Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. kasacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 4 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal atsakovo A. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui A. M., dalyvaujant trečiajam asmeniui E. M., dėl nuompinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimo, pasisakė dėl atsakovo nurodomo pirmosios instancijos teismo šališkumo. Atsakovo nurodytos aplinkybės kaip pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu nesudaro prielaidų manyti, kad dėl šių aplinkybių galėjo būti priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Aplinkybė, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo pirmininkas 2006 m. spalio 30 d. nutartimi atmetė atsakovo pareikštą nušalinimą teisėjai, atsakovui buvo žinoma prieš bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, todėl atsakovas galėjo ja remtis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. CPK 353 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų. Vadovaudamasi šiomis teisinėmis nuostatomis, kolegija pasisako dėl kasaciniu skundu skundžiamų bylą nagrinėjusių teismų išvadų bylos proceso atnaujinimo klausimu.

Šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Teismo galia panaikinti ar pakeisti privalomą ir vykdytiną sprendimą turėtų būti naudojama esminėms klaidoms taisyti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 38368/04), 2007 m. kovo 15 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 8564/02).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl bylos proceso atnaujinimo instituto taikymo, jo paskirties ir tikslų pradėta formuoti dar iki 2002 m. vasario 28 d. Nr. IX-743 įstatymu patvirtinto Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-954/1999; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2001; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2002 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-257/2002; ir kt.) bei tęsiama galiojant 2003 m. Civilinio proceso kodeksui (žr. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2004; 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2007; ir kt.). Šiose nutartyse aptariant bylos proceso atnaujinimo instituto tikslus ir paskirtį akcentuojama, kad šis institutas taikomas, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudojantis instancine teismų sistema. Nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui.

Nors pateikdamas prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo kasatorius nurodė, kad, jo nuomone, byloje nustatytini bylos proceso atnaujinimo pagrindai, įtvirtinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 ir 8 punktuose, ir bylą nagrinėję teismai tikrino nurodytų bylos proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, kasacinis skundas grindžiamas tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais.

1. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo.

Naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių pobūdis ir reikalavimai, kurie turi būti nustatyti konstatuojant, kad naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, yra aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu, tačiau pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, o tapo žinoma tik įsiteisėjus teismo sprendimui, bei kuri būtų turėjusi esminę reikšmę, jei būtų žinoma bylos nagrinėjimo metu.

Nagrinėjamoje kasacinėje byloje kasatorius naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, teikiančia pagrindą taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nurodė, kad byloje priimant teismo 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimą buvo vadovautasi netinkamu įrodymu – ieškovės pateiktu 1999 m. sausio 20 d. žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktu, o tinkamas – jo vėliau pateiktas. Tačiau kasatoriaus nurodoma aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2007 m. vasario 12 d. nutartį, vertino abu aktus – pateiktus ir ieškovės, ir kasatoriaus. Taigi kasatoriui nenurodant kitų naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos kasatoriui bylos nagrinėjimo metu, nenustatyta CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo bylos procesui atnaujinti.

2. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuota žmogaus teisė turėti nešališką ginčo arbitrą. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant ir aiškinant šias garantijas įtvirtinančias procesinės teisės normas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies kontekste gali būti nagrinėjamas dviem aspektais. Pirmiausia teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr. the Hauschildt v. Denmark, no. 154, 24.5.1989, par. 48). Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t.y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (žr. Fey v. Austria, 24.2.1993, Series A no. 255, Academy Traiding Ltd. and Others v. Greece, no. 30342/96, 4.4.2000, par. 43, Poulitaival and Pirttiaho v. Finland, no. 54857/00, 23.11.2004 ir kt.). Teisėjas, dėl kurio nešališkumo egzistuoja pagrįsta abejonė, privalo nusišalinti (žr. Nortier v. The Netherlands, 24.8.1993, par. 33). Atsižvelgdama į šias Europos Žmogaus Teisių Teismo nuostatas, suformuotas teismo nešališkumo klausimu, kolegija kartu remiasi ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, kuri yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, nuostatomis. Pagal konvencijos 6 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per kiek įmanoma trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši nuostata reiškia, kad koncentruoto ir ekonomiško bylos išnagrinėjimo principui įgyvendinti, o šis nustatytas visų suinteresuotų bylos išnagrinėjimu asmenų interesais, dalyvaujantis byloje asmuo privalo teismui laiku pateikti jam žinomus tinkamam bylos išnagrinėjimui reikalingus įrodymus ir argumentus. Taikant bylos proceso atnaujinimo institutą atitinkamais atvejais (CPK 366 straipsnio 1 dalies 6, 8 punktai) tokių argumentų nepateikimas apeliaciniame skunde eliminuoja galimybę pasiekti bylos proceso atnaujinimo.

Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą principas įtvirtintas CPK 21 straipsnyje, šio principo įgyvendinimo procedūros nustatytos CPK VI skyriuje. Teisėjo nušalinimo (nusišalinimo) pagrindai civiliniame procese nustatyti CPK 65, 66 straipsniuose. Kasatorius prašyme dėl proceso atnaujinimo nesirėmė nė vienu iš CPK 65 straipsnyje nurodytų konkrečių teisėjo nušalinimo (nusišalinimo) pagrindų, o reikšdamas nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai vadovavosi CPK 66 straipsniu, kuriame tik abstrakčiai deklaruojama teisėjo pareiga nusišalinti ir suteikiama teisė byloje dalyvaujančiam asmeniui pareikšti nušalinimą teisėjui ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taikydama šias teisės normas kolegija konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo pažeistos procesinės teisės normos, nustatančios byloje dalyvaujančio asmens pareikšto nušalinimo bylą nagrinėjančiam teisėjui išnagrinėjimą, todėl nėra pagrindo atnaujinti bylos procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktą.

CPK 66 straipsnio pagrindu kasatoriaus 2006 m. spalio 26 d. teismo posėdyje išreikštą nepasitikėjimą bylą nagrinėjančia teisėja 2006 m. spalio 30 d. nutartimi sprendė ir pareikštą nušalinimą atmetė Šiaulių rajono apylinkės teismo pirmininkas, kuriam tokia pareiga nustatyta CPK 69 straipsnyje. Dėl šio procesinio veiksmo atlikimo kasatorius modeliuoja situaciją, kurios pagrindu tvirtina buvus teismo pareigą atnaujinti bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu – kasatoriaus nuomone, teismo pirmininkas negalėjo spręsti teisėjai pareikšto nušalinimo, nes jis yra šališkas kasatoriaus atžvilgiu, tai patvirtina 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje. Kasatoriaus teigimu, tinkamai neišsprendus pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo, laikytina, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties pirmosios instancijos teismas. Tačiau kasatoriaus nurodoma aplinkybė, kad teismo pirmininkas sprendė bylą nagrinėjančiai teisėjai pareikštą nušalinimą, kasatoriui jau buvo žinoma paduodant apeliacinį skundą dėl teismo 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimo. Apeliaciniame skunde kasatorius argumentavo tik dėl bylą nagrinėjusios teisėjos tariamo šališkumo, jo argumentai buvo patikrinti ir dėl jų pasisakyta 2007 m. vasario 12 d. nutartyje – nenustatyta bylą nagrinėjusios ir 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimą priėmusios teisėjos tendencingumo ar išankstinio nusistatymo kasatoriaus atžvilgiu. Nors 2006 m. lapkričio 10 d. kasatoriui buvo įteikta 2006 m. spalio 30 d. nutartis, kuria teismo pirmininkas sprendė teisėjai pareikšto nušalinimo klausimą, 2006 m. gruodžio 6 d. pateikdamas apeliacinį skundą dėl teismo 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimo, kasatorius šiuo dokumentu negrindė savo argumentų dėl neteisėto teismo sprendimo. Kadangi apeliacinis skundas dėl teismo 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimo buvo grindžiamas ir neteisėtos teismo sudėties aplinkybe – anot kasatoriaus, bylą nagrinėjusios teisėjos šališku elgesiu, teismo sudėties teisėtumo klausimas buvo išnagrinėtas pagal apeliacinės instancijos teismui žinomas aplinkybes ir faktus. Kad egzistuoja ir kitos aplinkybės, kurios teiktų pagrindą dar kitu aspektu svarstyti teismo sudėties teisėtumo klausimą apeliacinės instancijos teismui priimant 2007 m. vasario 12 d. nutartį nebuvo žinoma, o pats kasatorius žinodamas apie jas teismo apie tai neinformavo (turimas omenyje Šiaulių apygardos teismo 2007 m. sausio 9 d. nutarties priėmimo faktas baudžiamojoje byloje, dalyvaujant kasatoriui). Taigi, turėjęs galimybę apeliaciniame skunde dėl 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimo remtis nurodoma aplinkybe, kasatorius šia teise nepasinaudojo, todėl prarado teisę į proceso atnaujinimą šiuo pagrindu (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 366 straipsnis 2 dalis).

Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad nenustatyta CPK 346 straipsnyje nurodytų bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų panaikinimo ar pakeitimo pagrindų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 4 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.