- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- e2A-566-555/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18349-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
- Atsakovas
- D. K.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-27985-717/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB Legal Balance kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo D. K. priteisti 585,38 Eur negrąžintą kreditą, 63,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 23,10 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 107,16 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 26 procentus negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (585,38 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 31 d.), 26 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą kredito sumą (585,38 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18,00 Eur žyminį mokestį, 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad vartojimo kredito davėja (toliau – pradinė kreditorė), BnP Finance, UAB, ir atsakovas (vartojimo kredito gavėjas) D. K., 2019 m. liepos 31 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 600,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią jis įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 371,04 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 26,00 procentai) ir 216,00 Eur administravimo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovo UAB Legal Balance buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovui reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. balandžio 2 d. bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. 2 prie reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovas apie reikalavimo faktą buvo informuotas sutartyje nurodytu el. paštu. Atsakovas laiku mėnesinių įmokų nemokėjo bei nereagavo į siųstus jam laiškus. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė.
3. Atsakovas D. K. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 585,38 Eur negrąžintą kreditą, 63,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 4 d.), 23,10 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 4 d.), 107,16 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 4 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 16 d.), 18,35 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.) ir negautas pajamas (nuostolius), kurios apskaičiuojamos taikant 26 procentus metines sutartyje numatytas palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos, nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. gruodžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 31 d.), 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (797,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 116,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Dėl skolos ir pelno palūkanų priteisimo (ieškinio 1 ir 2 reikalavimai). Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, teismas padarė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamas 585,38 Eur negrąžintas kreditas ir 63,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.
6. Dėl administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (ieškinio 3 reikalavimas). Teismas nustatė, kad paskolos sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas 4,50 Eur dydžio sutarties administravimo mokestis. Per 48 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovas ieškovei iš viso turėtų sumokėti 216,00 Eur sutarties administravimo mokesčio. Be to, pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą administravimo mokestis ir / arba kiti mokesčiai, kurie patenka į bendrą vartojimo kredito kainą, per dieną negali viršyti 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos. Atsižvelgiant į atsakovui suteiktą 600,00 Eur dydžio vartojimo kreditą, maksimalus galimas sutarties administravimo mokestis yra 7,20 Eur per mėnesį. Atsakovui buvo paskaičiuotas 4,50 Eur mėnesinis mokestis. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties sąlygų, jokie kiti papildomi mokesčiai, be administravimo mokesčio, atsakovui netaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.). Teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 23,10 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 4 d.).
7. Dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos (ieškinio 4 reikalavimas). Teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama taikyti civilinę atsakomybę, turi įrodyti visas sąlygas (neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį) (CK 6.246– 6.249 straipsniai). Kaltė preziumuojama, todėl būtent atsakovui, kaip skolininkui, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti, tačiau tuo atsakovas nesinaudojo – atsiliepimas byloje nėra pateiktas. Ieškovė žalą (nuostolius) kildina iš negautų pajamų (nuostolių), kuriuos sudaro 107,16 Eur (585,38 Eur negrąžinta kredito dalis x 26 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus x 257 dienų nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos) mokėjimo (pelno) palūkanos, už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 4 d. (sutarties nutraukimo dienos) iki 2020 m. lapkričio 16 d. (kreipimosi į teismą dienos), kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.
8. Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo parengtoje vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje yra pateiktas išaiškinimas, jog būtent mokestinių palūkanų dydis pripažintinas orientaciniu negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos dydžiu. Jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, būtent tokias pajamas iš sutarties sudarymo būtų gavusi kredito įstaiga, o dėl pažeidimo ji šias pajamas prarado. Teismas ieškovės reikalavimą dėl 107,16 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 4 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) priteisimo, tenkino.
9. Dėl negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (ieškinio 5 reikalavimas). Teismas, siekdamas nepažeisti atsakovo interesų, jeigu jis prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, sprendė, kad tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.), t. y. 18,35 Eur (585,38 Eur negrąžinta kredito dalis x 26 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus x 44 dienos nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos), ir procentinę išraišką, t. y. 26 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (585,38 Eur) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 31 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.
10. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis VKĮ 17 straipsniu, vartotojas kredito sumą bet kada gali grąžinti anksčiau termino ir už likusį laikotarpį palūkanos jam negali būti skaičiuojamos. Būtent dėl šios priežasties sutarties nutraukimo metu negalima spręsti, kad ieškovės negautos pajamos yra lygios visai pagal sutartį už laikotarpį iki jos termino pabaigos mokėtinų palūkanų sumai. Jeigu atsakovas kreditą grąžins anksčiau (arba kredito suma bus priverstinai išieškota anksčiau), ieškovė praras pagrindą pretenduoti į palūkanas, kaip negautas pajamas, už vėlesnį laikotarpį. Šioje dalyje teismas ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovo 18,35 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas taikant sutartinę 26 proc. metinę palūkanų normą, už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.), ir 26 proc. negautas pajamas (nuostolius), taikant sutartinę 26 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. gruodžio 30 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 31 d.).
11. Dėl kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos (ieškinio 6 reikalavimas). Kadangi sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 nuostatos, iš kurių ieškovė kildina aptariamą reikalavimą, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), sutartinė sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažįstama negaliojančia ex officio (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis) ir reikalavimas šioje dalyje atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018), tuo labiau, kad prašoma priteisti už laikotarpį, kuris prasidės (arba ne) kažkada ateityje. Teismas šioje dalyje ieškovės reikalavimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB Legal Balance prašo: pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių dalyje dėl 26,00 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 585,38 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 26,00 procentus negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 585,38 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 139,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo ieškovei 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Dėl negautų pajamų (nuostolių) ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykio. Teismas ieškovės reikalavimą dėl 26,00 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (585,38 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, savo iniciatyva prilygino kompensuojamosioms palūkanoms, kurių dydis neva negalėjo viršyti VKĮ 11 straipsnio 8 dalis. Ieškovė ieškiniu nereiškė kompensuojamųjų palūkanų reikalavimo, ir dėl to, kad teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį bei nepagrįstai šiam reikalavimui taikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį.
1.2. Ieškovė išvis neprašė priteisti kompensuojamųjų palūkanų, kadangi šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos ji patirs pasibaigus sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos / kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Nei CK, nei VKĮ, nei Lietuvos teismų praktika nedraudžia ieškovei prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato CK, VKĮ ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
1.3. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Trumpai tariant, negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Ieškovė ieškinyje detaliai paaiškino, kodėl negautų pajamų (nuostolių) po sutarties termino pasibaigimo, jeigu ji nebūtų nutraukta, pagrindė jo realumą, civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, nurodė šio reikalavimo skaičiavimo prielaidas bei taisykles.
1.4. Dėl negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, reikalavimo pagrįstumo. Ieškovei nesuprantama, kodėl sutarties termino pabaigos datą teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Kaip teismas gali spręsti, kad jeigu 2023 m. liepos 31 d. atsakovas vis dar nebus grąžinęs vartojimo kredito sumos ieškovei, tai ji negautas pajamas (nuostolius) vis dar patirs, tačiau, jeigu 2023 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė jau neva negautų pajamų (nuostolių) nebepatirs. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, kadangi, jeigu sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovas vis dar nėra grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Ieškovė ir toliau neatgauna atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovas ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laivai disponuoja, o ji ir toliau netenka galimybės atsakovo valdomų pinigų perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas. Būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą.
1.5. Dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodo ir termino. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 26,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Kitaip tariant, pradinės kreditorės, kurios teises perėmė ieškovė, teisėtas lūkestis buvo sudarytas iš dviejų dalių: 1) lūkestis, pagrįstas tuo, kad atsakovas visą sutarties laikotarpį prievolę vykdys tinkamai ir nustatytais terminais; 2) lūkestis, kad jeigu atsakovas tinkamai sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, tai atsakovas padengs visas dėl tokio netinkamo sutarties vykdymo pradinės kreditorės patirtas negautas pajamas. Kadangi sutartis buvo nutraukta, ieškovė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą ieškovei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) ji patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis. Dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, ieškovė neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu bei du negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus formuluoja procentine išraiška.
1.6. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nepagrįstai netenkino dalies ieškovės reikalavimo, todėl, nustačius, jog ieškinyje nurodyti reikalavimai turi būti tenkinami visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
13. Atsakovas D. K. per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
16. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad 2019 m. liepos 31 d. tarp vartojimo kredito davėjo (pradinės kreditorės) BnP Finance, UAB, ir atsakovo – vartojimo kredito gavėjo, D. K., buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė 600,00 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą 600,00 Eur vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 371,04 Eur (metinė palūkanų norma (MPN) – 26 procentai) ir 216,00 Eur administravimo mokestį. Atsakovas nevykdė sutartyse numatytų įsipareigojimų laiku, todėl pradinė kreditorė vienašališkai nuo 2020 m. kovo 4 d. vartojimo kredito sutartį nutraukė. Ieškovė, remdamasi 2020 m. kovo 3 d. periodine reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01, kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo. Duomenų apie tai, kad atsakovas po sutarties nutraukimo būtų atsiskaitęs pagal ginčo vartojimo kredito sutartį, byloje nėra.
17. Pirmosios instancijos teismas ieškovės (apeliantės) UAB Legal balance reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo išsprendė taip: 1) priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 107,16 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 4 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 16 d.); 2) 18,35 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.); 3) 26 procentų dydžio negautų pajamų, skaičiuojamų nuo negrąžintos kredito sumos (585,38 Eur), nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 31 d.). Apeliantės vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
19. Minėta, kad sutartis su atsakovu nutraukta 2020 m. kovo 4 d. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui nebegali būti skaičiuojamos, todėl turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis.
20. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
23. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis anksčiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 26 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą kredito sumą (585,38 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
24. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir vadovaujantis nurodyta aktualia kasacinio teismo praktika, apeliantės apeliacinis skundas atmetamas. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, tačiau šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 26 procentais metinėmis palūkanomis. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-931-640/2021, Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-710-924/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra neįrodytas. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tokio reikalavimo netenkino.
25. Nors apeliantė ir neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalyje dėl 26 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 31 d.), tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovės pirmosios instancijos teisme pateiktus įrodymus, taip pat tai, kad šis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su skundžiama teismo sprendimo dalimi, ex officio sprendžia, kad yra pagrindas pasisakyti dėl ieškovės (apeliantės) reikalavimo priteisti 107,16 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos bei 26 procentus negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (585,38 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 31 d.). Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad tik iki ieškinio pateikimo teismui dienos ji turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, ją skaičiuodama nuo visos negrąžintos kredito sumos, tuo tarpu jos nurodyta negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarka, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, taikytina dėl to, kad apeliantė šiais atvejais neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
27. Iš byloje esančių ginčo kredito sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (26 proc.), tiek tai, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2023 m. liepos 31 d. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio palūkanas iki ginčo kredito sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį, iš viso – 371,04 Eur.
28. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinio dalyje dėl mokėjimo palūkanų ir dėl negautų pajamų (nuostolių), ieškovė prašė priteisti: 1) 63,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 2) 107,16 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 3) 26 procentus negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (585,38 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 31 d.); 4) 26 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą kredito sumą (585,38 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos reikalavimus iš atsakovo ieškovės naudai priteisė: 1) 63,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 4 d.); 2) 107,16 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 4 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 16 d.); 3) 18,35 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.); 4) negautas pajamas (nuostolius), kurios apskaičiuojamos taikant 26 procentus metines sutartyje numatytas palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos, nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. gruodžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 31 d.).
29. Atsakovui, pažeidusiam vartojimo kredito sutarties sąlygas, taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant apeliantės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (CK 6.221, 6.222 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pagrįstai nuo ginčo kredito sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 31 d.), galėjo tikėtis gauti 26 procentus negautų pajamų (nuostolių), tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kas yra laikytina jos pagrįstomis ir realiai įrodytomis negautomis pajamomis (nuostoliais).
30. Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateikto mokėjimų grafiko, palūkanos, mokėtinos už suteiktą 600,00 Eur paskolą 48 mėnesių terminui su 26 procentų metine palūkanų norma, tinkamu sutarties įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino), kaip minėta, sudarytų 371,04 Eur. Skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovės ieškovės naudai yra priteista 63,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, o atsakovas taip pat yra sumokėjęs dvi įmokas pagal mokėjimo grafiką, t. y. tame tarpe ir mokėjimo (pelno) palūkanas, iš viso 25,84 Eur. Tačiau, kaip minėta šios nutarties 29 punkte, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26 procentus metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 31 d.) nuo pagal ginčo vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 31 d.) galėjo reikšti ne didesnei nei 281,88 Eur (371,04 Eur – 63,32 Eur – 25,84 Eur) sumai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos tikslinama. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 4 d.) iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2021 m. gegužės 6 d.) ieškovės realiai negautos pajamos (nuostoliai) (įrodytos) sudaro 147,73 Eur sumą (pagal mokėjimo grafiką nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2021 m. gegužės 6 d.) ir 26 procentai negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą kredito sumą (585,38 Eur), nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2023 m. liepos 31 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
31. Apibendrinant nutartyje išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą už laikotarpį nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, pagrįstai šį ieškovės reikalavimą atmetė ir šioje dalyje priėmė pagrįstą sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimas už akių, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo patikslinimą dėl negautų pajamų (nuostolių), kurios apskaičiuojamos taikant 26 procentus metines sutartyje numatytas palūkanas, skaičiuojamas nuo sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 31 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios negali viršyti 281,88 Eur sumos, paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant rezoliucinę dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas (CPK 93 straipsnis). Apeliantės (ieškovės) išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudarė 15,00 Eur žyminis mokestis, kuris, apeliacinio skundo netenkinus, nepriteisiamas.
33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių iš esmės palikti nepakeistą, sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 585,38 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 38 ct) negrąžintą kreditą, 63,32 Eur (šešiasdešimt trijų eurų 32 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 4 d.), 23,10 Eur (dvidešimt trijų eurų 10 ct) administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 4 d.), 147,73 Eur (vieno šimto keturiasdešimt septynių eurų 73 ct) negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 4 d.) iki šio sprendimo priėmimo dienos (2021 m. gegužės 6 d.), negautas pajamas, kurios apskaičiuojamos taikant 26 procentus metines sutartyje numatytas palūkanas, skaičiuojamas nuo šio sprendimo priėmimo dienos (2021 m. gegužės 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 31 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (819,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 116,00 Eur (vieno šimto šešiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.