Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Šiauliai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Šiauliai“ ieškinį atsakovui D. Ž. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, bylą baigus nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės.

10. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

11. Teismas turi įvertinti bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastį, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir paduodant ieškinį, atsižvelgti į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

12. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio, kadangi po kreipimosi į teismą atsakovas sumokėjo prašomą priteisti skolą. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas ieškovės procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai iki kreipimosi į teismą ir būtų išnaudojusi visas galimybes ginčą išspręsti taikiai, t. y. kad būtų išsiuntusi atsakovui raginimą susimokėti susidariusią skolą, todėl sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti tik dalį bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

14. Atsakovė atskiruoju skundu nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis bei teigia, kad nutartyje buvo konstatuota, jog ieškovė pareiškė pagrįstą ieškinį, įskaitant ir tinkamam atsakovui. Todėl būtent atsakovas yra kaltoji šalis dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo. Be to, prie procesinio elgesio negali būti priskiriami bylos šalies veiksmai, kurie nėra CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisių naudojimasis ir pareigų vykdymas. Iš esmės apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka.

15. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

16. Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas tiek ieškovės, tiek atsakovo procesinis elgesys bylos nagrinėjimo teisme metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio padavimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; ir kt.).

17. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas lėmė atsakovo, kaip patalpų savininko, skola ieškovei ir jos kreipimasis į teismą. Tačiau nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė atsakovui nesiuntė raginimų sumokėti susidariusią skolą, todėl nebuvo išnaudotos visos taikos galimybės ginčą išspręsti taikiai. Pažymėtina, kad atsakovo sudaryta ilgalaikė nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įregistruota viešame registre, todėl šiuo atveju ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, tame tarpe ir prieš ieškovę (CK 6.478 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei nebuvo pagrindo ieškoti kitos atsakovo gyvenamosios vietos, ji pagrįstai siuntė informaciją apie skolą paslaugų teikimo adresu. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra ginčo buto savininkas. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), todėl atsakovas turėjo domėtis, ar yra mokami mokesčiai už išnuomotas patalpas, ar nėra skolų. Jei atsakovas savo pareigas būtų vykdęs, ieškovei nebūtų reikėję teikti ieškinio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neišnaudojo visų taikių ginčo sprendimo būdų, todėl dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo kalta ir ieškovė.

18. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui teisingam išspręsti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl skundžiamos nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo ieškovei priteisimo keistina ir ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma padidinama iki 62,64 Eur. Taip pat keistina nutarties dalis dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atlyginimu, ir iš atsakovo valstybei priteistina 14,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė atskiruoju skundu prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 6 d. nutartį pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„ Ieškovės UAB Mano Būstas Šiauliai prašymus tenkinti.

Priimti ieškovės UAB Mano Būstas Šiauliai pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB Mano Būstas Šiauliai ieškinį atsakovui D. Ž. dėl skolos priteisimo.

Civilinę bylą nutraukti.

Grąžinti ieškovei UAB Mano Būstas Šiauliai (į. k. 144619514) 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminio mokesčio, sumokėto Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi įsiteisėjusia teismo nutartimi.

Priteisti ieškovei UAB Mano Būstas Šiauliai (į. k. 144619514) iš atsakovo D. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) 62,64 Eur (šešiasdešimt du eurus 64 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)), 14,59 Eur (keturiolika eurų 59 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.“

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.