Teisora
Registruotis

Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2024-01-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-11-875/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-09-29Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2024-01-17Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-01-17
Bylos Nr.
1A-11-875/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29299-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Boleslovas Kalainis, Nerijus Masiulis, Gražvydas Poškus
Kaltinamasis
A. R.
Nuteistasis
D. P.
Advokatai
Jurgita Šlapaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-11-875/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29299-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.13; 1.2.14.1.12; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Viktorijai Patkauskienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,išteisintajai A. R., jos gynėjui advokatui Anatolijui Šichovcovui (Anatolij Šichovcov),nuteistojo D. P. gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aurelijos Rakštienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. R. išteisinta nepadariusi veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, požymių;

D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas negautas.

Išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. R. ir D. P. buvo kaltinami tuo, kad 2022 m. liepos 13 d., apie 21 val. veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)”, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą – UAB (duomnenys neskelbtini) priklausantį turtą – robotą- vejapjovę „MCCULOCH ROB S800“–1099 Eur vertės, tai yra padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

A. R. išteisinta nepadariusi veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, požymių. D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti dalyje dėl A. R. išteisinimo ir:

A. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, kuria A. R. nustatyta 3 metų 7 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, subendrinus 2023 m. kovo 13 d. ir 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti A. R. galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti pagal Šiaulių apylinkės teismo ankstesnius nuosprendžius įskaitytą laiką ir atliktą bausmę.

Šalies argumentai

Tenkinti visiškai UAB (duomnenys neskelbtini) civilinį ieškinį, iš D. P. ir A. R. solidariai priteisti 1099, 99 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Nurodo, kad apylinkės teismas įrodymus byloje vertino pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, dėl ko priimtas sprendimas yra neteisingas ir nepagrįstas.

Dėl įrodymų vertinimo

2.2. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodymų vertinimo pagal BPK 20 straipsnio nuostatas kontekste, nurodoma, kad priimdamas sprendimą dalyje dėl A. R. išteisinimo teismas nevertino bylos duomenų išsamiai, neįvertino visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų duomenų, vertindamas duomenis padarė klaidų dėl jų turinio, neatliko jų tarpusavio analizės, siekiant juos sudėlioti į vieną loginę grandinę, kurios pagrindu būtų galima priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą dėl A. R. kaltės.

2.3. Teismas, nurodęs, kad A. R. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką byloje grindžiama vieninteliu įrodymu – su pareiškimu UAB (duomnenys neskelbtini) pateiktais vaizdo įrašais, priimdamas sprendimą įvertino tik vieną vaizdo įrašą, pavadinimu ,,4. 11.20.19 Įdeda vejapjovę į juodą maišą“. Tačiau visų pateiktų vaizdo įrašų ir juose užfiksuotų kaltinamųjų veiksmų teismas neanalizavo, vaizdo įrašuose užfiksuotų duomenų nesiejo į vieną visumą, nors visi vaizdo įrašai buvo peržiūrėti teisiamojo posėdžio metu. Teismas iš viso nepasisakė dėl UAB (duomnenys neskelbtini) pateikto vaizdo įrašo, pavadinimu „3. 11.19.48 Paima ekspozicinį robotą-vejapjovę“, jo nevertino spręsdamas klausimą dėl A. R. kaltės, nors būtent šiame vaizdo įraše, kaip teigiama, yra užfiksuotas roboto-vejapjovės „MCCULOCH ROB S800“ vagystės faktas. Būtent šiame ir vėlesniuose vaizdo įrašuose užfiksuoti A. R. ir D. P. suderinti veiksmai, anot prokuroro, patvirtina, kad D. P. ir A. R. įvykdė vagystę, veikdami bendrais, tarpusavyje suderintais veiksmais.

2.4. 2022 m. rugpjūčio 16 d. kitų daiktų apžiūros protokolu atlikta UAB (duomnenys neskelbtini) pateiktų vaizdo įrašų apžiūra, kurios metu nustatyta, jog vaizdo įraše, pavadinimu „3. 11.19.48 Paima ekspozicinį robotą-vejapjovę“ matoma, kad į vejapjovių skyrių ateina moteris, paskui ją eina vyras. Moteris eina tolyn ir eidama atsisuka į vyrą. Eidamas paskui moterį vyras sustoja prie lentynos, kurioje sudėti robotai-vejapjovės, ir iš jos ima robotą-vejapjovę, o moteris eina tolyn, vis atsisukdama į vyro pusę. 11:20:00 paėmęs robotą-vejapjovę vyras eina salėje tolyn link moteris, kuri eina priekyje.

2.5. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus padidintu formatu, kaip teigiama skunde, matyti, kad į vejapjovių skyrių ateina moteris, paskui ją eina vyras. Eidama pro ekspozicijoje sudėtus robotus-vejapjoves moteris atsisuka į vyrą, kažką jam pasako ir galvos mostu parodo į vejapjoves. Po to vyras iš karto nueina prie lentynos, kurioje sudėti robotai-vejapjovės, ir nesirinkdamas paima robotą-vejapjovę. Moteris eina tolyn, vis atsisukdama į vyro pusę. Sekančiame vaizdo įraše, pavadinimu „4. 11.20.19 Įdeda vejapjovę į juodą maišą“ matyti, kad moteris vėliau įeina į laisvalaikio prekių skyrių, vyras eina paskui ją. Moteris sustoja prie prekių, jas apžiūri, o vyras eina tolyn, užeina už salėje esančių pavėsinių, kurios užstoja vaizdą, apeina aplink sudėtas prekes ir grįžta moters link. Moteris taip pat netrukus apsisuka, nueina ta pačia kryptimi kaip ir vyras, užeina už pavėsinių, kurios užstoja vaizdą, tačiau matyti, kad abu susitinka ir sustoja. Abu stovi vienas šalia kito apie 2-3 s. Prekėms užstojant vaizdą, jų veiksmų aiškiai nematyti. Toliau jie eina vienas greta kito, vėl sustoja vienas priešais kitą. Moteris ir vyras iškart pasilenkia, palenkusi galvą moteris žiūri. Vyras atsilenkia ir kilsteli ranką, rankoje laiko juodą maišą. Moteris nusisuka ir eina sale tolyn, iš karto paskui ją eina vyras. Vyras su savimi turi juodos spalvos maišą.

2.6. Be to, liudytoja J. M. parodė, jog peržiūrėdama ištisinį vaizdo įrašą matė, kad pirmas į parduotuvę įėjo vaikinas, o paskui moteris. Vienas atėjo iš vienos pusės, kitas – iš kitos ir abu susitiko prie žoliapjovės. Jie nusikėlė žoliapjovę. Moteris padavė maišą, apdengė žoliapjovę ir nuėjo prie pavėsinių, ten ją geriau įvyniojo. Imant ir einat į pavėsinę moteris ėjo kartu. Jie viską atliko labai greitai, gal per 5 minutes. Liudytojai nekilo abejonių, kad jie veikė kartu. Ketvirtame įraše, pavadinimu „Įdeda vejapjovę į juodą maišą“ liudytoja mato, kaip prie rusvos pavėsinės, pačiame gale moteris iš rankinės išsiima juodą maišą, o pasilenkęs vyras į tą maišą įdeda žoliapjovę. Liudytoja parodė, kad peržiūrėdama vaizdo įrašus juos pasididino, pritraukė. Pasak prokurorės, neaišku dėl kokių motyvų teismas, peržiūrėjęs vaizdo įrašus teisiamojo posėdžio metu padidintu vaizdu, padarė tik prielaidą, jog A. R. galėjo D. P. perduoti juodos spalvos maišą ir dalyvauti įdedant į jį grobiamą daiktą, tai yra bendrininkauti nusikalstamos veikos padaryme, kodėl nesivadovavo liudytojos parodymais. Prokurorės įsitikinimu, net ir iš nedidinto vaizdo įrašo matyti, kad dedant žoliapjovę į maišą A. R. stovėjo šalia, šiek tiek palinkusi ir žiūrėjo į D. P..

2.7. Cituojant BK 24 straipsnį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bendrininkavimo aspektu, pažymėta, kad teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, jog bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t.t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-295-719/2018, Nr. 2K-344-942/2016). Nors kaltinamoji A. R. neigia bendrininkavusi su D. P. pagrobiant robotą-vejapjovę MCCULOCH ROB S800“, tačiau iš vaizdo įrašuose užfiksuoto kaltinamųjų elgesio, suderinto veikimo ir gestų, prokurorės vertinimu, aiškiai matyti, jog tarp kaltinamųjų buvo susitarimas įvykdyti vagystę bei iš anksto suderinti veiksmai.

2.8. Pažymėta, kad teismas neanalizavo kaltinamosios A. R. parodymų, nesiejo jų su kitais bylos duomenimis. Vertinant peržiūrėtus UAB (duomnenys neskelbtini) vaizdo įrašuose užfiksuotus A. R. ir D. P. veiksmus, juos gretinant su kaltinamosios A. R. parodymais, anot prokurorės, matyti, jog A. R. parodymai neatitinka vaizdo įrašuose užfiksuotų jos veiksmų. A. R. nurodė, kad tądien „(duomenys neskelbtini) “ prie jos priėjęs žmogus pasakė, kad lizingu nori „pasiimti“ aparatą ir paprašė jam padėti su dokumentais. Jie vaikščiojo po parduotuvę ir jai atsibodo. Supratusi, kad jis kalba nesąmones, ji apsisuko ir išėjo iš parduotuvės. Tačiau iš vaizdo įrašų matyti, kad juose užfiksuotas vyras prekių nesirenka, nesidairydamas eina paskui A. R., o ši, atsisukusi į jį, kažką pasako ir galvos mostu parodo į lentynose sudėtas prekes, tik tada vyras nueina ir nesirinkdamas paima ne supakuotą, o ekspozicinę prekę.

2.9. Be to, A. R. parodė nepažįstanti asmens, su kuriuo bendravo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini) “, tačiau nurodė pažįstanti A.D., kuris yra jos draugės sūnus. Nuteistasis D. P. taip pat nurodė, kad pažįsta A.D., su kuriuo 2022 metų vasarą įvykdė dviračių vagystes. Liudytoja J. M. nurodė ir tai, kad A. R. buvo sulaikyta su A.D. parduotuvėje (duomenys neskelbtini) praėjus 2-3 savaitėms po įvykio. Moterį liudytoja iškart atpažino, nes ši vilkėjo tais pačiais rūbais, buvo su ta pačia rankine, skarele ir akiniais. Be to, liudytoja J. M. nurodė, kad yra vaizdo įrašų, kai to mėnesio 28 dieną jie yra atėję keturiese. Liudytoja J. K., kurios 2022 m. gruodžio 5 d. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti teisme, nurodė, kad A.D. yra jos sugyventinis, o A. R. ji pažįsta kaip buvusią bendradarbę, ši trumpai dirbo toje pačioje įmonėje, kaip ir ji. Iš šių duomenų, kaip teigiama, matyti, jog tiek D. P., tiek A. R. yra gerai pažįstami su tuo pačiu asmeniu – A.D., todėl jos parodymai neva nepažįstant D. P. ir parduotuvėje buvus ne jį, vertintini kritiškai.

2.9.1. Apibendrinant daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, reikšmingų pagrįsti A. R. kaltę, išnagrinėjimu, toks įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų, padaryti pažeidimai buvo esminiai, sukliudę teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dalyje dėl A. R. išteisinimo.

Dėl bausmės

2.9.2. A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė veikdama bendrininkų grupe ir būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas). A. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su svetimo turto pagrobimu, anksčiau ji teista 18 kartų, dauguma atvejų – už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, teistumai neišnykę. Šios aplinkybės A. R. apibūdina kaip asmenį, linkusį nusikalsti, ankstesniais teismų sprendimais paskirtos bausmės nesustabdė jos nuo nusikalstamų veikų darymo, ji ir toliau elgiasi nusikalstamai. Atsižvelgtina į tai, kad šiuo metu ji atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki tol nedirbo, yra aukštojo išsilavinimo, išsituokusi. Įvertinus nustatytas dvi A. R. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tai, kad byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra atlygintas, ji turi galiojančių administracinių nuobaudų, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. R. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimą, jo dydį nustatant artimą straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui.

Dėl civilinio ieškinio

2.9.3. Baudžiamojoje byloje 2022 m. rugpjūčio 4 civiliniu ieškiniu UAB (duomnenys neskelbtini) prašė atlyginti bendrovei padarytą 1099,00 Eur turtinę žalą. Šiuo nuosprendžiu pripažinus A. R. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BPK 109 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, UAB (duomnenys neskelbtini) civilinis ieškinys 1099,00 Eur turtinei žalai atlyginti tenkintinas ir turtinės žalos atlyginimas priteistinas solidariai iš A. R. ir D. P..

Atsiliepimas

3. Atsiliepimais į apeliacinį skundą išteisintoji A. R. ir jos gynėjas advokatas A. Š. prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

3.1. Nurodo, jog kaltinimas A. R. buvo grindžiamas vieninteliu įrodymu – UAB (duomnenys neskelbtini) pateiktais vaizdo įrašais, kurie nėra informatyvūs ir traktuotini įvairiai. Be to, nors teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. M. teigė mačiusi vaizdo įrašuose, kad A. R. paduoda D. P. juodą maišą, tačiau posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, ši aplinkybė nebuvo nustatyta. Nenustatytas ir vagystės – roboto-žoliapjovės išnešimo iš parduotuvės faktas, nustatyta tik tai, kad vaikinas parduotuvėje nešiojo juodą maišą. Iš vaizdo įrašų nematyti, ar vaikinas išnešė iš parduotuvės tą juodą maišą, nors parduotuvės patalpos ir teritorija yra stebimos vaizdo kameromis. Vaizdo įrašas, kuriame būtų matyti, kaip vaikinas pasišalino iš parduotuvės (su maišu ar be jo), policijai nepateiktas. Dėl šių priežasčių daroma išvada, kad maišas su robotu buvo paliktas parduotuvėje, kuo galėjo pasinaudoti nesąžiningi parduotuvės darbuotojai. Byloje, kaip teigiama, nepateikti įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, kad A. R. kartu su D. P. padarė vagystę bendrais tyčiniais veiksmais. Priešingai, teisme apklaustų liudytojų parodymai apie tai, kad A. R. davė D. P. juodos spalvos maišą, apdengė vejapjovę, nuėjo prie pavėsinių, ten ją gerai įvyniojo, yra subjektyvūs, jų nepatvirtina byloje esantys vaizdo įrašai. Byloje nustatyta tik viena aplinkybė – prekybos centro pranešimas apie tai, kad nėra roboto-vejapjovės, kuris galimai pavogtas. Dėl šių aplinkybių apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

4. Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti – skundžiamą nuosprendį pakeisti dalyje dėl A. R. išteisinimo ir ją nuteisti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Išteisintoji A. R. ir jos gynėjas advokatas A. Š. prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą. Nuteistojo D. P. gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš jos ginamojo nepriteisti.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, dėl kurių toks skundas buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl A. R. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį motyvus, apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje A. R. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisino nepagrįstai.

9. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

10. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimant iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystės dalykas yra svetimas turtas. Vagystės atveju nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-381/2008, 2K-630/2011). Pažymėtina, jog tik šio nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) sudaro būtiną pagrindą asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tam, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta vagyste, būtina nustatyti minėtų požymių visumą. Ši nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl kaltininko veika turi apimti ne tik pačią veiką, bet ir jos sukeltus padarinius.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismui baudžiamoji byla perduota A. R. ir D. P. kaltinant tuo, kad jie 2022 m. liepos 13 d., apie 21 val. veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – UAB (duomnenys neskelbtini) priklausantį robotą-vejapjovę „MCCULOCH ROB S800“–1099 Eur vertės, tai yra padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. A. R. išteisinta nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, požymių.

12. Spręsdamas dėl A. R. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką apylinkės teismas nurodė, kad jos kaltė grindžiama vieninteliu įrodymu – UAB (duomnenys neskelbtini) su pareiškimu pateiktais vaizdo įrašais. O teisiamojo posėdžio metu nors ir peržiūrėjęs pateiktus visus 7 vaizdo įrašus padidintu vaizdu, teismas, kaip matyti, vertino ir išsamiau pasisakė tik apie dviejuose iš jų užfiksuotą vaizdą (pavadinimu „4 11.20.19 Įdeda vejapjovę į juodą maišą“; „5. 11.21.23 Nešasi vejapjovę juodame maiše“), vertindamas juos liudytojos – prekybos centro apsaugos darbuotojos J. M. parodymų kontekste. Šie duomenys, kaip sprendė apylinkės teismas, leidžia daryti tik prielaidą, jog A. R. galėjo bendrininkauti su D. P. darant nusikalstamą veiką, t. y. perduoti jam juodos spalvos maišą, dalyvauti įdedant grobiamą daiktą į maišą, tačiau objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų A. R. padarius šį nusikaltimą byloje nėra. Aukštesnysis teismas negali sutikti su tokia apylinkės teismo išvada ir pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog šiuo atveju teismas neanalizavo visų pateiktų vaizdo įrašų ir juose užfiksuotų kaltinamųjų veiksmų, kaip ir A. R. bei liudytojos J. M. parodymų, neatliko jų tarpusavio analizės, nenagrinėjo jų visumos, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

13. Kaip matyti, A. R. savo kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjime teisme metu nepripažino. Apklausiama teisme nurodė, kad tą dieną ji buvo „(duomenys neskelbtini)“ ir prie jos priėjo žmogus, kuris kalbėjo rusų kalba su ukrainietišku akcentu, mikčiojo. Jis priėjo ir jos paklausė, ar ji supranta rusų kalbą, pasakė, kad lizingu nori „pasiimti“ aparatą ir paprašė jam padėti su dokumentais. Jie vaikščiojo parduotuvėje ir jai atsibodo, nes šis kalbėjo nesąmones, dėl ko ji apsisuko ir išėjo iš parduotuvės. Teigė, jog net neprisilietė prie to aparato, o matyti tik tai, kad vaikščiojo parduotuvėje. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji ji iš esmės davė analogiškus parodymus, nurodydama, kad vaikinas, prisistatęs D., pats ją užkalbino, paklausė, ar ji galinti pavertėjauti, pasakė norintis lizingu kažką įsigyti ir jai skoloje neliksiantis. Jai sutikus padėti, jie parduotuvėje ėjo ratais, tačiau jam niekaip nepasisprendus, jisparduotuvėje jį paliko ir išėjo. Nurodė ir tai, kad neprisimena, ar vaikinas turėjo ką nors rankose, ar jis ką nors paėmė iš kokios lentynos ir kur nors įsidėjo. Apie roboto-vejapjovės vagystę teigė nieko nežinanti, toje vagystėje su D. P. nedalyvavusi, o kol ji buvo su juo parduotuvėje, jis to roboto nevogęs. Ką vaikinas darė toliau ji nežino, nes iš parduotuvės išėjo.

14. Iš UAB (duomnenys neskelbtini) pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad nors A. R. ir D. P. į prekybos centrą (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 13 d. atėjo ne kartu – A. R. užfiksuota įeinanti 10:27:20 (vaizdo įrašas pavadinimu „1. 2022-07-13 10.27.20 Moteris įeina į parduotuvę“), o D. P. – po 10 minučių (vaizdo įrašas pavadinimu „2. 10.37.20 Vaikinas įeina į parduotuvę“), tačiau vėlesniuose vaizdo įrašuose abu užfiksuoti iš vieno prekybos centro skyriaus į kitą vaikštantys vienas paskui kitą ir bendraujantys iki A. R. užfiksuota 11:24:06 išeinanti pro informacinę kasą, nepateikusi kasoje jokių prekių apmokėti (vaizdo įrašas pavadinimu “7. 11.24.06 Moteris pasišalina informacijos kasą“). Šiuo atveju labiausiai informatyvūs ir analizuotini likę keturi vaizdo įrašai. Iš trečio vaizdo įrašo (pavadinimu “3.11.19.48 Paima ekspozicinį robotą-vejapjovę“, vaizdo įrašo trukmė – 25 s) matyti, kad 11:19:48 į vejapjovių skyrių įeina moteris, kaip nustatyta – A. R., o paskui ją vos kelių žingsnių atstumu eina vyras, kaip nustatyta – D. P.. Pastebėtina, kad eidama pro prekių lentynas A. R. galvos linktelėjimu dešinėn nurodo vieną iš prekių iš paskos einančiam D. P., galva akivaizdžiai linkteli minėtos prekės link ir dar kažką pasako D. P. (garso įrašo nėra), eina tolyn bei atsisukusi žvilgteli D. P. pusėn tris kartus iš eilės, o šis iškart po to eina tiesiai prie minėtos prekės, paima ją iš ekspozicijos ir nešasi rankose eidamas paskui A. R.. Pastebėtina ir tai, kad A. R. trečią kartą akivaizdžiai atsisuka D. P. pusėn būtent tuo metu, kai šis ima robotą-vejapjovę iš lentynos. Ketvirtame vaizdo įraše (pavadinimu „11.20.19 Įdeda vejapjovę į maišą“, vaizdo įrašo trukmė – 1 min. 5 s), kuriame vaizdas fiksuojamas nuo 11:20:19 laisvalaikio prekių skyriuje. Iš vaizdo įrašo matyti, kad paskui A. R. vos kelių žingsnių atstumu eina D. P., kuris, pastebėtina, kairėje rankoje nešasi daiktą, panašų į robotą-vejapjovę. A. R. pasukus dešinėn, jis eina tolyn į priekį, už ekspozicijoje esančių pavėsinių, kur netrukus ateina ir A. R., abu iš pradžių 5 sekundėms susitinka prie vienos iš pavėsinių, tačiau jų veiksmus užstoja pavėsinės, ir netrukus vėl abu susitinka prie gretimos pavėsinės (įrašo 47 s), stovi vienas priešais kitą, abu kažkiek pasilenkę vienas kito link, D. P. kažką kelia, ir po 10 s toje pačioje vietoje ir tuo pat metu, abu vienas paskui kitą išeina iš minėtos vietos. Asmenų detalesnių veiksmų vaizdo įraše nesimato, kadangi juos užstoja pavėsinės. Netrukus po to fiksuotas vaizdas penktame vaizdo įraše (pavadinimu “5. 11.21.23 Nešasi vejapjovę juodame maiše“, vaizdo įrašo trukmė – 8 s) patvirtina, kad iš laisvalaikio prekių skyriaus į sodo reikmenų skyrių 11:21:23 paskui A. R. vos kelių žingsnių atstumu atsilikęs D. P. eina rankose priešais save nešdamas didelį nešulį juodame maiše, o A. R. pasukdama galvą žvilgteli jo pusėn. Šeštame vaizdo įraše (pavadinimu „6. 11.21.27 Eina į oranžerijos skyrių ir pasišalina“, įrašo trukmė – 37 s) matyti, kaip oranžerijos skyriuje A. R. iš paskos vos kelių žingsnių atstumu nuo jos einantis D. P. neša minėtą didelį nešulį juodame maiše, laikydamas jį priešais save, o vėliau ir kairėje rankoje, kartais susigretindamas su A. R., kuri, kaip galima spręsti iš rankos mostų ir veido judesių, toliau bendrauja su D. P.. Kaip minėta, paskutiniame vaizdo įraše Nr. 7. A. R. užfiksuota išeinanti pro kasas, nepateikusi jokių prekių apmokėti, tačiau vaizdo įrašų, kuriuose būtų užfiksuotas iš prekybos centro išeinantis D. P. į bylą pateikta nebuvo. Šiuo atveju sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad byloje pateiktais kitais duomenimis, o būtent – liudytojos, prekybos centro apsaugos darbuotojos J. M. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisme metu, o taip pat bendrovės įgaliotojo atstovo M. K. paaiškinimais teisme apie tai, kad ties tarnybiniu išėjimu vaizdo kamerų nebuvo įrengta, pagrįstai sprendė, kad siekdamas likti nepastebėtas D. P. pasišalino pro tarnybinį išėjimą, kuris nėra stebimas vaizdo kameromis, į bylą pateiktos šio tarnybinio išėjimo fotonuotraukos.

15. Tokie vaizdo kamerų pagalba prekybos centre užfiksuoti A. R. veiksmai, kai ji iš paskos vos kelių žingsnių atstumu ėjusiam D. P. akivaizdžiu galvos linktelėjimu prekės link, taip parodydama prekę, o šiam iškart po to paėmus tą pačią prekę iš ekspozicijos, pačiai ne mažiau trijų kartų dar gi žvilgtelėjus už nugaros buvusio D. P. link, bei akivaizdžiai atsisukus į jį kaip tik tuo metu, kai šis prekę ėmė iš ekspozicijos, taipogi vėliau abiem einant parduotuvėje vienas paskui kitą, kai D. P. rankoje akivaizdžiai nešėsi su savimi juodą nešulį, taipogi netrukus abiem susitikus toje pačioje vietoje – už pavėsinių, kur abu bent 10 s stovėjo vienas priešais kitą ir iš ten išėjo kartu, t. y. D. P. paskui A. R., kartais susigretindamas su ja, rankoje laikydamas tą patį didelį nešulį juodame maiše, A. R. ir toliau bendraujant su D. P., vis atsisukant jo pusėn, aukštesniojo teismo vertinimu, vienareikšmiškai patvirtina A. R. kaltę padarius jai inkriminuotą vagystę bendrais tyčiniais veiksmais, veikiant kartu su D. P..

16. Teismo įsitikinimą A. R. ir D. P. veikus kartu pagrindžia ir teisme apklaustos liudytojos J. M. parodymai apie tai, kad peržiūrėdama ištisinį ir priartintą vaizdo įrašą (į bylą pateikti vaizdo įrašo epizodai) ji, be kita ko, matė, kaip moteris padavė maišą, apdengė žoliapjovę ir nuėjo prie pavėsinių, ten ją geriau įvyniojo. Abu jie viską atliko labai greitai ir jai nekilo abejonių, kad jie veikė kartu. Ji patvirtino šiuos vaizdus esant užfiksuotus ir teismui pateiktame vaizdo įraše Nr. 4. Nors apylinkės teismas, bylos nagrinėjimo metu minėtus vaizdo įrašus peržiūrėjęs padidintu vaizdu, įvertinęs 2022 m. rugpjūčio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuotą minėtų vaizdų įrašų apžiūrą, bei apklausęs liudytoją J. M. sprendė, jog šiuo atveju galima daryti tik prielaidą, kad A. R. galėjo bendrininkauti su D. P. darant nusikalstamą veiką, tačiau tokiai išvadai aukštesnysis teismas nepritaria ir sprendžia, jog minėti duomenys yra informatyvūs ir pakankami A. R. kaltei pagrįsti ir įrodo ją bendrininkavus su D. P. darant vagystę. Aukščiau aptarti duomenys (13–15 p.) vienareikšmiškai paneigia A. R. parodymus apie tai, kad prekybos centre būdamas su ja D. P. minėto roboto nepavogė, kadangi iš minėtų vaizdo įrašų akivaizdžiai matyti A. R. į D. P. atsisukus ir pažiūrėjus būtent tuo momentu, kai šis nuo lentynos ėmė jos nurodytą prekę – robotą-vejapjovę, o po to jį nuolat vaikščiojus paskui ją su minėta preke rankoje vos kelių žingsnių atstumu už jos, o už pavėsinių abiem susitikus mažiausiai 10 sekundžių vienoje vietoje ir stovėjus vienas priešais kitą, ją stebėjus D. P. veiksmus su juodu nešuliu rankose, šį momentą taipogi patvirtinus liudytojai – prekybos centro apsaugos darbuotojai J. M., nurodžiusiai iš priartinto vaizdo mačius, kad A. R. padeda įdėti robotą į juodą maišą, ir kurios suinteresuotumo ar kitų priežasčių duoti tikrovės neatitinkančius parodymus teisme nenustatyta. Nors iš pateiktų vaizdo įrašų nėra galimybės detaliai įžiūrėti kaltinamųjų visų veiksmų, tačiau nustatytų aplinkybių visuma pakankama pagrįstoms teismo išvadoms daryti. Kaip gynybinė pozicija vertintini ir A. R. parodymai teisme apie tai, kad teisiamajame posėdyje dalyvavęs vyras – D. P. nėra tas pats, kuris užfiksuotas vaizdo medžiagoje, taip patvirtinant paties D. P. parodymus niekada nebuvus minėtame prekybos centre ir neįvykdžius šios vagystės, bei nepažįstant A. R.. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, kam pritaria ir aukštesnysis teismas, tokie jų parodymai vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, juolab byloje esančių duomenų visumos pagrindu pagrįstai identifikavus D. P. kaip asmenį, užfiksuotą vaizdo įrašuose kartu su A. R., bei pripažinus jį kaltu padarius minėtą nusikaltimą.

17. Pažymėtina, kad pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020). Bendrininkai gali susitarti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y., iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014, 2K-61-689/2020). Remiantis aukščiau nurodytų aplinkybių analize (13–15 p.) ir teisiniu reglamentavimu pritartina apeliacinio skundo argumentui ir darytina išvada, kad iš A. R. ir D. P. elgesio, suderinto veikimo ir konkliudentinių veiksmų (gestų, mostų) aiškiai matyti šiuo atveju buvus judviejų susitarimą įvykdyti vagystę, iš anksto suderinus veiksmus ir patvirtina, kad A. R. įvykdė kaltinime inkriminuotą vagystę, veikdama bendrininkų grupe su D. P..

18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nustato, kad: A. R. ir D. P., veikdami kartu 2022 m. liepos 13 d., apie 21 val. bendrais tyčiniais veiksmais iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą – UAB (duomnenys neskelbtini) priklausantį turtą – robotą- vejapjovę „MCCULOCH ROB S800“–1099 Eur vertės. Tokia A. R. nusikalstama veika atitinka BK 178 straipsnio 1 dalį. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas ir A. R. šioje byloje dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo išteisino nepagrįstai, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, A. R. atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

19. Pastebėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujai BK redakcijai, BK 178 straipsnio 1 dalies redakcija nesikeitė, o BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimai (dėl turto vertės nustatymo) nagrinėjamos nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi, nes šioje byloje pagrobto turto vertė yra didesnė nei 10 MGL.

20. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

21. A. R. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. R. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė veikdama bendrininkų grupe ir būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas). A. R. aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Sodros registro duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, pagal Antstolių informacinės sistemos registrą, jos atžvilgiu vykdoma daugiau nei 10 vykdomųjų bylų dėl įvairaus pobūdžio įsiskolinimų. A. R. šiuo metu teista jau 20 kartų, iš kurių 18 kartų – už įvairias nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumai neišnykę. Vien per pastaruosius dvejus metus ji nuteista penkis kartus, pastarieji du nuosprendžiai – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 8 d. ir 2023 m. lapkričio 28 d. neįsiteisėję. Šiuo metu A. R. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad šioje byloje nustatyta nusikalstama veika A. R. nėra atsitiktinė, ji linkusi nusikalsti, daromos analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos – vagystės iš prekybos centrų. Nors ir atlikusi ankstesniais teismų sprendimais įvairaus griežtumo (laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo) bausmes, bei pritaikius jos atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų institutus, ji savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, tinkamų išvadų nedaro, civilinis ieškinys šioje byloje neatlygintas. Todėl spręstina, kad šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus pasiekti įmanoma A. R. paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui. Apygardos teismo vertinimu, šioje byloje taip pat nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi A. R. padarytas tyčinis nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, o jos susiformavusių antivisuomeninių nuostatų pasekmė.

22. Nors apeliaciniu skundu prokurorė prašo vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę A. R. subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, patikslintu 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, paskirta bausme, tačiau LITEKO duomenimis nustatyta, kad minėtu ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė jau subendrinta su pastaruoju A. R. atžvilgiu priimtu to paties teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-863-771/2023 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-29247-2022-3, nuosprendis apskųstas). Siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo nuosprendžiu A. R. paskirta bausmė su ankstesnėmis bausmėmis nebendrintina, bausmių bendrinimo klausimas paliktinas spręsti nuosprendžių vykdymo procese.

23. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka A. R. pareikštas kaltinimas pasitvirtino visiškai, šioje byloje tikslintinas ir D. P. inkriminuotas nusikaltimas, kuris buvo tinkamai išdėstytas prokurorės kaltinamajame akte, ir nurodytina, kad D. P. kaltinime inkriminuotus ir teisme įrodytus nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe su A. R.. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas paduotas tik dėl A. R. išteisinimo, dėl to negali būti sunkinama D. P. teisinė padėtis. Nors skundžiamu nuosprendžiu D. P. ir nebuvo inkriminuota jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis veikė bendrininkų grupe su A. R. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau aukštesnysis teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, dėl ko papildomai inkriminavus vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jam paskirta bausmė nebūtų koreguojama.

24. Kadangi šiuo nuosprendžiu A. R. pripažįstama kalta kartu su D. P. padariusi UAB (duomnenys neskelbtini) priklausančio turto vagystę, koreguotinas ir nuosprendžiu išspręsto civilinio ieškinio klausimas. Skundžiamu nuosprendžiu UAB (duomnenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. P. priteista 1099 Eur bendrovės naudai turtinei žalai atlyginti. Šiuo nuosprendžiu nustačius, kad nusikalstamą veiką A. R. ir D. P. padarė veikdami kartu, bendrininkų grupe, todėl jų atžvilgiu taikytina solidarioji atsakomybė. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis), o bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Todėl tenkinus UAB (duomnenys neskelbtini) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, 1099,00 Eur suma priteistina solidariai iš D. P. ir A. R..

25. Vadovaujantis BPK 151 straipsniu, ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti UAB (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį 1099 Eur turtinei žalai atlyginti, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2022 m. gruodžio 18 d. nutarimais A. R. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui – piniginėms lėšoms, esančioms bankų sąskaitose: (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); apribojus nuosavybės teisę į dalį – 1099 Eur jai priklausančių piniginių lėšų, leidžiant disponuoti 642 Eur suma, esančia šiose banko sąskaitose, kiekvieną mėnesį. Nuosavybės teisės apribojimas šiais nutarimais buvo nustatytas iki 2023 m. birželio 8 d. ir šiuo metu nebegalioja, todėl skirtinas iš naujo, leidžiant disponuoti 840 Eur suma, esančia šiose banko sąskaitos (CPK 668 straipsnio 1 dalis). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio visiško atlyginimo įvykdymo dienos.

Dėl proceso išlaidų

26. Šiaulių apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam D. P. pagal 2023 m. gruodžio 11 d. pažymą Nr. APD-2023-16751, valstybės naudai priteistina suma – 83,33 Eur.

27. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima ir sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

28. Šioje byloje apeliacinis procesas vyko pagal prokuroręs apeliacinį skundą dalyje dėl byloje išteisintos A. R., kuris tenkinamas. Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas byloje negautas, jo gynėja advokatė prašė šių išlaidų iš nuteistojo nepriteisti, be to, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas valstybės iniciatyva. Įvertinus nurodytas aplinkybes, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už nuteistajam D. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalį, kuria A. R. išteisinta nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir priimti jos atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį.

A. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalį dėl D. P. kaltinimo ir nustatyti, jog kaltinime nurodytus nusikalstamus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, D. P. padarė veikdamas bendrininkų grupe su A. R..

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalį dėl išspręsto civilinio ieškinio ir civiliniam ieškovui UAB (duomnenys neskelbtini) priteistą 1099 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt devynis eurus) turtinei žalai atlyginti priteisti solidariai iš A. R. ir D. P..

Bausmės pradžią A. R. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Skirti A. R. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose: (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertė – 1099 Eur, leidžiant disponuoti 840 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimties eurų) suma, esančia šiose banko sąskaitose. Laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio visiško atlyginimo įvykdymo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo D. P. neišieškoti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Boleslovas KalainisNerijus MasiulisGražvydas Poškus