- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-17
- Bylos Nr.
- 2-90-374/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03682-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Ieškovas
- B. M.
- Atsakovas
- S. M., L. M.
- Trečiasis asmuo
- Marijampolės
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant ieškovei B. M., jos atstovei advokatei S. S., atsakovui S. M., jo atstovui advokatui A. K., atsakovui L. M., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovui S. M. dėl santuokos nutraukimo, ir pagal atsakovo S. M. priešieškinį ieškovei B. M., atsakovui L. M., trečiajam asmeniui Marijampolės 4-ojo notarų biuro notarei L. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė B. M., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo teismo santuoką, sudarytą tarp S. M., a/k (duomenys neskelbtini) ir B. M., a/k (duomenys neskelbtini) įregistruotą 1983-11-26, nutraukti; po santuokos nutraukimo palikti pavardes – M., M.; santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą padalinti: atsakovui S. M. nuosavybės teise palikti automobilius VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) kitą turtą – namų apyvokos daiktus (baldus, buitinę techniką), automobilį RENAULT Laguna, v/n (duomenys neskelbtini) bei priekabą v/n BS940 – palikti ieškovei B. M.; priteiti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį atmesti.
Atsakovas S. M. su patikslinu ieškiniu sutinka. Priešieškiniu teismo prašo: pripažinti negaliojančiomis tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas: 2005-08-16 Dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo S. M. ir atsakovo L. M., notarinio reg. Nr. 9037; 2007-06-28 Dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo L. M. ir atsakovės B. M., notarinio reg. Nr. 6892; priteisti iš atsakovų L. M. ir B. M. ieškovo S. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas L. M. su priešieškiniu sutinka, ieškinio tenkinimo klausimą palieka spręsti teismui.
Trečiasis asmuo Marijampolės 4-ojo notarų biuro notarė L. P. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas į priešieškinį, kuriame nurodo, kad su priešieškiniu nesutinka, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (1 t. b.l. 118-119).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas. Priešieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo 1983-11-26 Marijampolės m. CMS, akto įrašo Nr. 376 (b.l. 5). Santuokoje nepilnamečių vaikų neturi (b.l. 6). 2005-08-08 šalys sudarė santuokinio turto dalybų sutartį, kuria pasidalino santuokoje įgytą turtą – žemės sklypą bei jame esančius pastatus (b.l.43-46). 2005-08-16 atsakovas S. M. jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį padovanoja sūnui L. M. (b.l. 47-50). 2007-06-28 L. M. jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – ½ dalį žemės sklypo ir jame esančių pastatų padovanojo motinai – ieškovei B. M. (b.l. 51-54). Kreditorių neturi. Išlaikymo vienas kitam nereikalauja.
Ieškovė nurodo, kad su atsakovu bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko. Įstatymo nustatyti terminai susitaikyti savo tikslo nepasiektų, kadangi šalys tvirtai apsisprendė santuoką nutraukti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-05-14 nutartimi buvo paskirtas 3 mėn. susitaikymo terminas (2 t. b.l. 13), tačiau šalys nesusitaikė ir pateikė prašymą bylą nagrinėti (2 t. b.l. 14). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad santuoka yra formali, todėl nutrauktina, paliekant santuokines pavardes (CK 3.51 str.). Todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
LR CK 3.60 str. 3 d. įtvirtinta norma sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinio pareigų pažeidimą iš esmės. Posėdžio metu šalys teismo prašė kaltės klausimo nenagrinėti (2 t. b.l. 36 antra pusė). Teismas, atsižvelgdamas į šalių prašymą ir siekdamas apsaugoti šalių teisę į privatumą, šio klausimo nenagrinėja, laikytina, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.63 str.).
Santuokos nutraukimo bylose be kitų klausimų, išsprendžiamas klausimas ir dėl santuokoje įgyto turto padalinimo (CK 3.59 str.). Ieškovė nurodo, kad santuokoje įgyto turto klausimą išsprendė dar 2005 metais, kai pasirašė turto dalybų sutartį. Šią sutartį šalys pasirašė prieš tai šeimoje viską išsamiai apsvarstę ir aptarę. Ši sutartis nebuvo spontaniškas sprendimas, o sprendimas priimtas atsižvelgiant į abiejų šalių sveikatos stovį. Vėliau kiekvienas pasielgė su savo turto dalimi kaip norėjo, t.y. ieškovė savo turto dalį padovanojo savo dukrai, atsakovas – sūnui. Vėliau sūnus tą turtą padovanojo motinai, kuri surašė testamentą sūnaus naudai. Ieškovės teigimu, nors atsakovas dabar ir ginčija šiuos sandorius, tačiau sandorių sudarymo metu buvo nutarta, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo amžių, sveikatos būklę būtent tokiu būdu sutvarkyti turtą, kad ateityje vaikams nebūtų problemų su šiuo nekilnojamuoju turtu. Ieškovės teigimu, apie tariamus sandorius nebuvo jokios kalbos – atsakovas galėjo bet kuriuo momentu ginčyti šiuos sandorius, tačiau to nepadarė. Ginčas kilo tik pareiškus ieškinį teisme.
Atsakovas nurodo, kad 2005-02-15 įsidarbino vairuotoju G. M. firmoje Gemila" ir dirbo joje iki 2008-11-04. Tą patvirtina 2005-02-15 darbo sutartis (1 t. b.l. 37-39) bei 2012-11-26 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. 34-1712 (1 t. b.l. 40-42). Nurodytoje įmonėje atsakovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju - vykdė naujų ir naudotų automobilių pervežimus Europos Sąjungos bei NVS šalyse. Atsakovas nurodo, kad vairavo sunkiajam transportui priskiriamą transporto priemonę - autovežį. Jo žiniomis, vien jo vairuojamo autovežio vertė buvo apie 40 000 eurų (t.y. apie 138 112 Lt). Be to, vieno reiso metu autovežiu būdavo gabenami 8-9 lengvieji automobiliai, kurių vieno kaina svyravo nuo 10 000 Lt iki 40 000 Lt. Atsakovo nuomone, jo darbas buvo neabejotinai rizikingas dėl galimų autoįvykių ir/ar transporto priemonių vagysčių bei tokių įvykių sąlygotos žalos darbdaviui už sugadintas ar prarastas transporto priemones atlyginimo. Darbdavys buvo nurodęs atsakovui, kad, jei įmonė patirs žalą, atsakovas turės ją visą ar jos dalį atlyginti priklausomai nuo įvykio aplinkybių. Būtent dėl galimos rizikos, kad į vienintelį atsakovo ir jo šeimos gyvenamąjį būstą gali būti nukreiptas išieškojimas, buvo nutarta perrašyti atsakovui nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto dalį kitiems šeimos nariams taip, kad atsakovas formaliai neturėtų jokio vertingo turto. Dėl šios priežasties, atsakovo teigimu, dėl akių, t.y. neketinant sukurti teisinių pasekmių, buvo sudaryti keli vienas paskui kitą sekantys sandoriai, kaip nurodyta toliau.
Atsakovas, reikšdamas priešieškinį, jo reikalavimą grindžia LR civilinio kodekso 1.86 str., kuris numato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamas sandoris yra fiktyvus dėl šalių valios ydingumo jį sudarant ir paprastai nevykdomas. Atsakovo įsitikinimu, sprendžiant, ar sandoris tariamas, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-418/2008; 2005 m. sausio 25 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-68/2005).
Vadovaujantis LR CK 6.465 str., pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise. Atsakovas pažymi, jog faktinių civilinių teisinių santykių pasikeitimo sudarius ginčijamus sandorius (t.y. 2005 m Dovanojimo sutartį ir 2007 m. Dovanojimo sutartį) neįvyko: faktiškai atsakovas turto neatlygintinai savo sūnui L. M. neperdavė, o šis jo neatlygintinai nuosavybėn neperėmė, kadangi L. M., kaip ir iki ginčijamų sandorių sudarymo, taip ir po jų sudarymo su savo šeima gyvena Vilniuje. B. M. tiek iki 2007 m. Dovanojimo sutarties sudarymo, tiek ir po jos sudarymo gyvena ginčo objekte.
Atsakovas paaiškino, jog be jo ir B. M. ginčo objekte nuo pat įsikėlimo j jį gyvena B. M. duktė iš pirmosios santuokos D. V. su sutuoktiniu ir nepilnamete dukra. Kaip matyti iš pridedamo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija D. V. priklauso likusi 1/2 turto dalis, kurią jai padovanojo jos motina B. M. (1 t. b.l. 57). Atsakovas pažymėjo, jog visus šiuos metus jis su sutuoktine ir D. V. šeima bendrai moka komunalines išlaidas bei kitus mokesčius už turtą, rūpinasi juo ir prižiūri kaip savo. Todėl atsakovo nuomone, ginčijami sandoriai (t.y. 2005 m Dovanojimo sutartis ir 2007 m. Dovanojimo sutartis) atitinka abu LAT įvardintus požymius, patvirtinančius tariamų sandorių aktyvumą: sudarius ginčijamus sandorius jų šalims (t.y. tiek S. M., tiek L. M., tiek B. M.), civiliniu teisinių santykių pasikeitimas faktiškai neįvyko – atsakovas su B. M. nuo įsikėlimo gyvena ginčo objekte, tuo tarpu jų sūnus L. M. tiek iki ginčijamų sandorių sudarymo, tiek po jų sudarymo gyvena su savo šeima Vilniuje. Atsakovo nuomone, tikroji ginčo dovanojimo sutarčių šalių valia buvo nukreipta į tai, kad formaliai perregistravus turtą L. M., o vėliau B. M. vardu būtų apsaugotas vienintelis šeimos turtas nuo galimų išieškojimų, kilsiančių dėl rizikingos darbinės atsakovo veiklos vairuojant autovežį (t.y. dėl galimų autoįvykių ir/ar transporto priemonių vagysčių bei tokių įvykių sąlygotos žalos atlyginimo). Pripažinus ginčijamus sandorius (t.y. 2005 m Dovanojimo sutartis ir 2007 m. Dovanojimo sutartis) negaliojančiais, atsakovas prašo taikyti restituciją natūra, grąžinant ginčijamų sandorių šalis į pirmykštę padėtį - B. M. grąžinant 1/2 dalį turto L. M., o L. M. grąžinant 1/2 dalį turto atsakovui.
Teismas ex officio pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisinius padarinius tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. R. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2012; kt.).
Pagal CK 6.154 straipsnį sutartis yra dviejų arba daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Vienas iš esminių yra sutarčių laisvės principas, kuris reiškia, kad sutarties šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Civiliniame kodekse nenumatytas sutartis, neprieštaraujančias įstatymams (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutartis yra jos šalių privatus reikalas, todėl, sudarydamos sutartį, šalys savo laisva valia nulemia jos turinį, savo teises ir pareigas. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Tam, kad sutartis galiotų, pakanka dviejų pagrindinių sutarties elementų – veiksnių šalių susitarimo, t. y. suderintos tarpusavyje ir laisvai išreikštos kiekvienos šalies valios ir įstatymų numatytais atvejais – sutarties formos.
CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas reiškia, kad sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises, jie turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam ir vaikams visais šeimos gyvenimo klausimais. Šis principas reiškia ir tai, kad sutuoktiniai gali sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje V. U. v. O. U., bylos Nr. 3K-3-426/2005). Atsakovas neginčija 2005-08-08 sudarytą tarp jo ir ieškovės Santuokinio turto dalybų sutarties (1 t. b.l. 43-46), pagal kurią šalys pasidalino turtą po 1/2 dalį. Po šios sutarties sudarymo šalys galėjo pasielgti su savo turto dalimi kaip tik norėjo. Todėl atsakovas S. M. 2005-08-16 savo turto dalį padovanojo sūnui L. M. (1 t. b.l. 47-50). Iki šios bylos iškėlimo atsakovas jokių pretenzijų ar ginčo dėl šios sutarties nereiškė, nors atsakovas pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus – VSDFV pažymą - nuo 2009 m. gegužės 12 d. nebedirba (1 t. b.l. 42) ir jokios tariamos rizikos nėra.
Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje O. D., J. D. v. E. A., bylos Nr. 3K-3-667/2003; 2005 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. R. J. P., Klaipėdos rajono savivaldybės valdyba, bylos Nr. 3K-3-341/2005; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje T. L. v. S. I., A. A., bylos Nr. 3K-3-619/2005). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006).
Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Stateta“ v. R. A., bylos Nr. 3K-3-418/2008).
Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Šioje byloje tokia įrodinėjimo pareiga teko atsakovui. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po ginčo 2005-08-16 sudarytos Dovanojimo sutarties sudarymo atsakovas L. M. jam perleistą nekilnojamąjį turtą įregistravo savo vardu, nors realiai ir nepersikėlė gyventi. Atsakovas S. M. ir atsakovas L. M. teigė, kad šis dovanojimo sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, siekiant išvengti galimo turto praradimo dėl S. M. darbo pobūdžio, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes nepateikė. Atsakovas S. M. teigė, kad jo darbas buvo neabejotinai rizikingas dėl galimų autoįvykių ir/ar transporto priemonių vagysčių bei tokių įvykių sąlygotos žalos darbdaviui už sugadintas ar prarastas transporto priemones atlyginimo. Darbdavys buvo nurodęs atsakovui, kad, jei įmonė patirs žalą, atsakovas turės ją visą ar jos dalį atlyginti priklausomai nuo įvykio aplinkybių. Todėl dėl galimos rizikos, kad į vienintelį atsakovo ir jo šeimos gyvenamąjį būstą gali būti nukreiptas išieškojimas, buvo nutarta perrašyti atsakovui nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto dalį kitiems šeimos nariams taip, kad atsakovas formaliai neturėtų jokio vertingo turto. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad per jo darbo UAB „Gemila“ ar kitoje įmonėje laikotarpį būtų atsitikęs nors vienas įvykis, kėlęs grėsmę jo ir jo šeimos turtui. Ieškovė sandorių sudarymo priežastį nurodė abiejų šalių sveikatos pablogėjimą, siekį turtą padalinti abiems vaikams, kad vėliau nekiltų ginčų ar kitų problemų. Ieškovė taip pat nurodė, kad savo turto dalį ji testamentu paliko sūnui L. M., o po turto pasidalinimo sutarties savo turto dalį padovanojo dukrai D. V. (2 t. b.l.5). Atsakovo sveikatos pablogėjimo aplinkybę patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus išduota pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą (1 t. b.l. 40-42). Atsakovas 2005-2009 m. laikotarpiu ne kartą gaudavo ligos pašalpą nuo 1 iki 3 mėnesių. Nuo 2009-06-01 atsakovui jau buvo mokama netekto darbingumo pensija (1 t. b.l. 75). Pažymėtina, kad atsakovas L. M., pripažindamas atsakovo S. M. nurodytą aplinkybę – kad sutartis sudaryta tik dėl akių, 2007-06-28 Dovanojimo sutartimi jam tėvo S. M. padovanotą nekilnojamojo turto dalį padovanoja motinai – B. M., bet ne grąžino tėvui. Šią aplinkybę atsakovas L. M. aiškino tuo, kad jam taip buvo tėvų pasakyta padaryti, jis taip ir padaręs (2 t. b.l. 36). Liudytoja D. V. šiuo klausimu išreiškė savo nuomonę – brolis savo dalį turto padovanojo motinai, nes šis turtas jam buvo kliūtis gauti banke paskolą (2 t. b.l. 12). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovas S. M. ir toliau laikėsi savo nuomonės dėl jam priklausiusios turto dalies – atsakovą tenkino, kad 2005-08-08 Santuokinio turto dalybų sutartimi padalintas turtas priklausytų kitiems asmenims. 2007-06-28 sudaryto sandorio tarp ieškovės B. M. ir atsakovo L. M. atsakovas S. M. iki bylos iškėlimo teisme neginčijo. Ieškovė B. M. dovaną priėmė, realiai ginčo name gyvena, jo naudojasi ir jį valdo. Tose pačiose patalpose gyveno ir tebegyvena atsakovas S. M.. Notarė L. P., tvirtinusi ginčijamus sandorius, nurodė, kad sandorius patvirtino atsižvelgdama į tikruosius šalių ketinimus sudaryto dovanojimo sandorius tarp artimų giminaičių, neatlygintinai perleidžiant kitai šaliai turtą, į sandorių šalių laisvą valią, nesant jokių kliūčių, pagal šalių pateiktus dokumentus. Notarės teigimu, jokių ketinimų sudaryti apsimestinius sandorius, dėl kurių nebūtų buvę gali sudaryti bei patvirtinti ginčijamus sandorius, nebuvo (1 t. b.l. 118-119). Iš aukščiau nustatytų aplinkybių spręstina, kad byloje neįrodyta, kad abiejų šalių valia buvo sudaryti tariamą sandorį, t. y. kad buvo abiejų šalių suderinta valia sutartimi nesiekti jokių teisinių padarinių. Priešingai, ieškovė teismui aiškino, kad sutartyje nurodytas turto pasidalijimas visiškai atitiko ne tik jos valią bei interesus, bet ir atsakovų S. M. ir L. M.. Reikšminga ir ta aplinkybė, kad atsakovas į teismą dėl sandorių nuginčijimo kreipėsi tik po to, kai ieškovė pareiškė teisme ieškinį dėl santuokos nutraukimo.
Tokiomis faktinėmis bylos aplinkybėms esant, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog ginčijami sandoriai yra tariami, sudaryti tik dėl akių (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių priešieškinys laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu (CPK 178 str.).
Ginčo dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo nėra, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, turtą padalinant ieškovės nurodytu variantu: atsakovui S. M. nuosavybės teise palikti automobilius VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) ieškovei B. M. nuosavybės teise palikti kitą turtą – namų apyvokos daiktus (baldus, buitinę techniką), automobilį RENAULT Laguna, v/n (duomenys neskelbtini) bei priekabą v/n BS940.
Kiti posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 214 Lt žyminio mokesčio ir 1000 Lt už advokato pagalbą (500 Lt – 1 t. b.l. 15, 500 Lt – 2 t. b.l.2-3) (CPK 93, 96, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
Ieškinį patenkinti.
Santuoką, sudarytą tarp S. M., a/k (duomenys neskelbtini) ir B. M., a/k (duomenys neskelbtini) įregistruotą 1983-11-26 Marijampolės m. CMS, akto įrašo Nr. 376, nutraukti. Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – M., M..
atsakovui S. M. nuosavybės teise palikti automobilius VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini)
ieškovei B. M. nuosavybės teise palikti kitą turtą – namų apyvokos daiktus (baldus, buitinę techniką), automobilį RENAULT Laguna, v/n (duomenys neskelbtini) bei priekabą v/n BS940.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo S. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini, ieškovės B. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. Tilžės 23, Marijampolėje, naudai 214 Lt žyminio mokesčio ir 100 Lt už advokato paslaugas.
Priteisti iš atsakovo S. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini, 55 Lt teismo pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.