Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-03-14 · Civilinė byla Nr. 2A-83-124/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-14
Bylos Nr.
2A-83-124/2013
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-046801-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laisvė Aleknavičienė
Atsakovas
A. K.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Automobilių dujos“
Kategorijos
  • 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-83-124/2013

Teisėja A. Monstavičienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-046801-2012-5 Procesinio sprendimo kategorija 42.4;42.10;121.14

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 14 d.

ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Automobilių dujos“ ieškinį atsakovui A. K. dėl avanso grąžinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Automobilių dujos“ kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo A. K. priteisti 5000 Lt ieškovo sumokėtą avansą pagal 2003-08-31 d. notarinę preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo , 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagrindinę sutartis buvo (duomenys neskelbtini), šiuo metu adresas (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, nors tam buvo visos sąlygos

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį (19–25 b. l.) atsakovas A. K. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas ir 1027,04 Lt patirtus tiesioginius nuostolius, spręsti klausimą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad atsakovas su ieškovo atstovu J. K. 2008 metais vasario mėnesį kelis kartus bendravo telefonu, vėliau bendravo su jo sūnumi A. K., tačiau jokio ketinimo pirkti žemės sklypą Preliminarioje sutartyje nurodytomis sąlygomis, ieškovo atstovas neišreiškė. Vėliau į pranešimus taip pat nereagavo, sudaryti pagrindinės sutarties neketino, nereikalavo grąžinti avanso ar baudinių netesybų. Pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, jam priklausanti degalinė nustojo veikti, o nuo 2010-08-04 UAB „Automobilių dujos“ pasiskelbė kaip likviduojama. Suprantama, likviduojama įmonė jokių sandorių sudaryti neketino, nes tam neturėjo lėšų. Kadangi ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, tokiu būdu piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl jis turi atlyginti atsakovo patirtus nuostolius, kurie sudaro 1027,04 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 17 d. sprendimu (60–62 b. l.) ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. K. ieškovo UAB „Automobilių dujos“ naudai 5000 Lt avansą ir bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2003-08-21 sudarė preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo, kurios 1 p. numatyta, kad kai tik atsakovui bus atkurta nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini)ar jo dalį iki nacionalizacijos turėtą L. K. žemę bendro ploto 6,3500 ha, jis privalės parduoti ieškovui, o ieškovas privalės iš pardavėjo nupirkti 16 arų ploto žemės sklypą. Susitarimų metu dar nebuvo pagrindinės sutarties objekto 16 arų žemės sklypo, suformuoto kaip atskiro objekto. Šalys susitarė, kad žemės sklypo pirkimo kaina 48000 Lt, iš kurios savo prievolei pagal sutartį užtikrinti pirkėjas įsipareigojo sumokėti 5000 Lt avansą. Sutarties 5 punkte šalys numatė, kad sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną, galioja neterminuotai ir sutartis nustoja galios, jei sutarties galiojimo metu nebus atstatyta pardavėjui nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) . Po šios sutarties, kita sutartis nebuvo sudaryta. Teismas sprendė, kad nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovui sumokėtas avansas turi būti grąžintas. Teismas konstatavo, kad ieškovas, pateikdamas reikalavimą grąžinti sumokėtą avansą, procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiauja, todėl netaikė CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas.

Teismas nurodė, kad preliminarioje sutartyje šalys numatė 25000 Lt baudą, jeigu nebus sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau nei viena iš jų tokio reikalavimo nepareiškė. Atsakovo reikalavimą priteisti 1027, 04 Lt tiesioginių nuostolių, teismas netenkino, nurodydamas, kad atkūrus nuosavybės teises į žemę, atsakovas turėjo tinkamai ją apiforminti, įteisinti kaip nuosavybę, kad galėtų tinkamai ja disponuoti, mokėjo už jam suteiktas paslaugas, kurių mokėjimas nebuvo aptartas šalių sudarytoje sutartyje. Be to, atsakovas reikalavimą atlyginti turtinę žalą, kaip savarankišką reikalavimą, turėjo pareikšti įstatymu numatyta tvarka, t.y. pareikšdamas priešieškinį. Ieškovo prašymą priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kaip numato CK 6.37 str. 2d., 6.210 str. 1d. , teismas netenkino, nurodydamas, kad ieškovas iki ieškinio pateikimo nereikalavo iš atsakovo grąžinti avanso, nuo sutarties sudarymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais laikė, kad ieškovas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (68–73 b. l.) atsakovas A. K. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas ir ieškinį atmesti visiškai, kaip nepagrįstą. Apeliantas nurodo, kad teismas padarė materialinės teisės normų pažeidimus, vertindamas pagal preliminarią sutartį ieškovo įmokėtą įmoką, nepasisakė dėl 4 sutarties punkte įtvirtintų šalių atsakomybės sąlygų, netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nepiktnaudžiavo procesu.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Avansas atliko net kelias funkcijas - mokėjimo/atsiskaitymo funkciją, jeigu pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta, o taip pat ir prievolės įvykdymo užtikrinimo bei nuostolių atlyginimo funkciją tais atvejais, jeigu pagrindinė sutartis nebūtų sudaryta dėl pirkėjo kaltės. Tuo atveju, jei pirkėjas atsisakys laiku sudaryti ir pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, jo sumokėtas avansas liks pardavėjui, o pirkėjas privalės sumokėti pardavėjui 20 000 litų dydžio baudą (4.2 punktas). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 5 000 litų įmoka atliko išimtinai tik mokėjimo funkciją, visiškai ignoruodama ir kitas įmokos funkcijas, o būtent prievolės užtikrinimo ir nuostolių atlyginimo funkciją, aptartą Preliminarios sutarties 4 straipsnyje.

2. Preliminarios sutarties pasirašymą pagal jo parengtas sąlygas inicijavo ieškovas. Jis nustatė ir baudinių netesybų dydį bei jų kompensavimo tvarką. Preliminarios sutarties 4.2 straipsnio nuostatas atsakovas suprato taip, kad 5 000 litų įmoka yra sutarties įvykdymo užtikrinimas bei sutartiniai nuostoliai tuo atveju, jeigu pirkėjas atsisakytų sudaryti pagrindinę sutartį, todėl neįvykus sandoriui dėl žemės sklypo pardavimo, šią įmoką atsakovas pasiliko kaip dalį baudinių netesybų.

3. Pirmos instancijos teismas, priskirdamas 5 000 litų įmokai išimtinai tik mokėjimo funkciją, neteisingai kvalifikavo lėšų perdavimo tikslus ikisutartiniuose santykiuose, neatsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus, sudarant Preliminarią sutartį, ko pasėkoje, buvo padaryti materialinės teisės normų pažeidimai, sudarantys pagrindą naikinti skundžiamo sprendimo dalį.

Atsiliepimas

4. Pirmos instancijos teismas nevertino atsiliepime į ieškinį nurodytų faktinių aplinkybių, kodėl nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis bei kas dėl to kaltas. Šios aplinkybės yra ypatingai svarbios, nes tik nustačius kaltąją šalį, galėjo būti sprendžiamas 5 000 litų, kaip baudinių netesybų dalies, priteisimo ar nepriteisimo klausimas. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta išimtinai dėl pirkėjo (ieškovo) kaltės, nes, būtent, jis prarado interesą pirkti žemės sklypą, kadangi ieškovui priklausanti suskystintų dujų degalinė nustojo veikti dar iki žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo viešajame registre. Nuo 2010 m. rugpjūčio 4 d. UAB „Automobilių dujos” pasiskelbė, kaip likviduojama.

5. Pirmos instancijos teismas neteisingai vertino 2008 m. vasario 26 d. atsakovo rašto ieškovui paskirtį bei jo surašymo priežastis. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas, prašydamas priteisti tik avansu sumokėtą įmoką, konkliudentiniais veiksmais pats pripažino faktą, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, būtent, dėl jo paties kaltės.

6. Pirmos instancijos teismas privalėjo atsižvelgti ir į tikruosius šalių ketinimus, sudarant preliminarią sutartį. Pirkėjui (ieškovui) žemės sklypas buvo aktualus tik tol, kol veikė jo suskystintų dujų degalinė. 2006 m. nustojus veikti šiai degalinei, dingo ir ieškovo interesas investuoti į šį verslą, perkant žemės sklypą, kuriame stovėjo jo degalinė.

7. Pirmos instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, todėl konstatuotina, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, ko pasėkoje buvo priimtas neteisėtas ir neteisingas sprendimas.

8. Siekdamas įvykdyti preliminarią sutartį, atsakovas turėjo iš 0,7848 ha žemės sklypo išskirti 16 arų žemės sklypą, kad jį galėtų parduoti ieškovui. Skirtingai, nei nurodo pirmos instancijos teismas, šiu išlaidų atsakovas nebūtų patyręs, jeigu nebūtų reikėję vykdyti susitarimo su ieškovu bei išskirti 16 arų žemės sklypo ieškovui, kuris vėliau jo taip ir nenupirko. Tokie ieškovo veiksmai negali būti vertinami niekaip kitaip, kaip kerštas už pralaimėtas kitas bylas, ir kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, ką privalėjo ištirti ir atitinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (77–81 b. l.) ieškovas UAB „Automobilių dujos“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliaciniame skunde keliami nauji nesutikimo su ieškiniu motyvai, nes apeliantas skunde naujai nurodė apie netinkamą preliminarios sutarties sąlygų aiškinimą. Ieškovas tebeturi interesą ir galimybes vykdyti sutartį, tačiau apeliantas kategoriškai atsisakė parduoti žemę ir tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo. Vadovaudamasis preliminarios sutarties 3 str. 6 p. apeliantas turėjo pareigą informuoti ieškovą apie būsimo sandorio sudarymo vietą ir laiką, tačiau to nepadarė. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų dėl kokių priežasčių 2004 m. birželio mėnesį jis nesutiko galutinai įvykdyti sutartį ir priėmė sprendimą atidėti pagrindinės sutarties sudarymo laiką. Todėl apeliantas neabejotinai pripažintinas pažeidusiu sutartį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, neteisingai taikė materialinės teisės normas, su kuo apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nors apeliantas nurodo, kad teismas turėjo analizuoti, kokią funkciją šiuo atveju atliko 5 000 Lt įmoka, t.y. teismas neanalizavo, ar pagal sutarties 4 straipsnį punktą ji atliko prievolės užtikrinimo ir nuostolių atlyginimo funkciją, ar tik avanso funkciją, tačiau ši nuostata svarbi tuo atveju, jei dėl sutarties nesudarymo būtų nustatyta ieškovo kaltė. Iš apeliacinio skundo aišku, jog atsakovo kaltę dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo ieškovo nuomone patvirtina tai, kad ieškovas nesiėmė aktyvių veiksmų skatinant ieškovą sudaryti sutartį. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, jog pareiga vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus yra privaloma abiems šalims vienodai, todėl netgi ir pripažinus atsakovą silpnesne ginčo šalimi, nėra pagrindo besąlyginės pareigos rūpintis savalaikiu pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymu, užkrauti tai išimtinai ieškovui kaip juridiniam asmeniui. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų kreipęsis į atsakovą su pranešimu, jog yra pasirengęs sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, prašydamas informuoti jį apie sutarties sudarymo vietą ir laiką. Preliminarios sutarties 3 straipsnio 6 punkte apibrėžtos pardavėjo –atsakovo pareigos per 15 d. po teisių į žemės sklypą įregistravimo nekilnojamo turto registre pranešti pirkėjui žemės sklypo pirkimo sutarties pasirašymo datą ir laiką, notarų biurą, kuriame atliekamas šis sandoris. Atsakovas 2004-06-09 d. pranešė ieškovui apie nuosavybės teisių atkūrimą, bendro sklypo įregistravimą, tačiau 16 arų žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis galėjo būti sudaryta tik jį suformavus, ką teisingai ir nurodė pats atsakovas (12 b. l.). Nesant suformuoto sklypo, nėra sutarties objekto, todėl tokia sutartis galėjo būti sudaryta po jo suformavimo, įregistravimo registre, sklypas viešajame registre įregistruotas 2007-10-22 (34 b.l.), po ko atsakovas turėjo vykdyti savo pareigą. Rašytinis įrodymas –2008-02-26 d. atsakovo atsakymas į ieškovo paklausimą patvirtina atsakovo atsisakymą toliau vykdyti preliminarią sutartį (37 b.l.). Šio rašto turinys, ieškovo atstovo dalyvavimas detaliojo planavimo procese-2007-01-08 žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktas,2007-02-23 žemės sklypo planas (31,32-33 b. l.) patvirtina, kad ieškovas siekė sudaryti pagrindinę sutartį, o sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir esant neterminuotai preliminariai sutarčiai ją toliau atsisakė vykdyti atsakovas. Teismas pagrįstai vertino 2008-02-26 atsakovo raštą kaip atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį ir parduoti žemės sklypą pagal preliminarią sutartį, atsakovas atsisakymą parduoti žemės sklypą patvirtino ir teismo posėdyje (59 b.l.).Priešingų įrodymų apie ieškovo atsisakymą sudaryti sutartį atsakovas nepateikė, šalys preliminarios sutarties 5 straipsnio 7 punktu įsipareigojo pranešimus apie sutarties vykdymą pateikti raštu (6 b.l.).Atsakovas pateikė tik 2008-02-26 d. raštą apie savo atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį , ką jis patvirtino ir 2008-05-12 d. rašte ieškovui (39 b.l.).Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo tik savo pamąstymus apie ieškovo siekio įgyti žemės sklypą praradimą. Tai paneigia ieškovo atstovo teismo posėdyje išsakyta pozicija dėl pageidavimo ir šiuo metu sudaryti sutartį bei atsakovo paaiškinimai teisme, patvirtinantys jo atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, ir priešingai patvirtina ieškovo siekį sudaryti sutartį (59 b.l.).Tai, kad ieškovas nereiškė ieškinio dėl netesybų priteisimo irgi neįrodo šalies atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, nes tai yra ieškovo teisė, bet ne pareiga, be šiuos reikalavimus ieškovas gali pareikšti atsakovui ir atskiroje civilinėje byloje.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apeliantas pažeidė prisiimtus įsipareigojimus pagal preliminarią sutartį. Nagrinėjamu atveju preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties šalys 2 straipsnio 2 punktu susitarė, kad pirkėjas per 15 kalendorinių po preliminarios sutarties pasirašymo sumoka pardavėjui 5 000 Lt avansą, kuris bus įskaitytas į žemės sklypo pirkimo kainą. Šalys neginčija, kad ši įmoka buvo sumokėta, ką patvirtina ir išrašas iš sąskaitos (11 b.l.). Pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo, todėl pagal šią sutartį kilo sumokėtų pinigų grąžinimo problema. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminariosios sutarties pagrindu avansą arba sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti nurodytas pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kokia jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į preliminariosios sutarties 4 straipsnio 2 punktą, pardavėjo sumokėta 5000 Lt suma galėtų būti negrąžinama ieškovui tik tada, jei būtų pripažinta, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl to, jog ją atsisakė sudaryti ir pasirašyti ieškovas(pirkėjas). Bylą nagrinėjęs teismas nenustatė, kad ieškovas būtų nepagrįstai atsisakęs sudaryti pagrindinę sutartį ar kad kokie nors jo veiksmai būtų sutrukdę sutartį sudaryti. Tai reiškia, kad nėra pagrindo taikyti netesybas ieškovui ir kad jo sumokėtos pinigų sumos neturėtų būti negrąžinamos. Be to dėl netesybų nereiškė priešieškinio ir atsakovas. Pirmiau nurodytame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarime pasisakyta, kad tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, laikytina, jog pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo ir jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį. Aiškinant šią teisės normą pažymėtina, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, asmuo turi būti turtą įgijęs be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu, arba kai turto įgijimo pagrindas išnyksta po turto įgijimo. Šiuo atveju pagrįstai teismas tenkino ieškinį ir nesudarius pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, remiantis CK 6.237 str. priteisė įmoką ieškovui. Taip pat pagrįstai atmetė atsakovo prašymą pripažinti ieškovo piktnaudžiavimą procesu, nenustačius tam pagrindų.

Apeliantas po apeliacinio skundo pateikimo teikė papildomus aiškinimus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas nevertina, nes pasibaigus apeliacinio skundo padavimo keisti, papildyti apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 str.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-536/2010; ir kt.). Remdamasi išdėstytais argumentais, teismas kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Nustačius, kad nėra CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, teismas apeliacinį skundą atmeta. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad I instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialines bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius, ir atmesdamas pareikštą ieškinį reikalavimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovas apeliacinės instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė rašytinių įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą aplikti nepakeistu.

Teisėja Laisvė Aleknavičienė