- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-137-544/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- D. M., V. U.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-137-544/2021
teisėja Vijolė Vitienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00674-2020-1
2021 m. kovo 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2982-356/2020 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams D. M. ir V. U., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, I. Z. (K.), A. U. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė: laikinai apriboti atsakovams D. M. ir V. U. tėvų valdžią nepilnamečio vaiko A. U., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti išlaikymą A. U. iš kiekvieno atsakovo po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. sausio 20 d. iki dukros pilnametystės; A. U. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti kartu su laikinąja rūpintoja I. K. (pavardė bylos nagrinėjimo metu – Z.).
2. Nurodė, kad abu atsakovai nuo 2018 m. visiškai nesirūpina nepilnamete dukra, nes jai nesudaro saugių gyvenimo sąlygų, nesirūpina jos sveikata ir ugdymu, materialiai neišlaiko, su ja nebendrauja. Atsakovė neapgynė dukros nuo patėvio nusikalstamų veiksmų, netiki dukra, taip pat nebendradarbiauja su ieškovės atstovais, socialiniais darbuotojais, nepriima teikiamos pagalbos. Atsakovas, būdamas informuotas apie tai, kad dukra negali gyventi atsakovės šeimoje, nepasiėmė jos su savimi. Tokia atsakovų neteisėta veika yra pagrindas jiems tėvų valdžią laikinai apriboti, priteisti dukros išlaikymui iš abiejų atsakovų periodines 250 Eur dydžio kas mėnesį mokamas išmokas nuo laikinosios rūpybos nustatymo (2020 m. sausio 20 d.) iki dukros pilnametystės ir vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti kartu su laikinąja rūpintoja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Atskyrė A. U. nuo tėvų D. M. ir V. U. A. U. gyvenamąją vietą iki (duomenys neskelbtini) nustatė laikinosios rūpintojos I. Z. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovės D. M. nepilnametei dukrai A. U. 250 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis išmokomis už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pakeitė Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 2-694-356/2008 dalį dėl išlaikymo dydžio, padidindamas priteisto 101,37 Eur išlaikymo dydį iki 250 Eur, ir nustatė, kad atsakovas V. U. nepilnametei dukrai A. U. privalo mokėti 250 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis išmokomis už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 20 d. iki A. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atitinkamai šalims paskirstė bylinėjimosi išlaidas, o kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytas gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog A. U. gimė (duomenys neskelbtini), jos motina yra atsakovė D. M., o tėvas – atsakovas V. U. Dėl A. U. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kartu su atsakove buvo nuspręsta 2008 metais teismo sprendimu, kuriuo nutraukta atsakovų santuoka. Atsakovė vėliau sudarė santuoką su sutuoktiniu R. M., o atsakovas gyvena užsienio valstybėje, kur sukūrė naują šeimą.
5. Nustatė, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-7017-839/2018 buvo išduotas leidimas paimti A. U. iš jos tėvų. Išvada, kad A. U. auga nesaugioje aplinkoje ir kad jai kilęs antras grėsmės lygis, t. y. realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar net gyvybei, buvo padaryta remiantis Grėsmės vaikui lygio nustatymo 2018 m. spalio 26 d. anketos Nr. 8GL-887 duomenimis, nes į mokyklą A. U. atvyko su smurto žymėmis ant veido, skundėsi kojos ir nugaros skausmu, nurodė, kad ją sumušė patėvis, o mama apie tai žinojo ir liepė meluoti, kad ją sumušė draugės, kad patėvis, būdamas girtas, dažnai smurtauja prieš ją ir mamą. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. buvo nustatyta laikinoji rūpyba, ji apgyvendinta (duomenys neskelbtini) šeimynoje. Utenos apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, o 2018 m. lapkričio 14 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį. Ieškovės duomenimis, A. U. teigiant apie neteisėtus jos patėvio veiksmus, atsakovė viską neigė, netikėjo savo dukra, kaltino ją išsigalvojimais, nesutiko bendradarbiauti su socialiniais ir ieškovės darbuotojais. Atsakovas neišreiškė noro ir nepradėjo pats rūpintis dukra, nors ir žinojo, kad jai yra nustatyta laikinoji rūpyba. Kaip matyti iš A. U. rašytų prašymų, ji 2019 m. vasarį prašė leisti jai gyventi namuose kartu su motina ir patėviu, nes šeimoje smurto niekada nėra buvę, prašė, kad nebūtų atliekamos psichiatrinės ekspertizės, o visi ikiteisminiai tyrimai nutraukti. 2019 m. kovo 1 d. ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui ar giminaičiui buvo nutrauktas, 2019 m. kovo 7 d. A. U. grįžo gyventi pas motiną ir patėvį.
6. Teismas taip pat nustatė, kad į Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių 2019 m. lapkričio 22 d. kreipėsi A. U. ir I. K., kurios nurodė, jog iš patėvio R. M. A. U. patiria seksualinį, fizinį ir psichologinį smurtą, o jos mama apie tai žino, bet nieko nedaro, ja netiki ir palaiko patėvį. Po šio pareiškimo A. U. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini). Buvo kreiptasi į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi, priimta 2019 m. gruodžio 16 d. civilinėje byloje Nr. eS2-6962-228/2019, buvo išduotas leidimas paimti A. U. iš jos tėvų. Išvada, kad A. U. auga nesaugioje aplinkoje, padaryta iš 2019 m. lapkričio 22 d. Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos akto Nr. 2NA-306 ir 2019 m. lapkričio 25 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos Nr. 8GL-1724 - (8.8.9.) duomenų. Ieškovės duomenimis, A. tėvas gyvena užsienyje, vaiko neaugina ir juo nesirūpina, susitinka su dukra labai retai. Nagrinėjant pareiškimą buvo gauti duomenys apie tai, kad Utenos apskrities VPK KP NTS atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, kvalifikuotinos pagal BK 149 straipsnio 3 dalį. 2019 m. gruodžio 9 d. A. U. sutiko, kad būtų paimta iš šeimos ir nurodė, jog jau nuo 12 metų ji iš patėvio R. M. patiria seksualinį, fizinį ir psichologinį smurtą, o gyventi kartu su tėvu negali, nes jis gyvena užsienio valstybėje. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios rūpybos nustatymo“ A. U. buvo nustatyta laikinoji rūpyba, laikinai jos rūpintoja paskirta I. K., su kuria A. gyvena iki šiol.
7. Nurodė, kad nuo 2019 m. lapkričio 27 d. darbui su atsakovės šeima buvo inicijuotas mobiliosios komandos darbas. Specialistai tiek telefonu, tiek nuvykę į atsakovės gyvenamąją vietą siūlė intensyvią pagalbą, tačiau atsakovė teigė, kad ji nenori bendrauti ir bendradarbiauti, jos manymu, jai pagalba nereikalinga, dėl visko kaltino dukrą, vėliau nebeatsiliepdavo, todėl mobilios komandos darbas su šeima nevyko. Kadangi atsakovas nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), jam teikti paslaugų nebuvo galimybės, jis buvo informuotas ir žinojo, kad jo dukrai A. yra nustatyta laikinoji rūpyba, tačiau neišreiškė pageidavimo pats ja pasirūpinti. Darbui su atsakovės šeima nuo (duomenys neskelbtini) taip pat buvo pradėtas ir atvejo vadybos procesas. Utenos rajono socialinių paslaugų centras informavo, kad atvejo vadybininkas su atsakove susisiekė telefonu, informavo ir kvietė dalyvauti atvejo vadybos posėdyje, tačiau atsakovė taip pat teigė, kad Socialinių paslaugų centro specialistų pagalbos nepriims ir posėdyje nedalyvaus. Buvo organizuoti du posėdžiai, tačiau juose nedalyvavo nei atsakovė, nei jos vyras R. M. Atsakovų dukros nuomonė buvo išklausyta per Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovą. A. U. pageidavo gyventi kartu su rūpintoja, teigė, kad su motina beveik nebendrauja (motina jos nepalaiko, pokalbių metu daro spaudimą atsisakyti parodymų, ji dėl to jaučiasi kalta), su tėvu bendravo labai mažai, nes jis gyvena užsienio valstybėje, taip pat nebendrauja su broliu, o su močiutėmis bendrauja retai. Atsakovų dukros nuomonė betarpiškai civilinės bylos nagrinėjimo metu išklausyta nebuvo, atsižvelgiant į jos tuo metu buvusią sveikatos būklę, kurią patvirtino pateikti rašytiniai įrodymai ((duomenys neskelbtini)). Laikinoji rūpintoja I. Z. išsakė atsakovų dukros pageidavimą toliau gyventi kartu su ja.
8. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju dėl užsitęsusių ikiteisminių tyrimų yra susiklosčiusi tokia situacija, kad atsakovė, jos teigimu, baiminasi viena bendrauti su dukra, nes pastaroji ją nuolat apkaltina poveikio darymu, nors ji tokio poveikio nedaro, bendraudama kalba visai apie kitus dalykus ar užsiima kitokia veikla. Atsakovė nurodė, kad vengti tiesioginio bendravimo su dukra, kai nėra kitų asmenų, jai patarė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Laikinoji A. rūpintoja yra tokios pat nuomonės, kad atsakovei derėtų su dukra bendrauti tik kitų asmenų akivaizdoje. Kaip matyti iš atsakovės ir dukros tarpusavio susirašinėjimą patvirtinančių įrodymų, jos bendrauja įvairiais klausimais, atsakovė dukrą remia materialiai, tačiau jų tarpusavio santykiai dėl pradėtų ir neužbaigtų ikiteisminių tyrimų normaliai nesiklosto. A. U. buvo nustatytos diagnozės (pagal (duomenys neskelbtini)): (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad būtina ilgalaikė tęstinė psichologinė (psichoterapinė) pagalba. Laikinoji A. rūpintoja I. Z. detaliai paaiškino, su kokiomis problemomis ji pati susidūrė tapusi A. rūpintoja, kokių ėmėsi priemonių, kurių dėka A. jau priima teikiamą specialistų pagalbą, pamažu atsiveria jai, jos kalbasi A. rūpimomis temomis, analizuoja poelgius (pvz., dėl bėgimo iš namų), A. nebežaloja savęs. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog šioje byloje būtina nustatyti, kaip geriausiai užtikrinti atsakovų dukros interesus tol, kol ji dar yra nepilnametė ir dėl susiklosčiusių aplinkybių negali gyventi atsakovų šeimose, bet pageidauja toliau gyventi jai saugioje ir priimtinoje aplinkoje, kurią sudarė jos pačios pasirinkta rūpintoja I. Z.
9. Teismas sprendė, jog, nesant priimto apkaltinamojo nuosprendžio nei atsakovės, nei jos sutuoktinio atžvilgiu, nesant panaikintų nutarimų, kuriais nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nėra teisinio pagrindo vertinti, kad atsakovė ir jos sutuoktinis padarė nusikalstamas veikas prieš atsakovų dukrą. Pažymėjo, jog atsakovei nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo nustatytas 55 procentų darbingumo lygis dėl įvairių ligų, įskaitant ir pasikartojantį depresinį sutrikimą, vidutinio sunkumo depresijos epizodus.
10. Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą bei tai, kad atsakovų dukra (duomenys neskelbtini) taps pilnamete, teismas darė išvadą, jog tikslinga spręsti tik dėl A. atskyrimo nuo abiejų tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnis), nes neginčijamas pagrindas atsakovams laikinai apriboti tėvų valdžią nenustatytas. Teismas vertino, kad tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymas atitinka geriausius vaiko interesus.
11. Atsižvelgdamas į vaiko nuomonę bei į tai, kad Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovų dukrai nustatyta laikinoji rūpyba, o vaiko rūpintoja paskirta I. Z., teismas A. gyvenamąją vietą nustatė iki jos pilnametystės nustatė kartu su rūpintoja I. Z.
12. Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo teismas nustatė, kad iš atsakovo 101,37 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai priteistas Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 2-694-356/2008. Atsakovų dukrai (duomenys neskelbtini) sukaks 18 metų, ji turi specialių poreikių, todėl būtinos medicininės paslaugos, savo turto neturi, jai paskirta išmoka. Nuo 2008 metų vien dėl vaiko amžiaus pasikeitė poreikiai, kurie nėra mažesni nei 1 MMA. Atsakovų dukrai nustatyta laikinoji rūpyba, todėl gyvenamąjį būstą jai užtikrina rūpintoja. Pažymėjo, kad atsakovas ieškiniui neprieštaravo. Nors atsakovas turi kitų išlaikomų asmenų, tačiau nėra duomenų apie jo nedarbingumą ar sunkią materialinę padėtį. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra mažesnė nei ½ MMA. Todėl teismas, vadovaudamasis atsakovų dukros interesų pirmumu, siekdamas, kad iš atsakovo priteisiamo išlaikymo dydis būtų proporcingas jo turtinei padėčiai ir patenkintų vaiko poreikius, pakeitė Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 2-694-356/2008 priteisto iš atsakovo išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį nuo 101,37 Eur iki 250 Eur.
13. Teismas nurodė, kad atsakovė nuosavybės teise valdo 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su ant jo esančiais pastatais, sodo pastatą, yra iš dalies darbinga, jai mokama 87,35 Eur netekto darbingumo pensija, nuo 2009 metų vykdo individualią veiklą, kitų išlaikomų asmenų neturi. Todėl, teismo nuomone, atsakovės turtinę padėtį nėra pagrindo vertinti esant sunkia. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra mažesnė nei ½ MMA. Atsakovė pateikė įrodymus, kad iki 2020 m. kovo mėnesio tiesiogiai dukrai pervesdavo pinigines lėšas, pirko drabužius, todėl teismas sprendė, kad nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. kovo 1 d. atsakovė pareigą išlaikyti dukrą vykdė. Vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į jo poreikius bei atsakovės turtinę padėtį, į tai, kad ji yra tik iš dalies darbinga, tačiau dirba, turi turto, teismas priteisė iš atsakovės išlaikymą kas mėnesį mokamomis 250 Eur periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. kovo 1 d. iki dukros pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė D. M. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria iš jos nepilnametei dukrai A. U. priteistas išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki A. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, išlaikymą sumažinant iki 100 Eur.
15. Nurodo, kad teismas, nustatydamas priteisiamo išlaikymo dydį, neatsižvelgė į jos turtinę padėtį ir sveikatos būklę, į tai, kad dėl netinkamo dukros elgesio paauglystėje ji susirgo depresija, todėl negalėjo pilnai vykdyti savo individualios veiklos, kurią vykdė nuo 2009 metų. Pajamų deklaracijos už 2019 metus duomenys patvirtina, kad 2019 metais pajamos iš individualios veiklos sudarė tik 3 800 Eur, o 2020 metais dėl karantino ir sveikatos būklės individualios veiklos beveik nevykdė, nes (duomenys neskelbtini) karantino metu buvo ir yra draudžiama, todėl neturės realių galimybių sumokėti 2 250 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. kovo 1 iki A. pilnametystės.
16. Tvirtina, jog ieškovė ieškinyje nenurodė išlaidų, kurios reikalingos A. U. išlaikymui, dydžio, to nenustatė ir teismas, todėl jo argumentai, kiek vaikui buvo išleidžiama per laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki bylos išnagrinėjimo teisme, yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Šiuo atveju teismas nepakankamai individualizavo apeliantės turtinę padėtį, nes vertino tik subjektyvius, bet ne objektyvius kriterijus.
17. Pažymi, jog teismo sprendime nurodoma pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 2-694-356/2008, tačiau šio sprendimo byloje nėra. Be to, teismas nusprendė dalį ieškinio atmesti, todėl iš ieškovės, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, turėjo priteisti apeliantei turėtas atstovavimo išlaidas.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimais į atsakovės D. M. apeliacinį skundą ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei trečiasis asmuo I. Z. (K.) prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
19. Nurodo, teismas tinkamai aiškino ir taikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai nustatė nepilnametės A. U. poreikius ir apeliantės turtinę padėtį, proporcingai taikė šių kriterijų pusiausvyrą, todėl apeliantės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Priteisto išlaikymo sumažinimas pažeistų atsakovės dukters interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Atsakovės D. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
22. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 m. bei pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės pateikti įrodymai yra susiję su ginčo (apeliacijos) dalyku, su jais dalyvaujantys byloje asmenys galėjo susipažinti ir dėl jų pasisakyti, todėl pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus proceso dalyvių teisės nebus pažeistos.
23. Apeliaciniu skundu atsakovė D. M. skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jos nepilnametei dukrai A. U. priteistas išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, dėl to apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus nagrinėja, vertina ir pasisako tik dėl apskųstos sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo.
24. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė per didelį iš atsakovės priteisiamo išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui, nes netinkamai aiškino ir taikė išlaikymo vaikui priteisimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, dėl to buvo netinkamai nustatyti vaiko poreikiai ir atsakovės turtinė padėtis bei šių kriterijų pusiausvyra.
25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nors ir iš esmės tinkamai nustatė visas išlaikymo dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, tačiau nepakankamai atsižvelgė bei įvertino dalį šių aplinkybių, dėl ko skundžiamo sprendimo dalis, susijusi su išlaikymo dydžiu, yra keičiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
26. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, kad yra pagrindas iš atsakovės nepilnametei dukrai priteisti 250 Eur kasmėnesinį išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Priimdamas procesinį sprendimą teismas rėmėsi CK 3.192 straipsnio nuostatomis, šiuo klausimu formuojama kasacinio teismo praktika bei į bylą pateiktais įrodymais dėl nepilnamečio vaiko poreikių apimties ir atsakovės turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovų dukrai (duomenys neskelbtini) sukaks 18 metų, ji turi specialių poreikių, todėl būtinos medicininės paslaugos, savo turto neturi, jai paskirta išmoka, nustatyta laikinoji rūpyba, todėl gyvenamąjį būstą jai užtikrina rūpintoja, atsakovė turi nekilnojamojo turto, yra iš dalies darbinga, jai mokama 87,35 Eur netekto darbingumo išmoka, nuo 2009 metų vykdo individualią veiklą, iš kurios gauna pajamų.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais ir sumažinti iš atsakovės priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį iki 100 Eur nėra pakankamo pagrindo. Pažymėtina, jog visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti.
28. Minėta, kad nustatant išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį orientaciniu dydžiu laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu atskaičius mokesčius sudarė 447 Eur. Tėvų pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios, todėl laikytina, jog orientacinis iš atsakovės priteisiamo išlaikymo dydis turėtų būti ne mažesnis nei 223,50 Eur. Šiuo atveju ieškovė prašė teismo ir teismas iš atsakovės nepilnametei dukrai priteisė 250 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis, kuris yra nežymiai didesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos.
29. Kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nepilnamečio vaiko poreikių apimtį, nes nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, jog vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į priteisto išlaikymo dydį, pripažintina, kad skundžiamu sprendimu teismas į dukros poreikius neįtraukė jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė, nesutikdama su išlaidomis vaiko poreikių tenkinimui, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog būtinųjų poreikių tenkinimui ir visapusiškam vaiko vystymuisi yra pakankamas 100 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis.
30. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas neatsižvelgė į jos turtinę padėtį ir sveikatos būklę, kad dėl karantino ir sveikatos būklės ji individualios veiklos beveik nevykdo, kadangi tai paneigia byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos ir įvertintos aplinkybės. Sutiktina, jog dėl riboto darbingumo ir dėl ribojimų, susijusių su pandemija, atsakovės galimybės susirasti kitą geriau apmokamą darbą ar gauti daugiau pajamų iš vykdomos veiklos yra objektyviai ribotos. Tačiau sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).
31. Pagal aktualią kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovės nepilnametė dukra negauna minėtu įstatymu numatytos valstybės mokamos išmokos, kadangi ši išmoka iš esmės mokama visiems vaikams (6 straipsnio 1 dalis).
32. Apeliacinės instancijos teismas, pasinaudojęs teismų informacine sistema Liteko (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatė, jog apeliantės dukra A. U. ginčui aktualiu laikotarpiu (nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme) buvo drausta valstybiniu socialiniu draudimu ((duomenys neskelbtini)) ir gavo apie 300 Eur atlyginimą už darbą.
33. Atsižvelgusi į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimo dalį, neįvertino nutarties 31, 32 punktuose nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, jog proporcingas, teisingas ir adekvatus iš apeliantės nepilnamečiam vaikui kas mėnesį priteisiamas išlaikymo dydis, atėmus valstybės mokamą išmoką vaikui, yra 150 Eur, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina ir iš atsakovės nepilnametės dukros išlaikymui priteista suma sumažintina iki 150 Eur.
34. Minėta, pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Todėl šiuo aspektu nepagrįsta apeliantės keliama abejonė dėl to, kad teismas rėmėsi byloje nesančiu Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 2-694-356/2008.
35. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta skundo argumentą dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas įvertino ir aiškiai konstatavo, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, nes taikoma kita, nei prašė ieškovė, tėvų valdžios ribojimo rūšis, tačiau tai nereiškia, jog dėl to ieškovė gali būti laikoma šalimi, kurios nenaudai priimamas teismo sprendimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendimu tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Tačiau, įvertinant tai, kad keičiama sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio, perskirstomos su tuo susijusios bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis dėl reikalavimo priteisti išlaikymą, CPK 93 straipsnio 5 dalis). Todėl sumažintina iš atsakovės D. M. valstybei priteistina žyminio mokesčio dalis iki 40,50 Eur. Kolegija vertina, jog kitų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų, priteistų iš atsakovės, dydis nesikeičia, todėl kita sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktina nepakeista.
36. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nustatyta, kad atsakovė D. M. pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio, tenkinus skundą iš dalies (apie 67 procentus), 20 Eur atsakovei priteistina iš ieškinį pareiškusioms valstybės ar savivaldybės institucijoms tam skirtų biudžeto lėšų (CPK 96¹ straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalis dėl iš atsakovės D. M. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir bylinėjimosi išlaidų dydžio.
Sumažinti iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai A. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį nuo 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) iki 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų).
Sumažinti iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisto žyminio mokesčio dydį nuo 68 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų) iki 40,50 Eur (keturiasdešimt eurų ir 50 euro centų).
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, juridinio asmens kodas 188752021, skirtų biudžeto lėšų, 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.