- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- eI3-3437-983/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01524-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Tomas Blinstrubis, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- UAB „Vakarų verslo projektai“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Simuva“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų verslo projektai“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Simuva“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų verslo projektai“ (toliau – pareiškėja arba Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovas arba Departamentas) 2020 m. kovo 26 d. sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. AS-46 (toliau – Sprendimas), sumažinant sprendimu patvirtintą mokesčio už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį sumą iki paskaičiuotos standartiniu tarifu, t. y. 2918,10 Eur; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėja nurodo, jog Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius (toliau – Klaipėdos kontrolės skyrius) pareiškėjai pateikė 2020 m. vasario 4 d. patikrinimo aktą Nr. PA79-2 (toliau – Patikrinimo aktas) ir 2020 m. vasario 4 d. mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktą Nr. KL-KL-2 (toliau – Duomenų surinkimo aktas). Patikrinimo akte nurodoma, kad pagal 2020 m. sausio 6 d. pavedimą atlikti patikrinimą Nr. SPR2-2 pareiškėjos atžvilgiu buvo atliktas neplaninis mokesčio už gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas už 2017-2018 metų mokestinius laikotarpius pagal Lietuvos geologijos tarnybos 2015 m. birželio 22 d. išduotą leidimą Nr. KN-15-42p (toliau – Leidimas). Patikrinimo akte taip pat pažymėta, kad pareiškėjai išduotas leidimas turi ir neatsiejamą Leidimo dalį – tarp pareiškėjos ir Lietuvos geologijos tarnybos 2015 m. birželio 22 d. sudarytą išteklių naudojimo sutartį (toliau – Išteklių naudojimo sutartis).
Pažymi, jog Patikrinimo akte bei Duomenų surinkimo akte pateikta informacija nenuginčijamai patvirtina, kad patikrinimo metu buvo vertinta ir Išteklių naudojimo sutartis, kurios 3 punkte nurodyta, jog „Telkinio išteklius dar naudojo uždaroji akcinė bendrovė UAB „Simuva“ (toliau - UAB „Simuva“).
Paaiškina, kad patikrinimo akte konstatuojama: „Nustatyta, kad Įmonė (laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 11 d. iki 2017 m. kovo 13 d.) deklaravo mažiau žvyro išteklių nei išgavo – 7514 m³, tuo pažeidė Mokesčio įstatymo 7 straipsnio 2 dalį ir 2006 m. gruodžio 27 d. LR aplinkos ministro ir valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko įsakymo Nr. D1-614/VA-99 30 punktą“. Toliau Akte nurodoma, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MVGIĮ) 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčių tarifas – nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Atsižvelgiant į nurodytą, Patikrinimo akte pateikta tikrinimo išvada – už deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių (smėlio) kiekį už 2017 m. laikotarpio I ketvirtį pareiškėjai paskaičiuota 29181 Eur suma.
Pažymi, jog patikrinimo akte teisingai nurodoma, kad pareiškėja 2017 m. balandžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. LM-1095) pardavė pirkėjui UAB „Simuva“ žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) kuriuose yra Patikrinimo akte minimi pareiškėjos naudoti Birbinčių ir Gelžinių II karjerai (toliau – Karjerai). Akivaizdu, kad patikrinimo metu buvo gauta ir vertinta visa informacija apie tai, kad pareiškėja nuosavybės teises į minimus žemės sklypus bei juose esančius pareiškėjos eksploatuotus karjerus perleido UAB „Simuva“.
Nurodo, jog pareiškėja su UAB „Simuva“ 2017 m. balandžio 11 d. sudarė paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įformino sutarties šalių jau nuo 2017 m. kovo 3 d. vykdomą susitarimą, kuriuo pareiškėja, turėdama Leidimą, pavedė UAB „Simuva“ vykdyti žemės išteklių gavybą, perdirbimą ir realizaciją pagal telkinio naudojimo projekto sprendinius.
Šalies argumentai
Pažymi, kad, Klaipėdos kontrolės skyriui pateikus pareiškėjai informaciją apie atliekamą patikrinimą ir jo apimtį, pareiškėja 2020 m. sausio 16 d. prašymu dėl informacijos pateikimo ir patvirtinimo kreipėsi į UAB „Simuva“. UAB „Simuva“ 2020 m. sausio 16 d. atsakymu patvirtino, kad už 2017-2018 m. laikotarpį, kai įsigyti minėti žemės sklypai buvo eksploatuojami UAB „Simuva“, visa reikalinga dokumentacija, t. y. markšreideriniai planai, 2KN formos bei mokesčių deklaracijos atitinkamoms institucijoms buvo pateikti ir mokesčiai už iškastus išteklius buvo sumokėti nuo UAB „Simuva“.
Pareiškėja nesutinka, kad pagal MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojais yra laikomi asmenys, išgaunantys įstatymu apmokestinamus gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Mano, kad šiuos konkrečius teisinius mokestinius santykius yra būtina vertinti ne siaurai taikant įstatymo nuostatas, bet atsižvelgiant į visas su šiuo atveju susijusias faktines aplinkybes, objektyvius duomenis, taip pat įvertinant ir faktinį išgautų išteklių realizavimą bei naudos iš tų konkrečių išteklių kiekių gavimą.
Pažymi, kad pareiške?ja laikotarpiu kol pati valde? UAB „Simuva“ perleistus žeme?s sklypus ir Karjerus visada laiku ir tinkamai vykde? mokesc?iu? moke?tojo pareigas, kaip jos apibre?žtos MAI? 40 str. nuostatose. Pareiške?ja jokiais savo veiksmais nesieke? ir nesiekia vengti mokesc?iu? moke?jimo, ka? patvirtina ir tai, kad pati pareiške?ja tikrintojams pateike? visa? reikiama? informacija? ir dokumentus. Teigia, kad šalims tinkamai pasiruošti notarinio sandorio sudarymui reikia nemažai laiko, ypatingai, kai tas sandoris yra susije?s su keliu? žeme?s sklypu? bei juose vykdoma veikla, perleidimu. Pareiškėja su pirke?ju UAB „Simuva“ susitare?, kad UAB „Simuva“, nuo 2017 m. kovo me?nesio faktiškai perima sklypu? eksploatacija?, i?sipareigoja taip pat perimti bei deklaruoti ir atitinkamai sumoke?ti priklausanc?ius mokesc?ius ir už visu perimamus išteklius, i?skaitant ir ta? konkretu?, Patrikrinimo akte nurodoma? ištekliu? skirtuma? (t. y. 7514 m³).
Atkreipia dėmesį, kad žeme?s sklypai ir Karjerai UAB „Simuva“ fiziškai buvo perleisti tik po dvieju? 2017 metu? I ketvirc?io me?nesiu?. Vadovaujasi MVGIĮ 7 straipsnio 1 dalimi bei Ištekliu? naudojimo sutarties 11 punktu ir teigia, jog „Gavybos apskaitos ataskaitinis laikotarpis yra metu? ketvirtis. O atsakovo ir Klaipe?dos kontrole?s skyriaus nurodomas ištekliu? skirtumas (t.y. 7514 m³), kuris nustatytas tik pagal pirkimo-pardavimo sandoriui šaliu? sudarytame 2017-03-13 markšreideriniame plane nurodytus ištekliu? kiekius, buvo 2017-03-03 fiziškai perimtas ir išeksploatuotas bu?tent UAB „Simuva“.
Cituoja teisinį reglamentavimą, įtvirtintą MAI? 69 str. 2 d., VAĮ 36⁸ str. 1 d., remiasi LVAT praktika ir teigia, kad ši situacija de?l deklaruotinu? gamtos ištekliu? skirtumo susidare? žeme?s sklypu? ir Karjeru? pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo nepasibaigus ketvirc?iui, taip pat atkreipia dėmesį i? tai, kad pareiške?ja nesle?pe? ir net neplanavo sle?pti nuo patikrinima? atlikusiu? specialistu? jokios informacijos ar dokumentu?, faktinio pažeidimo egzistavimo neneigia, tačiau mano, kad padarytas pažeidimas savo pobu?džiu nebuvo tiek pavojingas, kad pareiškėjos atžvilgiu reike?tu? taikyti maksimalia? MVGIĮ numatyta? sankcija? (priskaic?iuota? mokesti? dauginant iš 10).
Pažymi, kad dėl pažeidimo nekilo sunkių pasekmiu? nei aplinkai, nei žmone?ms, valstybe?s finansinis interesas gale?jo bu?ti ir buvo užtikrintas mokesc?iu? administratoriui prieinamos informacijos pagalba ir imantis kontrole?s veiksmu?. Be to, pabrėžia, pareiške?ja anksc?iau nėra bausta už analogiškus nusižengimus ar laiku netinkamai deklaravusi mokesc?ių už valstybinius gamtos išteklius.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškino, kad Departamento Klaipe?dos kontrole?s skyriaus pareigu?nai atlike? pareiške?jos neplanini? patikrinima? (2020-02-04 patikrinimo aktas Nr. PA79–2) de?l mokesc?io už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaic?iavimo ir deklaravimo teisingumo už 2017–2018 metu? mokestinius laikotarpius pagal Lietuvos geologijos tarnybos 2015-06- 22 išduota? leidima? Nr. KN-15-42 p. nustate?, kad pareiške?ja pagal MB „Specialusis planas“ sudaryta? markšeideriniu? apmatavimu? plana? už apskaitoma? laikotarpi? nuo 2017-01-11 iki 2017-03-13 per 2017 m. I ketvirti? (laikotarpiu nuo 2017-01-11 iki 2017-03-13) išgavo 12003 m³ sme?lio, o Valstybine?je mokesc?iu? inspekcijoje deklaravo tik 4489 m³ sme?lio, tai yra pareiške?ja deklaravo mažiau sme?lio nei jo išgavo, liko nedeklaravusi 7514 m³ sme?lio, tode?l vadovaujantis MVGIĮ 6 str. 2 d., atsakovas taikydamas didesni? mokesc?io tarifa?, apskaic?iavo pareiškėjai 29181 Eur mokesti?.
Pažymi, kad Departamento Apskaitos ir mokesc?iu? kontrole?s departamento direktore? Sprendimu patvirtino Klaipe?dos apskaitos ir mokesc?iu? kontrole?s skyriaus pareigu?nu? 2020-02-04 patikrinimo akta? Nr. PA79-2 ir i?pareigojo pareiške?ja? sumoke?ti 29181 Eur mokesti?.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad mokesc?ių moke?tojas šiuo atveju ture?tu? bu?ti UAB „Simuva“. Atkreipia de?mesį, jog atsakovui nei patikrinimo metu, ne ve?liau su rašytiniais paaiškinimais, nei prie skundo pareiške?ja nepateike? jokiu? rašytiniu? i?rodymu? ir nepagrinde? nurodytu? faktiniu? aplinkybiu?, jog nuo 2017 m. kovo 3 d. nebevykde? ištekliu? gavybos, jog UAB „Simuva“ buvo i?sipareigojusi Patikrinimo akte nurodoma? ištekliu? skirtuma?, tai yra 7514 m³, deklaruoti ir atitinkamai sumoke?ti priklausanc?ius mokesc?ius.
Pažymi, kad UAB „Vakaru? verslo projektai“ leista naudotis Birbinc?iu? telkinio sme?lio ir žvyro išteklius pagal naudojimo sutarc?iu? sa?lygas pagal Lietuvos geologijos tarnybos 2015-06-22 išduota? leidima? Nr. KN-15- 42 p., kuris išduotas konkrec?iai pareiške?jai. Atkreipia dėmesį, jog, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, nei išduotas UAB „Vakaru? verslo projektai“ leidimas, nei Ištekliu? naudojimo sutartis nesuteike? teise?s naudoti Birbinc?iu? telkinio sme?lio ir žvyro išteklius UAB „Simuva“ ginc?o laikotarpiu, tai yra nuo 2017 m. sausio 11 d. iki 2017 m. kovo 13 d. Nurodo, kad Lietuvos geologijos tarnybos 2015 m. birželio 22 d. išduotas leidimas Nr. KN-15-42 p. UAB „Vakaru? verslo projektai“ panaikintas 2018 m. lapkričio 2 d.
Pažymi, kad UAB „Simuva“ žeme?s gelmiu? ištekliais i?gijo teise? naudotis tik gavusi Lietuvos geologijos tarnybos 2018-11-02 išduotą pakartotinį leidimą Nr. KN-18-49 p. bei 2017-04-12 sudarytu? žeme?s sklypu?, unikalu?s Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties ir 2017-04-11 paslaugu? pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu.
Atsakovė, nesutikdama su pareiškėja, teigia, jog 2017 m. I ketvirc?io išgautus valstybinius gamtos išteklius privale?jo tinkamai deklaruoti ir sumoke?ti mokesc?ius mokesc?iu? moke?toja – pareiške?ja. Pažymi, jog susiklosc?iusi situacija Bendrovėje (žeme?s sklypu? ir paslaugu? pirkimo – pardavimo procesas) negali bu?ti lengvinanti aplinkybe? ir pagrindas nemoke?ti mokesc?iu?. Atkreipia de?mesį i? tai, jog pareiške?ja tik gavus informacija? – pranešima?, jog bus vykdomas neplaninis patikrinimas, intensyviai prade?jo dome?tis leidimo Nr. KN-15-42 p. galiojimu bei susitarimu? su UAB „Simuva“ vykdymu.
Pažymi, jog Departamento pareigu?nai atlikdami pareiškėjos patikrinima?, vadovavosi MVGIĮ nuostatomis, kurios nenumato galimybės netaikyti nurodyto koeficiento 10 ar sumažinti apskaic?iuota? mokesti? už nedeklaruota? iškasenu? kieki?. Nurodo, jog mokesc?io tarifas nepriklauso nuo asmens, kuris deklaravo mažiau nei išgautas gamtos ištekliu? kiekis, kalte?s formos, MVGIĮ taip pat nei?tvirtinta lengvinanc?iu? ar sunkinanc?iu? aplinkybiu?, vadovaujantis kuriomis, mokesc?io tarifas gale?tu? bu?ti keic?iamas, tode?l pareiške?jos prašymas taikyti i?prastini? mokesc?io tarifa? atmestinas kaip nepagri?stas teise?s aktais.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2020 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. AS-46 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo pareiškėjai priskaičiuota 29181 Eur mokesčių suma padidintu tarifu už išgautus ir nedeklaruotus valstybinius išteklius, pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos rašytiniais duomenimis ir proceso šalių žodiniais paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja turėjo Lietuvos geologijos tarnybos 2015 m. birželio 22 d. išduotą leidimą Nr. 15-42p naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, kuriuo Bendrovei buvo leidžiama naudoti Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Birbinčių telkinio smėlio ir žvyro išteklius, Gelžinių II smėlio ir žvyro telkinio smėlio išteklių dalį pagal pridedamų naudojimo sutarčių sąlygas.
2015 m. birželio 22 d. Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Birbinčių telkinio žvyro ir smėlio išteklių naudojimo sutartis, sudaryta prie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. KN-15-42p, patvirtina, jog pareiškėjai kasybos sklypas skiriamas 2,9 ha plote, kuriame yra 1627 tūkstančių m³ žvyro ir smėlio išteklių, jos galiojimo terminas yra nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2033 m. lapkričio 21 d.
Lietuvos geologijos tarnybos 2015 m. birželio 22 d. išduotas leidimas Nr. KN-15-42 p. UAB „Vakaru? verslo projektai“ panaikintas 2018-11-02.
2017 m. kovo 23 d. tarp pareiškėjos ir UAB “Simuva” buvo sudarytas Ketinimų protokolas, kurio 2.1 punkte nurodyta, jog šalys patvirtina, jog nuo 2017 m. kovo 3 d. (imtinai) pirkėjui buvo sudaryta galimybė atlikti naudingųjų išteklių (žvyro) kasybos darbus kai kuriuose iš (A) papunktyje nurodytų žemės sklypų, t. y. Birbinčių ir Dovilų karjeruose, ir pirkėjas tokius darbus atlieka.
Pareiške?ja 2017 m. balandžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. LM-1095) pardave? pirke?jui UAB „Simuva“ žeme?s sklypus, esanc?ius Birbinc?iu? k., Klaipe?dos r., kuriu? unikalu?s Nr. 4400-2273- 9251, Nr. 4400-26277621, Nr. 4400-2659-3811 ir Nr. 5544-0005-0128.
Pagal 2020 m. sausio 6 d. pavedima? atlikti patikrinima? Nr. SPR2-2, pareiške?jos atžvilgiu buvo atliktas neplaninis mokesc?io už gamtos išteklius apskaic?iavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas už 2017-2018 metu? mokestinius laikotarpius pagal Lietuvos geologijos tarnybos 2015 m. birželio 22 d. išduota? leidima? Nr. KN-15-42p.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesc?iu? kontrole?s departamento Klaipe?dos apskaitos ir mokesc?iu? kontrole?s skyrius pareiške?jai pateike? 2020-02-04 patikrinimo akta? Nr. PA79-2 ir 2020-02-04 mokesc?io už valstybinius gamtos išteklius apskaic?iavimo teisinguma? patvirtinanc?iu? duomenu? ir informacijos surinkimo akta? Nr. KL-KL-2.
Patikrinimo akte nustatyta, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 11 d. iki 2017 m. kovo 13 d. deklaravo mažiau žvyro ištekliu? nei išgavo – 7514 m³, tuo pažeide? MVGIĮ 7 str. 2 d. ir 2006-12-27 LR aplinkos ministro ir Valstybine?s mokesc?iu? inspekcijos prie LR finansu? ministerijos viršininko i?sakymo Nr. D1-614/VA-99 30 p. Akte nurodoma, jog vadovaujantis MVGIĮ 6 str. 2 d. nuostatomis, už nedeklaruota? ar deklaruota? mažesni? negu išgautas gamtos ištekliu? kieki? ir (ar) be leidimo išgauta? gamtos ištekliu? kieki? taikomas didesnis mokesc?iu? tarifas – nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Atsižvelgiant i? nurodyta?, Patikrinimo akte pateikta tikrinimo išvada – už deklaruota? mažesni? negu išgautas gamtos ištekliu? (sme?lio) kieki? už 2017 m. laikotarpio I ketvirti? pareiške?jai paskaic?iuota 29181 Eur suma.
Patikrinimo metu pareiškėja 2020 m. sausio 16 d. Klaipėdos kontrolės skyriui pateikė paaiškinimus, o gavusi Patikrinimo aktą, vadovaudamasi MAĮ 131 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 2020 m. kovo 4 d. pateikė rašytines pastabas dėl Patikrinimo akte nurodytų aplinkybių.
Minėtuose dokumentuose pareiškėja paaiškino, kad nuo 2017 m. kovo 3 d. pareiškėja fiziškai Karjerų nebevaldė ir jokios išteklių gavybos ir realizacijos veiklos nebevykdė, nes vykdant susitarimą su minėtų žemės sklypų ir Karjerų pirkėju UAB „Simuva“ jau nuo 2017 m. kovo mėnesio žemės sklypai ir Karjerai (jų fizinė kontrolė) buvo perleisti pirkėjui UAB „Simuva“; 2017 m. kovo 13 d. atlikti markšreideriniai matavimai, kuriuos atliko MB „Specialus planas“, buvo atlikti rengiant minėtą notarinę sutartį dėl sklypų pardavimo UAB „Simuva“, kaip vidinis auditas pareiškėjai ir UAB „Simuva“, kaip pirkimo-pardavimo sandorio šalims, siekiant patikslinti šiuo sandoriu kartu su parduodamais žemės sklypais perleidžiamus išteklių kiekius; pagal pareiškėjos susitarimą su UAB „Simuva“, būtent UAB „Simuva“, perėmusi minimų žemės sklypų su visais juose esančiais ištekliais eksploatavimą, buvo įsipareigojusi Patikrinimo akte nurodomą išteklių skirtumą (t. y. 7514 m³) deklaruoti ir atitinkamai sumokėti priklausančius mokesčius. Tik po atlikto patikrinimo ir Patikrinimo akto gavimo pareiškėjai tapo žinoma, kad UAB „Simuva“ savo įsipareigojimo pagal šalių susitarimą neįvykdė.
Taigi, nagrinėjamojoje byloje pareiškėja neneigia fakto, jog yra išgauta daugiau gamtos išteklių (smėlio) nei deklaruota, o tarp šalių ginčas kilo tik dėl tinkamo mokesčių mokėtojo, kadangi pareiškėja laikosi pozicijos, jog mokesc?ių moke?toja šiuo atveju ture?tu? bu?ti UAB „Simuva“, bei Departamento 2020 m. kovo 26 d. sprendimo, kuriuo priskaičiuota pareiškėjai 29181 Eur mokesčių suma padidintu tarifu už išgautus valstybinius išteklius, pagrįstumo ir teisėtumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės gelmių įstatymas, MVGIĮ, MAĮ, Aprašas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintos Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklės (toliau –Taisyklės ) (galiojusios Sprendimo priėmimo metu).
Vadovaujantis MVGIĮ 4 straipsnio 1 dalimi, naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, taip pat ir kitas smėlis, žvyras yra valstybinių gamtos išteklių mokesčio objektas. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (MVGIĮ 5 straipsnis). Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, o jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis).
Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad leidimas naudoti žeme?s gelmiu? išteklius bei ertmes suteikia teise? leidime nustatyta? laikotarpi? ištekliu? ar ertmiu? naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sa?lygomis naudoti nurodytu? ru?šiu? žeme?s gelmiu? išteklius ar ertmes. Pagal Žeme?s gelmiu? i?statymo 14 straipsnio 1 dali?, naudoti žeme?s gelmiu? išteklius ir ertmes, galima tik pagal žeme?s gelmiu? naudojimo plana? (toliau – naudojimo planas). Žeme?s gelmiu? ištekliai ir ertme?s pagal naudojimo plana? pradedami naudoti tik i?gijus teise? naudoti ar valdyti žeme?s sklypa?, reikalinga? žeme?s gelmiu? ištekliams ar ertme?ms naudoti.
MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius, jei kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad MAĮ nustatyta tvarka mokesčių administratoriui atliekant pakartotinį mokesčių mokėtojo patikrinimą, šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, tačiau mokesčių administratorius tokio patikrinimo metu negali apskaičiuoti mokesčio už ilgesnį laikotarpį negu pirminio patikrinimo metu.
Iš paminėto teisinio reglamentavo darytina išvada, kad įstatymai nustato aiškias sąlygas, kada juridiniai ir fiziniai asmenys gali išgauti i?statymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius ir kokius kriterijus turi atitikti mokesc?ių už valstybinius gamtos išteklius moke?tojai.
Nors į bylą pateiktame tarp pareiškėjo ir UAB “Simuva” 2017-03-23 Ketinimų protokolo 2.1 p. nurodyta, kad šalys patvirtina, jog nuo 2017 m. kovo 3 d. (imtinai) pirkėjui (UAB “Simuva”) buvo sudaryta galimybė atlikti naudingųjų išteklių (žvyro) kasybos darbus kai kuriuose iš Ketinimo protokolo A papunktyje nurodytų žemės sklypų, t. y. Birbinčių ir Dovilų karjeruose ir pirkėjas tokius darbus atlieka, tačiau teismo vertinimu, tik minėtas Ketinimų protokolo punktas, kuris iš esmės tik apibrėžia šalies ketinimus, tačiau niekaip jos teisiškai neįpareigoja, ir kuriuo trečiajam suinteresuotajam asmeniui tik buvo sudaryta galimybė atlikti naudingųjų išteklių (žvyro) kasybos darbus Karjeruose, neįrodo, kad kasybos darbai minėto juridinio asmens iš tiesų buvo atliekami, o jei jie ir buvo atliekami – konstatuotina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo tokius veiksmus atliko pažeisdamas Žemės gelmių įstatymo, reglamentuojančio žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sąlygas, nuostatas, nes jis nebuvo tinkamas jų naudojimo subjektas.
Kaip minėta aukščiau, pagal Žeme?s gelmiu? i?statymo 14 straipsnio 1 dali?, naudoti žeme?s gelmiu? išteklius ir ertmes, galima tik pagal žeme?s gelmiu? naudojimo plana?, o žemės gelmiu? ištekliai ir ertme?s pagal naudojimo plana? pradedami naudoti tik i?gijus teise? naudoti ar valdyti žeme?s sklypa?, reikalinga? žeme?s gelmiu? ištekliams ar ertme?ms naudoti. Taigi, nors Ketinimų protokole šalys sutarė, kad UAB “Simuva” jau nuo 2017 m. kovo 3 d. (imtinai) bus sudaryta galimybė atlikti naudingųjų išteklių (žvyro) kasybos darbus kai kuriuose iš Ketinimo protokolo A papunktyje nurodytų žemės sklypų, t. y. Birbinčių ir Dovilų karjeruose, tačiau, kaip minėta, tik Ketinimų protokolas šalims teisių ir pareigų nesukuria, o pagal VĮ “Registrų centas” duomenis, UAB „Simuva“ nuosavybės teisę į žemės sklypus kad. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2017-04-12 pirkimo – pardavimo sutartį įgijo tik nuo 2017 m. gegužės 18 d. Taigi, trečiasis suinteresuotas asmuo tik nuo 2017 m. gegužės 18 d. i?gijo teise? naudoti ir valdyti žeme?s sklypa?, reikalinga? žeme?s gelmiu? ištekliams ar ertme?ms naudoti. Be to, Žeme?s gelmiu? i?statymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žeme?s gelmiu? išteklius ir ertmes, išskyrus žeme?s gelmiu? šilumine? energija?, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šiu? asmenu? grupe?s, veikianc?ios pagal jungtine?s veiklos sutartis, gave? Lietuvos geologijos tarnybos išduota? leidima? ir sudare? su ja ištekliu? ar ertmiu? naudojimo sutarti?. Tuo tarpu UAB „Simuva“ Lietuvos geologijos tarnybos išduotą pakartotinį leidimą Nr. KN-18-49 p. gavo ir naudoti žeme?s gelmiu? išteklius i?gijo teise? tik 2018 m. lapkričio 2 d.
Taigi, konstatuotina, jog nagrinėjamu ginčo laikotarpiu trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Simuva“ neatitiko nei Žemės gelmių įstatyme apibrėžtų sąlygų, suteikiančių teisę juridiniams asmenims išgauti i?statymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, nei MVGIĮ apibrėžtų mokesc?ių už valstybinius gamtos išteklius moke?tojų kriterijų. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog nei Lietuvos geologijos tarnybos 2015 m. birželio 22 d. išduotas leidimas Nr. KN-15-42 p. UAB “Vakarų verslo projektai”, nei tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuotojo asmens pasirašytas Ketinimų protokolas, nei Išteklių naudojimo sutartis, kurio 3 p. aptariamas dar 2014-12-31 telkinio smėlio ir žvyro išteklių naudojimo likutis, nesuteikė teisės UAB “Simuva” naudotis Karjerais ir gauti smėlio ir žvyro išteklius ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2017-01-11 iki 2017-03-13.
Teismo vertinimu, tarp pareiškėjos ir UAB „Simuva“ 2017 m. balandžio 12 d. sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje, kuria buvo parduoti žeme?s sklypai, kuriu? unikalu?s Nr. 4400-2273- 9251, Nr. 4400-26277621, Nr. 4400-2659-3811 ir Nr. 5544-0005-0128, esantys Birbinc?iu? k., Klaipe?dos r., nustatyti sutartiniai įsipareigojimai - jog šia sutartimi pardavėjas (pareiškėja) įsipareigoja sumokėti visus privalomus mokesčius valstybei už naudingųjų išteklių eksploatavimą telkiniuose pagal makšreiderinius matavimus, atliktus 2017 m. kovo 13 d. MB Specialus planas geodezininko matininko G. V. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 2 d. (įskaitytinai); jog šalys aiškiai susitaria, kad pardavėjui nesumokėjus minimų mokesčių valstybei, bus laikoma, kad pardavėjas pažeidė esminę šios sutarties sąlygą, dėl kurios pažeidimo pirkėjas turi teisę nutraukti šią sutartį – neįrodo, kad nuo 2017 m. kovo 2 d. pareiškėja neeksploatavo Karjerų ir nepanaikinta pareiškėjos kaip mokesčių mokėtojos pareigos tinkamai deklaruoti išgautus naudinguosius gamtos išteklius ir sumokėti už juos mokesčius.
Taigi, nustatytų faktinių aplinkybių ir aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste, teismas daro išvadą, kad 2017 m. I ketvirc?io išgautus valstybinius gamtos išteklius privale?jo tinkamai deklaruoti ir valstybei mokesc?ius sumokėti mokesc?io moke?toja – pareiške?ja, nes būtent ji ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2017-01-11 iki 2017-03-13 nuosavybės teise valdė žeme?s sklypa?, reikalinga? žeme?s gelmiu? ištekliams ar ertme?ms naudoti, be to, būtent ji turėjo Lietuvos geologijos tarnybos 2015 m. birželio 22 d. išduotą leidimą Nr. 15-42p naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, kuriuo Bendrovei buvo leidžiama naudoti Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Birbinčių telkinio smėlio ir žvyro išteklius Gelžinių II smėlio ir žvyro telkinio smėlio išteklių dalį pagal pridedamų naudojimo sutarčių sąlygas. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog Lietuvos geologijos tarnybos 2015 m. birželio 22 d. išduotas leidimas Nr. KN-15-42 p. UAB „Vakaru? verslo projektai“ buvo panaikintas 2018 m. lapkričio 2 d.
Dėl Departamento 2020 m. kovo 26 d. sprendimo, kuriuo priskaičiuota pareiškėjai 29181 Eur mokesčių suma padidintu tarifu už išgautus valstybinius išteklius, pagrįstumo ir teisėtumo, pažymėtina, kad Taisyklių 6 punkte nustatyta, jog mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis. Mokesčio mokėtojai pildo deklaracijos KIT708 formą ir jos papildomo lapo KIT708P formą (jei reikia) pagal Taisykles, užpildyta deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per Įstatyme nustatytus terminus, t. y. per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos (Taisyklių 7 punktas).
MVGIĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį.
Taigi, kiekvieną metų ketvirtį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai turi pareigą teikti deklaracijas, apskaičiuodami ir sumokėdami visą per tą ketvirtį išgautą gamtos išteklių kiekį.
MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojama s mokestis už valstybinius gamtos išteklius (MVGIĮ 8 straipsnio 2 dalis). Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (MVGIĮ 8 straipsnio 3 dalis).
Taigi, vadovaujantis MVGIĮ 6 ir 7 straipsniais, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti yra nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui.
Nustatytų faktinių aplinkybių ir aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste, teismas daro išvadą, kad pareiškėja naudoja mokesčiu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, todėl yra šio mokesčio mokėtoja, todėl ji turėjo pareigą nustatyta tvarka jį mokėti. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiške?ja neneigia fakto, jog buvo išgauta daugiau gamtos ištekliu? (smėlio) nei deklaruota. Pareiškėja šiuo atveju ginčija aplinkybę, jog jai taikomas 10 kartų didesnis mokesčio tarifas. Pažymi, kad ji visada laiku ir tinkamai vykde? mokesc?iu? moke?tojo pareigas, kaip jos apibre?žtos MAI? 40 str. nuostatose, be to pareiške?ja jokiais savo veiksmais nesieke? ir nesiekia vengti mokesc?iu? moke?jimo, ka? patvirtina ir tai, kad pati pareiške?ja tikrintojams pateike? visa? reikiama? informacija? ir dokumentus, i?skaitant ir pareiške?jos bei UAB „Simuva“ tarpusavio susitarimo pagrindais atliktus 2017-03-13 markšreiderinius matavimus, kuriu? pagrindu ir buvo paskaic?iuotas Akte nurodomas mokestis, o patikrinimo akte pateikiama ir sprendimu patvirtinta situacija su pareiške?jos mažesniu deklaruotu ištekliu? kiekiu susikloste? išimtinai tik de?l to, kad bu?tent tuo pac?iu laikotarpiu pareiškėja vykdė derybas dėl žeme?s sklypu? notarinio pirkimo-pardavimo sandorio sa?lygų.
Teismas pažymi, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pareiške?ja anksčiau laiku teike? mokesc?io deklaracijas už valstybinius gamtos išteklius, mokėjo mokesčius, be to pareiške?ja tikrintojams pateike? visa? reikiama? informacija? ir dokumentus. Taip pat nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuotojo asmens buvo vykdomos derybos ir derinamos pareiške?jos valdytu? žeme?s sklypu? notarinio pirkimo-pardavimo sandorio sa?lygos.
Iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad nedeklaravus ar deklaravus mažesni? išgautu? gamtos ištekliu? kieki?, mokėtojui taikomas 10 kartų didesnis mokesčio tarifas. Pareiškėja deklaravo mažiau sme?lio nei jo išgavo, t. y. liko nedeklaravusi 7514 m³ sme?lio, taip pažeisdama MVGIĮ nuostatas, šiuo pagrindu Departamentas pareiškėjai pritaikė 10 kartų didesnį tarifą. Teismas akcentuoja, kad Departamentui tvirtinant patikrinimo rezultatus, MVGIĮ jam nesuteikia teisės taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje.
Tačiau teismas pažymi, kad sprendžiant dėl pareiškėjai taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti į padaryto pažeidimo pobūdį ir jį lėmusias aplinkybes. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (LVAT 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015, 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-278-624/2019).
Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime konstatavo, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Taigi teismui yra suteikta teisė sumažinti nagrinėjamoje byloje paskirtą sankciją vadovaujantis, teisingumo, proporcingumo principais.
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėja pažeidimą - deklaravo mažiau sme?lio nei jo išgavo - būtų padariusi tyčia ar turėdama tikslą nuslėpti išgautą smėlio kiekį. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tai pirmasis pareiškėjos tokio pobūdžio pažeidimas, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ir kad jai anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Be to, pareiškėja neneigia padaryto pažeidimo, ji bendradarbiavo su tikrintojais teikdama jiems reikiamą informaciją, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nurodytu laikotarpiu buvo vykdomos derybos ir derinamos pareiške?jos valdytu? žeme?s sklypu? notarinio pirkimo-pardavimo sandorio sa?lygos. Nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio 10 kartų padidintu tarifu, kuris savo esme prilygsta sankcijai, sumažinimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju MVGIĮ numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiškėjos padarytam pažeidimui, todėl, vadovaudamasis LVAT praktika, suformuota analogiško pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuoto mokesčio sumos sumažinimo (LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018, 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 50 ar 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018).
Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su padaryto pažeidimo pobūdžiu, pasekmėmis, aptartą teisinį reglamentavimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai pritaikyta sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą yra pernelyg griežta, o padarytam pažeidimui atlyginti ir MVGIĮ numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį už nedeklaruotą 7514 m³ sme?lio kiekį už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 11 d. iki 2017 m. kovo 13 d. padidinti 1,5 karto. Todėl pareiškėjos ginčijamu Departamento 2020 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. AS-46 apskaičiuotas 29181 Eur mokestis už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį mažinamas iki 4377,15 Eur.
Taigi, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pareiške?jos atstovo prašymas priteisti iš atsakovo patirtas byline?jimosi išlaidas atmestinas. Teismu? praktikoje pripaži?stama, kad tais atvejais, kai teismas, vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, sumažina aplinkosauginiu? mokesc?iu? deklaravimo ir apskaic?iavimo kontrole? vykdanc?ios institucijos paskaic?iuota? mokesti? padidintu tarifu, mokesti? paskaic?iavusios institucijos veiksmai nelaikomi neteise?tais ir skunda? teismui padavusiam mokesc?iu? moke?tojui byline?jimosi išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-07-24 nutartis administracine?je byloje Nr. eA-1333-520/2019).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų verslo projektai“ skundą tenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. AS-46 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ patvirtintą mokesčio už deklaruotą mažesnį negu išgautą gamtos išteklių (smėlio) kiekį pakeisti, sumažinant jį nuo 29181 (dvidešimt devynių tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt vieno euro) Eur iki 4377,15 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt septynių eurų 15 euro centų).
Kitą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų verslo projektai“ skundo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.