Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų verslo projektai“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Simuva“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad patikrinimo akte konstatuojama: „Nustatyta, kad Įmonė (laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 11 d. iki 2017 m. kovo 13 d.) deklaravo mažiau žvyro išteklių nei išgavo – 7514 m³, tuo pažeidė Mokesčio įstatymo 7 straipsnio 2 dalį ir 2006 m. gruodžio 27 d. LR aplinkos ministro ir valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko įsakymo Nr. D1-614/VA-99 30 punktą“. Toliau Akte nurodoma, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MVGIĮ) 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčių tarifas – nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Atsižvelgiant į nurodytą, Patikrinimo akte pateikta tikrinimo išvada – už deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių (smėlio) kiekį už 2017 m. laikotarpio I ketvirtį pareiškėjai paskaičiuota 29181 Eur suma.

Atkreipia dėmesį, kad žeme?s sklypai ir Karjerai UAB „Simuva“ fiziškai buvo perleisti tik po dvieju? 2017 metu? I ketvirc?io me?nesiu?. Vadovaujasi MVGIĮ 7 straipsnio 1 dalimi bei Ištekliu? naudojimo sutarties 11 punktu ir teigia, jog „Gavybos apskaitos ataskaitinis laikotarpis yra metu? ketvirtis. O atsakovo ir Klaipe?dos kontrole?s skyriaus nurodomas ištekliu? skirtumas (t.y. 7514 m³), kuris nustatytas tik pagal pirkimo-pardavimo sandoriui šaliu? sudarytame 2017-03-13 markšreideriniame plane nurodytus ištekliu? kiekius, buvo 2017-03-03 fiziškai perimtas ir išeksploatuotas bu?tent UAB „Simuva“.

Cituoja teisinį reglamentavimą, įtvirtintą MAI? 69 str. 2 d., VAĮ 36⁸ str. 1 d., remiasi LVAT praktika ir teigia, kad ši situacija de?l deklaruotinu? gamtos ištekliu? skirtumo susidare? žeme?s sklypu? ir Karjeru? pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo nepasibaigus ketvirc?iui, taip pat atkreipia dėmesį i? tai, kad pareiške?ja nesle?pe? ir net neplanavo sle?pti nuo patikrinima? atlikusiu? specialistu? jokios informacijos ar dokumentu?, faktinio pažeidimo egzistavimo neneigia, tačiau mano, kad padarytas pažeidimas savo pobu?džiu nebuvo tiek pavojingas, kad pareiškėjos atžvilgiu reike?tu? taikyti maksimalia? MVGIĮ numatyta? sankcija? (priskaic?iuota? mokesti? dauginant iš 10).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2020 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. AS-46 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo pareiškėjai priskaičiuota 29181 Eur mokesčių suma padidintu tarifu už išgautus ir nedeklaruotus valstybinius išteklius, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos rašytiniais duomenimis ir proceso šalių žodiniais paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja turėjo Lietuvos geologijos tarnybos 2015 m. birželio 22 d. išduotą leidimą Nr. 15-42p naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, kuriuo Bendrovei buvo leidžiama naudoti Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Birbinčių telkinio smėlio ir žvyro išteklius, Gelžinių II smėlio ir žvyro telkinio smėlio išteklių dalį pagal pridedamų naudojimo sutarčių sąlygas.

2015 m. birželio 22 d. Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Birbinčių telkinio žvyro ir smėlio išteklių naudojimo sutartis, sudaryta prie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. KN-15-42p, patvirtina, jog pareiškėjai kasybos sklypas skiriamas 2,9 ha plote, kuriame yra 1627 tūkstančių m³ žvyro ir smėlio išteklių, jos galiojimo terminas yra nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2033 m. lapkričio 21 d.

Lietuvos geologijos tarnybos 2015 m. birželio 22 d. išduotas leidimas Nr. KN-15-42 p. UAB „Vakaru? verslo projektai“ panaikintas 2018-11-02.

2017 m. kovo 23 d. tarp pareiškėjos ir UAB “Simuva” buvo sudarytas Ketinimų protokolas, kurio 2.1 punkte nurodyta, jog šalys patvirtina, jog nuo 2017 m. kovo 3 d. (imtinai) pirkėjui buvo sudaryta galimybė atlikti naudingųjų išteklių (žvyro) kasybos darbus kai kuriuose iš (A) papunktyje nurodytų žemės sklypų, t. y. Birbinčių ir Dovilų karjeruose, ir pirkėjas tokius darbus atlieka.

Pareiške?ja 2017 m. balandžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. LM-1095) pardave? pirke?jui UAB „Simuva“ žeme?s sklypus, esanc?ius Birbinc?iu? k., Klaipe?dos r., kuriu? unikalu?s Nr. 4400-2273- 9251, Nr. 4400-26277621, Nr. 4400-2659-3811 ir Nr. 5544-0005-0128.

Pagal 2020 m. sausio 6 d. pavedima? atlikti patikrinima? Nr. SPR2-2, pareiške?jos atžvilgiu buvo atliktas neplaninis mokesc?io už gamtos išteklius apskaic?iavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas už 2017-2018 metu? mokestinius laikotarpius pagal Lietuvos geologijos tarnybos 2015 m. birželio 22 d. išduota? leidima? Nr. KN-15-42p.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesc?iu? kontrole?s departamento Klaipe?dos apskaitos ir mokesc?iu? kontrole?s skyrius pareiške?jai pateike? 2020-02-04 patikrinimo akta? Nr. PA79-2 ir 2020-02-04 mokesc?io už valstybinius gamtos išteklius apskaic?iavimo teisinguma? patvirtinanc?iu? duomenu? ir informacijos surinkimo akta? Nr. KL-KL-2.

Patikrinimo akte nustatyta, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 11 d. iki 2017 m. kovo 13 d. deklaravo mažiau žvyro ištekliu? nei išgavo – 7514 m³, tuo pažeide? MVGIĮ 7 str. 2 d. ir 2006-12-27 LR aplinkos ministro ir Valstybine?s mokesc?iu? inspekcijos prie LR finansu? ministerijos viršininko i?sakymo Nr. D1-614/VA-99 30 p. Akte nurodoma, jog vadovaujantis MVGIĮ 6 str. 2 d. nuostatomis, už nedeklaruota? ar deklaruota? mažesni? negu išgautas gamtos ištekliu? kieki? ir (ar) be leidimo išgauta? gamtos ištekliu? kieki? taikomas didesnis mokesc?iu? tarifas – nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Atsižvelgiant i? nurodyta?, Patikrinimo akte pateikta tikrinimo išvada – už deklaruota? mažesni? negu išgautas gamtos ištekliu? (sme?lio) kieki? už 2017 m. laikotarpio I ketvirti? pareiške?jai paskaic?iuota 29181 Eur suma.

Patikrinimo metu pareiškėja 2020 m. sausio 16 d. Klaipėdos kontrolės skyriui pateikė paaiškinimus, o gavusi Patikrinimo aktą, vadovaudamasi MAĮ 131 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 2020 m. kovo 4 d. pateikė rašytines pastabas dėl Patikrinimo akte nurodytų aplinkybių.

Minėtuose dokumentuose pareiškėja paaiškino, kad nuo 2017 m. kovo 3 d. pareiškėja fiziškai Karjerų nebevaldė ir jokios išteklių gavybos ir realizacijos veiklos nebevykdė, nes vykdant susitarimą su minėtų žemės sklypų ir Karjerų pirkėju UAB „Simuva“ jau nuo 2017 m. kovo mėnesio žemės sklypai ir Karjerai (jų fizinė kontrolė) buvo perleisti pirkėjui UAB „Simuva“; 2017 m. kovo 13 d. atlikti markšreideriniai matavimai, kuriuos atliko MB „Specialus planas“, buvo atlikti rengiant minėtą notarinę sutartį dėl sklypų pardavimo UAB „Simuva“, kaip vidinis auditas pareiškėjai ir UAB „Simuva“, kaip pirkimo-pardavimo sandorio šalims, siekiant patikslinti šiuo sandoriu kartu su parduodamais žemės sklypais perleidžiamus išteklių kiekius; pagal pareiškėjos susitarimą su UAB „Simuva“, būtent UAB „Simuva“, perėmusi minimų žemės sklypų su visais juose esančiais ištekliais eksploatavimą, buvo įsipareigojusi Patikrinimo akte nurodomą išteklių skirtumą (t. y. 7514 m³) deklaruoti ir atitinkamai sumokėti priklausančius mokesčius. Tik po atlikto patikrinimo ir Patikrinimo akto gavimo pareiškėjai tapo žinoma, kad UAB „Simuva“ savo įsipareigojimo pagal šalių susitarimą neįvykdė.

Taigi, nagrinėjamojoje byloje pareiškėja neneigia fakto, jog yra išgauta daugiau gamtos išteklių (smėlio) nei deklaruota, o tarp šalių ginčas kilo tik dėl tinkamo mokesčių mokėtojo, kadangi pareiškėja laikosi pozicijos, jog mokesc?ių moke?toja šiuo atveju ture?tu? bu?ti UAB „Simuva“, bei Departamento 2020 m. kovo 26 d. sprendimo, kuriuo priskaičiuota pareiškėjai 29181 Eur mokesčių suma padidintu tarifu už išgautus valstybinius išteklius, pagrįstumo ir teisėtumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės gelmių įstatymas, MVGIĮ, MAĮ, Aprašas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintos Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklės (toliau –Taisyklės ) (galiojusios Sprendimo priėmimo metu).

Vadovaujantis MVGIĮ 4 straipsnio 1 dalimi, naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, taip pat ir kitas smėlis, žvyras yra valstybinių gamtos išteklių mokesčio objektas. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (MVGIĮ 5 straipsnis). Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, o jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis).

Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad leidimas naudoti žeme?s gelmiu? išteklius bei ertmes suteikia teise? leidime nustatyta? laikotarpi? ištekliu? ar ertmiu? naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sa?lygomis naudoti nurodytu? ru?šiu? žeme?s gelmiu? išteklius ar ertmes. Pagal Žeme?s gelmiu? i?statymo 14 straipsnio 1 dali?, naudoti žeme?s gelmiu? išteklius ir ertmes, galima tik pagal žeme?s gelmiu? naudojimo plana? (toliau – naudojimo planas). Žeme?s gelmiu? ištekliai ir ertme?s pagal naudojimo plana? pradedami naudoti tik i?gijus teise? naudoti ar valdyti žeme?s sklypa?, reikalinga? žeme?s gelmiu? ištekliams ar ertme?ms naudoti.

MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius, jei kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad MAĮ nustatyta tvarka mokesčių administratoriui atliekant pakartotinį mokesčių mokėtojo patikrinimą, šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, tačiau mokesčių administratorius tokio patikrinimo metu negali apskaičiuoti mokesčio už ilgesnį laikotarpį negu pirminio patikrinimo metu.

Iš paminėto teisinio reglamentavo darytina išvada, kad įstatymai nustato aiškias sąlygas, kada juridiniai ir fiziniai asmenys gali išgauti i?statymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius ir kokius kriterijus turi atitikti mokesc?ių už valstybinius gamtos išteklius moke?tojai.

Nors į bylą pateiktame tarp pareiškėjo ir UAB “Simuva” 2017-03-23 Ketinimų protokolo 2.1 p. nurodyta, kad šalys patvirtina, jog nuo 2017 m. kovo 3 d. (imtinai) pirkėjui (UAB “Simuva”) buvo sudaryta galimybė atlikti naudingųjų išteklių (žvyro) kasybos darbus kai kuriuose iš Ketinimo protokolo A papunktyje nurodytų žemės sklypų, t. y. Birbinčių ir Dovilų karjeruose ir pirkėjas tokius darbus atlieka, tačiau teismo vertinimu, tik minėtas Ketinimų protokolo punktas, kuris iš esmės tik apibrėžia šalies ketinimus, tačiau niekaip jos teisiškai neįpareigoja, ir kuriuo trečiajam suinteresuotajam asmeniui tik buvo sudaryta galimybė atlikti naudingųjų išteklių (žvyro) kasybos darbus Karjeruose, neįrodo, kad kasybos darbai minėto juridinio asmens iš tiesų buvo atliekami, o jei jie ir buvo atliekami – konstatuotina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo tokius veiksmus atliko pažeisdamas Žemės gelmių įstatymo, reglamentuojančio žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sąlygas, nuostatas, nes jis nebuvo tinkamas jų naudojimo subjektas.

Kaip minėta aukščiau, pagal Žeme?s gelmiu? i?statymo 14 straipsnio 1 dali?, naudoti žeme?s gelmiu? išteklius ir ertmes, galima tik pagal žeme?s gelmiu? naudojimo plana?, o žemės gelmiu? ištekliai ir ertme?s pagal naudojimo plana? pradedami naudoti tik i?gijus teise? naudoti ar valdyti žeme?s sklypa?, reikalinga? žeme?s gelmiu? ištekliams ar ertme?ms naudoti. Taigi, nors Ketinimų protokole šalys sutarė, kad UAB “Simuva” jau nuo 2017 m. kovo 3 d. (imtinai) bus sudaryta galimybė atlikti naudingųjų išteklių (žvyro) kasybos darbus kai kuriuose iš Ketinimo protokolo A papunktyje nurodytų žemės sklypų, t. y. Birbinčių ir Dovilų karjeruose, tačiau, kaip minėta, tik Ketinimų protokolas šalims teisių ir pareigų nesukuria, o pagal VĮ “Registrų centas” duomenis, UAB „Simuva“ nuosavybės teisę į žemės sklypus kad. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2017-04-12 pirkimo – pardavimo sutartį įgijo tik nuo 2017 m. gegužės 18 d. Taigi, trečiasis suinteresuotas asmuo tik nuo 2017 m. gegužės 18 d. i?gijo teise? naudoti ir valdyti žeme?s sklypa?, reikalinga? žeme?s gelmiu? ištekliams ar ertme?ms naudoti. Be to, Žeme?s gelmiu? i?statymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žeme?s gelmiu? išteklius ir ertmes, išskyrus žeme?s gelmiu? šilumine? energija?, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šiu? asmenu? grupe?s, veikianc?ios pagal jungtine?s veiklos sutartis, gave? Lietuvos geologijos tarnybos išduota? leidima? ir sudare? su ja ištekliu? ar ertmiu? naudojimo sutarti?. Tuo tarpu UAB „Simuva“ Lietuvos geologijos tarnybos išduotą pakartotinį leidimą Nr. KN-18-49 p. gavo ir naudoti žeme?s gelmiu? išteklius i?gijo teise? tik 2018 m. lapkričio 2 d.

Taigi, konstatuotina, jog nagrinėjamu ginčo laikotarpiu trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Simuva“ neatitiko nei Žemės gelmių įstatyme apibrėžtų sąlygų, suteikiančių teisę juridiniams asmenims išgauti i?statymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, nei MVGIĮ apibrėžtų mokesc?ių už valstybinius gamtos išteklius moke?tojų kriterijų. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog nei Lietuvos geologijos tarnybos 2015 m. birželio 22 d. išduotas leidimas Nr. KN-15-42 p. UAB “Vakarų verslo projektai”, nei tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuotojo asmens pasirašytas Ketinimų protokolas, nei Išteklių naudojimo sutartis, kurio 3 p. aptariamas dar 2014-12-31 telkinio smėlio ir žvyro išteklių naudojimo likutis, nesuteikė teisės UAB “Simuva” naudotis Karjerais ir gauti smėlio ir žvyro išteklius ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2017-01-11 iki 2017-03-13.

Teismo vertinimu, tarp pareiškėjos ir UAB „Simuva“ 2017 m. balandžio 12 d. sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje, kuria buvo parduoti žeme?s sklypai, kuriu? unikalu?s Nr. 4400-2273- 9251, Nr. 4400-26277621, Nr. 4400-2659-3811 ir Nr. 5544-0005-0128, esantys Birbinc?iu? k., Klaipe?dos r., nustatyti sutartiniai įsipareigojimai - jog šia sutartimi pardavėjas (pareiškėja) įsipareigoja sumokėti visus privalomus mokesčius valstybei už naudingųjų išteklių eksploatavimą telkiniuose pagal makšreiderinius matavimus, atliktus 2017 m. kovo 13 d. MB Specialus planas geodezininko matininko G. V. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 2 d. (įskaitytinai); jog šalys aiškiai susitaria, kad pardavėjui nesumokėjus minimų mokesčių valstybei, bus laikoma, kad pardavėjas pažeidė esminę šios sutarties sąlygą, dėl kurios pažeidimo pirkėjas turi teisę nutraukti šią sutartį – neįrodo, kad nuo 2017 m. kovo 2 d. pareiškėja neeksploatavo Karjerų ir nepanaikinta pareiškėjos kaip mokesčių mokėtojos pareigos tinkamai deklaruoti išgautus naudinguosius gamtos išteklius ir sumokėti už juos mokesčius.

Taigi, nustatytų faktinių aplinkybių ir aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste, teismas daro išvadą, kad 2017 m. I ketvirc?io išgautus valstybinius gamtos išteklius privale?jo tinkamai deklaruoti ir valstybei mokesc?ius sumokėti mokesc?io moke?toja – pareiške?ja, nes būtent ji ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2017-01-11 iki 2017-03-13 nuosavybės teise valdė žeme?s sklypa?, reikalinga? žeme?s gelmiu? ištekliams ar ertme?ms naudoti, be to, būtent ji turėjo Lietuvos geologijos tarnybos 2015 m. birželio 22 d. išduotą leidimą Nr. 15-42p naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, kuriuo Bendrovei buvo leidžiama naudoti Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Birbinčių telkinio smėlio ir žvyro išteklius Gelžinių II smėlio ir žvyro telkinio smėlio išteklių dalį pagal pridedamų naudojimo sutarčių sąlygas. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog Lietuvos geologijos tarnybos 2015 m. birželio 22 d. išduotas leidimas Nr. KN-15-42 p. UAB „Vakaru? verslo projektai“ buvo panaikintas 2018 m. lapkričio 2 d.

Dėl Departamento 2020 m. kovo 26 d. sprendimo, kuriuo priskaičiuota pareiškėjai 29181 Eur mokesčių suma padidintu tarifu už išgautus valstybinius išteklius, pagrįstumo ir teisėtumo, pažymėtina, kad Taisyklių 6 punkte nustatyta, jog mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis. Mokesčio mokėtojai pildo deklaracijos KIT708 formą ir jos papildomo lapo KIT708P formą (jei reikia) pagal Taisykles, užpildyta deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per Įstatyme nustatytus terminus, t. y. per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos (Taisyklių 7 punktas).

MVGIĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį.

Taigi, kiekvieną metų ketvirtį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai turi pareigą teikti deklaracijas, apskaičiuodami ir sumokėdami visą per tą ketvirtį išgautą gamtos išteklių kiekį.

MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojama s mokestis už valstybinius gamtos išteklius (MVGIĮ 8 straipsnio 2 dalis). Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (MVGIĮ 8 straipsnio 3 dalis).

Taigi, vadovaujantis MVGIĮ 6 ir 7 straipsniais, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti yra nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui.

Teismas pažymi, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pareiške?ja anksčiau laiku teike? mokesc?io deklaracijas už valstybinius gamtos išteklius, mokėjo mokesčius, be to pareiške?ja tikrintojams pateike? visa? reikiama? informacija? ir dokumentus. Taip pat nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuotojo asmens buvo vykdomos derybos ir derinamos pareiške?jos valdytu? žeme?s sklypu? notarinio pirkimo-pardavimo sandorio sa?lygos.

Iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad nedeklaravus ar deklaravus mažesni? išgautu? gamtos ištekliu? kieki?, mokėtojui taikomas 10 kartų didesnis mokesčio tarifas. Pareiškėja deklaravo mažiau sme?lio nei jo išgavo, t. y. liko nedeklaravusi 7514 m³ sme?lio, taip pažeisdama MVGIĮ nuostatas, šiuo pagrindu Departamentas pareiškėjai pritaikė 10 kartų didesnį tarifą. Teismas akcentuoja, kad Departamentui tvirtinant patikrinimo rezultatus, MVGIĮ jam nesuteikia teisės taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje.

Tačiau teismas pažymi, kad sprendžiant dėl pareiškėjai taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti į padaryto pažeidimo pobūdį ir jį lėmusias aplinkybes. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (LVAT 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015, 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-278-624/2019).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėja pažeidimą - deklaravo mažiau sme?lio nei jo išgavo - būtų padariusi tyčia ar turėdama tikslą nuslėpti išgautą smėlio kiekį. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tai pirmasis pareiškėjos tokio pobūdžio pažeidimas, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ir kad jai anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Be to, pareiškėja neneigia padaryto pažeidimo, ji bendradarbiavo su tikrintojais teikdama jiems reikiamą informaciją, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nurodytu laikotarpiu buvo vykdomos derybos ir derinamos pareiške?jos valdytu? žeme?s sklypu? notarinio pirkimo-pardavimo sandorio sa?lygos. Nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio 10 kartų padidintu tarifu, kuris savo esme prilygsta sankcijai, sumažinimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju MVGIĮ numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiškėjos padarytam pažeidimui, todėl, vadovaudamasis LVAT praktika, suformuota analogiško pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuoto mokesčio sumos sumažinimo (LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018, 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 50 ar 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018).

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su padaryto pažeidimo pobūdžiu, pasekmėmis, aptartą teisinį reglamentavimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai pritaikyta sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą yra pernelyg griežta, o padarytam pažeidimui atlyginti ir MVGIĮ numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį už nedeklaruotą 7514 m³ sme?lio kiekį už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 11 d. iki 2017 m. kovo 13 d. padidinti 1,5 karto. Todėl pareiškėjos ginčijamu Departamento 2020 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. AS-46 apskaičiuotas 29181 Eur mokestis už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį mažinamas iki 4377,15 Eur.

Taigi, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pareiške?jos atstovo prašymas priteisti iš atsakovo patirtas byline?jimosi išlaidas atmestinas. Teismu? praktikoje pripaži?stama, kad tais atvejais, kai teismas, vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, sumažina aplinkosauginiu? mokesc?iu? deklaravimo ir apskaic?iavimo kontrole? vykdanc?ios institucijos paskaic?iuota? mokesti? padidintu tarifu, mokesti? paskaic?iavusios institucijos veiksmai nelaikomi neteise?tais ir skunda? teismui padavusiam mokesc?iu? moke?tojui byline?jimosi išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-07-24 nutartis administracine?je byloje Nr. eA-1333-520/2019).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų verslo projektai“ skundą tenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. AS-46 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ patvirtintą mokesčio už deklaruotą mažesnį negu išgautą gamtos išteklių (smėlio) kiekį pakeisti, sumažinant jį nuo 29181 (dvidešimt devynių tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt vieno euro) Eur iki 4377,15 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt septynių eurų 15 euro centų).

Kitą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų verslo projektai“ skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.