindinį išsilavinimą, pataisos namuose įgijo siuvėjo specialybę. Teisės pažeidėjo darbinė motyvacija teigiama. Būryje dirba patalpų tvarkytoju, iš gaunamų pajamų nuteistasis padengė priteistus ieškinius ir šiuo metu finansų skyriaus duomenimis nuteistasis išmokėjęs visus gautus vykdomuosius raštus. Šiuo metu ryšius su broliais, seserimi įvardina kaip gerus. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai nuteistasis pristatomas penktą kartą. Paskutiniu Komisijos nutarimu buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomenduota šios socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonės: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų; dalyvauti „Keisk požiūrį“ programoje. Nuteistasis vykdė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, gerai elgėsi bei nepažeidinėjo režimo reikalavimų, tačiau nedalyvavo „Keisk požiūrį“ programoje (nebuvo įtrauktas). Teisės pažeidėjas priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei. Išskirti šie veiksniai, mažinantys nusikalstamo elgesio rizikos valdymą: lėšų tvarkymas; piktnaudžiavimas narkotikais; emocinė gerovė.

Atsiliepimas

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Komisijos nutarimo netvirtinti. Prokurorė nesutinka su lygtinio paleidimo taikymu, kadangi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nustatyti kriminogeniniai veiksmai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenybines savybes, galima teigti, kad nuteistasis konfliktų metu naudojo smurtą. Apsvaigęs nuo alkoholio įsivelia į konfliktus. Problemų sprendimo įgūdžiai silpnoki. Nuteistasis supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo egzistuoja prieštaravimų. Būtina atsižvelgti į tai, kad asmuo šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikalimo padarymą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – tėvo mirtį, todėl veikos pavojingumą, o kartu ir nuteistojo pavojingumą visuomenei, svarbu įvertinti sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Akcentuotina ir tai, kad ankščiau nuteistasis smurtavo ir prieš motiną, tačiau nuteistasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąją. Neatlikta bausmės dalis – 1 metai 2 mėnesiai 20 dienų – nėra proporcinga paskirtai galutinei laisvės atėmimo bausmei. Akivaizdu, jog atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti individualizuotos bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas būtent tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad 2016-06-21 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu N. D. teistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 9 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2015-07-10, bausmės pabaiga – 2024-07-10. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 1 metai 2 mėnesiai 20 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ne kartą skatintas, laisvėje turės gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Analizuojamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už smurtinio pobūdžio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – nužudymo, padarymą. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už minėto nusikaltimo padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis visus nusikaltimus yra padaręs būdamas apsvaigęs, todėl galima daryti prielaidą, kad alkoholio vartojimas – nusikalstamo elgesio modelio dalis. Pažymos dėl įsidarbinimo paleidimo atveju nepateikė. Anksčiau nuteistasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio buvo sumušęs motiną, tačiau susitaikius byla buvo nutraukta. Nuteistasis teigia, kad po paleidimo grįš gyventi pas motiną, todėl tai išlieka pakankamai svarbus rizikos veiksnys pakartotiniam nusikalstamumui. Nuteistajam negebant atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos, nevaldant aktualių kriminogeninių poreikių, gyvenamoji vieta gali tapti vienu iš nusikalstamo elgesio riziką galinčiu didinti veiksnių. Nors teisės pažeidėjas pokalbio metu teigė, kad dirbdavo pavienius darbus, užsidirbdavo pinigų pargyvenimui, tačiau alkoholio vartojimas buvo vienas iš gyvenimo būdų, todėl galima daryti prielaidą, kad vedamas gyvenimo būdas prieštaravo visuomenės normoms. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenybines savybes, galima teigti, kad nuteistasis konfliktų metu naudojo smurtą. Apsvaigęs nuo alkoholio įsivelia į konfliktus. Problemų sprendimo įgūdžiai silpnoki. Nuteistasis supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo egzistuoja prieštaravimų. Linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Mąstymas ganėtinai konkretus. Nuteistasis išsako ateities planus, tačiau jie dar gan neaiškūs. Visa tai, kas išdėstyta, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas 2 kartus: 2017-11-28 už nurodymų nevykdymą skirtas papeikimas; 2018-09-10 už mėginimą iš valgyklos išsinešti puodelį iš valgyklos, skirtas papeikimas. Taip pat nuteistasis 5 kartus buvo drausmintas žodžiu, paskutinį kartą 2021-06-08 už lokalizacijos pažeidimą. Tai, kad nuobaudos nors ir nebegaliojančios, tačiau tai vis tiek neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Teismo vertinimu, nuteistojo nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, juo labiau, kad nuteistasis labai sunkų smurtinį nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pataisos įstaigoje išvadų nepadarė ir buvo ne kartą nubaustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą, taip pat vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad 2020-03-30 atliktas nusikalstamo elgesio rizikos pirminis įvertinimas, kurio metu nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei. Sekančių rizikos įvertinimų pagal OASys metodiką atlikimo metu – 2021-01-26, 2021-11-11, 2021-04-02 fiksuota vidutinė rizika (nekintanti). 2022-04-05 atliktas nusikalstamo elgesio rizikos pakartotinis įvertinimas parodė vidutinę rizika. 2023-04-05 atliktas nusikalstamo elgesio rizikos pakartotinis įvertinimas, kurio metu nustatyta vis dar vidutinė rizika.

Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia asmeniui nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti – ryšiai, alkoholio vartojimas, mąstymas ir elgesys.

Nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis – nusikaltimai smurtiniai – teistas už smurtą prieš brolį, taip pat yra panaudojęs smurtą prieš motiną, dabartinis teistumas – išgėręs konflikto metu nužudė tėvą. Pagrindinė priežastis susijusi su nusikalstama veika yra alkoholio vartojimas ir netinkamas gyvenimo būdas, asocialios elgesio nuostatos susiformavę dar vaikystėje. Viena iš pagrindinių priežasčių dėl nusikalstamos veikos yra alkoholio vartojimas. Nors pataisos namuose nebuvo fiksuota, kad nuteistasis vartotu alkoholį, tačiau rizika alkoholio srityje išlikusi. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2023 m. balandžio 20 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-3124 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam N. D..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Raimundas Krušinys