Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys B. B., Valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis nustato, jog palikimą priimti įpėdiniai privalo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnis nustato, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyrius.

Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-54/2014).

Iš byloje esančio gimimo liudijimo (kopijos) nustatyta, kad pareiškėjo E. Š. motina yra T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini); tėvas nenustatytas. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad T. Ū., gim. (duomenys neskelbtini) ir mirusios (duomenys neskelbtini), buvusiais sutuoktiniais nurodyti: J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir miręs (duomenys neskelbtini) bei V. Ū., gim. (duomenys neskelbtini) ir miręs (duomenys neskelbtini). T. Ū., gim. (duomenys neskelbtini) ir mirusios (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) ir nutraukta (duomenys neskelbtini). T. Ū., gim. (duomenys neskelbtini) ir mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai yra: B. B., gim. (duomenys neskelbtini), E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir miręs (duomenys neskelbtini). Byloje esančia mirties liudijimo kopija nustatyta, kad T. Ū. (buvusi (duomenys neskelbtini)), a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) Įsakymu Dėl vaikų laikinosios globos (rūpybos) nustatymo Nr. A27(1)-1918 nustatyta, kad E. Š. likus be tėvų globos, jam nustatyta laikinoji globa (rūpyba) nuo (duomenys neskelbtini), globėja (rūpintoja) paskiriant M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Medicininiu mirties liudijimu nustatyta, kad M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Vilniaus rajono 1-asis notarų biuro 2020-09-07 nutarimu matyti, kad 2012-09-14 minėtame notarų biure pradėta paveldėjimo byla mirus T. Ū., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), po jos mirties palikimą priėmus sūnui V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris mirė (duomenys neskelbtini); paveldėjimo liudijimas įpėdiniui neišduotas. Taip pat nurodyta, kad palikimo priėmimui terminas yra pasibaigęs, teismo sprendimas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti nepateiktas.

2021-09-13 Valstybės įmonės Registrų centro išrašas patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų ir yra įregistruoti šie palikimo priėmimo faktai po palikėjos T. Ū., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini): palikimą priėmę yra V. Š., palikimo priėmimo data - (duomenys neskelbtini)ir B. B., palikimo priėmimo data – (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-3-46/2006; Nr. 3K-3-115/2010). Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjas E. Š., mirus (duomenys neskelbtini) jo motinai T. Ū. (buvusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)), buvo nepilnametis vaikas ir jam nustačius globą (rūpybą), jo globėja (rūpintoja) paskirta buvo pareiškėjo močiutė M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri mirė (duomenys neskelbtini). Byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjo E. Š. globėja (rūpintoja) būtų atlikusi palikimo priėmimo veiksmus po T. Ū. (buvusi (duomenys neskelbtini)) mirties pareiškėjo vardu, byloje nėra; priežastys, kodėl nebuvo realizuotas palikimo priėmimas nepilnamečio E. Š. vardu, nenustatytos. Taigi spręstina, jog vien tai, kad pareiškėjo globėja per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, negali būti pagrindu atsisakyti atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, kurį įpėdinis praleido ne dėl savo kaltės, nes jis, būdamas nepilnamečiu, neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodydamas, kad tai, jog atstovas pagal įstatymą laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-14/2012).

Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas, nesikreipdamas į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą, terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. pareiškėjas nebuvo savarankiškas realizuoti savo teises materialine prasme. Į teismą su prašymu atnaujinti terminą mirusios motinos T. Ū. (buvusi (duomenys neskelbtini)) palikimui priimti pareiškėjas kreipėsi (duomenys neskelbtini), t. y. beveik po metų nuo tapimo pilnamečiu, tačiau šis laikotarpis taip pat pateisinamas pareiškėjo nesavarankiškumu ir gyvenimiškos patirties stoka. Bylos medžiaga patvirtina tai, kad pareiškėjas laikytinas T. Ū. (buvusi (duomenys neskelbtini)), a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdiniu. Byloje pagrindų atsisakyti atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą priimti palikimą, atsižvelgiant į termino pratęsimo ir atnaujinimo galimybes civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu, nėra nustatyta. Prašyme išdėstytos aplinkybės patvirtina pareiškėjo siekį paveldėti jo mirusiosios motinos turtą.

Suinteresuoti asmenys byloje nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo pareikšto reikalavimo.

Terminas palikimui priimti nagrinėjamu atveju praleistas dėl svarbių (objektyvių) priežasčių, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra įsitikinęs, jog terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas (CK 5.50, 5.57 straipsniai). Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas tenkina pareiškėjo prašymą ir atnaujina pareiškėjui praleistą terminą palikimui priimti po motinos T. Ū. (buvusi (duomenys neskelbtini)), a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Byloje teismas turėjo 3,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442-443, 577- 578 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50, 5.57 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui priimti po motinos T. Ū. (buvusi (duomenys neskelbtini)), a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę T. Ū. (buvusi (duomenys neskelbtini)), a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.