Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės ,,KAJ MADSEN KAUNAS“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo O. Y. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,KAJ MADSEN KAUNAS“ dėl darbo užmokesčio, dienpinigių ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.

8. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atnaujino procesinį terminą ieškiniui pateikti ir priėmė ieškovo ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2024 m. rugpjūčio 22 d. ieškovas O. Y., atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas atnaujinti terminą ieškiniui pateikti ir priteisti jam iš atsakovės UAB „KAJ MADSEN KAUNAS“ nesumokėtą iš darbo santykių kylančią 8 014,14 Eur sumą, kurią sudaro darbo užmokestis, dienpinigiai bei netesybas. Darbo ginčų komisija 2024 m. spalio 16 d. sprendimu (toliau – Sprendimas) atsisakė nagrinėti ieškovo O. Y. prašymą atsakovei UAB „KAJ MADSEN KAUNAS“ dėl darbo užmokesčio, dienpinigių bei netesybų priteisimo, ieškovui praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į Darbo ginčų komisiją terminą ir Darbo ginčų komisijai jo neatnaujinus.

10. Ieškovui, nesutinkant su Sprendimu ir kreipusis į teismą, Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 25 d. nutartimi, įvertinęs darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, praleisto termino trukmę, taip pat ieškovo nurodomas priežastis, atnaujino procesinį terminą ieškiniui paduoti ir ieškovo ieškinį priėmė. Atsakovė nagrinėjamu atveju teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog nutartis dėl procesinio termino atnaujinimo neskundžiama yra nepagrįsta. Pažymėjo, jog nors DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas kasacinio teismo praktikoje laikomas procesiniu, tačiau kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio termino pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme pasibaigimas sukuria ir materialines pasekmes darbo ginčo šalims, be kita ko, pirmosios instancijos teismas nutartimi iš esmės panaikino Sprendimo privalomumą, todėl apeliantė turi teisę tokią teismo nutartį skųsti atskiruoju skundu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės pateikiamais argumentais.

11. DK 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises, gali kreiptis su prašymu į darbo ginčų komisiją, kuri išspręs kilutį ginčą dėl teisės. Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. DK 231 straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. (DK 231 straipsnio 2 dalis).

12. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimų duomenų matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).

13. Pažymėtina, kad procesinis terminas – tai įstatyme arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje, ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukuria procesinius teisinius padarinius, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Pasibaigus procesiniam terminui, išnyksta teisė atlikti procesinį veiksmą, t. y. pasibaigia subjektinė procesinė teisė. Terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšti ieškinį teisme turi būti kvalifikuojamas kaip procesinis terminas, kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).

14. CPK tiesiogiai numatyta tik teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, apskundimo galimybė (CPK 78 straipsnio 6 dalis), o pats nutarties atnaujinti praleistą procesinį terminą priėmimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, taigi teismo nutartis, kuria atnaujinamas procesinis terminas, atskiruoju skundu neskundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1562-241/2015; 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1762-798/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1108-407/2017, 2018 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-827-370/2018, 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-26-943/2021, 2022 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-302/2022, 2023 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1025-933/2023).

15. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio pateikimo terminas dėl individualaus darbo ginčo išsprendimo yra priskiriamas prie procesinių terminų rūšies ir į tai, jog nutartis atnaujinti minimą terminą yra neskundžiama, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kas pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovui atnaujintas terminas ieškiniui pareikšti, yra neskundžiama.

16. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju, atsakovė iš esmės neginčija, kad DK 231 straipsnio 2 dalimi, numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas yra priskiriamas prie procesinių terminų, tačiau nurodo, kad Sprendimas darbo ginčo šalims (šiuo atveju – atsakovei) sukelia materialines pasekmes, todėl ji turi teisę teismo nutartį, kuria ieškovui atnaujintas terminas ieškiniui paduoti, skųsti atskiruoju skundu. Apeliacinis teismas tokius atsakovės argumentus laiko nepagrįstais.

17. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą akcentuoja, jog darbo ginčo šalis, nesutinkanti su Darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat Darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, turi teisę per vieno mėnesio terminą pareikšti ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme (DK 231 straipsnio 1 dalis). Aptariamas terminas yra universalus ir nėra siejamas su konkretaus materialiojo teisinio reikalavimo rūšimi. Aplinkybė, kad individualus darbo ginčas dėl teisės, išnagrinėtas Darbo ginčų komisijoje, yra perkeliamas nagrinėti į teismą, neturi įtakos pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo rūšiai. Aptariamo termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procesinį veiksmą – pateikti teismui ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo – išnykimą. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo argumentus dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo privalomumo ir materialinių pareigų sukūrimo grindžia teismų praktika, tačiau apeliantės atskirajame skunde nurodyta teismų praktika nagrinėjamu atveju taikoma ydingai, t. y. neatsižvelgus į faktines situacijos aplinkybes. Atsakovės minimoje teismų praktikoje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, tampa privalomu ir įgyja vykdomojo dokumento galią tik tuo atveju, kai darbo ginčas yra išsprendžiamas iš esmės ir nė viena iš ginčo šalių per DK 231 straipsnyje nustatytą terminą nepareiškia ieškinio teisme. Nagrinėjamu atveju Darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti prašymą, t. y. atsisakė ginčą nagrinėti iš esmės, ieškovui praleidus terminą, pareiškimui paduoti, todėl ir materialinių pasekmių toks Ginčų komisijos sprendimas šalims negalėjo sukurti, nes nebuvo nustatyti, pakeisti ar nutraukti jokie šalių materialieji teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

18. Įvertinus nurodytą teismų praktiką ir išaiškinimus bei tai, kad atsakovė ginčija procesinio pobūdžio klausimą dėl termino atnaujinimo bei ieškinio priėmimo, akivaizdu, kad nutartis, kuria atnaujintas terminas ieškiniui pateikti ir ieškovo ieškinys priimtas, negali būti apeliacijos objektu, o atskirasis skundas dėl tokios nutarties negalėjo būti priimtas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apskųsta Kauno miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartis negalėjo būti apeliacijos objektu, t. y. negali būti skundžiama, apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės UAB ,,KAJ MADSEN KAUNAS“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties, nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

19. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KAJ MADSEN KAUNAS“ 2025 m. kovo 6 d. priimtą atskirąjį skundą (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties, nutraukti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.