- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-08
- Bylos Nr.
- 2A-843-657/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03682-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Žibutė Budžienė, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- S. M., L. M.
- Ieškovas
- B. M.
- Trečiasis asmuo
- Marijampolės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-90-374/2013 pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovui S. M. dėl santuokos nutraukimo ir atsakovo S. M. priešieškinį ieškovei B. M., atsakovui L. M., trečiasis asmuo Marijampolės 4-ojo notarų biuro notarė L. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė B. M. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką, sudarytą tarp S. M. ir B. M., įregistruotą (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo palikti pavardes – M., M.; santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą padalinti: atsakovui S. M. nuosavybės teise palikti automobilius VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) ir AUDI 100 v/n (duomenys neskelbtini), kitą turtą – namų apyvokos daiktus (baldus, buitinę techniką), automobilį RENAULT Laguna, v/n (duomenys neskelbtini) bei priekabą v/n (duomenys neskelbtini) – palikti ieškovei B. M.; priteiti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 3-5). Atsakovas S. M. su patikslinu ieškiniu sutiko.
Atsakovas S. M. priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas: 2005-08-16 Dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo S. M. ir atsakovo L. M. (notarinio reg. Nr. 9037); 2007-06-28 Dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo L. M. ir atsakovės B. M. (notarinio reg. Nr. 6892); priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 32-36). Nurodė, kad dirbo tolimųjų reisų vairuotoju – vykdė naujų ir naudotų automobilių pervežimus Europos Sąjungos bei NVS šalyse. Atsakovo žiniomis, vien jo vairuojamo autovežio vertė buvo apie 40.000,00 eurų, be to, vieno reiso metu juo būdavo gabenami 8-9 lengvieji automobiliai, kurių vieno kaina svyravo nuo 10.000,00 Lt iki 40.000,00 Lt. Darbdavys atsakovui buvo nurodęs, kad, jei įmonė patirs žalą, atsakovas turės ją visą ar jos dalį atlyginti priklausomai nuo įvykio aplinkybių. Atsakovo darbas buvo rizikingas dėl galimų autoįvykių ir/ar transporto priemonių vagysčių bei tokių įvykių sąlygotos žalos darbdaviui už sugadintas ar prarastas transporto priemones atlyginimo. Dėl galimos rizikos, kad tokiu atveju į vienintelį atsakovo ir jo šeimos gyvenamąjį būstą gali būti nukreiptas išieškojimas, buvo nutarta perrašyti atsakovui nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto dalį kitiems šeimos nariams, kad atsakovas formaliai neturėtų jokio vertingo turto. Sandoriai buvo sudaryti dėl akių, t.y. neketinant sukurti teisinių pasekmių. Be S. M. ir B. M. ginčo objekte nuo pat įsikėlimo į jį gyvena B. M. duktė iš pirmosios santuokos D. V. su sutuoktiniu ir nepilnamete dukra. D. V. priklauso likusi 1/2 turto dalis, kurią jai padovanojo jos motina B. M.. Visus šiuos metus jis su sutuoktine ir D. V. šeima bendrai moka komunalines išlaidas bei kitus mokesčius už turtą, rūpinasi juo ir prižiūri kaip savo. Todėl ginčijami sandoriai atitinka abu LAT įvardintus požymius, patvirtinančius tariamų sandorių aktyvumą: sudarius ginčijamus sandorius jų šalims (tiek S. M., tiek L. M., tiek B. M.), civilinių teisinių santykių pasikeitimas faktiškai neįvyko – atsakovas su B. M. nuo įsikėlimo gyvena ginčo objekte, tuo tarpu jų sūnus L. M. tiek iki ginčijamų sandorių sudarymo, tiek po jų sudarymo su savo šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, atsakovas prašo taikyti restituciją natūra, grąžinant ginčijamų sandorių šalis į pirmykštę padėtį – B. M. grąžinant 1/2 dalį turto L. M., o L. M. grąžinant 1/2 dalį turto atsakovui.
Atsakovas L. M. su priešieškiniu sutiko, ieškinio tenkinimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra (T.1, b.l. 89).4
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Marijampolės 4-ojo notarų biuro notarė L. P. su priešieškiniu nesutiko (T. 1, b.l. 118-119).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, priteisė iš S. M. ieškovei 1214,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, bei 55,00 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (T.2, b.l. 39-44). Teismas sprendė, kad šalių santuoka yra formali, todėl nutrauktina, paliekant santuokines pavardes. Posėdžio metu šalys teismo prašė kaltės klausimo nenagrinėti, todėl teismas šio klausimo nenagrinėjo ir sprendė, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas konstatavo, kad atsakovas S. M. jo ir ieškovės 2005-08-08 sudarytos Santuokinio turto dalybų sutarties, pagal kurią šalys pasidalino turtą po 1/2 dalį, neginčija. Po šios sutarties sudarymo šalys galėjo pasielgti su savo turto dalimi kaip norėjo. Atsakovas S. M. 2005-08-16 savo turto dalį padovanojo sūnui L. M.. Iki šios bylos iškėlimo S. M. jokių pretenzijų ar ginčo dėl šios sutarties nereiškė, nors atsakovas pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus – VSDFV pažymą - nuo 2009 m. gegužės 12 d. nebedirba ir jokios tariamos rizikos nėra. Nors atsakovai S. M. ir L. M. teigė, kad 2005-08-16 dovanojimo sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, siekiant išvengti galimo turto praradimo dėl S. M. darbo pobūdžio, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes nepateikė. Atsakovas S. M. nepateikė įrodymų, kad per jo darbo UAB (duomenys neskelbtini) ar kitoje įmonėje laikotarpį būtų atsitikęs nors vienas įvykis, kėlęs grėsmę jo ir jo šeimos turtui. Ieškovė sandorių sudarymo priežastį nurodė abiejų šalių sveikatos pablogėjimą, siekį turtą padalinti abiems vaikams, kad vėliau nekiltų ginčų ar kitų problemų. Ieškovė taip pat nurodė, kad savo turto dalį ji testamentu paliko sūnui L. M., o po turto pasidalinimo sutarties savo turto dalį padovanojo dukrai D. V.. Atsakovo sveikatos pablogėjimo aplinkybę patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus išduota pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas L. M., pripažindamas S. M. nurodytą aplinkybę, kad sutartis sudaryta tik dėl akių, 2007-06-28 dovanojimo sutartimi tėvo jam padovanotą nekilnojamojo turto dalį padovanojo motinai – B. M., bet jo negrąžino tėvui, nes taip jam nurodė tėvai. Liudytoja D. V. paaiškino, kad brolis savo dalį turto padovanojo motinai, nes šis turtas jam buvo kliūtis gauti banke paskolą. Teismo nuomone, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovas S. M. ir toliau laikėsi savo nuomonės dėl jam priklausiusios turto dalies – atsakovą tenkino, kad 2005-08-08 Santuokinio turto dalybų sutartimi padalintas turtas priklausytų kitiems asmenims. 2007-06-28 sudaryto sandorio tarp ieškovės B. M. ir atsakovo L. M. atsakovas S. M. iki bylos iškėlimo teisme neginčijo. Ieškovė B. M. dovaną priėmė, realiai ginčo name gyvena, juo naudojasi ir jį valdo. Tose pačiose patalpose tebegyvena S. M.. Be to, notarė nurodė, kad ginčo sandorius patvirtino, atsižvelgdama į tikruosius šalių ketinimus. Teismas darė išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad abiejų šalių valia buvo sudaryti tariamą sandorį, t. y. kad buvo abiejų šalių suderinta valia sutartimi nesiekti jokių teisinių padarinių. Atsakovas S. M. į teismą dėl sandorių nuginčijimo kreipėsi tik po to, kai ieškovė pareiškė teisme ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Todėl teismas priešieškinį laikė nepagrįstu. Ginčo dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo nėra, todėl teismas sprendė, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas, turtą padalinant ieškovės nurodytu variantu. Ieškinį patenkinęs, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas S. M. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-12-17 sprendimą dalyje dėl priešieškinio atmetimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti (T.1, b.l. 54-60). Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, klaidingai taikė teisės aktus. Teismas rėmėsi ginčo teisiniams santykiams netaikytina teismų praktika. Šioje byloje apeliantas yra pareiškęs reikalavimą pripažinti du sandorius negaliojančiais, todėl teismui nebuvo reikalo savo iniciatyva spręsti jų pripažinimo niekiniais klausimo. Teismas, nepagrįstai atmetęs svarbius įrodymus, padarė neteisingą išvadą, kad apeliantas neįrodė, kad, sudarant ginčo sutartis, tikrasis jų tikslas buvo perkelti ginčo namą ir sklypą iš apelianto nuosavybės kitiems šeimos nariams. Kad ginčo sandoriai sudaryti, siekiant apsisaugoti, kad dėl galimų reikalavimų atlyginti žalą, reikalavimai nebūtų nukreipti į vienintelį vertingą turtą - ginčo namą ir žemės sklypą, įrodyta į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais ir liudytojos parodymais. Tokiu būdu teismas pažeidė teismas pažeidė CPK įtvirtintą lygiateisiškumo principą, CPK 185 straipsnį bei CPK 270 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktus. Teismas netinkamai aiškino šalių valią sudaryti ginčo sandorius. Atsakovas L. M. padovanojo ginčo turtą motinai B. M., o ne grąžino tėvui, nes taip buvo susitarta šeimoje. Anksčiau ginčo sandorių apeliantas neginčijo, nes pasitikėjo ieškove. Teismas sprendimą pagrindė nereikšmingais, faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančiais argumentais, todėl laikytina, kad savo išvados, jog ginčijami sandoriai nebuvo sudaryti dėl akių, tinkamai nemotyvavo. Ginčijami sandoriai atitinka abu LAT įvardintus požymius, patvirtinančius tariamų sandorių fiktyvumą. Dovanojimo sutartys buvo sudarytos dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), todėl sutartis pripažinus negaliojančiomis, taikytina restitucija.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė B. M. prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 79-843-6). Nurodė, kad šalių valia buvo įgyvendinta sudarant dovanojimo sandorius. Teismas byloje esančius įrodymus vertino pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles ir padarė teisingas išvadas dėl ginčo sandorių sudarymo priežasčių. L. M. realiai įgijo atitinkamas teises ir pareigas bei jomis disponavo. Reikalavimo taikyti restituciją apeliantas pirmos instancijos teisme nebuvo pareiškęs. Restitucija apskritai šioje byloje negalima, nes ieškovė yra teisėta įgijėja.
Be to, ieškovė prašė priimti naujus įrodymus: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus Pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas 2014- 02-04 Nr. PP2-276 kopiją, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus Pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas 2014-01-23 Nr. PP2-192 kopiją, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų kopiją, Neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, nes įrodyti ieškovės sveikatos būklę būtinybė atsirado tik gavus apeliacinį skundą, iš ko matyti, kad atsakovas ginčija mano nurodytus ir teismo pripažintus dovanojimo sutarčių sudarymo motyvus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovė pridėjo rašytinius įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, šių įrodymų nevertina, nes šie įrodymai pateikti pavėluotai – jie galėjo būti teikiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Apeliantas ginčija tik tą sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, todėl teismas pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 str.1d.). Sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003; 2005-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2005). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006).
Ginčuose dėl tariamo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Tam, kad sandorį būtų galima pripažinti tariamuoju ir dėl to negaliojančiu dėl jį sudariusių subjektų valios ydos, teismas privalo nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2002; 2004-01-21 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-47/2004; 2005-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2005; 2013-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2013; kt.).
Byloje ginčo objektas yra dovanojimo sutartys. Pagal CK 6.465 straipsnio 1 dalį dovanojimo sutartimi dovanotojas neatlygintinai perduoda turtą apdovanotajam nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas 2005 m. vasario 15 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini) firmoje (duomenys neskelbtini) vairuotoju ir dirbo joje iki 2008 m. lapkričio 4 d., o nuo 2009 m. sausio 1 d iki gegužės 12 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 37-42). Nuo 2009 m. gegužės 11 d. atsakovui mokama netekto nedarbingumo pensija (T.1, b.l. 73-79). Ieškovė B. M. su atsakovu S. M. 2005 m. rugpjūčio 8 d. sudarė santuokinio turto dalybų sutartį (notarinio registro Nr. 8598), pagal kurią sutuoktiniams atiteko po ½ dalį 0,1718 ha namų valdos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), m. k.v.), bei gyvenamojo namo bendro ploto 230,22 kv.m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo bendro ploto 33 kv.m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinio ūkinio pastato, bendro ploto 35 kv.m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinio ūkinio pastato, bendro ploto 21 kv.m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (inžinerinių) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 43-46). 2005 m. rugpjūčio 16 d. dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. 9037) atsakovas S. M., jam atitekusią santuokinio turto dalį padovanojo sūnui L. M. (T.1, b.l. 47-50), kurią pastarasis 2007 m. birželio 28 d. dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. 6892) padovanojo savo motinai ieškovei B. M. (T.1, b.l. 51-54). Ieškovė B. M. 2009 m. kovo 12 d. surašė testamentą (notarinio registro Nr. 1543), pagal kurį sūnus L. M., ieškovės mirties atveju, galimai paveldėtų aukščiau nurodytą turtą (T.2, b.l. 5).
Dėl 2005 m. rugpjūčio 16 d. dovanojimo sutarties. Byloje nėra ginčo dėl to, kad po visų aukščiau nurodytu sandorių sudarymo atsakovas S. M. iki šiol kartu su ieškove B. M. gyveno ir gyvena gyvenamajame name ir naudojasi namų valdos žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir Marijampolės savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2012-08-13 pažyma Nr. 2S-246, kurioje nurodyta, kad S. M. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), VSDFV 2012-11-26 pažyma Nr. 34-1712 apie asmens socialinį draudimą, 2012-11-27 pažyma Nr. PP2-2035 apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas (T.1, b.l. 6, 40-41, 74-79). Atsakovas L. M. patvirtino S. M. nurodytas aplinkybes apie tai, kad po ginčijamo sandorio sudarymo dovanotas turtas realiai jam nebuvo perduotas, jis name negyveno, dovanoto turto niekada nevaldė, jo neišlaikė, o tėvų paliepimu pasirašė dovanojimo sutartis. Šias aplinkybes, iš dalies patvirtina liudytojos D. V. (ieškovės dukra ir atsakovo L. M. sesuo) parodymai, kad name visada gyveno tik ieškovė ir patėvis S. M., brolis jame negyveno, o atvažiuodavo tik savaitgaliais (T.2, b.l. 12). Išvardintų įrodymų analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas S. M. iki ginčo sandorio ir po jo sudarymo nuolat valdė gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, jais naudojosi, mokėjo mokesčius. Nustatytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad faktinių civilinių teisių pasikeitimo sudarius ginčo sutartį neįvyko: faktiškai dovanotojas neperdavė savo gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalies neatlygintinai dovanos gavėjui L. M., o pastarasis neperėmė šio turto neatlygintinai nuosavybėn; jokių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nėra. Vien tos aplinkybės, kad atsakovas L. M. įregistravo turtą savo vardu Nekilnojamojo turto registre (T.1, b.l. 55-61), o vėliau, tėvų nurodymu, padovanojo motinai, kuri gyveno santuokoje su atsakovu S. M., nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai – darbo sutartis su (duomenys neskelbtini) firma (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 37-39), atsakovų S. M. ir L. M. paaiškinimai bei liudytojos D. V. parodymai nuosekliai patvirtina, kad 2005 m. rugpjūčio 16 d. sudaromu sandoriu šalys norėjo apsidrausti, kad įvykus nelaimei, atsakovui S. M. dirbant vairuotoju, šeima neliktų be gyvenamojo būsto. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė B. M. teismui nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių byloje surinktus rašytinius įrodymus, atsakovų ir liudytojos parodymus (CPK 178 str.). Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei šalių nurodytas aplinkybes dėl ginčo sutarties sudarymo tikslų, spręstina, kad šalys, 2005 m. rugpjūčio 16 d. sudarydamos ginčijamą ½ dalies gyvenamojo namo, ūkio pastatų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, atliko veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, tačiau realiai nesiekė sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo; sandoris buvo sudarytas tik dėl akių; tikroji ginčo dovanojimo sutarties šalių valia buvo nukreipta į tai, kad formaliai perregistravus turtą sūnaus L. M. vardu, būtų apsaugotas atsakovo turtas nuo galimų išieškojimų, kilusių iš rizikos, susijusios su atsakovo S. M. darbu; dovanojimo sutartis nebuvo vykdoma, faktinių civilinių teisių pasikeitimo sudarius ginčo sutartį neįvyko: faktiškai atsakovas S. M. (dovanotojas) neperdavė jam priklausančios ½ dalies turto neatlygintinai atsakovui L. M. (dovanos gavėjui), o jis neperėmė jo neatlygintinai nuosavybėn; todėl ginčijamas sandoris laikytinas tariamu, jis negalioja (CK 1.86 str.).
Dėl 2007 m. birželio 28 d. dovanojimo sutarties. Byloje nustatyta, kad atsakovas L. M. realiai neperėmė dovanojamo turto, kuris jam buvo nereikalingas, todėl tėvų nurodymu, 2007 m. birželio 28 d. pasirašė sutartį dėl šio turto dovanojimo motinai B. M.. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė B. M. neigdama atsakovų S. M. ir L. M., bei liudytojos D. V. parodymus dėl šalių valios nenurodė, ko, jos nuomone, šalys siekė sudarydamos šiuos sandorius, jei jie atitiko tikrąją šalių valią. Ieškovės argumentai, kad gyvendami gražiuoju santuokoje šalys susitarė pasidalinti santuokoje įgytą turtą, o vėliau jį perleisti vaikams, kad ateityje nekiltų ginčų yra nenuoseklūs ir prieštarauja bylos aplinkybių visetui, nes S. M. padovanojus turtą sūnui L. M. šalims nebuvo jokios būtinybės šį turtą perleisti B. M., o pastarajai surašyti testamentą, pagal kurį ginčo turto po jos mirties galimai paveldės sūnus L. M.. Iš šių duomenų akivaizdu, kad ieškovė B. M., atsakovai S. M. ir L. M. veikė kartu.
Pagal CPK 185 straipsnį bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, labiau tikėtina, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti turint tikslą apsaugoti šeimos turtą nuo galimų išieškojimų, susijusių su atsakovo S. M. darbu.
Pagal byloje esančius duomenis nustatytina, kad 2007 m. birželio 28 d. dovanojimo sandoris taip pat buvo tariamas, t.y. sudarytas dėl akių neketinant sukurti teisinių pasekmių, todėl toks sandoris yra niekinis (fiktyvus) dėl šalių valios ydingumo, nes sandoryje išreikšta valia nėra tikra ir ji neatitinka tikrųjų šio sandorio šalių ketinimų ir negalioja (CK 1.86 str.). Ieškovės argumentai, kad atsakovas šių sandorių neginčijo iki pat bylos iškėlimo nėra reikšmingi, nes sutuoktinių santykiai yra grindžiami tarpusavio pasitikėjimu. Atsakovas S. M. gyveno ir gyvena kartu su ieškove, ieškovė pati teismo posėdžio metu teigė, kad siūlė atsakovui kambarį gyvenimui po santuokos nutraukimo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui nebuvo pagrindo šių sandorių ginčyti iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo.
Dėl restitucijos taikymo. Šalių sudaryti sandoriai yra tariami sudaryti tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) ir todėl negalioja (CK 1.86 str. 1 d.). Kai sandoris sudarytas tik dėl akių ir negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visą, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija) (CK 1.86 str. 2 d., 1.80 str. 2 d.). Restitucija yra šalių grąžinimas į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (CK 1.138 str. 1 d. 2 p.) ir taikoma visais atvejai, net jei toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad turtas, kuris yra tariamo sandorio objektas, niekada atsakovui L. M. perduotas nebuvo, t.y. jis nieko pagal dovanojimo sandorį nėra gavęs, todėl nieko negalėjo perduoti ir neperdavė B. M.; kaip minėta, jame nuolat, ir iki sandorio sudarymo, ir po sandorio sudarymo gyveno tėvai atsakovas S. M. ir ieškovė B. M.. Teisėjų kolegija, atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad ji yra sąžininga įgijėja, todėl turtas negali būti iš jos išreikalautas. Pirmiausiai, ieškovė ginčo turtą įgijo neatlygintinai, antra, ieškovė žinojo, kad sandoriai buvo sudaromi tik dėl akių, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių, o siekiant apsaugoti šeimos turtą, trečia, faktiškai nuosavybėn neperėmęs dovanos L. M. neturėjo teisės jos perleisti. Atsakovas priešieškiniu siekė susigrąžinti viską, ką turėjo iki ginčijamų sandorių sudarymo. Šiuo atveju, panaikinus 2005-08-16 ir 2007-06-28 sandorius, kaip nesukėlusius teisinių pasekmių, pripažintina, kad S. M. priklauso nuosavybės teise ½ dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto pagal 2005 m. rugpjūčio 8 d. santuokinio turto dalybų sutartį (notarinio registro Nr. 8598).
Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai, atsižvelgiant į jų esmę, neturi reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės, reglamentuojančias tariamų sandorių pripažinimą negaliojančiais, bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – priešieškinis tekintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovui S. M. priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 580,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio (T.2, b.l. 61) (CPK 98 str., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą dalyje dėl priešieškinio atmetimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti.
Pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį, sudarytą 2005 m. rugpjūčio 16 d. tarp atsakovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) (notarinio reg. Nr. 9037).
Pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį, sudarytą 2007 m. birželio 28 d. tarp atsakovo L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) (notarinio reg. Nr. 6892).
Pripažinti, kad S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ½ dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto pagal 2005 m. rugpjūčio 8 d. santuokinio turto dalybų sutartį (notarinio registro Nr. 8598).
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 580,00 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.