- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- e2A-710-924/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03001-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės R. B. 326,44 Eur negrąžintą kreditą, 83,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 13,24 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 152,31 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio padavimo teismui dienos, 65,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (326,44 Eur), nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 27 d.), 65,00 proc. negautų pajamų už negrąžintą kredito sumą (326,44 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį, 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Jeigu atsakovė be pateisinamos priežasties nepateiktų atsiliepimo į ieškinį, prašė priimti sprendimą už akių.
2. Atsakovei ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2020 m. gruodžio 9 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Atsakovė per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. sausio 12 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės R. B. 326,44 Eur negrąžintą kreditą, 83,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 13,24 Eur administravimo mokestį, 153,31 Eur negautas pajamas (nuostolius), 65,00 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos (326,44 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 27 d.), 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (575,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113,34 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB ,,Legal Balance“. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 326,44 Eur negrąžinto kredito bei 83,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.872 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsniai).
5. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir vyraujančia teismų praktika, ieškovei priteistinas 13,24 Eur administravimo mokestis, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.). Taip pat tenkintinas ieškovės prašymas iš atsakovės priteisti negautas pajamas – 152,31 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, bei 65,00 procentai negautų pajamų už negrąžintą kredito sumą, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos – 2021 m. birželio 27 d. (CK 6.246– 6.249 straipsniai, Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnis).
6. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas negautų pajamų (nuostolių) priteisimo klausimą, atsižvelgė į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Teismas nurodė, kadangi sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 nuostatos, už kurių ieškovė kildina aptariamą reikalavimą, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), sutartinė sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažįstama negaliojančia ex officio (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis) ir reikalavimas šioje dalyje atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018,), tuo labiau, kad prašoma priteisti už laikotarpį, kuris prasidės (arba ne) kažkada ateityje. Atsižvelgdamas į tai, reikalavimą dėl 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (326,44 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. birželio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos teismas atmetė.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimą už akių: 1) dalyje dėl 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (326,44 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2021-06-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės R. B. 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (326,44 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2021-06-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 2) dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės R. B. 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kitą Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą bei priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės R. B. 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Dėl negautų pajamų (nuostolių) ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykio. Teismas apeliantės reikalavimą dėl 65,00 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (326,44 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2021-06-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilygino kompensuojamosioms palūkanoms, kurių dydis neva negalėjo viršyti VKĮ 11 str. 8 d. Apeliantė su šiais teismo motyvais nesutinka, kadangi teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį bei nepagrįstai šiam reikalavimui taikė VKĮ 11 str. 8 d.
7.2. Apeliantė apskritai neprašė priteisti kompensuojamųjų palūkanų, kadangi mano, jog jo šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos apeliantė patirs pasibaigus Sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei VKĮ 11 str. 8 str. ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Nei CK, nei VKĮ, nei Lietuvos teismų praktika nedraudžia apeliantei prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato CK, VKĮ ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
7.3. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Trumpai tariant, negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik Sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Apeliantė ieškinyje detaliai paaiškino dėl negautų pajamų (nuostolių) po Sutarties termino pasibaigimo, jeigu ji nebūtų nutraukta, pagrindė jų realumą, civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, nurodė šio reikalavimo skaičiavimo prielaidas bei taisykles.
7.4. Dėl negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, reikalavimo pagrįstumo. Apeliantei nesuprantama, kodėl Sutarties termino pabaigos datą Sprendime teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Kaip teismas gali spręsti, kad jeigu 2021-06-27 atsakovė vis dar nebus grąžinusi vartojimo kredito sumos apeliantei, tai apeliantė negautas pajamas (nuostolius) vis dar patirs, tačiau, jeigu 2021-06-28 atsakovė vis dar nebus grąžinusi visos vartojimo kredito sumos, tai apeliantė jau neva negautų pajamų (nuostolių) nebepatirs. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su Sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, kadangi, jeigu Sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovė vis dar nėra grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai apeliantė ir toliau neatgauna atsakovei suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovė ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laisvai disponuoja, o apeliantė ir toliau netenka galimybės atsakovės valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas. Būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne Sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą.
7.5. Dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodo ir termino. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas Sutartį su atsakove, pagrįstai tikėjosi gauti 65,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik Sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovė sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos. Kitaip tariant, Pradinio kreditoriaus, kurio teises perėmė apeliantė, teisėtas lūkestis buvo sudarytas iš dviejų dalių: 1) lūkestis, pagrįstas tuo, kad atsakovė visą Sutarties laikotarpį prievolę vykdys tinkamai ir nustatytais terminais; 2) lūkestis, kad jeigu atsakovė tinkamai Sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, tai atsakovė padengs visas dėl tokio netinkamo Sutarties vykdymo Pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis. Apeliantė dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu bei negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus formuluoja procentine išraiška.
7.6. Teismas nepagrįstai netenkino dalies apeliantės reikalavimo, todėl remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei R. B. buvo suteiktas 350 Eur vartojimo kreditas, 24 mėnesių terminui (iki 2021 m. gegužės 27 d.), mokant 65 proc. metines palūkanas. Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2020 m. vasario 28 d.
11. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo išsprendė taip: 1) priteisė apeliantei 153,31 Eur negautų pajamų (nuostolių); 2) 65,00 procentų dydžio negautų pajamų, skaičiuojamų nuo negrąžintos kredito sumos (326,44 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 27 d.). Apeliantės vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik Sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
13. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakove nutraukta 2020 m. vasario 28 d. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovei nebegali būti skaičiuojamos, todėl turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis.
14. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
17. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis anksčiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (326,44 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovės pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
18. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir vadovaujantis nurodyta aktualia kasacinio teismo praktika, apeliantės apeliacinis skundas atmestinas. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po Sutarties termino pabaigos atsakovė vis dar nebus grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovės valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, tačiau šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovei Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 65 proc. metinėmis palūkanomis. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-931-640/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra neįrodytas. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jo netenkino.
19. Nors apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalyje dėl 65 proc. dydžio negautų pajamų, skaičiuojamų nuo negrąžintos kredito sumos (326,44 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovės pirmosios instancijos teisme pateiktus įrodymus, taip pat tai, kad šis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su skundžiama teismo sprendimo dalimi, ex officio sprendžia, kad yra pagrindas pasisakyti dėl ieškovės (apeliantės) reikalavimo priteisti 65 proc. dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos (326,44 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad jos nurodyta negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarka taikytina dėl to, kad apeliantė kai kuriais atvejais neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
21. Iš byloje esančių Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (65 proc.), tiek tai, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovė turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2021 m. gegužės 27 d. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio palūkanas iki Kredito sutarties termino pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį, iš viso – 283,60 Eur.
22. Bylos duomenis nustatyta, kad apeliantė (ieškovė) ieškinio dalyse dėl mokėjimo palūkanų ir dėl negautų pajamų (nuostolių), prašė priteisti: 1) 83,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 2) 152,31 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio padavimo teismui dienos, 65,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (326,44 Eur), nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 27 d.), 65,00 proc. negautų pajamų už negrąžintą kredito sumą (326,44 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareikštus reikalavimus priteisė apeliantei (ieškovei): 1) 83,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 2) 153,31 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 3) 65,00 proc. negautų pajamų už negrąžintą kredito sumą, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos – 2021 m. birželio 27 d.
24. Atsakovei, pažeidusiai vartojimo kredito sutarties sąlygas, taikytina civilinė atsakomybė, iš jos priteisiant apeliantės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (CK 6.221, 6.222 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pagrįstai nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 27 d.), galėjo tikėtis gauti 65 proc. negautų pajamų (nuostolių), tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
25. Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateikto mokėjimų grafiko, palūkanos, mokėtinos už suteiktą 350 Eur paskolą 24 mėnesių terminui su 65 proc. metine palūkanų norma, tinkamu sutarties įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) kaip minėta sudarytų 283,60 Eur. Skundžiamu teismo sprendimu, priimtu atsakovei už akių jau yra priteista iš viso 236,22 Eur palūkanų. Vis dėlto, kaip nustatyta šios nutarties 24 punkte ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 65 proc. metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 27 d.) nuo pagal Vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio; pagal sutartį mokėtinos palūkanos kurios negali viršyti 283,60 Eur sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki kreipimosi į teismą dienos galėjo reikšti ne didesnei nei 47,38 Eur (283,60 Eur – 83,91 Eur – 152,31 Eur) sumai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos tikslintina.
26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog tiek apeliantė (ieškovė), tiek pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 12 d. sprendime už akių, klaidingai nurodo Kredito sutarties termino pabaigą - 2021 m. birželio 27 d., kadangi iš byloje esančių Kredito sutarties specialiųjų sąlygų matyti, jog Kredito sutarties pasirašymo data – 2019 m. gegužės 27 d., kredito grąžinimo data 2021 m. gegužės 27 d. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių tikslintinas nurodant, jog Kredito sutarties termino pabaiga yra 2021 m. gegužės 27 d., o ne 2021 m. birželio 27 d., kaip teigia apeliantė, bei nurodo pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 12 d. sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje nurodydamas ieškovei priteisiamų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, sumą, taip pat padarė rašymo apsirikimo klaidą nurodydamas – 153,31 Eur, nors pagrįsta ieškovės prašoma priteisti suma yra 152,31 Eur, todėl šis rašymo apsirikimas ištaisomas nurodant teisingą 152,31 Eur negautų pajamų (nuostolių) sumą, paskaičiuotą nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos.
27. Apibendrinant nutartyje išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą už laikotarpį nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, tinkamai vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, todėl motyvuotai atmetė pastarąjį ieškinio reikalavimą bei priėmė pagrįstą sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo patikslinimą dėl negautų pajamų, kurios apskaičiuojamos taikant 65 proc. metines sutartyje numatytas palūkanas, skaičiuojamas nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 27 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios negali viršyti 47,38 Eur sumos, paliktinas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas (CPK 93 str.). Apeliantės (ieškovės) išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudarė 15 Eur žyminis mokestis, kuris, apeliacinio skundo netenkinus, nepriteistinas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimą už akių iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimo rezoliucinę dalį, ją išdėstant taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės R. B. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Legal Balance“ 326,44 Eur negrąžintą kreditą, 83,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 13,24 Eur administravimo mokestį, 152,31 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; negautas pajamas, kurios apskaičiuojamos taikant 65 proc. metines sutartyje numatytas palūkanas, skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 27 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (575,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113,34 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.