Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražvydo Poškaus, Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko) ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. G. ir B. Ž. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. G. paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose; bausmės pradžią S. G. nuspręsta skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas S. G. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. spalio 28 d. 14.50 val. iki 2018 m. spalio 29 d. 11.15 val.;

B. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir B. Ž. paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose; bausmės pradžią B. Ž. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2019 m. birželio 20 d.; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas B. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 28 d. 14.50 val. iki 2018 m. spalio 29 d. 12.00 val.; skundžiamu nuosprendžiu B. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuo 2019 m. birželio 20 d. pakeista į suėmimą, kurį nuspręsta taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

4. Atsiliepimų į nuteistųjų S. G. ir B. Ž. apeliacinius skundus proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmos instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Nuteistieji S. G. ir B. Ž. apeliaciniais skundais neginčija pirmos instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius nusikalstamas veikas, jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jiems paskirtomis bausmėmis ir prašo jiems paskirti švelnesnes bausmes (nuteistasis S. G. prašo paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, o nuteistasis B. Ž. prašo paskirti arešto bausmę), sumažinti jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžius. Taigi teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį peržiūri bausmės individualizavimo aspektu, atsižvelgdama į nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

10. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Dėl nuteistajam S. G. paskirtos bausmės

12. Pirmos instancijos teismas pripažino S. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubaudė jį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Skirdamas bausmę nuteistajam S. G. apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajam paskyrimui, tai yra į tai, kad S. G. pasikėsino įvykdyti vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 22 straipsnio 1 dalis), veikė tyčia, į kaltininko asmenybę (teistas net 14 kartų, daugiausia už turtinius nusikaltimus, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus (1 t., b. l. 150-163), todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), baustas administracine tvarka – vien 2018 m. baustas net 2 kartus už vagystes iš parduotuvių (1 t., b. l. 178-184). Be to, nuteistasis niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 185-186). 2018 m. spalio 28 d. 15.33 val. S. G. alkotesteriu „Alcotest 6810, Nr. ARFL-0106“ nustatytas 0,30 promilės girtumas (1 t., b. l. 145). Pirmos instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo S. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo S. G. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Pirmos instancijos teismo nuteistajam S. G. už nusikalstamą veiką paskirta galutinė bausmė (4 mėnesiai laisvės atėmimo) nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytos aplinkybės – tai, kad jis dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, kaltu prisipažino visiškai, pripažįsta suklydęs, nurodo, kad nebenori atlikti laisvės atėmimo bausmės, nes nori pasikeisti ir pasitaisyti, sutinka būdamas laisvėje dirbti viešuosius darbus, tinkamai vykdyti jam paskirtą bausmę bei prižada būti doru žmogumi, būti naudingu visuomenei, – nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. S. G., būdamas anksčiau teistas už turtinius nusikaltimus, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam S. G. paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti jo apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 20 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl nuteistajam B. Ž. paskirtos bausmės.

15. Pirmos instancijos teismas pripažino B. Ž. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubaudė laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Skirdamas bausmę nuteistajam B. Ž. apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajam paskyrimui, tai yra į tai, kad B. Ž. pasikėsino įvykdyti vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 22 straipsnio 1 dalis), veikė tyčia, į kaltininko asmenybę (Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis teistas net 9 kartus, daugiausia už turtinius nusikaltimus, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus (2 t., b. l. 6-17), todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Be to, B. Ž. baustas administracine tvarka – vien 2018 metais net 11 kartų baustas už vagystes iš parduotuvių (2 t., b. l. 27-38). Nuteistasis taip pat niekur nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 39-40). 2018 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Dobiliausko nutarimu buvo paskelbta B. Ž. paieška (1 t., b. l. 74), o 2019 m. sausio 16 d. policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad B. Ž. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 77). 2018 m. spalio 28 d., 15.12 val. B. Ž. alkotesteriu „Alcotest 6810 Nr. ARFL-0106“, nustatytas 0,56 promilių girtumas (2 t., b. l. 1). Pirmos instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad yra viena nuteistojo B. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (tai, kad jis nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo B. Ž. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, B. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausmė teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Pirmos instancijos teismo nuteistajam B. Ž. už nusikalstamą veiką paskirta galutinė bausmė (4 mėnesiai laisvės atėmimo) nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytos aplinkybės – tai, kad jis kaltu pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi pasikėsinęs padaryti nusikalstamą veiką, baudžiamojoje byloje nėra pareikšto civilinio ieškinio, – nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. B. Ž., būdamas anksčiau teistas už turtinius nusikaltimus, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam B. Ž. paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti jo apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 20 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistųjų S. G. ir B. Ž. apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos yra galutinė ir neskundžiama.