Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-01-12 · Civilinė byla Nr. e2-1385-909/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-12
Bylos Nr.
e2-1385-909/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22428-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justa Raciūtė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1385-909/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22428-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; (S) 3.2.3.2; 3.2.4.11; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (DOK-22409), kurio reikalavimus vėliau patikslino (DOK-210679), prašydamas priteisti iš atsakovo 602,23 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2021 m. vasario 25 d., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvykio metu, automobiliui įvažiavus į duobę, nepažymėtą kelio ženklais, apgadintas automobilis Suzuki Swift, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 10R-34498107-21 konstatuota, kad minėto automobilio vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Eismo įvykis pripažintas draudžiamuoju.

3. Dėl automobilio Suzuki Swift apgadinimo ieškovas draudimo sutarties pagrindu išmokėjo draudėjui 649,37 Eur sumą pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autoverslo Automobiliai“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0015999. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis „Autadex“ programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje paskaičiuota nuostolio suma 749,37 Eur, iš kurios išskaičiuota besąlyginė išskaita –100 Eur. Nusidėvėjimo ieškovas neskaičiavo.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-170839), kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o netenkinus šio prašymo – sumažinti priteistiną žalos dydį, atsižvelgus į tai, kad dėl žalos atsiradimo yra paties vairuotojo kaltės.

5. Atsiliepime dėstė, kad ieškovas 2021 m. kovo 17 d. kreipėsi su pretenzija į atsakovą, tačiau atsakovas 2021 m. balandžio 27 d. raštu nurodė pateikti informaciją apie eismo įvykį. Ieškovui pateikus papildomus dokumentus, atsakovas 2021 m. gegužės 25 d. pateikė raštą, kuriame ieškovą informavo dėl žalos atlyginimo kreiptis į atsakingus asmenis – UAB „Grinda“. Atsakovas neginčijo fakto, kad yra Subačiaus g., Vilnius, savininkas, tačiau negali būti laikomas atsakingu už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Pridūrė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovas sudarė sutartį Nr. 29-621/18 dėl Centrinės Vilniaus miesto dalies, į kurią pateko (duomenys neskelbtini), Vilnius, su gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų įmone UAB „Grinda“. Atsakovas pabrėžė, kad UAB „Grinda“ įsipareigojo užtikrinti gatvių tinkamą būklę, todėl būtent ši įmonė turi pareigą atlyginti žalą. Anot atsakovo, UAB „Grinda“ nuo sutarties pasirašymo dienos iki galiojimo pabaigos laikytina gatvių ir kiemų dangos Subačiaus g., Vilniuje, valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti atsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos dangos būklės. Papildomai pažymėjo, kad galimai saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu galėjo lemti žalos atsiradimą, todėl automobilio sugadinimai bent iš dalies kilo dėl vairuotojo kaltės.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ atsiliepimu (DOK-194658) prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo patvirtino, kad su atsakovu sudarė sutartį dėl kelio dangos priežiūros, tačiau pridūrė, jog nei pačiame sutarties objektą apibrėžiančiame punkte, nei kituose sutarties punktuose, nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad (duomenys neskelbtini), Vilnius, perduota savarankiškam UAB „Grinda“ valdymui. Pažymėjo, kad dėl (duomenys neskelbtini), Vilnius, negavo raštiško užsakymo šios gatvės remontui. Iš esmės trečiasis asmuo nurodė, kad UAB „Grinda“ negali būti laikoma atsakinga už atsiradusios turtinės žalos atlyginimą vadovaujantis CK 6.266 straipsniu, nes pagal minėtą straipsnį atsako tik statinių savininkas ar valdytojas, o UAB „Grinda“ nei sutartimi, nei kitais pagrindais nebuvo perduotas statinio – kelio (gatvės) valdymas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad automobilio vairuotojas neatsargiai, nesilaikydamas padidinto atidumo įvažiavo į duobę, todėl tenkinant ieškinį, žalos dydis turėtų būti mažinamas mažiausiai 50 procentų.

Šalies argumentai

7. Kaip minėta, ieškovas teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo (DOK-210679), kuriuo sumažino ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti 602,23 Eur (649,37 Eur – 47,14 Eur). Paaiškino, kad nors techniniu požiūriu nusidėvėjimo neskaičiavo, tačiau ieškovas sumažino reikalavimus už remonto metu pakeistą padangą (prašo priteisti 16,67 proc. mažesnę sumą) ir už naują ratlankį (prašo priteisti 5 proc. mažesnę sumą).

8. Ieškovas dublike (DOK-210538) nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2021 m. rugpjūčio 2 d. pažymoje nurodė, kad duobė buvo nematoma dėl joje esančio vandens, o į duobę įvažiavo ir sugadinta daugiau automobilių (VW Passat, Suzuki). Pridūrė, jog UAB „Grinda“ yra tik techninis gatvės prižiūrėtojas, kuriam atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu nekyla. UAB „Grinda“ už kelio trūkumus bus atsakinga ne visais atvejais, o tik tada, kai įrodys, kad UAB „Grinda“ netinkamai vykdė sutartį. Ieškovas teigė, UAB „Grinda“ yra rangovas, kuris daiktine prasme nėra gatvių valdytojas ir kuris vykdo tik sutartinius įsipareigojimus. Todėl UAB „Grinda“ atsakinga užsakovui (atsakovui), o ne trečiajam asmeniui (ieškovui).

Atsiliepimas

9. Atsakovas triplike (DOK-219437) papildomai nurodė, kad būtent rangovas (UAB „Grinda“) buvo įpareigotas vykdyti gatvių stebėseną, be atskiro užsakovo (atsakovo) užsakymo šalinti (taisyti) trūkumus bei apie šią aplinkybę informuoti atsakovą. Todėl gatvės priežiūrą turėjo atlikti savarankiškai be atsakovo raštiško užsakymo. Pažymėjo, kad būtent sutarties pagrindu gatvės valdymas buvo perduotas UAB „Grinda“.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio suma neviršija 2 000 Eur, 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka bei nustatė šalims terminą iki 2021 m. gruodžio 30 d. pateikti teismui visus bylai reikšmingus įrodymus ar papildomus rašytinius paaiškinimus, tačiau šalys per teismo nustatytą terminą papildomų rašytinių paaiškinimų ar įrodymų teismui nepateikė. Taip pat per teismo nustatytą terminą teismui nebuvo pateikti prašymai bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

11. CK 6.1015 straipsnyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.

12. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovo veiksmai ar neveikimas.

13. Byloje pateiktas Transporto priemonių draudimo liudijimas Serija LD Nr. 112713864 (TIA Nr. 517213268) patvirtina, kad transporto priemonė Suzuki Swift, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. lapkričio 13 d. ieškovo apdrausta sausumos transporto priemonių draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Teismui pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 2 d. pranešimas, adresuotas ieškovui, kuriuo suteikta informacija apie eismo įvykį: data – 2021 m. vasario 25 d.; vieta – Vilnius, (duomenys neskelbtini); rūšis – kiti eismo įvykiai; aplinkybės – pranešėjas su a/m VW Passat įvažiavo į duobę, kuri yra važiuojamojoje kelio dalyje ir yra nematoma dėl joje esančio vandens ir pradūrė 2 ratus; šalia sustojo a/m Suzuki, kuris irgi pradūrė 1 ratą. 2021 m. vasario 25 d. eismo įvykio fiksavimo protokole Nr. 07-21-9543902 atvaizduota eismo įvykio situacija, byloje esančios nuotraukos, ieškovo paaiškinimai taip pat patvirtina, kad 2021 m. vasario 25 d., apie 20.38 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuojant automobilį Suzuki Swift, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šis įvažiavo į dešinėje kelio pusėje esančią duobę, apgadintas automobilis – pradurta automobilio priekinės dalies dešinės pusės padanga bei apgadintas ratlankis. Byloje nėra duomenų, jog policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, transporto priemonės vairuotojui būtų pradėję administracinio teisės pažeidimo bylą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Ieškovo paaiškinimai, byloje esantis eismo įvykio fiksavimo protokolas, (duomenys neskelbtini), Vilnius, duobės nuotrauka, automobilio fotonuotraukos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 2 d. pranešimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo neprižiūrėta kelio danga (atsivėrusi gili kelio duobė), dėl ko apgadintas automobilis. Duobė specialiai kelio ženklais nepažymėta, neaptverta.

14. 2021 m. kovo 1 d. remonto sąmata Nr. 2589947 įrodo, kad transporto priemonei reikalingų atlikti remonto darbų bendra kaina sudarė 749,37 Eur. 2021 m. kovo 12 d. pranešimu apie žalos atlyginimą Nr. 2589947 ieškovas nurodė, kad bendra automobilio nuostolio suma 749,37 Eur, įskaitant bendras remonto išlaidas – 749,37 Eur, nuspręsta iš 749,37 Eur atimti 100 Eur išskaitą (besąlyginė išskaita). 2021 m. kovo 15 d. ieškovas pavedimu sumokėjo automobilį remontavusiam servisui UAB „Autoverslo Automobiliai“ 649,37 Eur išmoką už eismo įvykio metu patirtą žalą ir šios žalos pašalinimą, t. y. automobiliui Suzuki Swift atliktą remontą. Ieškovas 2021 m. kovo 17 d. raštu Nr. R0002605720 paragino atsakovą atlyginti patirtus nuostolius, tačiau atsakovas atsisakė nuostolius atlyginti.

15. Atsakovas byloje teigė, kad nagrinėjamu atveju už patirtą žalą atsakingas ne atsakovas, o UAB „Grinda“. Teismas su šiais atsakovo argumentais neturi pagrindo sutikti dėl žemiau išdėstytų motyvų.

16. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Siekdamas paneigti valdymo prezumpciją, viešajame registre nurodytas statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos savininkas privalo įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina tokio statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymą.

17. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kelias nuosavybės teise priklauso atsakovui.

18. Procesiniuose dokumentuose atsakovas, remdamasis tarp jo ir trečiojo asmens UAB „Grinda“ 2018 m. gruodžio 31 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartimi Nr. 29-611/18(1.2.16-T02), teigė, kad kelio, dėl kurio padaryta žala ieškovo apdraustai transporto priemonei, valdymą Sutarties pagrindu perdavė trečiajam asmeniui UAB „Grinda“, dėl ko atsakovas negali būti laikomas tinkamu atsakovu pagal pareikštą ieškinį. Teismas, susipažinęs su šiuo metu formuojama aktualia teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2653-661/2016, 2017 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-197-653/2017, 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-579-258/2017, 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-611/2020), įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sutinka su ieškovu, kad atsakovas neįrodė (duomenys neskelbtini), Vilnius, valdymo teisės perleidimo trečiajam asmeniui pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. 29-611/18(1.2.16-T02).

19. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad vadovaujantis Paslaugų teikimo sutartyje Nr. 29-621/18(1.2.16-T02) nustatytomis sąlygomis ir tvarka, UAB „Grinda“ įsipareigojo savo sąskaita atlyginti nuostolius atsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo (sutarties 9.3. punktas). Trečiasis asmuo įsipareigojo nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Trečiasis asmuo privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro atsakovo užsakymo šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti atsakovą. Trečiasis asmuo atsako už Centrinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos kokybę (sutarties 9.4. punktas). Tuo tarpu atsakovas įsipareigojo suteikti UAB „Grinda“ visą informaciją, reikalingą sutarties vykdymui (sutarties 10 punktas). Be kita ko, atsakovas įsipareigojo užsakant paslaugas, kurių suteikimui turi būti nurodoma konkreti vieta, apimtis, suteikimo terminas ar kita informacija, pateikti UAB „Grinda“ raštišką užsakymą (sutarties 10.2. punktas). Atsakovas įsipareigojo kontroliuoti sutarties vykdymą (vykdyti kontrolę ir priežiūrą) ir aptikus sutarties vykdymo trūkumus ir/ar pažeidimus, duoti trečiajam asmeniui būtinus nurodymus trūkumus ir/ar pažeidimus pašalinti (sutarties 10.5. punktas).

20. Iš esmės minėtos sutarties nuostatos nurodo, kad trečiasis asmuo yra priklausomas nuo atsakovo pateikiamų užsakymų, sutartyje nėra punkto, kuris akivaizdžiai nurodytų, jog būtent trečiajam asmeniui besąlygiškai perleidžiama Subačiaus g., Vilnius, priežiūra, disponavimo teisė. Darytina išvada, kad UAB „Grinda“ pagal sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus. Iš sutarties turinio nėra pagrindo spręsti, kad trečiasis asmuo savarankiškai įgyvendina priskirtų prižiūrėti kelių valdymą bei yra gatvės (kelio) valdytojas, nes be atsakovo užsakymo galimi tik defektų, keliančių grėsmę eismo saugumui, šalinimo darbai. Trečiasis asmuo su atsakovu sudarytos sutarties pagrindu privalo veikti tik pagal atsakovo nurodymus bei laikydamasis jos nustatytų taisyklių, o ne savo nuožiūra. Taigi įvertinus sutarties nuostatų turinį, nėra pagrindo išvadai, kad UAB „Grinda“ priskirtų prižiūrėti kelių valdymą įgyvendino savarankiškai (CK 6.193 straipsnis). Sutarties nuostatos patvirtina, kad Sutarties pagrindu, kad (duomenys neskelbtini), Vilnius, valdymas trečiajam asmeniui neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra minėtos gatvės valdytojas ir dėl šių gatvių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkas, t. y. atsakovas.

21. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Byloje nėra įrodymų, kad sutartis dėl Vilniaus miesto Centrinės miesto dalies gatvių priežiūros ir remonto būtų buvusi sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės tarybai priėmus sprendimą gatvių ir jų dalių valdytojo teises perduoti trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ (CPK 178 straipsnis). CK 6.266 straipsnio nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali būti perduota valdymo teisė į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas, civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas.

22. Iš atsakovo ir trečiojo asmens pateiktos sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu, trečiasis asmuo įsipareigojo atsakovo pavedimu atlikti gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka, tad sutarties dalyku yra sutartyje nurodytoje gatvėje specializuotų eismo saugumo priemonių įrengimo darbus ir priežiūra. Tai reiškia, kad atsakovas trečiajam asmeniui suteikė techninę ginčo kelio priežiūros teisę. Tai, kad atskirose sutarties sąlygose yra numatyta trečiojo asmens pareiga atlyginti nuostolius atsakovui bei kitiems asmenims, šalių sudarytos sutarties dalyko nekeičia ir nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas trečiajam asmeniui perleido valdymo teisę kaip objekto (kelio) turėjimą savo žinioje ir teisę savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kadangi atsakovas valdymo trečiajam asmeniui nėra pardavęs, atsakovas neužtikrino, kad jam prižiūrėti priskirtas objektas būtų saugus, yra visos atsakovo – kelio savininko civilinės atsakomybės už šio objekto padarytą žalą sąlygos (CK 6.266 straipsnis).

23. Aplinkybė, kad sutartyje yra įrašyta nuostata, kad UAB „Grinda“ yra kelio valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme ir įsipareigojo atlyginti nuostolius dėl netinkamos kelių priežiūros, savaime nėra pagrindas daryti priešingą išvadą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik sutarties nuostatos, kad rangovas yra laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (ar) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, savaime neįrodo, kad rangovas yra kelio ir jame esančių įrenginių valdytojas. Reikia analizuoti šalių sudarytą sutartį kompleksiškai, vertinant, ar rangovui yra suteikta teisė savarankiškai, savo nuožiūra valdyti kelius, daryti fizinį poveikį, ar jam yra priskirta tik techninės priežiūros funkcija (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2A-503-560/2019).

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvados, kad nagrinėjamu atveju atsakovo ir UAB „Grinda“ paslaugų teikimo sutartis Nr. 29-621/18(1.2.16-T02) turi būti vertinama kaip susitarimas dėl kelių techninės priežiūros darbų vykdymo, įskaitant stebėseną ir eismo saugumui keliančių defektų pašalinimą. Dėl to spręstina, kad sutartimi kelių valdymo teisė nebuvo perduota UAB „Grinda“ (rangovui) ir jų valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme yra atsakovas.

25. Atsakovas nurodė, kad žalos dydis turėtų būti mažinamas, kadangi žala galimai atsirado dėl transporto priemonės valdytojo didelio neatsargumo. Įvykio aplinkybės yra konstatuotos kompetentingų valstybės pareigūnų parengtuose dokumentuose. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad dėl eismo įvykio yra kaltas transporto priemonę vairavęs asmuo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes, kad transporto priemonei žala buvo padaryta dėl kelyje esančios duobės. Ieškovas pateikė duomenis, patvirtinančius jo išmokėtos draudimo išmokos dydį bei įrodymus, pagrindžiančius padarytos žalos dydžio nustatymą. Atsakovas, nurodęs, kad žala turi būti mažinama, vadovaujantis CK 6.282 straipsnio pagrindu, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių automobilio vairuotojo didelį neatsargumą, byloje nėra duomenų, kad vairuotojas būtų vairavęs neleistinu greičiu ar itin pavojingai manevruodamas, taip pat nepateikta įrodymų, kuriais būtų paneigta ieškovo nurodyta automobiliui padaryta žala ir jos dydis (CPK 178 straipsnis). Atsakovo motyvai esą vairuotojas vairavo neatsakingai, neapdairiai, nepasirinko saugaus greičio yra deklaratyvūs ir vertintini kaip atsakovo gynybinė pozicija, todėl teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo mažinti žalos dydžio.

26. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad atsakovo motyvai nepaneigė ieškovo prašomos priteisti sumos pagrįstumo ir nesudaro pagrindo abejoti tuo, kad nurodyto dydžio žala transporto priemonei padaryta ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinęs įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad automobilio sugadinimus lėmė būtent važiavimas per kelio dangą, kurios dešinėje pusėje buvo duobė, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl darytina išvada, kad ieškovas įrodė prašomos priteisti žalos faktą ir dydį (602,23 Eur) bei priežastinį ryšį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai, CK 6.247, 6.249, 6.1015 straipsniai). Vadovaujantis išdėstytu, pripažintina, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas ir iš atsakovo ieškovui priteistinas 602,23 Eur turtinės žalos atlyginimas.

27. Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

28. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 procentų metinių palūkanų dydis.

29. Remiantis nurodytomis teisės normomis, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo už priteistą 602,23 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Ieškovas ieškinyje prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 17 Eur žyminį mokestį.

31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

32. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (17 Eur) priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 93 straipsnis).

Dėl pašto išlaidų

33. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 602,23 Eur (šešis šimtus du eurus 23 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 602,23 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 17 Eur (septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė